Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-09-11 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2360-1033/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-09-11
Bylos Nr.
e1-2360-1033/2020
Teisminio proceso Nr.
1-03-6-00029-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
T. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2360-1033/2020Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00029-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.10; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Laimono Petreikio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

T. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. S., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui bei pagal 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. prekybos vietose esančiose: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), Bendrovei vykdant mėsos ir mėsos gaminių mažmeninę prekybą, siekdamas išvengti mokesčių apskaitos vykdymą organizavo sąmoningai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o būtent:

- pažeisdamas BAĮ 4 straipsnį „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams”, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalį, kuri nurodo, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalį, kuri nurodo, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“ – buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei V. B. įtraukimui į apskaitą pateikė UAB (duomenys neskelbtini) tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras (12 vnt.): 2016 m. kovo 18 d. MPL Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. kovo 21 d. MPL Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. kovo 21 d. MPL Nr. (duomenys neskelbtini)1, 2016 m. kovo 30 d. MPL Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio 1 d. MPL Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio 1 d. MPL Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio 1 d. MPL Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio 1 d. MPL Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. balandžio 4 d. MPL Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. balandžio 4 d. MPL Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. balandžio 6 d. MPL Nr. (duomenys neskelbtini), bei UAB (duomenys neskelbtini) kreditines PVM sąskaitas faktūras: 2016 m. kovo 24 d. PML Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio 22 d. PML Nr. (duomenys neskelbtini) (2 vnt.), kuriose 1 138,728 kg sumažintas bendras įgyjamų mėsos gaminių kiekis, bei 5 801,68 Eur pirkimo suma, dėl ko nebuvo apskaitytas skirtų perparduoti mėsos gaminių už 5 801,68 Eur pirkimas bei neapskaitytos pajamos (ne mažiau kaip 5 801,68 Eur, PVM sudaro 1 006,90 Eur) gautos už neapskaitytos produkcijos pardavimą (darant prielaidą, kad mėsos gaminiai buvo parduoti už mažiausią, įsigijimo, kainą) tuo pačiu nepaskaičiuojant ir nesumokant į valstybės biudžetą mokėtino 1 006,90 Eur pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti Bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d.

Šiais savo veiksmais T. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis T. S. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkės Z. K. iniciatyva PVM sąskaitos faktūros, išrašytos visam užsakytos ir perkamos UAB (duomenys neskelbtini) produkcijos kiekiui, eigoje buvo keičiamos į mažesniam kiekiui, o taip pat ir sumai ta pačia data ir numeriu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Atskirai jokios apskaitos, kiek produkcijos buvo įgyjama iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitas faktūras, o kiek be sąskaitų nevedė, dėl to tikslių kiekių pasakyti negali. Galimai kiekiai atitinka nurodytiems jam įteiktame pranešime apie įtarimą, t. y. 1 138,728 kg už 5 801,68 Eur. Kiek atsimena, atsiskaitymas už nupirktą produkciją, vyko grynais pinigais, kuriuos paimdavo Z. K. atvykusi pas jį į prekybos vietą. Sumokėjus pinigus už visą įsigytą produkciją, pinigų priėmimo kvitas buvo išrašomas tik pagal sąskaitas faktūras įsigytam produkcijos kiekiui. Sumokėtai sumai už be sąskaitų įsigytai produkcijai, joks pinigų mokėjimą patvirtinantis dokumentas nebuvo išrašomas. Už be sąskaitų įgytai produkcijai nebuvo taikomas PVM mokestis, dėl to, už be apskaitos dokumentų įgytą produkciją jam reikėdavo mokėti mažiau. Nors buvo suinteresuotas produkciją įsigyti kuo mažesnėmis kainomis, tačiau šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkė pati pateikė sąlygas, kad dalis produkcijos būtų įgyjama be apskaitos dokumentų. Pardavimus vykdė tik su apskaita, išmušant elektroninio kasos aparato kvitą. Dėl produkcijos įsigijimo be apskaitos dokumentų, o pardavimo su apskaita – jo įmonės pelningumas nedidėjo, kadangi taikė mažesnes pardavimo kainas. Užsakytą produkciją UAB (duomenys neskelbtini) pristatydavo savo transportu į jo prekybos vietą. Visa užsakyta produkcija buvo atvežama su visam kiekiui išrašyta PVM sąskaita faktūra, o vėliau, kiek pamena, savaitės laikotarpyje, penktadieniais, Z. K. atveždavo ta pačia data ir numeriu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, tik jau su mažesniais kiekiais ir suma. Kokią produkciją ir kokius kiekius palikti perrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje, nuspręsdavo UAB (duomenys neskelbtini). Perrašytą sąskaitą atveždavo ir pinigus paimdavo Z. K., tačiau nežino kas nuspręsdavo kokius kiekius palikti ir kas sąskaitas perrašydavo. Pirmos apklausos metu nepripažino nusikalstamos veikos dėl to, kad gerai neprisiminė aplinkybių. Atsakomybės nevengė ir nevengia. Kaltę pripažįsta, dėl įvykdyto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Pranešime apie įtarimą nurodytą 1 006,9 Eur PVM nepriemoką sumokėjo. Dėl įvykdyto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (b. l. 73-74).

