- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-01
- Bylos Nr.
- 1S-514-628-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Vainauskienė
- Pareiškėjas
- H. J.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Sigita Vainauskiene, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant pareiškejos H. J., gyv. (duomenys neskelbtini), atstovui adv. J.Jasiuleviciui, išnagrinejusi H. J. skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2008 m. gegužes 22 d. nutarties, kuria atmestas H. J. skundas del Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2008 03 12 nutarimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-9-118-06,
Aprašomoji dalis
nustate:
Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 10-9-118-06, 2008 02 08 Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 10-9-118-06 nutrauktas nepadarius veikos, turincios nusikaltimo, numatyto LR BK 228 str. 2 d. požymiu.
Apskundus H. J. ši prokuroro nutarima Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos vyriausiajam prokurorui, 2008 03 12 priimtas nutarimas H. J. skunda atmesti ir nenaikinti 2008 02 08 Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokuroro nutarimo. 2008 03 12 nutarimas apskustas Vilniaus rajono apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejui. 2008 05 22 priimta Vilniaus rajono apylinkes teismo nutartis H. J. atstovo advokato J.Jasiuleviciaus skunda atmesti.
Šalies argumentai
H. J. skundžia šia nutarti Vilniaus apygardos teismui. Skunde pareiškeja nurodo, kad 2008 05 22 Vilniaus rajono apylinkes teismo nutartis, 2008 02 08 ir 2008 03 12 prokuroru nutarimai naikintini. Kaip nurodoma skundo dalyje del bylos esmes (I), jos tevas J. J. kartu su savo broliu J. J., (duomenys neskelbtini) nuosavybes teisemis valde 12.0427 ha žemes sklypa. Jai kaip paveldetojai turejo buti atkurta nuosavybes teise i minima žemes plota ir žeme gražinta natura. Taciau del Vilniaus rajono žemetvarkos pareigunu piktnaudžiavimo tarnybine padetimi, žemes plotas nebuvo gražintas, minima žeme atiduota kitiems asmenims: I. A. (veliau parduota A. S.), J. B., L. J., R. B.. Skundo dalyje del istatymo del nuosavybes atkurimo nuostatu pažeidimo (II) nurodoma, kad iki pretendentams del nuosavybes teises i žeme atkurimo nera priimtas sprendimas (neatkurta nuosavybe), žeme negali buti ijungta i laisvos žemes fonda. Vilniaus apskrities ir Vilniaus rajono žemetvarkos pareigunams buvo žinoma, kad H. J. praše atkurti nuosavybe i žeme natura. Pareigunams buvo žinoma, kad tuo metu, kai minima žeme buvo dalijama minetiems asmenims, H. J. nuosavybe i žeme dar nebuvo atkurta, o jos tevo žeme i laisvos žemes fonda neijungta. Aiškinimas, kad neva tuo metu kai minetiems asmenims buvo priimami Vilniaus apskrities viršininko sprendimai del žemes jiems perdavimo neatlygintinai, minimas žemes plotas buvo ijungtas i laisvos žemes fonda, yra nepagristas. Sprendžiant klausima del nutarimu panaikinimo, ši aplinkybe nebuvo tiriama. Projektuojant I. A. žemes sklypa ir perduodant ji nuosavyben, buvo pažeisti istatymai. Analogine padetis rengiant dokumentus, tvirtinant išvadas buvo ir su sklypais, kurie buvo neatlygintinai perduoti L. J., J. B., R. B.. Pareigunams aplinkybes, kad minimas žemes plotas nebuvo priskirtas prie laisvos žemes fondo, buvo žinomos. Tuo metu V. A. turejo savo personaline geodezine imone, jis parenge žinomai neteisingus dokumentus savo sutuoktinei I. A., taip pat L. J., J. B. ir R. B.. V. A. veiksmus kontroliavo, jo parengtus dokumentus tvirtino Vilniaus žemetvarkos tarnybos atsakingi pareigunai, taciau juos nustatyti nebuvo bandoma. Minimi veiksmai parengiant dokumentus del žemes perdavimo atlikti pažeidžiant istatymus, taciau žemetvarkos pareigunai juos tvirtino, tai dare žinodami, kad minetas žemes plotas nebuvo ijungtas i laisvos žemes fonda, kas negincijamai rodo, kad tai buvo daroma piktnaudžiaujant tarnybine padetimi. Skundo dalyje del veiku atitikimo istatymu nuostatoms (III) nurodoma, kad mineti pažeidimai buvo padaryti tiesiogine tycia, nes žeme, kuri nebuvo ijungta i laisvos žemes fonda buvo išdalinta asmenims, kuriems ji nepriklause ir tuo H. J., kuriai minima žeme turejo buti gražinta, buvo padaryta didele žala. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas del nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 str. 2 d., tuo tarpu, kai LR BK 228 str. 1 d. prasme tyrimo organai aplinkybiu netyre ir irodymu nevertino. V. A. veiksmus kontroliavusius ir išvadas tvirtinusius žemetvarkos pareigunus nebuvo siekiama išaiškinti ir pateikti jiems itarimus. Ikiteisminis tyrimas atliktas neobjektyviai ir nepilnai. Skundu prašoma teismo nutarti bei prokuraturos nutarimus panaikinti, ikiteismini tyrima atnaujinti, kad butu išaiškinti minetas veikas padare asmenys, jiems pareikšti itarimai ir byla perduota teismui.
