Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2024 m. rugsėjo 5 d. paduotu ieškovų (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 6 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų patikslintą ieškinį atsakovams UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl tikrovės neatitinkančios ir garbę ir orumą bei juridinio asmens dalykinę reputaciją žeidžiančios informacijos paskleidimo bei tuo padarytos neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini), išvadą teikiančios institucijos Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir Visuomenės informavimo etikos komisija, peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimas, kuriuo ieškovų patikslintas ieškinys atmestas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

1. Teismai pažeidė teisingumo, sąžiningumo ir teismingumo principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuotas žmogaus teises į privatų gyvenimą (22 straipsnio 4 dalis), į garbę ir orumą, į atvaizdo apsaugą, pažeidė pusiausvyrą tarp žodžio laisvės ir žmogaus teisių vien atkartodami abstrakčiai išsakytas institucijų išvadas. Ieškovas nebuvo pripažintas viešu asmeniu, todėl turėjo teisėtą lūkestį, kad teismas apgins jo teisę į privatų gyvenimą, garbę ir orumą.

2. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad visuomenė turėjo teisę žinoti apie publikacijose pateiktą informaciją, kuri turėjo visuomeninę reikšmę.

3. Teismai netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai nevertino ieškovų į bylą pateiktų įrodymų ir argumentų, suteikdami prioritetą išvadas byloje teikusių institucijų teiginiams. Teismai neanalizavo neteisėtų žurnalisto veiksmų, jo nesąžiningumo, nevertino neigiamos informacijos paskleidimo įtakos ieškovų garbei bei dalykinei reputacijai.

4. Nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos teismai nepasisakė dėl ginčo teiginių žeminančio pobūdžio.

5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netenkino prašymo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kol įrodinėjo savo nekaltumą baudžiamojoje byloje, teismas neatskleidė bylos esmės.

6. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais 2020 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, pagal kuriuos asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti.

7. Apeliacinės instancijos teismas atmesdamas apeliacinio skundo reikalavimus ir jų motyvus dėl neteisėto ieškovo atvaizdo panaudojimo koliaže be jo sutikimo, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.22 straipsnio 2 dalį bei tuo klausimu suformuotą teismų praktiką. Koliažas neatitinka tikrovės (yra suklastotas), todėl byloje nebuvo pagrindo taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-403/2020 31 punktą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Grąžinti ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. rugsėjo 5 d. AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo nurodymu Nr. 0905115617983.