Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI4-4296-816/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01707-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 11.4; 11.6; 55.1.3

2022 m. gruodžio 23 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokato padėjėjams Simonai Liuimienei, Mykolui Tamulioniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Latvijos įmonės AS Piletilevi Group skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl dalies sprendimo (nutarimo) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Latvijos įmonė AS Piletilevi Group skundu prašo panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – Konkurencijos taryba, Taryba) 2022 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. 1S-55 „Dėl AS Piletilevi Group 2022 m. balandžio 7 d. skundo“ (toliau – Nutarimas) dalį, kuria Konkurencijos taryba atsisakė panaikinti 2022 m. balandžio 4 d. Susijungimų priežiūros grupės sprendimo Nr. (2.41Mr-46)6V-402 39 punkto b ir c papunkčius, ir įpareigoti Konkurencijos tarybą iš naujo nagrinėti 2022 m. balandžio 7 d. pareiškėjos pateiktą skundą (toliau – ir Skundas). Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skundžia Nutarimą ta apimtimi, kuria buvo atsisakyta tenkinti jos Skundą Tarybai dėl Tarybos Susijungimų priežiūros grupės (toliau – ir Grupė) 2022 m. balandžio 4 d. rašto Nr. (2.41Mr-46)6V-402 (toliau – ir Raštas) 39 punkto b ir c papunkčių, t. y. kad pareiškėja buvo įpareigota pateikti bet kokius elektroninius susirašinėjimus tarp atsakingų pareiškėjos įmonių darbuotojų, vadovų ir kitų atsakingų asmenų, kuriuose aptariamas AS Piletilevi Group įsigijimas (duomenys neskelbtini) bei elektroninius susirašinėjimus tarp atsakingų įmonės darbuotojų, kuriais remiantis arba kuriuose vertinama Koncentracija.

Teigia, jog Tarybos įpareigojimas pateikti elektroninius susirašinėjimus pažeidžia proporcingumo principą, Konkurencijos įstatymo 11 str. 5 d. ir Konkurencijos įstatymo 18 str. 2 d. 1 p. bei yra neteisėtas.

Pažymi, jog aiškinant Įstatymo nuostatas būtina atsižvelgti, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1, 4 p. Mano, jog Įstatymo nuostatų aiškinimas kaip suteikiančių Tarybai teisę reikalauti pateikti vidinę elektroninio pašto korespondenciją yra plečiamasis, prieštarauja VAĮ įtvirtintiems principams.

Pareiškėjos teigimu, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas (toliau – ir Įstatymas) nenumato, kad Taryba turi teisę įpareigoti ūkio subjektus pateikti elektroninę korespondenciją, t.y. tokia teisė nėra tiesiogiai įtvirtinta 11 str. 5 d. ir 18 str. 2 d. 1 p., to nesuponuoja lingvistinis ir sisteminis Įstatymo nuostatų aiškinimas.

Teigia, jog lingvistinė Įstatymo 11 str. 5 d. interpretacija suponuoja, kad Taryba turi teisę reikalauti iš asmenų pateikti arba tam tikrą informaciją, arba išreikšti savo poziciją, tačiau tiek informacija apie kažkokius reiškinius ar aplinkybes, tiek įmonės pozicija gali būti komunikuojami neteikiant vidinės elektroninės korespondencijos. Mano, jog teiginį, kad Įstatymo 11 str. 5 d. ir 18 str. 2 d. 1 p. nesuteikia teisės reikalauti pateikti vidinės elektroninės korespondencijos, pagrindžia ir tai, kad šios nuostatos taikomos pakankamai plačiam asmenų ratui – ne tik koncentracijoje dalyvaujantiems asmenims ar juos kontroliuojantiems asmenims bet ir kitiems (su koncentracija ar jos dalyviais) nesusijusiems ūkio subjektams bei viešojo administravimo subjektams.

Nurodo, jog vidinės elektroninės korespondencijos pateikimas nėra koncentracijos nagrinėjimui būtinas ir reikalingas, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja yra pateikusi Tarybai Įstatyme numatytą informaciją Pranešime apie koncentraciją, taip pat yra pateikusi vidinius dokumentus, kuriuose aptariama nagrinėjama Koncentracija ir išreiškiama atitinkama dokumentą parengusios įmonės (jos valdymo organų) pozicija, pateikiama informacija apie rinką, konkurentus, sandorį.

Pažymi, jog Tarybos reikalavimas pateikti elektroninę korespondenciją pažeidžia koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų ir jų darbuotojų privatumą. Mano, jog aiškinant Įstatymo nuostatas Tarybos nurodomu būdu, tektų pripažinti, kad Taryba gali įpareigoti net ir koncentracijoje nedalyvaujančius ūkio subjektus ar viešojo administravimo subjektą pateikti bet kokią vidinę komunikaciją: elektroninę korespondenciją, vidinius susirašinėjimus Whatsapp, SMS žinutes, telefoninių skambučių išklotines, telefonuose esančių duomenų kopijas ir t. t. Teigia, jog tokia įgaliojimų apimtis pranoktų net teisėsaugos institucijų turimus įgaliojimus, kurie suteikia joms teisę rinkti tokią medžiagą tik Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir atvejais, t. y. esant pagrindui ir turint teismo leidimą.