Teismo posedyje nagrinejant skunda pareiškejos H. J. atstovas adv. J.Jasiulevicius praše skunda tenkinti.
Prokuroras teismo posedyje nagrinejant skunda nedalyvavo (apie teismo posedi prokurorui pranešta tinkamai).
Išklausius paaiškinimu, susipažinus su teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, konstatuotina, kad pareiškejos H. J. skundas tenkintinas.
Kaip matyti iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos, ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-118-06 del nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 str. 1 d. pradetas pagal H. J. pareiškima, kuriame ji nurode, jog nuosavybes teises i žeme I. A., R. B., L. J. bei J. B. buvo atkurtos neteisetai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti H. J., J. B., L. J. – B., R. B., I. A., V. A., iš Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ukio ministerijos gauta specialisto išvada del I. A., L. J., R. B. ir J. B. nuosavybes teisiu i žeme atkurimo, perduodant neatlygintinai nuosavyben lygiavercius žemes sklypus Paberžes seniunijoje, Vilniaus rajone, atitikimo teises aktu nuostatoms. Ikiteisminio tyrimo metu specialisto buvo prašoma nustatyti: ar teisingai priimti sprendimai del nuosavybes teisiu atkurimo i žemes sklypus, esancius (duomenys neskelbtini) I. A., R. B., L. J., J. B.; ar buvo padaryti Vilniaus rajono žemetvarkos skyriaus Paberžes seniunijos bei paties skyriaus darbuotoju ir projekto autoriu pažeidimai atkuriant minetiems asmenims nuosavybes teises i žeme, kokiu savo pareigu jie neatliko, kokias pareigas atliko netinkamai.
Ikiteisminio tyrimo metu gauta specialisto išvada, kuria atliko Nacionalines žemes tarnybos prie ŽUM Žemes reformos kontroles skyriaus vyr. specialistas. Joje del H. J. ir S. J. nuosavybes teisiu i žeme atkurimo bylos konstatuota, kad H. J. prašyma del nuosavybes teisiu i buvusio savininko F. R. valdyta 12 ha žemes plota, esanti (duomenys neskelbtini), pateike 1991 09 25. Prašyme H. J. pageidavo, kad jai ir S. J. nuosavybes teises butu atkurtos išmokant kompensacija pinigais. 2001 09 03 H. J. Vilniaus rajono žemetvarkos skyriui pateike prašyma, kuriame pageidavo atkurti nuosavybes teises i mineta žemes plota gražinant žeme natura (jai ir S. J. kiekvienam po 3 ha).
