Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorei Palmirai Pečiulienei,

Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyrio atstovui Mykolui Braškai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. G., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pradinį išsilavinimą, neteistas, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir

A. R., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pradinį išsilavinimą, neteistas, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)),

kaltinamai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. 2015 m. lapkričio 14 d., apie 19-20 val., bendrininkaudamas su A. R. bei S. S., kuriam iki nusikaltimo padarymo nebuvo suėjęs amžius, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus (LR BK 13 straipsnis), būdami viešoje vietoje, vandališkais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą, pasireiškusį tuo, jog eidami keliu Nr. (duomenys neskelbtini), nuo šešto iki vienuolikto kilometrų, (duomenys neskelbtini), rankomis tyčia nulaužė ir tokiu būdu sugadino šešiolika signalinių stulpelių, kurio vieno vertė 10,82 eur; nusuko į priešingą pusę keturių įspėjamųjų kelio ženklų skydus, taip pat užėję į D. B. gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, tyčia sulaužė tris pakabinamus saulės energijos šviestuvus, kurio vieneto vertė 5 eurai, ir keturis mažesnius įsmeigiamus saulės energijos šviestuvus, kurio vieneto vertė 3 eurai, bei, bendrininkams priėjus prie negyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir S. S. tyčia metant nulaužtą signalinį stulpelį, o E. G. – kėdę, išdaužė dviejų namo langų stiklus. Tokiais tyčiniais vandališkais veiksmais, sunaikino svetimą turtą ir VĮ „Vilniaus regiono keliai“ padarė 173,12 eurų turtinę žalą, o D. B. 27 eurų turtinę žalą.

Šiais veiksmais E. G. ir A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad pareikšto įtarimo esmę supranta ir kaltu dėl inkriminuojamo nusikaltimo prisipažįsta. Nurodė, kad 2015 m. lapkričio 14 d. vakare jis su S. S. ir A. R. ėjo iš (duomenys neskelbtini), laužė pakelės stulpelius. Laužė visi trys. Tai buvo visų mintis. Kuo užkliuvo stulpeliai, paaiškinti negali. Nuėjo į (duomenys neskelbtini) kaimą, ten šviestuvus išlaužė, kurie stovėjo šalia namo. Visi buvo blaivūs. Šviestuvus taip pat laužė visi trys. Kam kilo mintis, nežino. Vėliau ėjo atgal į (duomenys neskelbtini) k. Priėję jų manymu, negyvenamą namą, su S. S. išdaužė šio namo dviejų langų stiklus. Jis metė kėdę į vieną langą, o S. S. metė stulpelį į kitą langą. A. R. prie namo nieko nedarė. Tada ėjo keliu ir išlaužė keletą stulpelių. Supranta savo neigiamą elgesį, bijo būti nubaustas, gailisi. Šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), savo pajamų neturi.

Kaltinamasis A. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad pareikšto įtarimo esmę supranta ir kaltu dėl inkriminuojamo nusikaltimo prisipažįsta. Nurodė, 2015 m. lapkričio 14 d. jis su savo pusbroliu E. G. ir draugu S. S. buvo savo namuose (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini). Vakare trise ėjo iš (duomenys neskelbtini) k. į (duomenys neskelbtini) k. Pakeliui sulaužė šalia gyvenamojo namo buvusius 4 šviestuvus. Toliau eidami pakelės stulpelius laužė. Namo langus išdaužė E. su S.. Dėl padaryto gailisi. Šiuo metu jis yra 10 klasės moksleivis, baigia (duomenys neskelbtini) mokyklą ir toliau ketina mokytis Ukmergės verslo mokykloje.