Savo poziciją taip pat grindžia sisteminiu Įstatymo aiškinimu. Teigia, jog Įstatymo 25 str. 1 d. 3 p. nuostata, kuri nustato Tarybos įgalinimus atliekant įtariamų Įstatymo pažeidimų tyrimus (patikrinimus) ūkio subjekto patalpose ir yra taikoma pažeidimų, t. y. galimai neteisėtų veiksmų, tyrimams, suteikia Tarybai daug platesnes teises nei bendrosios teisės, kurios yra įtvirtintos Įstatymo 18 str., t. y. tiesiogiai įtvirtina, kad Taryba gali peržiūrėti dokumentus, nepriklausomai nuo laikmenos, bei gali susipažinti ir kopijuoti kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose, saugyklose ir duomenų bazėse esančią informaciją, kuri yra prieinama tikrinamam subjektui, kopijuoti (į šią kategoriją patenka elektroninė korespondencija). Nurodo, jog šios teisės įgyvendinimą riboja Įstatymo 25 str. 3 d. nustatytas reikalavimas Tarybai gauti teismo leidimą siekiant patekti į ūkio subjekto patalpas ir galėti susipažinti su tokiais dokumentais, elektronine korespondencija. Nurodo, jog Įstatymo 25 str. 1 d. 3 p. realizavimo mechanizmas ir Įstatymo 11 str. 5 d. bei 18 str. 2 d. 1 p. realizavimo mechanizmas yra skirtingi, ir būtų nenuoseklu aiškinti, jog, įtariamo pažeidimo tyrimo kontekste įtvirtinus teisinius saugiklius (teismo leidimą), su jokiu teisės pažeidimu nesusijusios koncentracijų nagrinėjimo procedūros atveju Tarybos pareigūnams būtų leidžiama savo nuožiūra išsireikalauti bet kokią vidinę elektroninę korespondenciją.

Teigia, jog EŽTK įpareigoja teisę į privataus gyvenimo gerbimą ribojančias įstatymo nuostatas formuluoti aiškiai (turi būti pakankamai aiškiai nurodyta valdžios institucijų diskrecijos apimtis ir būdas, siekiant užtikrinti asmenims minimalų apsaugos lygį, į kurį jie turi teisę pagal teisinės valstybės principą veikiančioje demokratinėje visuomenėje), apribojimai galimi įstatymo numatytais atvejais ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti. Mano, jog Tarybos teisė išreikalauti vidinę elektroninę korespondenciją šiose nuostatose nėra reglamentuota aiškiai, nėra nustatytas Tarybos diskrecijos realizavimo būdas, ką patvirtina ir aplinkybė, jog ankstesnėje praktikoje nagrinėdama pranešimus apie koncentraciją Taryba nebuvo prašiusi elektroninės korespondencijos.

Nesutinka su ginčijamo sprendimo motyvais. Nurodo, jog Taryba savo sprendimą grindžia neįsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi. Teigia, jog tai, kad elektroninė korespondencija gali būti svarbi koncentracijos nagrinėjimui ar jos yra prašoma kitose valstybėse, negali būti pagrindas išplėsti Įstatymo taikymo apimtį, Tarybai pateikti dokumentai yra pakankami įvertinti Koncentracijos dalyvių požiūrį į rinką, konkurentus, sandorį. Be to, pateikti elektroninę korespondenciją reikalaujama ne visose užsienio valstybėse.

Teigia, jog net tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad Taryba turi teisę įpareigoti ūkio subjektus pateikti elektroninę korespondenciją, įpareigojimas nesuderinamas su proporcingumo, gero administravimo (atsakingo valdymo) principais, kadangi priimtas tinkamai neįvertinus būtinumo gauti elektroninę korespondenciją koncentracijos nagrinėjimo tikslu, neįvertinus iki šiol surinktos informacijos, duomenų ir pareiškėjos pateiktų dokumentų. Mano, jog Taryba nepagrįstai ir nemotyvuotai teigia, jog elektroninė korespondencija gali būti aktuali nagrinėjant Pranešimą apie koncentraciją, nepagrįstai prilygina asmeninę darbuotojų elektroninę korespondenciją rinkoje išreiškiamai įmonės pozicijai ir jos elgesiui. Nurodo, jog pareiškėja Koncentracijos nagrinėjimo metu pateikė jos vertinimu aktualius vidinius dokumentus, kurie atspindi ne atskirų individualių darbuotojų, bet Įmonės požiūrį į rinką bei sandorį.

Teigia, jog Grupės Rašto 39 punkto c ir b papunkčiuose suformuluotas įpareigojimas buvo neaiškus, neapibrėžtas, nebūtinas, nepagrįstas, neproporcingas, tuo buvo pažeisti proporcingumo, gero administravimo principai, tai sudaro pagrindą naikinti skundžiamą Nutarimą. Paaiškina, jog prašomos pateikti elektroninės korespondencijos apimtis nėra aiški, taikomi labai trumpi elektroninės korespondencijos surinkimo terminai, nėra nurodyti raktažodžiai, metodologija, laikotarpis, už kurį reikėtų pateikti elektroninę korespondenciją, kiti svarbūs įpareigojimui įvykdyti kriterijai, tuo pareiškėjai sukuriama neproporcinga administracinė našta.

Atsakovė Konkurencijos taryba atsiliepime į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nesutinka su pareiškėjos argumentais dėl Tarybos teisės prašyti elektroninės korespondencijos koncentracijos priežiūros procedūros metu. Teigia, jog Taryba rėmėsi Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, Taryba veikė neperžengdama jai Įstatymo suteiktų įgaliojimų. Teigia, jog Įstatyme negali būti reglamentuojami visi viešojo administravimo subjektui suteiktų teisių įgyvendinimo aspektai, nuo kiekvienos konkrečios situacijos priklauso, kokia informacija reikalinga Tarybos funkcijoms tinkamai atlikti, jos apimtis, pobūdis, pateikimo būdas ar forma, pateikimo terminai. Mano, kad Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas bei 11 straipsnio 5 dalis suteikia Tarybai teisę gauti visą informaciją, reikalingą sprendimui dėl koncentracijos priimti, neapriboja gaunamos informacijos pagal jos užfiksavimo formą, poreikį Tarybai imtis papildomų priemonių komercinių paslapčių, asmens duomenų apsaugai (kaip tai reglamentuota Įstatymo 21 straipsnyje).