Specialisto išvados dalyje „Ar buvo padaryti Vilniaus rajono žemetvarkos skyriaus darbuotoju bei projekto autoriaus pažeidimai atkuriant minetiems pilieciams nuosavybes teises i žeme, kokiu savo pareigu jie neatliko, kokias pareigas atliko netinkamai?“ konstatuota, kad Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 1 str. 2 d. reglamentuoja savoka „laisvos žemes fondas“. Šiame teises akte nurodyta, kad laisvos valstybines žemes fondas yra žemes, miško ir vandens telkinio plotai, kurie nepriskirti valstybes paimtai ir išperkamai žemei ir kuriu susigražinti natura nepageidauja šio istatymo 2 str. nurodyti pilieciai. Kadangi H. J. tik 2001 09 03 pateike prašyma atkurti nuosavybes teises i buvusio savininko J. J. valdyta 12 ha žemes plota, esanti (duomenys neskelbtini) ir I. A., L. J., R. B. ir J. B. nuosavybes teisiu i žeme atkurimo (sprendimai priimti atitinkamai 2000 10 11, 2001 02 28, 2001 03 29, 2001 05 07), todel ši žeme teisetai buvo priskirta laisvos valstybines žemes fondui. Tiek I. A., L. J., R. B., J. B. ar kitiems asmenims pageidavusiems gauti neatlygintinai nuosavyben lygiavercius žemes sklypus (duomenys neskelbtini) galejo buti projektuojami žemes ir miško sklypai buvusio žemes savininko J. J. valdytoje žemeje. Taip pat pažymetina, kad juridine reikšme turintis faktas, kad Jadvyga B. J. ir jos vaikai H. bei S., iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) nuosavybes teisemis valde 12,0427 ha žemes, pripažintas tik 2004 06 07.
Šios specialisto išvados paneigia H. J. skunde išdestytus argumentas, jog pareigunams, kuriems buvo pavestas istatymo del nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojama turta atkurimo igyvendinimas, buvo žinoma, kad tuo metu, kai minima žeme buvo dalijama minetiems asmenims, H. J. ir J. J. žeme i laisvos žemes fonda nebuvo ijungta, taip pat, kad ši aplinkybe nebuvo tiriama. Šie skundo argumentai atmestini kaip nepagristi.
Specialisto išvadoje konstatuota, kad: 1) Apibendrinant patikrinimo metu nustatytus faktus bei teises aktu pažeidimus, konstatuota, kad nors L. J. 1999 09 03 išvada Nr. 1749 patvirtinta pažeidžiant Igyvendinimo tvarkos 105 punkta ir nustatyti Metodikos 28 ir 38 punktu pažeidimai rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietoves žemes reformos žemetvarkos projekta, taciau darytina išvada, kad šie pažeidimai, atkuriant L. J. nuosavybes teises i buvusio žemes savininko K. U. valdyta 1 ha žemes plota, perduodant neatlygintinai nuosavyben lygiaverti 0,73 ha žemes plota (duomenys neskelbtini) nuosavybes teisiu atkurimo teisetumui esmines itakos neturejo; 2) Apibendrinant patikrinimo metu nustatytus faktus bei teises aktu pažeidimus konstatuotina, kad nors R. B. 1999 09 03 išvada Nr.1905 patvirtinta pažeidžiant Igyvendinimo tvarkos 105 punkta ir nustatyti Metodikos 28 ir 38 punktu pažeidimai rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietoves žemes reformos žemetvarkos projekta, taciau darytina išvada, kad šie pažeidimai, atkuriant R. B. nuosavybes teises i buvusios žemes savininkes A. K. valdyta 0,78 ha žemes plota, perduodant neatlygintinai nuosavyben lygiaverti 0,99 ha žemes plota (duomenys neskelbtini), nuosavybes teisiu atkurimo teisetumui esmines itakos neturejo; 3) Apibendrinant patikrinimo metu nustatytus faktus bei teises aktu pažeidimus konstatuotina, kad nors nustatyti Metodikos 28 ir 38 punktu pažeidimai rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietoves žemes reformos žemetvarkos projekta, taciau darytina išvada, kad šie pažeidimai, atkuriant J. B. nuosavybes teises i buvusio žemes savininko J. B. valdyta 3,59 ha žemes plota, perduodant neatlygintinai nuosavyben lygiaverti 3,68 ha žemes plota (duomenys neskelbtini) kaimuose, nuosavybes teisiu atkurimo teisetumui esmines itakos neturejo. Taciau, kaip