Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aloyzo Kruopio ir Vyto Miliaus,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Skorpionas“ atstovams L. Š., advokatui Andriui Norkūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Skorpionas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. liepos 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-97-44/2008 pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Skorpionas“, tretieji asmenys Vilniaus Gedimino technikos universitetas, U. K., L. R., dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263, 302 str.).

Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Apeliantas nurodo, kad teismas atmetė atsakovo atsiliepime į ieškinį ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus, nenurodydamas jų atmetimo motyvų.

Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Teismo sprendime būtina išdėstyti visų įrodymų analizės pagrindu padarytas išvadas apie tai, ar reikšmingos bylai aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) yra nustatytos ar nenustatytos (CPK 270 str. 3, 4 d.), o įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas trumpai išdėstomas teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje (CPK 270 str. 4 d. 1-3 p.). Remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu, motyvų teismo sprendime nebuvimas laikomas vienu iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, tačiau būtina pabrėžti, kad ši norma gali būti taikoma tik nenurodžius jokių sprendimo priėmimo motyvų. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostata įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo. Teismų sprendimuose turi būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti, nes sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai. Tačiau pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari v. Suomija (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99); EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Nyderlandai (Van de Hurk v. The Netherlands, Series A n. 288, p. 20 par. 61 ir kt.)). Kaip matyti iš Šiaulių apygardos teismo 2008 m. liepos 3 d. sprendimo motyvuojamosios dalies, teismas nurodė bylos aplinkybes, kuriomis remdamasis priėmė sprendimą dėl ieškovo keliamo reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien tai, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nebuvo analizuoti atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, nesudaro pagrindo teigti, kad sprendimas apskritai neturi motyvų. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis nėra išsami, tačiau iš jos galima padaryti išvadą, dėl ko teismas priėmė būtent tokį sprendimą, todėl neišsamių sprendimo motyvų faktas pats savaime nėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Neišsamus sprendimo motyvavimas sąlygoja CPK 270 straipsnio 4 dalies pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turėtų būti vertinamas viso skundžiamo sprendimo kontekste (CPK 329 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005 m. vasario 24 d. VGTU ir UAB ,,Skorpionas“ sudarė projektavimo darbų rangos sutartį Nr. 1236-AP, kurios 1.1 ir 2.2 punktais pagal užsakovo UAB „Skorpionas“ pavedimą ir užduotį trečiasis asmuo VGTU įsipareigojo atlikti gyvenamojo daugiabučio 30 aukštų namo su visuomeninėmis-komercinėmis patalpomis ir automobilių stovėjimo aikštelėmis (duomenys neskelbtini), architektūrinius projektinius pasiūlymus, o atsakovas už šiuos darbus sumokėti 236 000 Lt, užsakovo pavedimas konkretizuotas 2005 m. vasario 28 d. sutarties šalių pasirašytoje techninėje užduotyje ir sutarties priede – kalendoriniame darbų vykdymo plane (b. l. 8; c. b. Nr. L2-375-357/2007 b. l. 5-7, 8). Architektūrinių projektinių pasiūlymų parengimo darbams atlikti 2005 m. vasario 25 d. VGTU sudarė autorinę sutartį su ieškovu J. A. ir trečiaisiais asmenimis U. K. ir L. R., kurie projektinių pasiūlymų parengimo darbus įsipareigojo atlikti už 161 820 Lt (J. A. – 41 820 Lt, L. R. – 50 000 Lt ir U. K. – 70 000 Lt) (c. b. Nr. L2-375-357/2007 b. l. 9-10). Pagal projektavimo darbų rangos sutartį atsakovas UAB „Skorpionas“ sumokėjo trečiajam asmeniui VGTU 100 000 Lt avansą. Klaipėdos miesto užstatymo taryba, 2005 m. kovo 17 d. apsvarsčiusi pagal atsakovo užsakymą VGTU parengtus projektinius pasiūlymus, pateikė dėl jų pastabas ir pasiūlė juos pakoreguoti bei pakartotinai pateikti tarybai kartu su projektavimo sąlygų sąvadu (b. l. 9-10). 2005 m. gegužės 4 d. atsakovui adresuotame rašte ieškovas nurodė, kad 2005 m. kovo 30 d. atsakovui buvo pateiktos dvi pagal pastabas pakoreguotų projektinių pasiūlymų bylos bei darbų priėmimo-perdavimo aktas, kad VGTU negali pateikti pakoreguotų pasiūlymų pakartotiniam svarstymui, kadangi atsakovas nėra pateikęs projektavimo sąlygų sąvado (b. l. 11). 2005 m. birželio 28 d. UAB ,,Skorpionas“ pranešė VGTU apie 2005 m. vasario 24 d. sutarties nutraukimą (c. b. Nr. 2A50-353/2006 b. l. 12). 2006 m. gruodžio 27 d. reikalavimų perleidimo sutartimi VGTU perleido ieškovui J. A. visas reikalavimo teises pagal 2005 m. vasario 24 d. UAB ,,Skorpionas“ ir VGTU sudarytą projektavimo darbų sutartį (c. b. Nr. L2-375-357/2007 b. l. 20). Remdamasis šia sutartimi, ieškovas J. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Skorpionas“ 100 000 Lt sumokėjimo už parengtus architektūrinius projektinius pasiūlymus įsiskolinimą, 18 000 Lt delspinigių ir procesines palūkanas. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovo reikalavimą iš esmės patenkino ir prašomą skolos sumą bei delspinigius priteisė.