Nurodo, jog Taryba prašė pateikti ne bet kokį pareiškėjos darbuotojų elektroninį susirašinėjimą ar nuomones, tačiau atsakingų pareiškėjos įmonių darbuotojų ir valdybos, direktorių valdybos, stebėtojų tarybos, akcininkų, įmonių vadovų, elektroninį susirašinėjimą, kuriame aptariamas Sandoris, vertinama arba analizuojama Koncentracija. Teigia, jog tokia informacija yra parengta nurodytiems asmenims vykdant darbo funkcijas ir komercinę veiklą, pateikiant savo vertinimus ir įžvalgas savo profesinėje veikloje, todėl patenka į Tarnybos vertinamos informacijos kategoriją, ir nepriklausomai nuo to, kad atskirų asmenų funkcijos gali apimti individualią Sandorio bei Koncentracijos aspektų analizę ir vertinimus, ši informacija gali būti reikalinga Koncentracijos nagrinėjimui.

Nurodo, jog Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies ir 11 straipsnio 5 dalies bei 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos patvirtina Tarybos teisę gauti plataus pobūdžio informaciją (duomenis, dokumentus, paaiškinimus, užrašus), kuriuose yra ir specialių kategorijų informacijos, pavyzdžiui, komercinių paslapčių, asmens duomenų, o šią teisę Taryba gali įgyvendinti siųsdama paklausimą dėl informacijos pateikimo, o pažeidimų tyrimų metu – dar ir patikrinimo metu. Pažymi, jog teismo sankcija (leidimas) reikalingas siekiant patekti į ūkio subjektų patalpas ir peržiūrėti įvairius tyrimui reikalingus dokumentus (informaciją), kurie dar nėra aiškiai identifikuoti ir žinomi, tačiau elektroninė korespondencija gali būti Tarybos gaunama tiek atliekant patikrinimus, tiek ir raštu suformulavus reikalavimą ūkio subjektui pateikti reikalingą informaciją.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog Tarybos teisė išreikalauti vidinę elektroninę korespondenciją nėra reglamentuota aiškiai, suteikia per plačią diskreciją Tarybai įsikišti į privatų asmenų gyvenimą, kurios apibrėžtis ir realizavimo būdas neaiškus. Nurodo, jog Taryba prašė pateikti informaciją (elektroninę korespondenciją), susijusią su Sandoriu ir Koncentracija, t. y. Koncentracijos vertinimui svarbiais klausimais. Teigia, jog elektroninė vidinė korespondencija nereiškia, kad ji savaime patenka į privataus gyvenimo kategoriją.

Nurodo, kad Įstatymas įtvirtina Tarybos teisę gauti informaciją, nes tai yra esminė prielaida Konkurencijos tarybai tinkamai atlikti priežiūros funkcijas ir priimti pagrįstus sprendimus. Tokio reguliavimo tikslas būtų sumenkintas, aiškinant, jog ši teisė neapima teisės gauti elektroninės korespondencijos. Pažymi, jog Taryba materialinės ir procedūrinės konkurencijos teisės srityje atsižvelgia ir įvertina Europos Sąjungos teismų ir ES konkurencijos priežiūros institucijų praktiką; yra ES konkurencijos priežiūros institucijų, kurių veiklą reglamentuojantys teisės aktai ir administracinė praktika pagrindžia, kad įmonių vidiniai dokumentai, įskaitant ir elektroninę korespondenciją, yra informacija, kuri yra prašoma pateikti ir yra reikalinga koncentracijų priežiūros procedūrai. Europos Komisijos teisė reikalauti pateikti bendrovės vidaus informaciją yra reglamentuota iš esmės analogiškai Įstatymo 11 straipsnio 5 daliai, nenustatant specialaus reguliavimo dėl vidaus dokumentų, įskaitant ir elektroninio pašto susirašinėjimą, pateikimo Europos Komisijai, tačiau tai nepaneigia Europos Komisijos teisės reikalauti pateikti vidaus dokumentus.

Nesutinka su pareiškėjos argumentais dėl gero administravimo ir proporcingumo principų pažeidimo. Teigia, jog pagrįstai ir motyvuotai reikalavo pateikti elektroninę korespondenciją, ji yra aktuali ir būtina nagrinėjant Koncentraciją. Nurodo, jog įpareigojimas buvo specifiškai apibrėžtas, prašomos informacijos tematika ir apimtis neleidžia teigti, kad ji nėra susijusi ar nėra reikalinga Tarybos atliekamoms funkcijoms. Pažymi, jog koncentracijos dalyvių vidaus dokumentai yra svarbus įrodymų šaltinis pranešimų apie koncentracijas nagrinėjimo procedūrose, jais buvo remtasi Tarybos praktikoje, jų svarba pripažinta teismų praktikoje. Teigia, jog prašoma elektroninė korespondencija yra su ūkio subjektų ūkine komercine veikla susijusi informacija, reikalinga Koncentracijos priežiūros procedūrai. Pažymi, kad didelė dalis darbo funkcijų yra vykdomos ir verslo aspektai yra aptariami bei vystomi elektroniniu būdu.

Nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog įpareigojimo pateikti elektroninę korespondenciją formuluotės yra neaiškios ir neapibrėžtos, jog Nutarimas ir suformuoti reikalavimai pažeidė proporcingumo ir gero administravimo principą. Nurodo, jog įpareigojime yra pateikti informacijos atrankos kriterijai (yra įvardinti asmenys (subjektai), kurių informaciją prašoma pateikti; nurodomos prašomos informacijos kategorijos, užfiksavimo formos; įvardinta prašomų pateikti dokumentų tematika; įvardinti prašomos informacijos turėtojai; nesant žinomam laikotarpiui, kada pareiškėjos įmonėse buvo pradėtas aparti ir analizuoti Sandoris, tačiau apibrėžiant tematiką, indikuojamas atitinkamas laikotarpis, kurio informaciją prašoma pateikti); įpareigojama pateikti verslo (komercinę) informaciją, o ne asmeninę (privačią) informaciją). Pažymi, jog gavusi Raštą pareiškėja nesikreipė į Tarybą dėl prašomos informacijos apimties, surinkimo būdo, nesikonsultavo dėl prašomos informacijos surinkimo ir pateikimo.

Taip pat atsakovas skunde pažymėjo, kad tikslinta įvertinti, ar tikslingas ir prasmingas šios administracinės bylos nagrinėjimas, kadangi koncentracijos priežiūros procedūra užbaigta 2022 m. birželio 16 d. nutarimu.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai iš esmės palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad savo sprendimus Konkurencijos taryba privalo motyvuoti, nepakanka remtis Europos Komisijos kompetencija ir įgalinimais konkurencijos teisės bylose. Mano, jog šiuo atveju atsakovo pareigūnai galimai atliko neteisėtą „žvejojimo ekspediciją“. Teigia, kad skundžiamas sprendimas reikšmingas bus vertinant, ar įrodymai surinkti teisėtai, ar nėra pagrindo šalinti surinktos pagal skundžiamus punktus informacijos iš tyrimo medžiagos. Vykdant atsakovo nurodymą Tarybai pateikti elektroniniai laiškai. Pažymi, kad įmonei užtruko daug laiko suprasti, ko Konkurencijos taryba nori nurodomais įpareigojimais, o tai neatitinka gero viešojo administravimo reikalavimų.

Teismo posėdyje atsakovės atstovai iš esmės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti. Papildomai paaiškino, kad reikalinga įmonės vidinė informacija, kaip patys pareiškėjo darbuotojai vertina koncentraciją, sudarytą sandorį, rinką, todėl darbuotojų el. susirašinėjimas yra aktualus vertinant pranešimą apie koncentraciją. Po reikalavimo buvo pateiktas pareiškėjo vidinis el. susirašinėjimas, kuris įvertintas tarpe kitų duomenų priimant galutinį sprendimą dėl koncentracijos. Pažymi, kad į įmonės patalpas rinkti informacijos nebuvo eita, todėl dalis skundo argumentų nereikšmingi. Skundžiamais įpareigojimais siekta gauti daugiau įmonės vidinės (iš darbuotojų) informacijos apie nagrinėtą laikotarpį, rinkos dalis, priežastis, lėmusias sandorio sudarymą, ir kitus aktualius koncentracijos nagrinėjimui aspektus.

Skundas netenkintinas.

Ginčas byloje kilo dėl teisėtumo ir pagrįstumo Nutarimo dalies, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos Skundą Tarybai dėl Tarybos Susijungimų priežiūros grupės 2022 m. balandžio 4 d. rašto Nr. (2.41Mr-46)6V-402 (toliau – ir Raštas) 39 punkto b ir c papunkčių, kuriais pareiškėja buvo įpareigota pateikti bet kokius elektroninius susirašinėjimus tarp atsakingų pareiškėjos įmonių darbuotojų, vadovų ir kitų atsakingų asmenų, kuriuose aptariamas AS Piletilevi Group įsigijimas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Koncentracija, Sandoris) bei elektroninius susirašinėjimus tarp atsakingų įmonės darbuotojų, kuriais remiantis arba kuriuose vertinama Koncentracija. Taip pat prašoma įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2022 m. balandžio 7 d. skundą.

Taryba 2021 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 1S-112 (2021) nusprendė taikyti koncentracijos priežiūros procedūrą savo iniciatyva AS Piletilevi Group (duomenys neskelbtini) bei įpareigojo Pareiškėją pateikti pranešimą apie koncentraciją.

2022 m. vasario 14 d. Taryba pradėjo nagrinėti pranešimą apie koncentraciją (duomenys neskelbtini) (toliau – Pranešimas apie koncentraciją).

2022 m. balandžio 4 d. pareiškėjai el. paštu pateiktas 2022 m. balandžio 4 d. Grupės Raštas, kurio 39 punkte b papunktyje pareiškėja buvo įpareigota pateikti bet kokius elektroninius susirašinėjimus tarp atsakingų įmonės darbuotojų ir valdybos, direktorių valdybos, stebėtojų tarybos, akcininkų, įmonių vadovų, kuriuose aptariamas Pranešime apie koncentraciją nagrinėjamas Sandoris. Minėto Rašto 39 punkto c papunktyje buvo prašoma pateikti bet kokias (įskaitant vidinėms reikmėms, įmonės darbuotojų, konsultantų ar kitų asmenų parengtas) analizes, ataskaitas, studijas, tyrimus ir kitus bet kokios rūšies ir (arba) formos dokumentus (taip pat ir elektroninius susirašinėjimus tarp atsakingų įmonės darbuotojų), kuriais remiantis ir (arba) kuriuose vertinama arba analizuojama koncentracija: pagrindinės jos priežastys, verslo perėmimas ir tolimesnės veiklos perspektyvos, planuojami veiksmai po sandorio ir pan., rinkos dalys, konkurencijos sąlygos, konkurentai (esami ir potencialūs), pardavimo augimo ar plėtros galimybės perėmus verslą, plėtros kitose (ar susijusiose) produktų ar geografinėse rinkose galimybės ir (arba) bendrosios rinkos sąlygos, taip pat bet kokios formos dokumentus, kuriuose analizuojamos galimybės pirkti kitas įmones, veikiančias su koncentracija susijusiose rinkose Lietuvoje.