Kaltinamasis E. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pareikšto įtarimo esmę supranta ir kaltu dėl inkriminuojamo nusikaltimo prisipažįsta pilnai, dėl padarytų veiksmų gailisi. 2015 m. lapkričio mėn. viduryje, tikslios dienos nepamena, jis su draugu S. S. buvo namuose pas pusbrolį A. R., gyvenantį (duomenys neskelbtini) k., netoli (duomenys neskelbtini) k. Vakare, jau sutemus, jie trise ėjo iš (duomenys neskelbtini) k. į (duomenys neskelbtini) k. Eidami jie neturėjo ką veikti. Užėjo į gyvenamo namo kiemą ir ten sulaužė į žemę įsmeigtus šviestuvus. Jis rankomis sulaužė du šviestuvus, kiek šviestuvų sulaužė S. S. ir E. G., nežino, tačiau šviestuvus jie taip pat laužė. Kai iš kiemo išėjo vėl į kelią, visi pradėjo laužyti pakelės stulpelius; juos laužė tiesiog eidami. Jis stulpelius rovė, išrovė mažiausiai penkis. Kiek stulpelių išlaužė ar išrovė A. R. su S. S., nežino. Dar pakeliui užėjo prie negyvenamo namo, kur išdaužė dviejų namo langų stiklus: jis į vieną langą metė kieme rastą kėdę, o S. S. į kitą langą metė pakelės stulpelį. Nuėję nuo namo į kelią, jie toliau dar rovė pakelės stulpelius, į priešingą pusę nusuko dviejų ar trijų kelio ženklų skydus. Kaip jie laužė stulpelius niekas nematė. Kai važiuodavo automobiliai, jie ėjo ir nieko nelaužė. Kodėl taip elgėsi, paaiškinti negalėjo. Įvykio metu visi buvo blaivūs (89, 108-109 b. l.).

Kaltinamojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra analogiški kaltinamojo E. G. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (65, 87-88 b. l.).

Nukentėjusioji D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena nuosavame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Namas yra prie pagrindinio kelio, namo kiemas neaptvertas. 2015 m. lapkričio 15 d. apie 9-10 val. išėjusi į kiemą pastebėjo, kad sudaužyti prie namo stovėję saulės energijos šviestuvai. Prie namo stovėjo trys didesni pakabinami šviestuvai ir vienas mažesnis šviestuvas. Dar trys mažesni šviestuvai stovėjo šiek tiek toliau nuo namo. Du didesni šviestuvai buvo sudaužyti ir palikti toje vietoje, kur stovėjo, o kitus sudaužytus šviestuvus surado jau už namų valdos ribų. Visi šviestuvai buvo sudaužyti nepataisomai. Didesnių šviestuvų vertė po 5 eurus už vienetą, o mažesnių šviestuvų vertė po 3 eurus už vienetą. Iš viso padaryta 27 eurų turtinė žala. Iš vakaro, apie 18 val., visi šviestuvai buvo savo vietoje. Nakties metu ji buvo namuose ir jokio triukšmo negirdėjo (29 b. l.).

Liudytojas S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. lapkričio 14 d. po pamokų buvo pas savo draugą A. R., kartu buvo ir E. G.. Apie 19-20 val. jie trise ėjo į (duomenys neskelbtini) k. Eidami keliu jie rankomis pradėjo laužyti pakelės stulpelius, į priešingą pusę apsuko mažiausiai tris kelio ženklus. Eidami pro namą užbėgo į jo kiemą ir visi sulaužė po vieną pastatytą žibintą. Dar buvo pribėgę prie kito namo ir ten išdaužė langų stiklus; jis stiklą išdaužė mesdamas signalinį stulpelį, o E. G. į langus metė kieme buvusią taburetę. A. R. langų nedaužė (42 b. l.).

Liudytojas Z. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. lapkričio 16 d. atliekant patrulinę kelių apžiūrą, kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo nuo 6 ir 11 kilometro nulaužtų 16 signalinių stulpelių bei į priešingą pusę nusuktus keturis įspėjamuosius kelio ženklų skydus. Jis organizavo signalinių stulpelių atstatymą. Visi signaliniai stulpeliai buvo atstatyti (20-21 b. l.).

Nukentėjęs asmuo VĮ „Vilniaus regiono keliai“ 2015 m. lapkričio 18 d. pranešime nurodė, kad kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), tarp 6 ir 11 kilometro, sulaužyta 16 vnt. signalinių stulpelių bei nusukinėti į priešingas puses įspėjamųjų kelio ženklų skydai. Padaryta 517,49 eurų žala (9-10 b. l.). Šiai sumai VĮ „Vilniaus regiono keliai“ pareiškė civilinį ieškinį (12-18 b. l.).

