Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-03-01 · Civilinė byla Nr. 2A-436/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-01
Bylos Nr.
2A-436/2012
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01352-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Danutė Milašienė
Atsakovas
akcinės bendrovės „Vilniaus kranai“, uždarosios akcinės bendrovės „Baltic cranes logistics“
Trečiasis asmuo
ASS „BTA“
Kategorijos
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-436/2012Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01352-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 126.8. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų akcinės bendrovės „Vilniaus kranai“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltic cranes logistics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2067-431/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Hrono statyba“ ieškinį atsakovams antstoliui R. V., uždarajai akcinei bendrovei „Inchcape motors“, uždarajai akcinei bendrovei „Ruvesta“, akcinei bendrovei „Vilniaus kranai“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltic cranes logistics“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Stipatorius“ dėl lėšų priteisimo; trečiasis asmuo: ASS „BTA“ (uždarosios akcinės bendrovės „BTA Draudimas“ teisių ir pareigų perėmėjas), vykdantis savo veiklą per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2009 d. gruodžio 4 d. rezoliucija priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Hrono statyba“ iškėlimo; 2010 m. vasario 2 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą. Bankroto administratorius, parėmęs banko sąskaitas, sužinojo, kad 2010 m. sausio 29 d. antstolis R. V. nuo UAB „Hrono statyba“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurašė 2 644,08 Lt, kuriuos paskirstė atsakovams: a) 1 148,03 Lt antstoliui R. V. (vykdymo išlaidos); b) 138,48 Lt UAB „Inchcape motors“; c) 249,92 Lt UAB „Ruvesta“; d) 406,16 Lt AB „Vilniaus kranai“; e) 627 Lt UAB „Baltic cranes logistics“; f) 74,49 Lt UAB „Stipatorius“. Ieškovo nuomone, antstolis R. V. neteisėtai atliko lėšų nurašymą, tuo pažeisdamas imperatyvią Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 3 dalies nuostatą, pagal kurią, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 1 punktu, nuo neteisėto lėšų gavimo iki ieškinio pareiškimo priskaičiavo 24,99 Lt palūkanų. Ieškovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, teismo prašė priteisti: 1) iš antstolio R. V. 2 644,08 Lt ir 24,99 Lt palūkanų; 2) solidariai su antstoliu R. V. iš atsakovo UAB „Inchcape Motors“ 138,48 Lt ir 1,31 Lt palūkanų; 3) solidariai su antstoliu R. V. iš atsakovo UAB „Ruvesta“ 249,92 Lt ir 2,36 Lt palūkanų; 4) solidariai su antstoliu R. V. iš atsakovo AB „Vilniaus kranai“ 406,16 Lt ir 3,84 Lt palūkanų; 5) solidariai su antstoliu R. V. iš atsakovo UAB „Baltic cranes logistics“ 627 Lt ir 5,93 Lt palūkanų; 6) solidariai su antstoliu R. V. iš atsakovo UAB „Stipatorius“ 74,49 Lt ir 0,70 Lt palūkanų; 7) iš antstolio R. V. 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas; 8) iš kitų atsakovų proporcingai iš jų priteistos skolos daliai 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui BUAB „Hrono statyba“ iš atsakovo UAB „Inchcape Motors“ 138,48 Lt neteisėtai pervestų lėšų ir 109 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo UAB „Ruvesta“ – 249,92 Lt neteisėtai pervestų lėšų ir 207 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo AB „Vilniaus kranai“ – 406,16 Lt neteisėtai pervestų lėšų ir 329 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo UAB „Baltic cranes logistics“ – 627 Lt neteisėtai pervestų lėšų ir 512 Lt bylinėjimosi išlaidų ir iš atsakovo UAB „Stipatorius“ 74,49 Lt neteisėtai pervestų lėšų neteisėtai pervestų lėšų ir 61 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat iš šių atsakovų priteisė 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad lėšų nurašymo ir paskirstymo metu antstolis R. V. nežinojo ir negalėjo žinoti apie gautą ir teisme priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Hrono statyba“ iškėlimo. Bankroto byla UAB „Hrono statyba“ buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 2 d. nutartimi. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės priimant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo taikytos, antstolis objektyviai neturėjo galimybės iš viešo turto arešto aktų registro sužinoti apie vyksiantį tokios civilinės bylos teisminį nagrinėjimą. Vilniaus apygardos teismo internetiniame tinklalapyje (www.vat.lt) tik nuo 2010 m. sausio 1 d. pradėta skelbti informacija apie po šios datos gautus ir priimtus pareiškimus dėl bankroto bylų iškėlimo, taigi informacija apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Hrono statyba“ teismo tinklalapyje nebuvo paskelbta. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punktą ne vėliau kaip kitą dieną po teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo turi būti pranešta juridinių asmenų registrui. Nutartis dėl bankroto bylos UAB „Hrono statyba“ iškėlimo juridinių asmenų registre buvo gauta 2010 m. vasario 11 d., įregistruota 2010 vasario 12 d. Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalimi, apie UAB „Hrono statyba“ iškeltą bankroto bylą „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ buvo paskelbta 2010 m. kovo 3 d. Taigi, nors pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Hrono statyba“ iškėlimo teisme buvo priimtas 2009 m. gruodžio 4 d., tačiau jokiais norminiais teisės aktais nėra nustatyta tvarkos dėl šios informacijos paskleidimo, nes pagal galiojančias teisės aktų normas visa informacija yra nustatyta tvarka skleidžiama tik po bankroto bylos iškėlimo, o ne nuo pareiškimo teisme priėmimo. Šie motyvai nesudarė pagrindo teismui antstolio R. V. veiksmus pripažinti neteisėtais. Antstolio R. V. kaltės ribas nustato bendrasis teisės principas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas yra neįmanoma. Nenustačius kaltės ir neteisėtų veiksmų, reikalavimas antstoliui R. V. dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kaip turi būti ginamos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės analogiškoje nagrinėjamai situacijoje, t. y. kai yra pažeidžiama ĮBĮ nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka ir įmonė neteisėtai atsiskaito su vienu iš kreditorių. Toks prievolės įvykdymas yra neteisėtas. Neteisėtas turto gavimas yra pagrindas taikyti restituciją ir grąžinti šalis į pradinę padėtį (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Bankroto administratorius, gindamas visų kreditorių interesus, privalo išreikalauti neteisėtai sumokėtas bankrutuojančios įmonės lėšas iš jas gavusio kreditoriaus. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu UAB „Inchcape motors“ buvo pervesti 138,48 Lt, UAB „Ruvesta“ – 249,92 Lt, AB „Vilniaus kranai“ – 406,16 Lt, UAB „Stipatorius“ – 74,49 Lt, UAB „Baltic cranes logistics“ – 627 Lt. Kadangi pinigai skolininko kreditoriams buvo pervesti po to, kai teismas priėmė ieškinį dėl bankroto bylos skolininkui UAB „Hrono statyba“ iškėlimo, vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalimi, toks prievolės įvykdymas yra neteisėtas. Pagal UAB „Hrono statyba“ bankroto byloje patvirtintus kreditorinius reikalavimus, kai pirmos eilės kreditoriniai reikalavimai sudaro 20 276,33 Lt, antros eilės – 269 134,82 Lt, o bankrutuojančios įmonės balansinis turtas 273 377 Lt, tarp kurių bankrutavusių ar įmonės pabaigą paskelbusių debitorių skola siekia 114 641 Lt, spręstina, kad ĮBĮ nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka, išmokėjus atitinkamas sumas įmonės kreditoriams vykdymo procese po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo pažeista. Todėl minėtos sumos priteistinos iš jas gavusių BUAB „Hrono statyba“ kreditorių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai AB „Vilniaus kranai“ ir UAB „Baltic cranes logistics“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantai nurodo, kad antstoliui R. V. buvo pateikti vykdomieji dokumentai, išduoti pagal priimtus teismo įsakymus, dėl skolų iš UAB „Hrono statyba“ išieškojimo. Antstolis R. V. 2010 m. vasario 1 d. paskirstęs lėšas pervedė apeliantams