2022 m. balandžio 7 d. pareiškėja pateikė Tarybai Skundą, kuriuo prašė, be kita ko, panaikinti Rašto 39 punkto b ir c papunkčių reikalavimus, taip pat įpareigoti skundžiamą sprendimą priėmusius pareigūnus patikslinti pareiškėjai teikiamus klausimus, įskaitant taip, kad pakartotinai pareiškėjos nebūtų prašoma teikti duomenis konkrečiai Excel formatu ir nebūtų prašoma pakartotinai teikti Pranešime apie koncentraciją ir jos prieduose pateiktų duomenų, ir, atsižvelgiant į patikslintų klausimų pobūdį ir apimtį, nustatyti naują terminą atsakymams pateikti.

Ginčijamu 2022 m. balandžio 19 d. Nutarimu Nr. 1S-55 Taryba atsisakė tenkinti Skundą. Nutarime nurodė, jog Įstatymas suteikia teisę Tarybai gauti visą informaciją, reikalingą sprendimui priimti, nepriklausomai nuo jos užfiksavimo formos (t. y. įskaitant ir elektroninę korespondenciją), remiasi Įstatymo 18 str. 1 d. 4 p. ir 2 d. 1 p., 11 str. 5 d.

Nutarime nurodoma, jog koncentracijos dalyvių vidaus dokumentai yra svarbus įrodymų šaltinis, Taryba savo praktikoje yra pasirėmusi koncentracijos dalyvių vidaus dokumentais, pagrindžiant bendrovės veiklos planus, tolimesnius veiksmus po sandorio, konkurencinės aplinkos vertinimą, vidinių dokumentų svarba pripažinta Lietuvos teismų praktikoje, kitų valstybių institucijos ir Europos Komisija reikalauja pateikti elektroninę korespondenciją koncentracijos nagrinėjimo tikslais.

Nutarime taip pat nurodoma, jog Rašto 39 punkte nurodyti reikalavimai yra aiškiai ir konkrečiai apibrėžti, kadangi įvardinti asmenys, kurių informaciją prašoma pateikti ((duomenys neskelbtini) arba su šiomis bendrovėmis susiję ūkio subjektai); nurodomos prašomos informacijos kategorijos, užfiksavimo formos (elektroninio pašto susirašinėjimas, analizės, ataskaitos, studijos, tyrimai ir kitos formos dokumentai), įvardinta prašomų pateikti dokumentų tematika (dokumentai, kuriuose aptariamas Pranešime apie koncentraciją nagrinėjamas Sandoris, dokumentai, kuriuose vertinama arba analizuojama Koncentracija: pagrindinės jos priežastys, verslo perėmimas ir tolimesnės veiklos perspektyvos ir kita), įvardinti prašomos informacijos turėtojai (atsakingi įmonės darbuotojai, valdyba, stebėtojų taryba, akcininkai, įmonių vadovai ir kiti), be to, pati pareiškėja nenurodė, kad nesuprato, kokią informaciją turi pateikti, gavusi Raštą, nesikreipė į Tarybą konsultuotis dėl kylančių abejonių, susijusių su Rašto 39 punktu prašomos informacijos surinkimu ir pateikimu, nors žinojo apie galimybę konsultuotis su Taryba. Nutarime nurodoma, jog pareiškėjai, kaip asmeniui, kuriam adresuotas reikalavimas pateikti koncentracijos nagrinėjimui reikalingą informaciją, tenka pareiga užtikrinti tinkamą tokio reikalavimo įvykdymą, tuo pačiu ir pareigą bendradarbiauti ir konsultuotis su Taryba, jei kyla bet kokių neaiškumų surenkant ar pateikiant informaciją. Nutarime pažymima, jog Rašte nebuvo reikalaujama pateikti advokato profesinę paslaptį sudarančios informacijos, pareiškėja turėjo galimybę konsultuotis dėl priemonių, užtikrinančių vidaus dokumentuose esančios informacijos, kuri sudaro advokato profesinę paslaptį, apsaugą.

Nutarime teigiama, jog Rašte nustatytas keturių darbo dienų terminas informacijai pateikti savaime nelaikytinas per trumpu atsižvelgiant į bendrą pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo procedūros terminą (keturi mėnesiai) ir procedūros apimtį, terminai informacijai pateikti yra siejami su bendruoju pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo terminu, prašomos informacijos pobūdžiu ir apimtimi. Nurodoma, jog nagrinėjamu atveju nustatytas terminas yra pagrįstas ir pakankamas, atsižvelgiant į tai, jog didžioji dalis Rašte pateiktų klausimų (pavyzdžiui, 1–22, 35–38) buvo prašoma patikslinti ar paaiškinti Pranešime apie koncentraciją pateiktą informaciją, o dalies klausimų apimtis buvo patikslinta pareiškėjos ir Tarybos pareigūnų 2022 m. balandžio 6, 12 ir 13 dienomis vykusio susirašinėjimo metu, tačiau pareiškėja nesikreipė su argumentuotu prašymu pratęsti informacijos pateikimo terminą. Pažymima, jog Skunde pateikti bendro pobūdžio argumentai dėl nepakankamo termino informacijai pateikti, dėl poreikio informaciją atrinkti rankiniu būdu bei dėl ribotų pareiškėjos resursų.

2022 m. balandžio 20 d. Grupė raštu Nr. (2.41Mr-46)6V-485 pratęsė terminą pateikti atsakymus į 2020 m. balandžio 4 d. Tarybos Rašto 23-28, 30-34 ir 38-39 klausimus (ne vėliau kaip 2022 m. balandžio 26 d.).

