- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-04
- Bylos Nr.
- 2A-183-212/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Zina Mickevičiūtė (pran.), Romualdas Januška
- Atsakovas
- AB „Anykščių kvarcas“
- Trečiasis asmuo
- K. J., L. K., E. A.
- Kategorijos
- 118.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Anykščių kvarcas“ apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal A. Š. ieškinį atsakovei AB „Anykščių kvarcas“, tretiesiems asmenims K. J., L. K. ir E. A., dėl įpareigojimo suteikti informaciją
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė įpareigoti AB „Anykščių kvarcas“ generalinį direktorių E. A. per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pateikti AB „Anykščių kvarcas“ valdybos nariui A. Š.:
- mėnesines AB „Anykščių kvarcas“ vykdytos gamybos ataskaitas nuo 2007 m. sausio
mėn. iki teismo įsiteisėjimo dienos. Ataskaitose turi būti nurodytas ataskaitinis laikotarpis (mėnuo), pagamintos prekės/paslaugos rūšis, pagamintas kiekis, vertė ir kiti svarbūs duomenys;
- mėnesines AB „Anykščių kvarcas“ vykdytų pardavimų ataskaitas nuo 2007 m. sausio mėn. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ataskaitose turi būti nurodytas ataskaitinis laikotarpis (mėnuo), parduotų prekių/suteiktų paslaugų rūšis, gavėjas, kiekis, vertė bei kiti svarbūs duomenys;
- ketvirtines AB „Anykščių kvarcas“ finansines atskaitomybės bei pelno (nuostolio)
ataskaitas nuo 2007 m. sausio mėn. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
t.y. investicijų planą dėl projekto vertės padidėjimo, detalizuojant planuotą sąmatą, faktiškai patirtas išlaidas bei prognozes dėl lėšų poreikio gamybinių pajėgumų modernizavimo projekto užbaigimui;
-priteisti iš atsakovo ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimu įpareigojo AB „Anykščių kvarcas“ generalinį direktorių E. A. per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti AB „Anykščių kvarcas“ valdybos nariui A. Š.: mėnesines AB „Anykščių kvarcas“ vykdytos gamybos ataskaitas nuo 2007m. sausio mėn. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ataskaitose turi būti nurodytas ataskaitinis laikotarpis (mėnuo), pagamintos prekės/paslaugų rūšis, pagamintas kiekis, vertė ir kiti svarbūs duomenys; mėnesines AB „Anykščių kvarcas“ vykdytų pardavimų ataskaitas nuo 2007 m. sausio mėn., iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ataskaitose turi būti nurodytas ataskaitinis laikotarpis ( mėnuo), parduotų prekių/suteiktų paslaugų rūšis, gavėjas, kiekis vertė bei kiti svarbūs duomenys; ketvirtines AB „Anykščių kvarcas“ finansines atskaitomybės bei pelno (nuostolio) ataskaitas nuo 2007m. sausio mėn. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; išsamią informaciją apie AB „Anykščių kvarcas“ gamybinių pajėgumų modernizavimą, t.y. investicijų planą dėl projekto vertės padidėjimo, detalizuojant planuotą projekto sąmatą, faktiškai patirtas išlaidas (biudžeto/plano vykdymą) bei prognozes dėl lėšų poreikio gamybinių pajėgumų modernizavimo projekto užbaigimui. Nustatė, kad ieškovas yra AB „Anykščių kvarcas“ valdybos narys ir pasinaudodamas savo nario teisėmis 2008-03-21 iniciavo valdybos posėdžio sušaukimą bei pranešimu kreipėsi į bendrovės generalinį direktorių, kad šis pateiktų informaciją, reikalingą bendrovės ūkinės veiklos rezultatams įvertinti. AB „Anykščių kvarcas“ valdybos pirmininkas K. J. ir valdybos narys L. K. pranešimais dėl bendrovės valdybos susirinkimo informavo ieškovą, jog 2008 m. kovo 21 d. nėra tinkama susirinkimui, todėl valdybos narių susirinkimas vyks 2008 m. kovo 28 d. 2008 m. kovo 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 13-08-287 konstatuota, jog valdybos nario A. Š. atstovui advokatui M. D. paprašius pateikti 2008-02-25 pranešime dėl AB „Anykščių kvarcas“ valdybos posėdžio sušaukimo nurodytus dokumentus, E. A. atsisakė pateikti, nurodydamas, jog valdybos pirmininko K. J. nurodymu jokių dokumentų nepateiks, kadangi nėra valdybos kvorumo - dokumentai bus pateikti susirinkus visiems valdybos nariams 2008-03-28 į šaukiamą valdybos posėdį. Po to ieškovas 2008-03-26 dar kartą kreipėsi į bendrovės generalinį direktorių ir prašė iki 2008 m. kovo 26 d. 16 val. pateikti informaciją, tačiau dokumentai nebuvo pateikti. Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. numato, kad bendrovės vadovas atsako už informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui, stebėtojų tarybai ir valdybai įstatymo nustatytais atvejai ar jų prašymu. Todėl ieškovas tinkamai įgyvendino savo kaip valdybos nario teises. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 33 str. valdyba yra kolegialus valdymo organas. Tačiau CK 2.86 str. įtvirtina juridinio asmens valdymo organų narių lygiateisiškumą. Todėl kiekvienam valdymo organo nariui turi būti užtikrinamos vienodos teisės ir pareigos valdant juridinį asmenį. Nurodė, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymą valdyba, vykdydama juridinio asmens valdymo funkcijas, iš bendrovės vadovo turi teisę gauti informaciją ir dokumentus, taip pat nustato, kuri informaciją laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, laikytina, jog ir valdybos nario teisės yra suponuojamos bendrųjų veiklos principų ir apima tokias teises kaip rinkti ir gauti informaciją apie juridinį asmenį, reikalingą valdymo funkcijoms tinkamai vykdyti. Valdybos narys, kaip valdymo organas veikia bendrovės ir akcininkų interesais. Įstatymai nesuteikia pirmumo teisės nė vienam iš šių dviejų subjektų, todėl jų interesai yra lygiaverčiai. Todėl nėra pagrindo manyti, jog A. Š. būdamas UAB „Kreisel Vilnius“ vadovu, kuri yra AB „Anykščių kvarcas“ akcininkė, kuriai nuosavybės teise priklauso 2 139 902 paprastosios vardinės akcijos ir turinti 39,86 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, veiks priešingais AB „Anykščių kvarcas“ interesais. Todėl atmetė atsakovo AB „Anykščių kvarcas“ atstovo argumentą, jog ieškovo reikalaujama pateikti informacija reikalinga UAB „Kreisel Vilnius“ veiklai vykdyti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2009-12-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas. Nesutinka su teismo pozicija, kad valdybos narys yra valdymo organas. Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. yra aiškiai išvardinti bendrovės organai, tame tarpe ir valdybos organai – bendrovės vadovas ir valdyba. Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas. Nei akcinių bendrovių įstatymas nei civilinio kodekso nėra teisės normos, kuri patvirtintų, kad valdybos narys yra valdymo organas. Teismas, motyvuodamas sprendimą, neteisingai traktuoja CK 2.86 str., kuris nustato, kad juridinio asmens valdymo organo nariai turi vienodas teises ir pareigas, išskyrus CK 2.93 str. 2 d. Teisės normos turi būti taikomos sistemiškai. Nurodo, kad vadybos nariai turi teises ir pareigas, kurios yra išvestinės iš pačios valdybos teisių ir pareigų. Todėl valdybai nusprendus prašyti bendrovės informacijos, ją turi gauti visi nariai. Tačiau tai neapima valdymo organo nario teisės asmeniškai gauti informaciją apie bendrovę esant kolegialaus organo – valdybos – prašymo ar sprendimo. Informacija pateikiama valdybai, kaip bendrovės organui, o ne kiekvienam valdybos nariui atskirai. Atsakovo įstatuose taip pat nėra numatyta, kad bendrovės vadovas privalo valdybos nariui asmeniškai pateikti informaciją. Informaciją bendrovės vadovas privalo pateikti valdybai, kai sprendimą dėl atitinkamos informacijos reikalingumo priima valdyba. Akcinių bendrovių įstatyme nėra nurodyta bendrovės vadovo pareiga pateikti informaciją, jeigu tokios informacijos prašo vienas valdybos narys atskirai. Akcinės bendrovės įstatymas reglamentuoja atskirų akcininkų teises, o ne atskirų valdybos narių teises. Teismas neatsižvelgė į tai, kad neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu akcininkai patvirtino informacijos suteikimo valdybai tvarką, kuriuo aiškiai pasakyta, kad informacija valdybai teikiama tik kai yra atitinkamas valdybos sprendimas, o ne atskiru valdybos nario reikalavimu. Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas, sprendimus ji priima narių balsų dauguma, todėl ieškovo, kaip valdybos nario reikalavimas pateikti jam asmeniškai jo prašomą informaciją yra neteisėtas. Ieškovas reikalauja iš atsakovo pateikti tokius dokumentus, kurių jis nesudarinėja ir neįpareigotas sudarinėti pagal norminius teisės aktus, nes atsakovas savo finansinę atskaitomybę tvarko vadovaudamasis Verslo apskaitos standartais, kurie yra skelbiami „Valstybės žiniose“, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymų ir kitais norminiais aktais. Pažymi, kad valdybos narys neturi įgalinimų įpareigoti bendrovę sudarinėti jam asmeniškai gamybos ataskaitas ir finansinės atskaitomybės ataskaitas. Teismas savo sprendimu negali nustatyti kitokio reguliavimo nei galiojančios teisės normos, tačiau teismas tenkindamas ieškovo reikalavimą, nustatė atsakovui pareigas, kurių nenumato įstatymo leidėjas. Be to, ieškovas prašo mėnesinių vykdytos gamybos ir vykdytų pardavimų ataskaitų bei ketvirtinių finansinės atskaitomybės ataskaitų, kurios visai nesusijusios su valdybos funkcijų įgyvendinimu. Mano, kad ieškovas siekia gauti duomenis, kurie nėra būtini valdybos nario funkcijoms atlikti. Todėl ieškovo reikalavimai pateikti ataskaitas yra nepagrįsti ir neteisėti. Teismas turėjo išsiaiškinti kokiems iš tikrųjų tikslams yra reikalinga vienam valdybos nariui informacija, kurios jis prašo, kokia yra prašomosios informacijos esmė, nes ieškovo reikalaujama informacija nesusijusi su valdybos funkcijų įgyvendinimu pagal Akcinių bendrovių 34 straipsnį. Bendrovės ūkinės veiklos rezultatų analizei tikrai nereikalinga informacija apie konkrečius kiekvieno atsakovės klientų perkamus kiekius, kainas, t.y. informacija, kuri yra konfidenciali. Ieškovas yra bendrovės, kuri priklauso tarptautiniam holdingui vadovas, o su holdingu susijusios įmonės konkuruoja su Atsakovės klientais. Todėl teismas patenkindamas ieškinį pilnai, suteikė ieškovo vadovaujamai įmonei pranašumą ir taip pat pažeidė Konkurencijos įstatyme įtvirtintą principą – saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje. Teismo sprendimas yra prieštaringas, teisės normos nėra aiškinamos sistemiškai, todėl neaišku, kas norėta pasakyti motyvuojamoje dalyje, kokia yra išvardytų teisės normų reikšmė ginčo santykyje. Teismo sprendimas yra sąlyginis, nes atmetė 2009-11-16 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, motyvuodamas tuo, jog jie gali būti apskųsti, nes dar nėra suėjęs ieškinio senaties terminas. Todėl buvo pažeidė rungimosi principą – teismas negali remtis nei nenurodytais faktais, nei ignoruoti nurodytus faktus. Teismas turėjo vertinti visus pateiktus įrodymus, tačiau to nepadarė ir pažeidė procesinės teisės normas bei rungtiniškumo ir teisės būti išklausytam principus. Pirmos instancijos teismas patenkindamas ieškovo reikalavimus priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl šis sprendimas turėtų būti panaikintas, o ieškovo reikalavimai atmestini.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovo atstovas prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2009-12-02 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog remiantis CK 2.86 str. ir jo išaiškinimu, kiekvienas valdybos narys turi teisę reikalauti jam, o tuo pačiu ir visai valdybai informaciją, reikalingą valdybos nario funkcijoms įgyvendinti. Pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad „<...