konstatuojama specialisto išvados dalyje del I. A. nuosavybes teisiu atkurimo, perduodant neatlygintinai nuosavyben lygiavercius žemes, miško sklypus Nr. 523-1, Nr. 523-2 ir Nr. 718 (duomenys neskelbtini) kaimuose, (duomenys neskelbtini), - apibendrinant patikrinimo metu nustatytus faktus bei teises aktu pažeidimus konstatuotina, kad I. A. 2000 05 30 išvada Nr. 3137 patvirtinta pažeidžiant Igyvendinimo tvarkos 105 punkta, o žemes ir miško sklypai Nr. 523-1, Nr. 523-2 ir Nr. 718 suprojektuoti pažeidžiant Žemes reformos vykdymo kaimo vietoveje tvarkos 5 punkta bei Metodikos 25, 27, 28 ir 38 punktus. Ivertines 2008 02 08 nutarime minetus pažeidimus, prokuroras padare išvada, kad pažeidimai buvo padaryti visose motininese bylose ir jie neturejo esmines itakos nuosavybes teisiu atkurimo ir žemiu gražinimo procesui. Taciau 2008 03 12 vyr. prokuroro pavaduotojo nutarime nurodoma: “Taciau, kadangi I. A. 2000 05 30 išvada Nr. 3137 patvirtinta pažeidžiant Igyvendinimo tvarkos 105 punkta, o žemes ir miško slypai Nr. 523-1, Nr. 523-2 ir Nr. 718 suprojektuoti pažeidžiant Žemes reformos vykdymo kaimo vietoveje tvarkos 5 punkta bei Metodikos 25, 27, 28 ir 38 punktus ir tai turejo itakos nuosavybes teisiu atkurimo teisetumui, ginant viešaji interesa yra tikslinga kreiptis i teisma del Vilniaus apskrities viršininko 2000 10 11 sprendimo Nr. 41-9732, kuriuo buvo atkurtos nuosavybes teises I. A., panaikinimo.
Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga darytina išvada, kad aplinkybes, kodel I. A. 2000 05 30 išvada Nr. 3137 patvirtinta pažeidžiant Igyvendinimo tvarkos 105 punkta, ištirtos nepilnai. Patvirtinusi šia išvada Vilniaus rajono žemetvarkos skyriaus vedeja V. G. byloje neapklausta, pats projekto autorius V. A. apie išvados tvirtinimo aplinkybes apklaustas ne pilna apimtimi: i klausima kaip jis gali paaiškinti, kad I. A. išvada patvirtinta pažeidžiant Igyvendinimo tvarkos 105 punkta, V. A. apklausos metu parode, jog paaiškinti negali, mano, kad I. A. išvada buvo patvirtinta be pažeidimu. Klausimas kodel išvada buvo pateikta tvirtinti Vilniaus rajono žemetvarkos skyriaus vedejai, o ne apskrities viršininkui, V. A. apklausos metu neužduotas. Taigi aplinkybes, kodel tokia išvada patvirtino neturintis teises to daryti pareigunas, pilnai neištirtos.
Ivertinant pažeidimu padarytu tvirtinant 2000 05 30 išvada Nr. 3137 svarba (ir 2008 03 12 prokuroro nutarime, ir 2008 05 22 Vilniaus rajono apylinkes teismo nutartyje konstatuojama, kad toks pažeidimas turejo itakos nuosavybes teisiu atkurimo teisetumui), darytina išvada, kad tokio pažeidimo padarymo aplinkybes turejo buti ištirtos ypac kruopšciai ir išsamiai, o butent apklausiant išvada patvirtinusi asmeni, išsiaiškinant tokios išvados pateikimo jam tvirtinti, patvirtinimo aplinkybes. Pažymetina, kad šiuo klausimu tikslinga buvo apklausti ir išvadas kitose motininese bylose patvirtinusius pareigunus - Vilniaus rajono žemetvarkos skyriaus vedeja A. P. bei išvada parengusi A. P., išsiaiškinant kokios priežastys itakojo tai, kad ir L. J. parengta išvada Nr.1749 taip pat patvirtinta pažeidžiant Igyvendinimo tvarkos 105 punkta bei Vilniaus rajono žemetvarkos skyriaus vedeja S. B., išsiaiškinant kokios priežastys itakojo tai, kad R. B. parengta išvada (renge V. A.) Nr. 1905 patvirtinta pažeidžiant mineta tvarka. Apklausos rezultatai leistu spresti del kokiu priežasciu: galimai didelio darbo kruvio, klaidingo isatymo nuostatu traktavimo tuo metu galiojusioje praktikoje ar dar kitu, šie pažeidimai buvo padaryti, t. y. kas itakojo tokiu pažeidimu atsiradima. Tokiu aplinkybiu nesiaiškinimas (netyrimas) ikiteisminio tyrimo metu, o butent nustacius išvadas tvirtinti teikusius ir išvadas patvirtinusius pareigunus, taciau ju neapklausus, kelia teismui pagristu abejoniu del tyrimo išsamumo ir pilnumo.