Pareiškėja iš esmės nesutinka su Konkurencijos tarybos reikalavimu pateikti nurodomus ūkio subjekto vidaus elektroninius duomenis (informaciją, dokumentus). Skundas išnagrinėtas Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio tvarka.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas (ginčo teisiniams santykiams aktuali redakcija, galiojanti nuo 2022 m. sausio 1 d., toliau – ir Įstatymas).

Konkurencijos tarybos 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisę Konkurencijos tarybai apskųsti Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo metu atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus turi ūkio subjektai ar kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų teisės. Skundas pateikiamas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus veiksmus ar sprendimus dienos. Konkurencijos tarybos sprendimas dėl tokio skundo turi būti priimtas per dešimt dienų nuo skundo gavimo dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinant ir taikant Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio nuostatas, iš esmės nėra pakitusi: kaip ir ankstesnėje, taip pat naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tik pabrėžta, kad minėtose normose eksplicitiškai įtvirtinta teisė apskųsti Konkurencijos tarybos darbuotojų veiksmus ir priimtus sprendimus bei tokios teisės realizavimo tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1000/2014; 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartis byloje Nr. eAS-565-575/2018; 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartis byloje Nr. eAS-564-629/2018; 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartis byloje Nr. eAS-566-556/2018). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1382-556/2021, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, jog nagrinėjant ginčą pagal Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtina įvertinti pareiškėjo teisių apgynimo galimybę nagrinėjamos bylos kontekste.

Tad, pasinaudojus Įstatyme numatyta teise apskųsti Konkurencijos tarybos darbuotojų veiksmus ir jų priimtus sprendimus, nėra teisinio pagrindo nenagrinėti iš esmės administracinės bylos, inicijuotos Konkurencijos įstatymo 32 str. pagrindu, vien tuo pagrindu, kad teisminio nagrinėjimo metu koncentracijos priežiūros procedūra užbaigta ir 2022 m. birželio 16 d. priimtas galutinis sprendimas dėl koncentracijos priežiūros kontrolės. Administraciniame teisme negali būti ginčo objektu tik toks skundžiamas aktas ar veiksmas, kuris akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia. Pažymėtina, kad pareiškėjas pagrindė savo teisinį suinteresuotumą, nurodydamas, kad teismui konstatavus įgalinimų viršijimą renkant įrodymus, būtų pagrindo reikalauti pašalinti iš tyrimo ir nesivadovauti neteisėtai surinkta informacija. Tad tuo atveju, jei būtų konstatuoti esminiai koncentracijos priežiūros procedūros įrodymų rinkimo pažeidimai, galimas koncentracijos priežiūros galutinių išvadų, paremtų, be kita ko, neteisėtai surinktais duomenimis, kvestionavimas.

Nagrinėjant skundo esmę aktuali Konkurencijos įstatyme įtvirtinta Konkurencijos tarybos kompetencija renkant informaciją, kadangi vienas esminių skundo argumentų, susijęs su teisėtumo reikalavimu vykdant įstatymais priskirtas funkcijas.

Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, jog Taryba nagrinėja pranešimus apie koncentraciją. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, jog Taryba, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę duoti privalomus nurodymus ūkio subjektams, tarp jų komerciniams bankams, kitoms kredito įstaigoms ir viešojo administravimo subjektams, pateikti finansinius ir kitus dokumentus, taip pat ir turinčius komercinių ar profesinių paslapčių, bei kitą informaciją, reikalingą Konkurencijos tarybos funkcijoms atlikti.

Įstatymo 11 straipsnio 5 dalis nustato, jog Taryba, nagrinėdama pranešimus apie koncentraciją, turi teisę gauti iš ūkio subjektų, kontroliuojančių asmenų ir viešojo administravimo subjektų informaciją, žodinius ir rašytinius paaiškinimus, reikalingus nutarimui dėl koncentracijos priimti.

Pažymėtina, kad ginčui aktualiose teisės normose, reglamentuojančiose Konkurencijos tarybos pareigūnų teisę rinkti įrodymus, gauti informaciją, nėra išskiriama elektroninė informacija. Tiek Konkurencijos įstatymas, tiek Pranešimo apie koncentraciją pateikimo ir nagrinėjimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 1S-82/2015 (toliau – ir Tvarka, ginčo teisiniams santykiams aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos darbo reglamentas, patvirtintas Konkurencijos tarybos 2018 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 1S-10(2018), vartoja „informacijos“ ar „dokumentų“ sąvoką. Platesnę nei pareiškėjas nurodo informacijos sampratą suponuoja ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo vartojama „informacijos“ samprata, nedetalizuojant jos įtvirtinimo formos (pvz., 18 straipsnis), Konkurencijos įstatymu įgyvendinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1, kuria siekiama įgalinti valstybių narių konkurencijos institucijas, kad jos būtų veiksmingesnės vykdymo užtikrintojos, ir kuria užtikrinamas tinkamas vidaus rinkos veikimas (8 straipsnis). Pažymėtina, kad Konkurencijos įstatymu siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo (Įstatymo 1 str. 3 d.), todėl pagrįstai aiškinant tam tikras sampratas ar konkurencijos teisės institutus atsižvelgiama į ES reguliavimo kontekstą. Kaip matyti, teisinis reguliavimas nenumato nacionalinės Konkurencijos tarybos kompetencijos gauti ar rinkti informaciją išimčių pagal informacijos įtvirtinimo būdą ar formą, tačiau informacijos gavimas ar rinkimas turi būti susijęs su atliekamu tyrimu ar procedūra, jos dalyku (sąsajumo pagrindimo reikalavimas). Be abejo ūkio subjekto pareiga pateikti visą reikalingą informaciją apima informaciją, kuri yra prieinama įmonei ir jos turima. Kaip matyti iš esamo teisinio reguliavimo nacionalinės konkurencijos institucijos taip pat turi įgaliojimus prašyti bet kurių kitų fizinių ar juridinių asmenų per nustatytą ir protingą laikotarpį pateikti informaciją, kuri gali būti svarbi jos kompetencijos įgyvendinimui. Priešingai aiškinant aptariamas Įstatymo nuostatas dėl informacijos gavimo/rinkimo būtų nepagrįstai būtų apribota nacionalinės Konkurencijos Tarybos kompetencija, kas neatitiktų nei Įstatymu, nei įgyvendinamu ES reguliavimu siekiamų tikslų: saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje, Sąjungoje užtikrinti sąžiningesnes ir atviresnes konkurencingas rinkas, kuriose įmonės daugiau konkuruotų savo pranašumais ir nekurtų kliūčių patekti į rinką, tokiu būdu sudarant joms galimybę kurti gerovę ir darbo vietas, kad vartotojai ir vidaus rinkoje veikiančios įmonės apsaugomi nuo verslo praktikų, kuriomis dirbtinai išlaikomos aukštos prekių ir paslaugų kainos, ir taip jiems padidinamas naujoviškų prekių ir paslaugų pasirinkimas, kt.