>CK 2.86-2.87 str. nuostatos taikomos tiek valdymo organo nariui, tiek valdymo organui in corpore <...> „ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2005, Lietuvos apeliacinio teismo 2006-07-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-389/2006). Todėl atsakovės teiginiai nepagrįsti, jog teismas sprendime neteisingai aiškino CK 2.86 str. Pažymi, jog akcinių bendrovių įstatyme nėra jokių apribojimų ar papildomų pareigų valdybos nariams ryšium su informacijos apie atsakovės veiklą gavimu, išskyrus bendro pobūdžio pareigą saugoti bendrovės komercines paslaptis. Valdybos nariams nėra nustatomi jokie kiekybės ar kiti reikalavimai, norint gauti tam tikrą informaciją apie atsakovės veiklą. Todėl teisę gauti informaciją apie atsakovę turi kiekvienas valdybos narys. Be to, atsakovės akcininkai, paskirdami ieškovą valdybos nariu, išreiškė pasitikėjimą juo, o tuo pačiu suteikė teisę jam reikalauti ir gauti informaciją apie atsakovės veiklą. Nesutinka su atsakovės teiginiu, jog informacija valdybai turėtų būti pateikta tik esant kolegialiam jų sprendimui. Toks informacijos gavimo būdas nepagrįstai suvaržytų ne tik valdybos narių teises, bet ir komplikuotų valdybos darbą, o tuo pačiu ir atsakovės veiklą. Remiantis Akcinių bendrovių įstatymo 34 str., ieškovo prašoma pateikti informacija patenka į valdybos analizuojamos ir vertinamos informacijos sąrašą. Valdybos nariai privalo savo žinioje turėti informaciją apie atsakovės kasdieninę gamybą, pavadinimus bei investicijas, kadangi ši informacija atspindi atsakovės įprastinės veiklos rezultatus, t.y. esminius faktorius, įtakojančius priimamų sprendimų turinį. Todėl atsakovo teiginiai yra nepagrįsti, jog valdyba vertina tik bendrus rezultatus. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsniu vadovas privalo pateikti valdybos ar jos narių prašomą informaciją tokia apimtimi ir tokia forma, kuria yra reikalaujama, jeigu jos pateikimas nesukels neprotingai didelių sąnaudų ar nepatogumų bendrovei. Kiekvienas bendrovės vadovas savo žinioje turėtų turėti ieškovo prašomą pateikti informaciją, kadangi ši informacija yra reikalinga ne tik priimant esminius sprendimus, bet ir organizuojant kasdieninę atsakovės veiklą, už ką ir yra atsakingas atsakovės generalinis direktorius. Atsakovės skunde nurodomi argumentai apie neva reikalaujamos informacijos panaudojimą ieškovo vadovaujamos įmonės interesams ar net jos klientų interesams yra niekuo nepagrįsti, paremti tik subjektyvia atsakovės nuomone ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovė nenurodė jokių konkrečių procesinių normų dėl kurių pažeidimo ar netinkamo taikymo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl negalima taikyti CPK 329 str. 2 d. bei 3 d. Civilinė byla buvo vedama ir sprendimas buvo priimtas laikantis visų CPK nurodytų reikalavimų bei teisės normų aiškinimas neprieštarauja įstatymo normoms ir atitinka teisės doktriną bei teismų praktiką. Atsakovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas buvo priimtas tik 2009-11-16, o ieškinys buvo pateiktas 2008 m. spalio mėnesio pabaigoje, todėl ieškovas turėjo teisę gauti informaciją apie atsakovę ir be kitų valdybos narių pritarimo.
Šalys Panevėžio apygardos teismui apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje Nr. 2A-183-212/2010 pateikė 2010-11-03 pasirašytą taikos sutartį ir prašo ją patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti. Ieškovas prašo grąžinti 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio.
Prašymas patvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį tenkintinas (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d., 293 str. 1 d. 5 p., 294 str., CK 6.983, 6.985 str.), o patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį joje nurodytomis sąlygomis, byla nutrauktina.