Išdėstytos faktinės aplinkybės rodo, kad ginčas tarp bylos šalių kilo dėl atsiskaitymo už atliktus architektūrinių projektinių pasiūlymų parengimo darbus pagal atsakovo ir trečiojo asmens VGTU sudarytą projektavimo darbų rangos sutartį. Reikalaudamas priteisti iš atsakovo skolą už atliktus darbus, ieškovas remiasi jo su trečiuoju asmeniu VGTU sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartimi.

Atsakovo UAB „Skorpionas“ ir trečiojo asmens VGTU teisiniams santykiams kvalifikuoti taikytinos rangą bei projektavimo darbų rangą reglamentuojančių Civilinio kodekso normų (CK 6.644-6.671 str., 6.700-6.704 str.), Statybos įstatymo, LR aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, 2004 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. D1-549 patvirtinto STR 1.02.07:2004 „Statinio projektuotojo, statybos rangovo, projektavimo ar statybos valdytojo, projekto ar statinio ekspertizės rangovo teisės įgijimo tvarkos aprašas“, 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ su vėlesniais pakeitimais nuostatos.

Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo VGTU įsipareigojo pagal atsakovo UAB „Skorpionas“ užduotį parengti statinio architektūrinius projektinius pasiūlymus. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punktą, STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 31 punktą, projektiniai pasiūlymai - tai eskizinis projektas, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, netyrė ir nevertino užsakovo UAB „Skorpionas“ tikslo, kurio buvo siekiama pavedus rangovui VGTU parengti statinio projektinius pasiūlymus. Tai, kad trečiojo asmens VGTU parengti projektiniai pasiūlymai buvo svarstomi Klaipėdos miesto užstatymo taryboje, kad pagal Sutarties priedo sąlygas abi šalys dalyvauja rengiant projektinių sąlygų sąvadą su techninėmis sąlygomis, duoda pagrindą manyti, jog projektinis pasiūlymas buvo naudojamas projektavimo sąlygoms parengti. CK 6.644 straipsnio 1 dalis numato, kad rangos sutartimi rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Iš šios rangos sutarties sampratos akivaizdu, kad užsakovo pareigą priimti atliktą darbą atitinka rangovo pareiga jį perduoti.