Pareiškėja nurodo, jog vidinės elektroninės korespondencijos kaip informacijos pateikimas nėra koncentracijos nagrinėjimui būtinas ir reikalingas, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja yra pateikusi Tarybai Įstatyme numatytą informaciją Pranešime apie koncentraciją, taip pat yra pateikusi vidinius dokumentus, kuriuose aptariama nagrinėjama Koncentracija ir išreiškiama atitinkamą dokumentą parengusios įmonės (jos valdymo organų) pozicija, pateikiama informacija apie rinką, konkurentus, sandorį. Pažymėtina, kad ginčijamais pareigūno įpareigojimais nebuvo reikalauta pateikti apskritai darbuotojų susirašinėjimą ar įmonės vidaus dokumentus, tačiau konkretizuota, susiejant su vykdomu tyrimu: Rašto 39 punkte b papunktyje pareiškėja buvo įpareigota pateikti bet kokius elektroninius susirašinėjimus tarp atsakingų įmonės darbuotojų ir valdybos, direktorių valdybos, stebėtojų tarybos, akcininkų, įmonių vadovų, kuriuose aptariamas Pranešime apie koncentraciją nagrinėjamas Sandoris, o minėto Rašto 39 punkto c papunktyje buvo prašoma pateikti bet kokias (įskaitant vidinėms reikmėms, įmonės darbuotojų, konsultantų ar kitų asmenų parengtas) analizes, ataskaitas, studijas, tyrimus ir kitus bet kokios rūšies ir (arba) formos dokumentus (taip pat ir elektroninius susirašinėjimus tarp atsakingų įmonės darbuotojų), kuriais remiantis ir (arba) kuriuose vertinama arba analizuojama koncentracija: pagrindinės jos priežastys, verslo perėmimas ir tolimesnės veiklos perspektyvos, planuojami veiksmai po sandorio ir pan., rinkos dalys, konkurencijos sąlygos, konkurentai (esami ir potencialūs), pardavimo augimo ar plėtros galimybės perėmus verslą, plėtros kitose (ar susijusiose) produktų ar geografinėse rinkose galimybės ir (arba) bendrosios rinkos sąlygos, taip pat bet kokios formos dokumentus, kuriuose analizuojamos galimybės pirkti kitas įmones, veikiančias su koncentracija susijusiose rinkose Lietuvoje. Be to, skundžiamais įpareigojimais buvo reikalauta pateikti aukščiausių įmonės vadovų, savininkų ar verslo sprendimus priimančių asmenų elektroninį susirašinėjimą, kadangi šie asmenys lemia ūkio subjekto verslo sprendimus, nustato ūkio subjekto verslo strategiją ir kitus pagrindinius įmonės veiklos aspektus, kurie reikšmingi atliekant koncentracijos priežiūrą ir vertinant įvykusios koncentracijos aspektus. Tad skundžiamais įpareigojimais apibrėžus prašomos pateikti el. informacijos (susirašinėjimo) apimtį pagal subjektus ir jos turinį/pobūdį, darytina išvada, kad tyrimo eigoje buvo pakankamai aiškiai apibrėžtas reikalavimas dėl informacijos pateikimo ir racionaliai susietas su vykdomu tyrimu ir jo reikšmingais aspektais. Pažymėtina, kad be pareiškėjo akcentuojamų viešojo administravimo principų viešojo administravimo subjektai yra įpareigoti, be kita ko, visapusiškai ir išsamiai išanalizuoti reikšmingus situacijos vertinimui faktinius duomenis, ko be pilnos ar išsamesnės informacijos nebūtų įmanoma atlikti. Tad tai, kad pareiškėjas su priimtu pranešimu dėl koncentracijos buvo pateikęs tam tikrą informaciją (tiek pranešime, tiek jo prieduose), niekaip neduoda pagrindo daryti išvados, kad Konkurencijos taryba ar jos pareigūnai negali paprašyti tyrimo eigoje papildomos informacijos, reikalingos tyrimui atlikti.