Šalys nagrinėjamojoje byloje sudarė taikos sutartį ir kilusį ginčą užbaigė taikiai. Atsisakyti reikalavimų, ar jo dalies, baigti bylą taikos sutartimi yra šalių teisė, numatyta įstatyme (CPK 42 str. 1 d.). Tai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui. Iš taikos sutarties sąlygų matyti, kad jos nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl šalių sudaryta ir pasirašyta taikos sutartis tvirtintina, o teismo sprendimas skundžiamojoje dalyje panaikinamas, kadangi šalys ginčą išsprendė savanoriškai sudaryta rašytine taikos sutartimi (CPK 140 str. 3 d.). Šalys nurodo, kad joms žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos CK 6.985 str. ir CPK 137 str. 2 d. 4 p., 293 str. 5 p., 294 str.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p., 87 str. 2d., šalims sudarius taikos sutartį, ieškovui grąžintina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio. Iš šalių lygiomis dalimis priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), turėtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 str. 3 d., 293 str. 1 d .5 p., 294 str.
nutaria:
Panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimą civilinėje byloje pagal A. Š. ieškinį atsakovei AB „Anykščių kvarcas“, tretiesiems asmenims K. J., L. K. ir E. A., dėl įpareigojimo suteikti informaciją, patvirtinti šalių 2010 m. lapkričio 3 d. sudarytą taikos sutartį:
A. Š. (toliau Ieškovas) ir AB „Anykščių kvarcas“ (toliau atsakovas), vadovaudamiesi LR CPK 140 str. 3 d., sudarė šią taikos sutartį Panevėžio apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje Nr. 2A-183-212/2010 ir susitarė bylą baigti žemiau nurodytomis sąlygomis:
1. Atsakovas pripažįsta AB „Anykščių kvarcas“ valdybos nario teisę pagal ieškinio pateikimo teismui dieną, tai yra 2008-10-22, įmonėje galiojusią tvarką gauti informaciją, reikalingą valdybos nario funkcijoms vykdyti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Ieškovas 2010-08-25 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu atšauktas iš bendrovės valdybos narių, o tarp šalių kilęs ginčas ne tik dėl valdybos nario teisės gauti informaciją apskritai, bet ir dėl konkrečios tokios informacijos apimties, Ieškovas atsisako visų ieškinio reikalavimų dėl įpareigojimo suteikti konkrečią informaciją apie AB „Anykščių kvarcas“ veiklą.
2. Šios taikos sutarties 1 p. nurodyto taikaus susitarimo pagrindu šalys prašo teismą panaikinti 2009-12-02 Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimą ir civilinę bylą, vadovaujantis LR CPK 140 str. 3 d., 293 str. 5 p. ir 326 str. 1 d. 5p., nutraukti.
3. Šalys susitaria, kad jokių bylinėjimosi išlaidų, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti, šalys viena kitai neatlygina. Teismo turėtas išlaidas, jei tokios buvo, kompensuoja šalys lygiomis dalimis. Vadovaudamasis LR CPK 87 str. 2 d. Ieškovas prašo teismo grąžinti 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio sumos.
4. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos Taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisme teisinės pasekmės, kaip tai numatyta LR civilinio kodekso 6.985 str. ir LR civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 4 p., 293 str. 5 p., 294 str.
5. Šalys, pasirašydamos šią Taikos sutartį, prašo teismą rašytinio proceso tvarka patvirtinti šią Taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.
6. Šios Taikos sutarties turinys ir susijusi informacija yra konfidenciali ir neatskleistina tretiesiems asmenims, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.
7. Ši sutartis yra sudaroma 3 vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais – po vieną Šalims ir teismui.
Ieškovas (parašas) Atsakovas (parašas)“.
Civilinę bylą dėl įpareigojimo suteikti informaciją, pagal A. Š. ieškinį atsakovei AB „Anykščių kvarcas“, tretiesiems asmenims K. J., L. K. ir E. A., nutraukti.
Grąžinti 94,50 Lt (devyniasdešimt keturis litus 50 centų) žyminio mokesčio, Lietuvos Vokietijos UAB „Kreisel Lietuva“, sumokėto 2008-10-22 mokėjimo nurodymu Nr. 5226 AB SEB banko Vilniaus filialo Žirmūnų KAS. Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Priteisti iš A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir AB „Anykščių kvarcas“, įm. k. (duomenys neskelbtini)4, po 54,20 Lt (penkiasdešimt keturis litus 20 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.