2015 m. lapkričio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad D. B. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., kieme, šalia darželio esančioje vejoje, prie namo pamato, guli trys sulaužyti saulės energijos šviestuvai. Įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) k., nuo (duomenys neskelbtini) k. gyvenvietės, kairėje pusėje yra negyvenamas namas ((duomenys neskelbtini)). Dviejų namo langų stiklai išdaužyti. Namo viduje matomas signalinis stulpelis (4-7 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Veikų kvalifikavimas, įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ar pan. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje, ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu, kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus LR BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir LR BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje, nustatytomis taisyklėmis.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad E. G. ir A. R. būdami viešoje vietoje, vandališkais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą pasireiškusį tuo, kad eidami keliu Nr. (duomenys neskelbtini), kelio atkarpoje tarp šešto ir vienuolikto kilometrų, (duomenys neskelbtini), rankomis tyčia nulaužė ir tokiu būdu sugadino šešiolika signalinių stulpelių, nusuko į priešingą pusę keturių įspėjamųjų kelio ženklų skydus, taip pat užėję į D. B. gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, tyčia sulaužė tris pakabinamus saulės energijos šviestuvus ir keturis mažesnius įsmeigiamus saulės energijos šviestuvus, bei, bendrininkams priėjus prie negyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir S. S., kuriam iki nusikaltimo padarymo nebuvo suėjęs amžius, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, tyčia metant nulaužtą signalinį stulpelį, o E. G. – kėdę, išdaužė dviejų namo langų stiklus. Tokiais tyčiniais vandališkais veiksmais, sunaikino svetimą turtą ir civilian ieškovui VĮ „Vilniaus regiono keliai“ padarė 517,49 eurų turtinę žalą, o D. B. 27 eurų žalą. Tokią tiesą byloje patvirtina nuosekli surinktų ir teisme ištirtų duomenų visumos analizė.

Kaltinamųjų E. G. ir A. R. kaltė įrodyta jų pačių prisipažinimu teisiamojo posėdžio metu, jų rašytiniais prisipažinimais bei parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (65, 87-88, 89, 108-109 b. l.), įvykio vietos apžiūros protokolu (4-7 b. l.), bei kita byloje esančia medžiaga. Kaltinamieji suvokė, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir akivaizdu, jog numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo. Todėl konstatuotina, jog E. G. ir A. R. nusikalstamus veiksmus nulėmė chuliganiškos paskatos, ir jų veika kvalifikuotina teisingai, pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Įstatymas priskiria LR BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką prie nesunkių nusikaltimų.

LR BK 284 straipsnio 1 dalis, numato alternatyvias bausmes – baudą, viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki 2 metų.

Prokurorė atsižvelgiant į tai, jog kaltinamieji yra nepilnamečiai, mokosi, abu pirmą kartą teisiami už nesunkų nusikaltimą, abu po vieną kartą bausti administracine tvarką, yra kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaltinamuosius E. G. ir A. R. prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir skirti jiems auklėjamojo poveikio priemones.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. G. nėra teistas (90 b. l.), vieną kartą baustas administracine tvarka (91 b. l.), mokosi (duomenys neskelbtini) (95-96 b. l.), priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje nėra įrašytas (93-94 b. l.). Kaltinamasis A. R. taip pat nėra teistas (66 b. l.), vieną kartą baustas administracine tvarka (67 b. l.), mokosi (duomenys neskelbtini) (72-73 b. l.), priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje nėra įrašytas (69-70 b. l.). Abu kaltinamieji mokykloje charakterizuojami neigiamai, nusikaltimą įvykdė būdami nepilnamečiai (72-73, 95-96 b. l.). Kaltinamieji savo kaltę pripažino ir nurodo, jog gailisi dėl savo poelgių, tačiau teismo vertinimu, kaltinamųjų gailėjimasis nenuoširdus. Posėdžio metu kaltinamieji negalėjo paaiškinti savo elgesio motyvų, jų elgesys ir paaiškinimai posėdžio metu nebuvo nuoširdūs. Kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, teismas nenustatė LR BK 93 straipsnyje numatytų sąlygų, atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės. Todėl, teismas E. G. ir A. R. pripažįsta kaltais, pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į LR BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, taip pat į tai, jog kaltinamieji yra moksleiviai, nepilnamečiai, iki šiol teisti nebuvo, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamiesiems paskyrus 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi gydymo įstaigoje; tęsti mokslą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje (LR BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktai). Kadangi byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamieji prisipažino padarę jiems inkriminuojamą veiką, vadovaujantis LR BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal LR BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (LR BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (LR BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju, turtinė žala buvo padaryta kaltais E. G., A. R. ir S. S. veiksmais. S. S. neturi amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, tačiau į bylą civiline atsakove yra įtraukta jo įstatyminė atstovė J. S..