Kiti pareiškėjos skundo argumentai dėl informacijos būtinumo, pakankamumo, reikalingumo ir vertinimo nėra šios administracinės bylos dalykas, kai nagrinėjamas viso labo skundas pagal Konkurencijos įstatymo 32 str., kadangi šie argumentai aktualūs ir gali būti atsakyti tik ištyrus informacijos turinį ir vertinant galutinio administracinio sprendimo dėl koncentracijos priežiūros teisėtumą ir pagrįstumą. Taip pat pažymėtina, kad teismas nagrinėja konkrečių viešojo administravimo subjekto priimtų administracinių sprendimų ar pareigūnų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau nevertina hipotetinių situacijų teisėtumo ir pagrįstumo ir neatlieka nerealizuotų galimų pareiškėjo pasirinkimų ar alternatyvių elgesio variantų vertinimo. Be to, Konkurencijos taryba yra savarankiška valstybės įstaiga, <...> vykdanti valstybinę konkurencijos politiką ir prižiūrinti, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo. Konkurencijos taryba, atlikdama jai nustatytas funkcijas, sprendimus priima savarankiškai ir nepriklausomai, įskaitant dėl tyrimo krypties ir apimties pasirinkimo (Įstatymo 17 str. 1 d.). Šioje byloje pareiškėjas nepagrindė savo teiginių, kad duoti įpareigojimai dėl nurodomos informacijos pateikimo nebuvo susiję su vykdomu tyrimu, kad buvo neproporcingi, neįgyvendinami. Priešingai, patvirtino, kad skundžiamus įpareigojimus įvykdė. Skundžiamame rašte buvo aiškiai ir teisingai įvardintas atsakovo pareigūnų reikalavimo teisinis pagrindas (Įstatymo 11 str. 5 d., 18 str. 2 d. 1 p.). Dėl to nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, reikalaudamas nurodytos informacijos, veikė ultra vires situacijoje.

Pareiškėjo nurodomo Įstatymo 11 str. 5 dalies ir 18 str. 2 d. 1 punkto aiškinimo nepagrindžia jo nurodomos Įstatymo 25 str. 1 dalies 3 punkto ir 3 dalies nuostatos, kadangi aptariamu atveju Konkurencijos tarybos pareigūnai neatliko tyrimo pareiškėjos patalpose ir neėmė tyrimui reikalingų dokumentų (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijų ir išrašų, ūkio subjekto darbuotojų užrašų, susijusiais su darbo veikla, taip pat kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose, saugyklose ir duomenų bazėse esančią informaciją. Be to, Įstatymo 25 str. 3 dalyje nurodyta, kad tyrimo veiksmai, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 9 punktuose, gali būti atliekami tik turint teismo leidimą. Tokie tyrimo veiksmai aptariamu atveju nebuvo atlikti. Įstatymo 25 str. 1 dalies 9 punkte numatyta pareigūno teisė tik su teismo leidimu gauti informaciją apie elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus, su jais susijusius srauto duomenis ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį iš elektroninių ryšių tinklo ir (arba) paslaugų teikėjų, kuri nėra susijusi su informacijos gavimu iš tikrinamos įmonės. Toks pareigūno veiksmas nebuvo atliktas, todėl nurodytas teisės norma nėra reikšminga šiuo atveju.

Skundo argumentai dėl įpareigojimo įvykdymo termino nėra aktualūs, kadangi terminas pareiškėjai buvo pratęstas, o tai, kad nebuvo nurodyta prašomos pateikti informacijos paieškos metodologija, niekaip neapribojo pareiškėjos galimybių tikslintis dėl pateiktinos informacijos apimties, juolab, kad turėta informacija buvo atsakovei pateikta, o priežiūros institucija negali žinoti visų ūkio subjekto informacijos tvarkymo ir valdymo techninių aspektų.

Taip pat pareiškėjos skundo argumentai apie galimą įmonės privataus gyvenimo pažeidimą nesudaro savarankiško pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą, nes neatliepia nustatytų byloje faktinių aplinkybių ir atliktų tyrimo veiksmų (įpareigojimas pateikti nurodytą informaciją) pobūdžio, kurioms esant apskritai galėtų kilti privataus įmonės gyvenimo pažeidimo rizika. Pareiškėjas nedetalizavo, kokią jautrią įmonės vidaus informaciją atsakovui pateikė ar svarstė pateikti. Pažymėtina, kad pareiškėjos akcentuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. teisė į privatumą nėra absoliuti ir gali būti ribojama, jeigu laikomasi nustatytų sąlygų, t. y. ribojimai turi būti nustatyti įstatyme ir būtini demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės saugos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešos tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti; be to, ūkio subjektų teisė į privatumą yra kiek siauresnė, lyginant su fizinių asmenų turima teise, todėl į šią aplinkybę taip pat būtina atsižvelgti (pvz., EŽTT 1992 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje Nr. 251‑B, Niemietz prieš Vokietiją; 2013 m. kovo 14 d. sprendimas byloje Nr. 24117/08, Bernh Larsen Holding AS ir kt. prieš Norvegiją; EŽTT 2015 m. balandžio 2 d. sprendimas byloje Nr. 63629/10 ir 60567/10, Vinci Construction ir GTM Génie Civile et Services prieš Prancūziją, kt.). Konkurencijos tarybos atliekama koncentracijos priežiūros procedūra siekiama šalies ekonominės gerovės interesų, priežiūros procedūra ir pareigūnų įgalinimai įtvirtinti įstatymu ir be koncentracijos priežiūrai būtinos informacijos tinkamai priežiūra negalės būti atlikta.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, panaikinti ar pakeisti skundžiamą Nutarimą (jo dalį) nėra teisinio pagrindo, o jo netenkinus, nėra teisinio pagrindo patenkinti išvestinį reikalavimą. Pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, nenustačius, kad skundžiami pareigūnų veiksmai ir atitinkamai dėl jų priimtas skundžiamas nutarimas būtų buvę neteisėti ir/ar nepagrįsti, neatitiktų pareiškėjo nurodomų viešojo administravimo principų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos Latvijos įmonės AS Piletilevi Group skundą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.