Reikalavimai, pateikiamų dokumentų papildomi lydraščiai, dokumentų perdavimo-priėmimo aktai, patvirtina, kad tyrimui reikalingi Bendrovės dokumentai buvo pateikti ir po tyrimo grąžinti T. S. (b. l. 15-24, 59).

Finansinių nusikaltimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017 m. gruodžio 8 d. specialisto išvada Nr. 5-2/174/2017 patvirtina, kad iš dalies negalima nustatyti Bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d., nes:

- į Bendrovės (UAB (duomenys neskelbtini)) buhalterinę apskaitą iš viso nebuvo įtrauktas (neapskaitytas) 1 130,73 kg mėsos gaminių pirkimas už 5 790,97 Eur ir nepagrįstas apskaitos dokumentais 7,996 kg mėsos gaminių pardavimo kainos sumažinimas 10,72 Eur;

- Bendrovė 2016 m. sausio – balandžio mėn. iš papildomai tyrimo metu apskaičiuotų 5 801,69 Eur pajamų, gautų pardavus neapskaitytus mėsos gaminius, neapskaičiavo 1 006,90 (5 801,69 x 21% : 121%) Eur PVM, 1 006,90 Eur mokėtino PVM nefiksavo 2016 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėn. Bendrovės suvestiniame apskaitos dokumente „Sąskaitų žurnalas“, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 1 006,90 Eur pardavimo PVM

- 2016 m. sausio – balandžio mėn. Bendrovės suvestiniame apskaitos dokumente „Sąskaitų žurnalas“, kuriame Bendrovė fiksavo pardavimo pajams, neįrašė 4 794,79 Eur pardavimo pajamų. Dėl Bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų 4 794,79 Eur pardavimo pajamų tyrimo metu iš dalies nebuvo galima nustatyti 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. balandžio 30 d. laikotarpiu iš mėsos gaminių pardavimo gautų 4 794,79 Eur piniginių lėšų panaudojimo Bendrovės veikloje (b. l. 34-57).

„Swedbank“ mokėjimo nurodymas patvirtina, kad 2020 m. gegužės 19 d. T. S. sumokėjo 1 006,90 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (b. l. 75, 81).

Motyvuojamoji dalis

BK 222 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog T. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo T. S. kaltę patvirtina jo pateis parodymai ikiteisminio tyrimo metu, Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, specialisto išvada.

T. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes jis apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima nustatyti Bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d.

Kaltinamojo T. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kas jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

T. S. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, tačiau prašė sumažinti baudą, nes sumokėjo mokesčių nepriemoką, išlaiko tris nepilnamečius vaikus (b. l. 104-108).

Skirdamas bausmę T. S., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir pasekmes (padarė apysunkį nusikaltimą finansų sistemai, apgaulingai tvarkė apskaitą 4 mėnesius, padarytą žalą atlygino), į kaltinamojo asmenybę (dirba, turi šeimą ir nepilnamečių vaikų, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, turi galiojančių nuobaudų, nusikalto pirmą kartą), taip pat į dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl skiria kaltinamajam T. S. BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – baudą, kurios dydis artimesnis tokios bausmės minimumui (BK 47 straipsnio 3 straipsnio 3 punktas). Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas mano, kad prokuroro siūlomas bausmės dydis (120 MGL) šiuo atveju yra per didelis ir neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai, todėl mažintinas.

Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, kaltinamojo prašymą, baudos sumokėjimui teismas nustato ilgesį nei 2 mėnesių terminą, kuris numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis T. S. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu T. S. kardomoji priemonė nebuvo taikyta, iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 102 MGL (3 841,32 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 68 MGL (2 560,88 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyriui. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.

Kardomosios priemonės iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neskirti.

Išaiškinti T. S., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Rolandas Bužinskas