Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo bešeimininkiu turtu ir jų perdavimo Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn, suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad 2024 m. balandžio 8 d. pareiškėja gavo fizinio asmens raštą, kuriuo buvo informuota apie apleistus avarinės būklės statinius, esančius (duomenys neskelbtini) 9 ir 9 A (toliau – Statiniai), bei apie aplink juos užterštą aplinką. Minėtu raštu asmuo prašė pradėti minėtų statinių pripažinimo bešeimininkiais procedūras. 2024 m. balandžio 17 d. raštu Nr. A33(1)-4500 pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą, Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus regioninį valstybės archyvą (toliau – Archyvas) ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemenčinės miesto seniūniją (toliau – Nemenčinės miesto seniūnija) dėl tarnybinės pagalbos suteikimo. Minėtu raštu pareiškėja prašė suteikti jai informaciją, būtiną Pastatų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūroms ir statinių naudojimo priežiūros funkcijoms atlikti. Minėtu raštu pareiškėja papildomai informavo, jog Statinių statytoja galėjo būti Bendrija, 2022 m. gegužės 26 d. likviduota Registro tvarkytojo iniciatyva. Statiniai galėjo būti pastatyti 1986-1997 m.

3. Pareiškime taip pat nurodyta, jog 2024 m. gegužės 6 d. raštu Nr. SP-62838(4.55 Mr.) VĮ Registrų centras pateikė pareiškėjai dokumentus, susijusius su Bendrijos likvidavimo inicijavimu, o 2024 m. gegužės 6 d. raštu Nr. SP-62819(4.55 Mr.) Statinių kadastrinių matavimo bylos kopiją. Taip pat 2024 m. gegužės 8 d. raštu Nr. SP-64256(4.55 Mr) VĮ Registrų centras nurodė, jog Bendrija yra išregistruota, o Statiniai Nekilnojamojo turto registre neregistruoti ir pateikė Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija bei Juridinių asmenų trumpąjį (identifikacinių duomenų) išrašą. Be to, atsakydamas į pareiškėjos prašymą, Archyvas 2024 m. gegužės 13 d. raštu Nr. SP-1065 atsiuntė Vilniaus rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos dokumentų fonduose esančių Vilniaus rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1987 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. 157 „Dėl garažų statybos kooperatyvų įstatų įregistravimo“ 2 punkto ir prie jo esančio priedo Nr. 2, Vilniaus rajono valdybos 1993 m. rugsėjo 6 d. potvarkio Nr. 569p ir visų prie jo esančių dokumentų, Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1997 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. 13 „Dėl garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr. 1, esančios Nemenčinės m., įstatų įregistravimo“ ir visų prie jo esančių dokumentų bei Vilniaus rajono valdybos 1995 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. 139 „Dėl buvusios rajono valdybos architektūros skyriaus archyvinių dokumentų dingimo“ ir prie jo esančių visų dokumentų lapų kopijas, taip pat minėtu raštu Archyvas nurodė, kad kiti 1986-1997 m. sprendimai/potvarkiai dėl Statinių statybos Vilniaus rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1986-1990 m. dokumentuose, Vilniaus rajono Nemenčinės miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1986-1989 m. dokumentuose, Vilniaus rajono Nemenčinės miesto mero 1990-1995 m. dokumentuose, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 1990-1997 m. dokumentuose nerasti. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – Departamentas) 2024 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 2D-10552 informavo pareiškėją, kad Departamentas dar 2017 m. balandžio 12 d. atliko Statinių fotofiksaciją, surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą ir nustatė, kad Statiniai yra nenaudojami, dalis jų yra pabirusi, be vartų, apaugusi krūmais ir medžiais, Statiniai neregistruoti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, nustatyti Statinių savininkų nepavyko. Taip pat Departamentas informavo, kad patikrinus informacinėse sistemose, duomenų, patvirtinančių Statinių statybą ar (ir) savininkus, nėra. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2024 m. spalio 23 d. raštu Nr. 1SD-79280-(15.2.48 E.) taip pat pranešė pareiškėjai, jog neturi jokių dokumentų ar informacijos apie galimus Statinių savininkus.

4. Atsižvelgdama į tai, jog Statinių savininkų bei duomenų apie jos nėra, pareiškėja, vadovaudamasi Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“, 3.2 papunkčiu, 2024 m. gegužės 28 d. raštu Nr. A33(1)-6152 kreipėsi į VĮ Turto banką ir informavo apie galimai bešeimininkius Pastatus bei pateikė iš kitų institucijų gautus dokumentus. VĮ Turto bankas, atsakydamas 2024 m. birželio 10 d. raštu Nr. (16.2 Mr,)SK4-7176, pranešė, jog atsižvelgiant į pareiškėjos rašte ir pateiktuose dokumentuose nurodomą turto būklę, laikytina, kad turtas yra nerealizuotinas, todėl VĮ Turto bankas yra neįgaliotas spręsti šio turto apskaitymo klausimus ir neprieštarauja, kad pareiškėja vykdytų Pastatų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūras.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

9. Bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalis). CK 4.58 straipsnio l dalyje nustatyta, kad bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Vyriausybė (CK 4.58 straipsnio 2 dalis).

10. Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, 3.2 punkte nustatyta, kad bešeimininkis daiktas kaip valstybei perduotinas turtas perimamas pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar jo savininkas nežinomas), pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija, ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau kartu – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu pranešdami apie bešeimininkio daikto buvimą šių Taisyklių 2 punkte nurodytai institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieniems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje. Bešeimininkis daiktas perimamas surašant šio Nutarimo 2.1 ir 2.2 papunkčiuose nurodytos institucijos nustatytos formos turto apskaitos dokumentą. Perėmimo šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje, siekiant, kad šis turtas teismo sprendimu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka būtų perduotas valstybei ar savivaldybei, pagrindas – asmens, kurio žinioje toks daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, pranešimas (šiose Taisyklėse pranešimas suprantamas kaip asmens kreipimasis raštu į kompetentingą instituciją dėl atitinkamų veiksmų atlikimo) šių Taisyklių 2 punkte nurodytai institucijai apie bešeimininkio daikto buvimą. Statinius ar jų dalis, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), šių Taisyklių nustatyta tvarka traukia į apskaitą: 3.2.1. centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – realizuotinus statinius ar jų dalis; 3.2.2. kitos valstybės ar savivaldybių institucijos, teisės aktų nustatyta tvarka įpareigotos atlikti atitinkamos paskirties statinių valdymą, priežiūrą ar kitas turto administravimo funkcijas, – nerealizuotinus statinius ar jų dalis. Savivaldybės, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui pritarus, gali įtraukti į savo apskaitą savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingus realizuotinus statinius ar jų dalis.

11. Taisyklių 35 punkte, be kita ko, nustatyta, kad valstybės ar savivaldybių institucijos, nurodytos šių Taisyklių 3.2.2 papunktyje, dėl jų į apskaitą įtrauktų statinių ar jų dalių pripažinimo bešeimininkiais ir perdavimo savivaldybės ar valstybės nuosavybėn kreipiasi į teismą, pateikdamos jam prašymą (pareiškimą), statinio apskaitos aktą, skelbimus apie statinio savininko paiešką, rašytinį patvirtinimą, kad informacija 6 mėnesius skelbta interneto svetainėje, ir kitus dokumentus apie statinį, jeigu institucija jų turi; nerealizuotini statiniai Nekilnojamojo turto registre neregistruojami.

12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja visais įmanomais ir jai prieinamais būdais bandė nustatyti garažo, paskirtis – garažų (Nekilnojamojo turto registro, registro numeris (duomenys neskelbtini), duomenimis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei garažo, paskirtis – garažų (Nekilnojamojo turto registro, registro numeris (duomenys neskelbtini), duomenimis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – Statiniai), savininkus. Visi pareiškėjos atlikti veiksmai, siekiant nustatyti minėtų Statinių savininkus, nurodyti šio sprendimo 2-5 punktuose, todėl teismas jų papildomai nekartoja. Pažymėtina, kad siekdama nustatyti Statinių savininkus pareiškėja per ne trumpesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį kvietė atsiliepti Statinių savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisių į Statinius. Skelbimas buvo paskelbtas keliuose visuomenės informavimo šaltiniuose, o būtent: Savivaldybės interneto tinklalapyje ir Nemenčinės miesto seniūnijos informaciniame stende. Į šiuos skelbimus atsiliepimų, kuriuose būtų nurodyta informacija apie Statinių savininkus ar asmenų daiktines teises į Statinius, niekas nepateikė. 2024 m. birželio 13 d. surašytas Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktas Nr. 33, į kurį įtraukti Statiniai.

13. Kaip matyti iš prie pareiškimo pridėtų rašytinių įrodymų, nuo Statinių įtraukimo į apskaitą yra suėjęs 1 metų terminas ir egzistuoja poreikis kuo greičiau imtis teritorijos ir Statinių sutvarkymo priemonių. Anot pareiškėjos, įgijusi nuosavybės teises į Statinius ji galės Statinius tinkamai sutvarkyti.

14. Remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog Statinių statytoja galėjo būti (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau ir Bendrija). Bendrija 2022 m. gegužės 26 d. buvo likviduota Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Bendrija yra išregistruota, o Statiniai Nekilnojamojo turto registre nėra registruoti. Remiantis pateiktu Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau ir Departamentas) raštu, nustatyta, jog Departamentas dar 2017 m. balandžio 12 d. atliko Statinių fotofiksaciją, surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą ir nustatė, kad Statiniai yra nenaudojami, dalis jų yra pabirusi, be vartų, apaugusi krūmais ir medžiais, Statiniai neregistruoti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, nustatyti Statinių savininkų nepavyko, patikrinus informacinėse sistemose, duomenų, patvirtinančių Statinių statybą ar (ir) savininkus, nėra.

15. Atsižvelgiant į išdėstytą, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, jų visumą, darytina išvada, kad yra įvykdytos visos teisės aktuose nustatytos sąlygos, leidžiančios pripažinti nurodytą nekilnojamąjį turtą – Statinius bešeimininkiais ir juos perduoti Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pareiškimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas – garažą, paskirtis – garažų (Nekilnojamojo turto registro, registro numeris (duomenys neskelbtini), duomenimis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei garažą, paskirtis – garažų (Nekilnojamojo turto registro, registro numeris (duomenys neskelbtini), duomenimis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn (CK 4.57 straipsnio 1 dalis, 4.58 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 536-537 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 537 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti bešeimininkiu turtu garažą, paskirtis – garažų (Nekilnojamojo turto registro, registro numeris (duomenys neskelbtini), duomenimis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei garažą, paskirtis – garažų (Nekilnojamojo turto registro, registro numeris (duomenys neskelbtini), duomenimis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), bei perduoti šį turtą Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.