Šiuo klausimu taip pat pažymetina, kad nepriklausomai nuo tyrimo eigos ir jo galutiniu rezultatu, pritartina 2008 03 12 prokuroro nutarime bei 2008 05 22 teismo nutartyje padarytoms išvadoms, kad ginant viešaji interesa tikslinga kreiptis i teisma del Vilniaus apskrities viršininko 2000 10 11 sprendimo Nr. 41-9732 panaikinimo.
Atkreiptinas demesys ir i tai, kad kaip jau mineta, nors ikiteisminis tyrimas byloje pradetas pagal LR BK 228 str. 1 d. 2008 02 08 Vilniaus rajono apylinkes prokuroro nutarime nutraukti ikiteismini tyrima placiai išdestant apklaustu liudytoju parodymus, specialisto išvada, pakankamai trumpai motyvuojama, kad ikiteisminis tyrimas šioje medžiagoje del galimo piktnaudžiavimo tarnybine padetimi nutrauktinas nepadarius veikos, turincios nusikaltimo, numatyto LR BK 228 str. 2 d., požymiu. LR BK 228 str. 1 d. numato atsakomybe valstybes tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padetimi arba viršijusiam igaliojimus, jeigu del to dideles žalos patyre valstybe, tarptautine viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. To paties straipsnio 2-oje dalyje atsakomybe numatyta tam, kas padare šio straipsnio 1 dalyje numatyta veika siekdamas turtines ar kitokios asmenines naudos, jei nebuvo kyšininkavimo požymiu. Nutraukiant ikiteismini tyrima pagal LR BK 228 str. 2 d. prokuroro nutarime nera aptariama šio straipsnio dispozicijoje numatytu nusikalstamos veikos požymiu nebuvimas ir ikiteisminio tyrimo nutraukimo butent pagal šia straispnio dali motyvai. Lieka neaiškus ikiteisminio tyrimo pareigunu motyvai, kodel pradejus ikiteismini tyrima pagal LR BK 228 str. 1 d., jis nutraukiamas pagal to paties straipsnio 2-aja dali. Taip pat pažymetina, kad nutarime pilnai neatskleisti, neaprašyti V. A. pažeidimai, kuriuos prokuroras vertina kaip drausmini nusižengima. Šiuo atveju nustacius drausminio pažeidimo fakta byloje, turejo buti aprašyti tokiu drausminiu pažeidimu požymiai, neapsiribojant vien specialisto išvados teiginiu perrašymu, kurioje bendrai išdestyta, kokie pažeidimai padaryti atkuriant nuosavybes teises i žeme tiriamose bylose.
Del išdestytu motyvu darytina išvada, jog ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 10-9-118-06 atliktas nepilnai, todel 2008 05 22 Vilniaus rajono apylinkes teismo nutartis, kuria atmestas H. J. skundas panaikinti 2008 02 08 Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokuroro ir 2008 03 12 Vilniaus rajono vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimus, naikintina.
.
Rezoliucinė dalis
nutare:
Panaikinti 2008 05 22 Vilniaus rajono apylinkes teismo nutarti, kuria atmestas H. J. skundas del 2008 02 08 Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos ir 2008 03 12 Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimu panaikinimo.
Atnaujinti ikiteismini tyrima medžiagoje Nr. 10-9-118-06. Ikiteisminio tyrimo medžiaga perduoti Vilniaus rajono apylinkes prokuraturai.
Nutartis galutine ir neskundžiama.