Byloje civilinis ieškovas VĮ „Vilniaus regiono keliai“ pareiškė 517,49 eurų civilinį ieškinį, kurį sudaro sugadinto turto (signalinių stulpelių) kaina ir jo atstatymo išlaidos (12-16 b. l.). Kaltinamieji šio ieškinio neginčija, VĮ „Vilniaus regiono keliai“ reikalavimas pagrįstas rašytinais įrodymais, todėl VĮ „Vilniaus regiono keliai“ ieškinys yra tenkintinas visiškai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.279 straipsnio 1 dalies nuostatas, esant bendrininkavimui, dėl kilusių padarinių solidariai atsakingi visi bendrininkai.

Turtinę žalą civiliniam ieškovui VĮ „Vilniaus regiono keliai“ kaltinamieji padarė būdami nepilnamečiai. Atsakomybę už nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytą žalą reglamentuoja CK 6.276 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (CK 6.276 straipsnio 2 dalis). Tėvų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (CK 6.276 straipsnio 3 dalis). Taigi, CK 6.276 straipsnio 2 dalyje, yra įtvirtinta žalą padariusio nepilnamečio vaiko tėvų subsidiarioji civilinė atsakomybė, reiškianti, kad tėvams prievolė atlyginti jų nepilnamečio vaiko padarytą žalą atsiranda tik tuo atveju, jei vaikas neturi turto, iš kurio būtų galima atlyginti žalą (1), ir tėvai yra kalti dėl to, kad nepilnametis vaikas ją padarė (2). Kalte šio delikto prasme yra vaikų nepriežiūra ar netinkama priežiūra, kuri turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymą. Be to, tėvų prievolė yra ribojama laike: ji išnyksta vaikui sulaukus pilnametystės arba vaikui iki pilnametystės įgijus turto, kurio pakanka žalai atlyginti (3). Šiuo atveju nepilnamečių E. G., A. R. ir S. S. atstovų pagal įstatymą, t. y. jų tėvų kaltė pasireiškė netinkama vaikų priežiūra, kadangi nepilnamečiai kaltinamieji tyčiniais vandališkais veiksmais, sunaikino svetimą turtą, viešoje vietoje elgėsi chuliganiškai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė VĮ „Vilniaus regiono keliai“ ir D. B. turtinę žalą. D. B. nepareiškė civilinio ieškinio, todėl teismas sprendžia tik dėl VĮ „Vilniaus regiono keliai“ žalos atlyginimo. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas civiliniam ieškovui VĮ „Vilniaus regiono keliai“ solidariai iš kaltinamųjų priteisia 517,49 eurų turtinę žalą, o kaltinamiesiems neturint pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, minėta suma priteistina subsidiariai iš kaltinamųjų įstatyminių atstovų ir civilinių atsakovų R. G. ir R. G. (E. G. atstovų) bei G. P. ir S. R. (A. R. atstovų).

Byloje civiliniu atsakovu įtraukta ir S. S., kuriam iki nusikaltimo padarymo nebuvo suėjęs amžius, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, įstatyminė atstovė J. S.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinis ieškinys gali būti pareikštas įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims (LR BPK 109 straipsnis), tuo pačiu tai reiškia, jog baudžiamajame procese tik iš prieš tai nurodyto asmens gali būti priteisiama nusikalstama veika padaryta žala. S. S. šioje baudžiamojoje byloje neturėjo nei įtariamojo, nei kaltinamojo statuso, ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas tik kaip liudytojas, todėl atsižvelgiant į jo procesinį statusą, turtinė žala priteistina iš jo įstatyminės atstovės J. S.. Civilinės atsakovės J. S. atsakomybė su kaltinamaisiais yra solidari.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi gydymo įstaigoje; tęsti mokslą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę E. G. paskirti 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi gydymo įstaigoje; tęsti mokslą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

A. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi gydymo įstaigoje; tęsti mokslą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę A. R. paskirti 4 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi gydymo įstaigoje; tęsti mokslą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Priteisti civiliniam ieškovui VĮ „Vilniaus regiono keliai“ iš civilinių atsakovų E. G., A. R. ir J. S. solidariai, o E. G. ir A. R. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą – civilinių atsakovų R. G., R. G., S. R., G. P. iki E. G. ir A. R. pilnametystės, 517,49 eurų turtinę žalą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.