Iš esmės analogiška nuostata yra pateikta ir projektavimo darbų rangos sutarties sampratą reglamentuojančiame CK 6.700 straipsnyje. Rangos darbai, už kuriuos rangovas reikalauja atlyginimo, turi būti užsakovui žinomi ir jam perduodami pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus, nes tik priėmus darbus atsiranda užsakovo prievolė atlyginti už atliktą darbą (CK 6.655 str., 6.704 str. 1 d.). Atsakovo su trečiuoju asmeniu VGTU sudarytos Sutarties 3.2 punkte numatyta, kad užsakovas (atsakovas), gavęs priėmimo-perdavimo aktą ir kitus Sutartyje numatytus dokumentus, privalo per 7 dienas išsiųsti vykdytojui (VGTU) pasirašytą priėmimo-perdavimo aktą arba motyvuotą atsisakymą priimti darbus. Atsakovas UAB „Skorpionas“ teigia, kad pareigos atsiskaityti už projektinių pasiūlymų parengimą jis neturi, nes rangovo VGTU atlikti darbai jam neperduoti. 2005 m. gegužės 4 d. atsakovui adresuotame rašte ieškovas nurodė, kad 2005 m. kovo 30 d. atsakovui buvo pateiktos dvi pagal pastabas pakoreguotų projektinių pasiūlymų bylos bei darbų priėmimo-perdavimo aktas, kad VGTU negali teikti pakoreguotų pasiūlymų pakartotinai svarstyti Užstatymo taryboje, kadangi atsakovas nėra pateikęs projektavimo sąlygų sąvado (b. l. 11). Šiame rašte išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teisme ieškovas patvirtino ir nurodė, kad užsakovo UAB „Skorpionas“ atstovams jis perdavė projektinio pasiūlymo techninius dokumentus ir jo pasirašyto perdavimo-priėmimo akto egzempliorių, kuris nei ieškovui, nei trečiajam asmeniui VGTU nebuvo grąžintas su užsakovo parašu ar pastabomis. Šių svarbių aplinkybių, susijusių su atliktų darbų perdavimu, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, netyrė ir nevertino.

Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nenurodė teisinio bylos šalių ir trečiųjų asmenų santykių vertinimo, o tik apsiribojo faktinių aplinkybių konstatavimu. Minėta, kad reikalavimui pagrįsti ieškovas remiasi atsakovo ir trečiojo asmens VGTU sudaryta projektavimo darbų sutartimi, trečiųjų asmenų ir ieškovo sudaryta autorine sutartimi ir ieškovo su trečiuoju asmeniu VGTU sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartimi. Teisėjų kolegijos nuomone, architektūrinių projektinių pasiūlymų parengimo sutarties sąlygos yra būdingos projektavimo darbų rangos sutarties elementams, todėl darytina išvada, kad ginčas kilęs būtent iš šių rangos teisinių santykių ir priteisti jų pagrindu atsiradusią skolą ieškovas reikalauja, remdamasis reikalavimo teisės perėmimu. Tokiu atveju svarbu nustatyti, ar egzistuoja pagrindas, kuriuo remiasi ieškovas J. A., reikšdamas reikalavimą priteisti skolą iš atsakovo UAB ,,Skorpionas“, esant VGTU ir J. A. sudarytai reikalavimo perleidimo sutarčiai. Rangos sutartyje nebuvo nustatyta, kad darbus turi atlikti būtent VGTU, todėl daugiabučio pastato architektūrinių projektinių pasiūlymų parengimo darbams atlikti vykdytojas VGTU sudarė autorinę sutartį su ieškovu J. A. ir trečiaisiais asmenimis U. K. ir L. R. Kadangi autorinėje sutartyje numatyti analogiški darbai kaip ir projektinių pasiūlymų parengimo sutartyje, šį trečiųjų asmenų ir ieškovo sudaryta sutartis iš esmės laikytina subrangos sutartimi. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokie darbai ir kokia apimtimi buvo atlikti pagal autorinę sutartį, ar joje užsakovu tapęs VGTU ieškovo, U. K. bei L. R. atliktus darbus priėmė ir kaip už juos atsiskaitė su užduoties atlikėjais. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad ieškovas turi teisę reikšti reikalavimus, remdamasis projektavimo darbų rangos sutartimi ir autorine (subrangos) sutartimi, svarbu nustatyti, kiek reikalavimų perleidimo sutarties sudarymo momentu užsakovas UAB ,,Skorpionas“ buvo skolingas vykdytojui VGTU ir kiek pastarasis buvo skolingas tretiesiems asmenims, tarp jų ir ieškovui, pagal autorinę sutartį, tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir jų nenustatė.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad projektavimo darbų rangos sutarties rangovas VGTU ir ieškovas J. A., atlikdamas projektinių pasiūlymų rengimo darbus pagal autorinę sutartį, neturėjo galiojančio privalomo atestato, suteikiančio teisę projektuoti ypatingus statinius, ir dėl to pirmosios instancijos teismas privalėjo konstatuoti niekinio sandorio faktą bei ieškinį atmesti. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme šiomis aplinkybėmis, kaip atsikirtimų pagrindu, atsakovas nesirėmė. Kiekvienoje civilinėje byloje įrodinėjimas turi apimti tik įrodinėjimo dalyko, t. y. tik tų faktų, kuriuos būtina nustatyti, išaiškinimą. CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 punktas, reglamentuojantis apeliacinio skundo pagrindą, neleidžia apeliacinio skundo grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjimo dalykas pirmosios instancijos teisme. Toks draudimas aiškinamas tuo, kad bylos nagrinėjimo ribos, taip pat ir įrodinėjimo dalykas, nustatomi pirmosios instancijos teisme. Apeliacinio proceso tikslas – remiantis bylos medžiaga patikrinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne iš naujo nagrinėti bylą iš esmės. Todėl apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodomos pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pareikalavęs iš ieškovo ir trečiojo asmens VGTU pateikti atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus ypatingam statiniui projektuoti reikalingus atestatus ir juos gavęs, šių dokumentų netyrė, neanalizavo ypatingo statinio sampratos, jo projektavimo atestavimo Statybos įstatyme, minėtuose STR-uose pateikto teisinio reglamentavimo, šiuo aspektu neįvertino atitinkamos valstybės institucijos išduodamo ypatingų statinių projektavimo atestato reikalingumo nagrinėjamoje byloje aplinkybių ir skundžiamame sprendime dėl to nepasisakė.

Atsakovas UAB ,,Skorpionas“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog trečiasis asmuo VGTU atliko visus Sutartyje numatytus darbus, ir nusprendė, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovui už darbus, kurie atsakovui nebuvo perduoti. Apelianto teigimu, Vilniaus apygardos teismas 2006 m. balandžio 24 d. sprendime nenustatė VGTU atlikto projektinių pasiūlymų koregavimo fakto ir koregavimo apimties. Taip pat, remdamasis CK 6.102 straipsnio 1 dalimi ir 6.116 straipsnio 1 dalimi, reikalavimo teisės perleidimo sutartį laiko niekine ir negaliojančia, nes ji sudaryta be atsakovo UAB ,,Skorpionas“ sutikimo ir dėl reikalavimo, kurio trečiasis asmuo VGTU atsakovo atžvilgiu neturėjo. Iš nagrinėjamoje byloje esančių procesinių dokumentų matyti, kad šiuos apeliacinio skundo argumentus atsakovas buvo išdėstęs pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį (b. l. 34-37) ir 2008 m. birželio 18 d. teismo posėdžio metu pateiktame paaiškinime raštu (b. l. 144-145). Tai, kad pirmosios instancijos teismas šių argumentų netyrė ir nevertino, sudaro pagrindą teigti, kad teismas nenustatė visų tinkamam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, kitaip tariant, neatskleidė bylos esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad trečiasis asmuo VGTU pakoregavo projektą, rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 24 d. apeliacine tvarka priimtu sprendimu kitoje civilinėje byloje Nr. 2A50-353/2006 pagal ieškovo UAB „Skorpionas“ ieškinį atsakovui VGTU dėl skolos priteisimo. Šio sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra išdėstyti argumentai, kuriais remdamasis teismas atmetė ieškovo UAB ,,Skorpionas“ ieškinyje nurodytus motyvus dėl VGTU pateiktų pasiūlymų neatitikties norminių teisės aktų reikalavimams. Šiame sprendime apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog atsakovas (VGTU) nevykdė Sutarties, kad parengti projektiniai pasiūlymai neatitinka teisės aktų nuostatų ir kad ieškovas UAB ,,Skorpionas“ pagrįstai nutraukė Sutartį. Teisėjų kolegijos nuomone, remtis vien šiomis aplinkybėmis, kaip prejudiciniais faktais, nagrinėjamoje byloje nepakanka. Teisminis ginčas tarp J. A. ir UAB ,,Skorpionas“ kilęs dėl atsiskaitymo už parengtus projektinius pasiūlymus (rangos darbus). Rangos darbai, už kuriuos J. A. reikalauja atlyginimo, turi būti užsakovui UAB „Skorpionas“ perduodami pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus ir tik priėmus darbus atsiranda užsakovo prievolė atlyginti už atliktą darbą. Dėl to nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti visas projektinių pasiūlymų bei priėmimo-perdavimo akto perdavimo atsakovui aplinkybes bei šio akto nepasirašymo priežastis. Atsakovo atsikirtimo į ieškinį išdėstytų aplinkybių, susijusių su reikalavimo perleidimo sutarties vertinimu ir jos atitiktimi įstatymo reikalavimams, pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino ir skundžiamame sprendime dėl jų nepasisakė.

Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių sprendimo priėmimą (CPK 263, 270 str.), pažeidimo ir netinkamo nagrinėjamus santykius reglamentuojančių materialiosios teisės normų taikymo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Apeliacinės instancijos teismo nustatytų pažeidimų negalima pašalinti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl panaikinus skundžiamą sprendimą byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.). Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, padarytas teisės taikymo bei faktų vertinimo klaidas dažniausiai ištaiso negrąžindamas bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Byla gali būti grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatoma, kad neatskleista bylos esmė, o remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, jo paskirtis nėra vien tik pakartotinis bylos išnagrinėjimas. Nors apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau apeliacija yra ne bylos nagrinėjimas iš naujo, o tik jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas negali nustatyti naujų bylos aplinkybių, kurios neišsiaiškintos pirmosios instancijos teisme. Dėl nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nurodytų pirmosios instancijos teismo neištirtų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės pirmosios instancijos teisme neatskleidimą ir bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindą (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina nustatyti atliktų darbų pagal autorinę sutartį apimtį, jų perdavimą VGTU bei universiteto atsiskaitymą su ieškovu ir trečiaisiais asmenimis pagal autorinės sutarties sąlygas, įvertinti atsakovo atsikirtimuose į ieškinį išdėstytas reikalavimo teisės perleidimo sutarties atitikties įstatymo reikalavimams aplinkybes, nustatyti atsakovo užsakyto statinio projektiniams pasiūlymams parengti atestato reikalingumo teisinį reglamentavimą ir įvertinti jo teisinius padarinius kilusio teisminio ginčo kontekste. Būtina išsiaiškinti 2005 m. gegužės 4 d. ieškovo rašte atsakovui nurodytas aplinkybes, susijusias su pakoreguotų projektinių pasiūlymų perdavimu atsakovui, apklausti su darbų priėmimu susijusius asmenis, iš ieškovo pareikalauti jo turimą atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto egzempliorių, ištirti atsakovo šio akto nepasirašymo priežastis ir atliktų darbų kiekio priėmimo aplinkybes. Kadangi atsakovas ginčija VGTU atliktų darbų tinkamumą, o teisingai įvertinti atliktų darbų atitiktį sutartyje ir teisės aktuose numatytiems reikalavimams reikalingos specialios žinios, todėl svarstytinas ekspertizės šioje byloje skyrimo klausimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies ketvirtu punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2008 m. liepos 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.