Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja teisėjas Olegas Zaicevas rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 9 d., surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-67973-2019 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, 424 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (toliau – Institucija) tyrėja U. P. 2019 m. rugpjūčio 9 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-67973-2019 (toliau – Protokolas). Protokole nurodyta, kad R. K. 2019-08-09 apie 23:01 val., neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį JEEP CHEROKEE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 1,45 promilės neblaivumas, įvertinus paklaidą. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus. Tokie R. K. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, 424 straipsnio 2 dalį.

R. K. į paskirtą bylos nagrinėjimą neatvyko. Surašant administracinio nusižengimo protokolą R. K. buvo tinkamai informuotas apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą. R. K. raštu pranešė, jog gyvena (duomenys neskelbtini) ir bylos nagrinėjime dėl to negali dalyvauti.

Motyvuojamoji dalis

Bylos medžiaga grąžintina ją pateikusiai Institucijai.

Teismas pažymi, kad asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal formuojamą teismų praktiką, kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ANK 422 straipsnio 5 dalį numatytą pažeidimą, be kita ko, turi būti nustatyta ir tai, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y., turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014).

Šiuo atveju Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, alkoholio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARAA-0124 užfiksuotus duomenis, vertino kaip abejonių nekeliančius, tačiau toks Institucijos duomenų vertinimas teismui kelia pagrįstas abejones, kadangi pagal alkoholio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARAA-0124 užfiksuotus duomenis, R. K. 2004-01-14 00:20 val. buvo nustatytas 1,48 ‰ neblaivumas (b. l. 6). Tuo tarpu administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog R. K. 2019-08-09 apie 23:01 val., neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį JEEP CHEROKEE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 1,45 ‰ neblaivumas (b. l. 2). Taigi, teismo vertinimu, kyla prieštaravimai tarp duomenų, nurodytų administracinio nusižengimo protokole, ir įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkoholio matuoklio rezultatų. Taip pat kyla abejonės ir dėl alkoholio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARAA-0124 užfiksuotų duomenų patikimumo. Visų pirma, sugretinus duomenis kyla prieštaravimas dėl nusižengimo padarymo laiko – protokolo duomenimis nusižengimai padaryti 2019-08-09 23:01 val., o alkotesterio kvito duomenimis R. K. neblaivumo faktas fiksuotas 2004-01-14 00:20 val. Antra, kyla prieštaravimų ir dėl nustatyto promilių skaičiaus – protokolo duomenimis nurodyta, jog R. K. buvo nustatytas 1,45 ‰ neblaivumas, o minėto alkoholio matuoklio kvito duomenimis – R. K. nustatytas 1,48 ‰ neblaivumas, taip pat 1,48 ‰ neblaivumas nurodytas ir tyrėjos U. P. tarnybiniame pranešime. Teismo vertinimu, byloje esantys R. K. neblaivumo patikrinimo rezultatai, nustatyti alkoholio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARAA-0124 negali būti laikomi objektyviais ir patikimais.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą ir sprendžiant klausimą, ar asmuo padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje. numatytus nusižengimus, reikia nustatyti, kokio konkretaus teisės akto ir kokius reikalavimus asmuo pažeidė. Susipažinus su administracinio nusižengimo protokolu, teismui kilo abejonių, ar Institucija, surašydama administracinio nusižengimo protokolą tinkamai pritaikė teisės normas ir ar tinkamai kvalifikavo asmens veiksmus, taip pat pažymėtina ir tai, kad teismui Institucija nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.

Apibendrinus tai, kas aptarta, teigtina, jog šioje byloje buvo netinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o administracinio nusižengimo byla ištirta paviršutiniškai, byloje nepateikti svarbias aplinkybes turintys patvirtinti duomenys, taip pat kyla abejonių ir dėl alkoholio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARAA-0124 užfiksuotų duomenų patikimumo. ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> gali teismui pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą.

Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 2AT-66-697/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarimas byloje N575-1/2014). Šiuo atveju, nors asmuo pripažino kaltę, tačiau kiti bylos duomenys dėl neblaivumo nustatymo fakto kelia pagrįstas abejones dėl jų patikimumo.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Institucija byloje surašė reikalavimų neatitinkantį protokolą, nesurinko, visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, nepašalino prieštaravimų tarp jų, nesprendė dėl jų leistinumo kriterijaus. Atsižvelgiant į tai, kad minėtiems trūkumams pašalinti reikalinga rinkti papildomus įrodymus bei tikslinti administracinio nusižengimo protokole nurodytus duomenis, ko apylinkės teisme padaryti nėra galimybės, protokolas ir bylos medžiaga grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalimi, 609 straipsniu, 577 straipsniu,

nutaria:

administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-67973-2019 ir bylos medžiagą grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.