- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-13
- Bylos Nr.
- 1N-4/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- U. L.
- Advokatai
- Romualdas Mikliušas
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo U. L. gynėjo advokato Romualdo Mikliušo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria atmestas U. L. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2011 m. gruodžio 1 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu U. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 182 straipsnio 1 dalį. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 vasario 15 d. nutartimi nuteistojo U. L. ir jo gynėjo apeliacinis ir kasacinis skundai buvo atmesti.
Nuteistasis U. L. prašė atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2011 m. gruodžio 1 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis prašė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimą panaikinti. Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi nuteistojo U. L. skundą atmetė ir paliko galioti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2011 m. gruodžio 1 d. nutarimą. Nurodė, kad teismai, nagrinėdami U. L. baudžiamąją bylą, ištyrė visas aplinkybes, naujų nenustatė, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 444 straipsnio 1 dalies prasme. U. L. neginčijo nusikalstamos veikos imitacijos modelio sankcionavimo ir taikymo teisėtumo, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenagrinėjo naujai nurodytų argumentų ir pažymėjo, kad jie negali būti kasacinio skundo dalyku. Apeliacinės ir kasacinės instancijų teismai tikrino ar NVIM taikymo veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo nustatytos tvarkos ir ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys gauti BPK numatytais veiksmais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas minėtas baudžiamąsias bylas, vertino analogiškus išslaptintus faktinius duomenis, kurie buvo išreikalauti iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos. Naujų aplinkybių nenustatyta, kadangi visos aplinkybės buvo žinomos nagrinėjant baudžiamąją bylą.
Nuteistojo U. L. gynėjas advokatas R. Mikliušas skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį. Teigia, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta.
Gynėjas nurodo, kad U. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės yra identiškos M. K. ir UAB „B“ baudžiamosios bylos aplinkybėms, t. y. taikytas tas pats NVIM. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86/2011, nurodyti motyvai dėl baudžiamosios bylos nutraukimo yra tinkami U. L. baudžiamojoje byloje. Šios naujai paaiškėjusios aplinkybės negalėjo būti žinomos priimant nutartį U. L. byloje, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartis buvo priimta po U. L. baudžiamosios bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka. Gynėjas tvirtina, kad M. K. ir UAB „B“ byloje nustatytos aplinkybės įrodo, jog U. L. baudžiamoji byla turėjo būti nutraukta. Be to, naujai paaiškėjusios aplinkybės yra esminės, nes įrodo, kad teismo sprendimai U. L. byloje buvo neteisėti. Teisėsaugos institucijos ir U. L. byloje padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, tai turėjo įtakos neteisėtų sprendimų priėmimui.
Gynėjas nesutinka su teismo išvada, kad, nagrinėjant U. L. baudžiamąją bylą, visų instancijų teismai aiškinosi nusikalstamos veikos imitacijos modelio taikymo aplinkybes. Tvirtina, kad šios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos arba buvo vertinamos kitaip nei jas įvertino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 22 d. nutartyje.
Be to, skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nesiėmė priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai išnagrinėtos naujai paaiškėjusios aplinkybės. Žmogaus teisių gynimo požiūriu netoleruotina situacija, kai analogiškose baudžiamosiose bylose skirtingai taikomas baudžiamasis įstatymas. Šiuo atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas privalo būti vykdomas ir taikomas, priešingu atveju būtų pažeidžiamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos.
Gynėjas teigia, kad jo ginamojo baudžiamoji byla turi būti atnaujinta, kadangi yra pagrįstų įtarimų, kad U. L. buvo neteisėtai nuteistas. Šiuos faktus galima patikrinti tik atnaujinus baudžiamąją bylą ir atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86/2011. Neatnaujinus baudžiamosios bylos, nebus įgyvendintas teisingumas ir užtikrinta baudžiamojo proceso paskirtis – patikrinti, kad nebūtų nuteistas nekaltas asmuo.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo U. L. gynėjo skundas atmetamas.
Pagal BPK 444 straipsnio 1 dalį, naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.
Nuteistojo U. L. gynėjas prašymą atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje grindžia tuo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86/2011, esant analogiškoms aplinkybėms dėl NVIM taikymo, baudžiamoji byla dalyje dėl M. K. ir UAB „B“ nuteisimo už veikas, padarytas po 2003 m. liepos 30 d., nutraukta. Pasak gynėjo, M. K. ir UAB „B“ byloje nustatytos aplinkybės rodo, jog U. L. baudžiamoji byla turėjo būti nutraukta, naujai paaiškėjusios aplinkybės teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutartį U. L. byloje, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartis buvo priimta po U. L. baudžiamosios bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka. Šios nuteistojo gynėjo nurodytos aplinkybės neatitinka BPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, keliamų aplinkybėms, kurių pagrindu gali būti atnaujinama baudžiamoji byla.
Vadovaujantis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra paaiškėjusios kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Gynėjas nepagrįstai tvirtina, kad NVIM taikymo aplinkybės U. L. baudžiamojoje byloje nebuvo nagrinėjamos arba buvo vertinamos kitaip nei jas įvertino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 22 d. nutartyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad U. L. kasaciniame skunde teigė, jog nagrinėjamu atveju buvo peržengtos NVIM ribos, neleistinai išplėstas jo taikymas, todėl neteisėto NVIM metu surinkti įrodymai negalėjo būti pripažinti leistinais. Vadovaudamasis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuos kasacinio skundo argumentus paliko nenagrinėtus, kadangi nuteistasis U. L. savo ir gynėjo advokato V. Vasiliausko apeliaciniame skunde neginčijo NVIM sankcionavimo ir taikymo teisėtumo, o apeliacinės instancijos teismas NVIM sankcionavimo ir taikymo tokiu aspektu, kokiu skundė kasatorius, nenagrinėjo. Todėl nuteistojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su NVIM sankcionavimu ir taikymu, nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis, kurių pagrindu gali būti atnaujinama baudžiamoji byla. Jos nėra naujos ir atskirai ar kartu su kitomis ankščiau byloje nustatytomis aplinkybėmis neįrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba, kad jis padarė lengvesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas.
Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas motyvuotai išdėstė argumentus, dėl kurių nuteistojo skundas atmestinas. Tai, kad bylą išnagrinėjusių teismų priimti sprendimai netenkina nuteistojo, nėra pagrindas atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje.
Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūros 2011 m. gruodžio 1 d. nutarimo, BPK reikalavimų nepažeidė. Apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo U. L. gynėjo advokato Romualdo Mikliušo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.