dalį skolų: AB „Vilniaus kranai“ – 627 Lt, o UAB „Baltic cranes logistics“ – 406,16 Lt. Apeliantai, gaudami šias lėšas, neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Vykdomieji raštai buvo pateikti valstybės vardu veikiančiam pareigūnui – antstoliui, kuris turi įstatymu nustatytą profesinę pareigą užtikrinti vykdymo veiksmų teisėtumą. Akivaizdu, kad, gavę lėšas antstolio patvarkymo pagrindu, apeliantai buvo ir yra įsitikinę, kad toks lėšų gavimas yra teisėtas. Todėl teismo išvada, kad tokiu būdu gautos lėšos yra gautos neteisėtai, yra nepagrįsta ir prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Skundžiamas sprendimas užkerta kelią apeliantams reikalauti padarytos žalos atlyginimo iš antstolio, nes sprendimu nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, kad nėra pagrindo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais. Tuo tarpu apeliantai neatlikę jokių neteisėtų veiksmų priimtu teismo sprendimu patiria materialinę žalą. Apeliantų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėjo – iš jų ginčijamu teismo sprendimu priteistos ne tik gautos išieškotos lėšos, bet ir bylinėjimosi išlaidos bei procesinės palūkanos, tuo tarpu reikalavimas dėl antstolio sau pervestų 1 148,03 Lt vykdymo išlaidų priteisimo buvo atmestas. Teismas antstolio veiksmus, 2010 m. vasario 1 d. vykdant lėšų paskirstymą kreditoriams, kvalifikavo kaip teisėtus, tačiau, atsižvelgdamas į ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį, patį lėšų gavimą po bankroto bylos iškėlimo kvalifikavo kaip neteisėtą ir taikė restituciją priteisdamas gautas lėšas iš atsakovų (apeliantų). Teisinio reglamentavimo stoka užtikrinant tinkamą ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies įgyvendinimą neturi sukelti neigiamų teisinių pasekmių sąžiningiems subjektams, todėl teismas priimdamas sprendimą ir taikydamas restituciją iš atsakovų (apeliantų) pažeidė šalių interesų pusiausvyrą. Be to, padarė viena kitai prieštaraujančias išvadas – pripažindamas lėšų pervedimą teisėtu, o jų gavimą ne.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Hrono statyba“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantai nepagrįstai teigia, jog teismas padarė dvi viena kitai prieštaraujančias išvadas. Antstolio civilinė atsakomybė nepritaikyta, nes nenustatyta visų keturių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, pirmiausia – kaltės. Tačiau tai nereiškia, kad nebuvo konstatuotas ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies normos pažeidimas, nes ši imperatyvi įstatymo nuostata akivaizdžiai buvo pažeista. Skundžiamu sprendimu pagrįstai taikyta restitucija iš atsakovų – neteisėtai lėšas iš antstolio gavusių asmenų. Teisiškai nereikšmingu pripažintinas apeliantų argumentas, kad atsakovai gaudami lėšas nežinojo apie neteisėtus veiksmus, buvo sąžiningi asmenys. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai. Dėl ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies pažeidimo teismas teisingai taikė restituciją. Be to, iš neteisėtų antstolio veiksmų negali atsirasti išieškotojų teisė. Nepagrįstas apeliantų argumentas, kad po skundžiamo sprendimo priėmimo jų padėtis nepagrįstai pablogėjo ir jie patiria materialinę žalą. Atsakovai, įvykdę skundžiamą sprendimą, turės teisę pareikšti kreditorinius reikalavimus iš atsakovų priteistų lėšų sumai ieškovo bankroto byloje ir kartu su kitais kreditoriais ĮBĮ nustatyta tvarka tenkinti savo turtinius reikalavimus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo ASS „BTA“ (UAB „BTA Draudimas“ teisių ir pareigų perėmėjas), vykdantis savo veiklą per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiškose bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 4 d. priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Hrono statyba“ ir 2010 m. vasario 2 d. nutartimi šiai bendrovei iškėlė bankroto bylą. Antstolis R. V. vykdomojoje byloje 2010 m. sausio 29 d. iš UAB ,,Hrono statyba“ sąskaitos priverstinai išieškojo 2 644,08 Lt ir 2010 m. vasario 1 d. patvarkymu išieškotas lėšas, išskyrus vykdymo išlaidas, paskirstė tarp atsakovų (kreditorių).

Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ar kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamos, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis, kuris, priėmus teismui pareiškimą dėl UAB ,,Hrono statyba“ bylos iškėlimo, vykdė išieškojimą, dėl objektyvių aplinkybių (laikinosios apsaugos priemonės priimant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo taikytos, todėl viešo turto arešto aktų registre nebuvo jokių duomenų, Vilniaus apygardos teismo interneto svetainėje informacija apie priimtus pareiškimus nebuvo skelbiama), nežinojo ir negalėjo žinoti apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą, tačiau pripažino, kad kreditorinio reikalavimo patenkinimas tokiu būdu yra neteisėtas.

Apeliantai teigia, kad teisinio reglamentavimo stoka, užtikrinant tinkamą Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies įgyvendinimą, jiems, kaip sąžiningiems subjektams, neturi sukelti neigiamų teisinių pasekmių ir kad ne kiekvienas teisės normų pažeidimas lemia visų veiksmų neteisėtumą bei būtinybę juos naikinti, o privalo būti vertinamas atsižvelgiant į šalių interesų pusiausvyrą, laikantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Su šiais apeliacinio skundo argumentais negalima sutikti. Minėta, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo antstoliui imperatyviai draudžiama vykdyti išieškojimus kreditorių naudai. Pažymėtina, kad Įmonių bankroto įstatymas draudžia vykdyti visas finansines prievoles, kurios buvo neįvykdytos iki bankroto bylos iškėlimo. Šiuo atveju išieškojimas kreditorių naudai įvykdytas 2010 m. vasario 1 d., o bankroto byla UAB ,,Hrono statyba“ iškelta 2010 m. vasario 2 d. Tai reiškia, kad UAB ,,Hrono statyba“ esant nemokiai pirmenybė patenkinti reikalavimus buvo suteikta kreditoriams (atsakovams), neturintiems pirmumo teisės ir šitaip buvo pažeistos kitų kreditorių teisės. Šiuo atveju antstoliui pervedant lėšas apeliantams (kreditoriams) buvo pažeista Įmonių bankroto įstatymu nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka – buvo neteisėtai atsiskaityta su vienais iš kreditorių (tame tarpe ir apeliantais). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą praktiką, bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės, kai yra pažeidžiama Įmonių bankroto įstatyme nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka ir įmonė neteisėtai atsiskaito su vienu iš kreditorių, yra ginamos taikant restituciją ir grąžinant šalis į pradinę padėtį. Įmonės bankroto administratorius, gindamas visų kreditorių interesus, privalo išreikalauti neteisėtai sumokėtas bankrutuojančios įmonės lėšas iš jas gavusio kreditoriaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008)

Pirmosios instancijos teismas, išieškodamas iš apeliantų (kreditorių) UAB ,,Hrono statyba“ naudai antstolio neteisėtai pervestas lėšas, būtent ir vadovavosi CK 6.145 straipsnio nuostatomis. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, tinkamai taikė materialinės teisės normas.

Šalių interesų pusiausvyra, proporcingumas, sąžiningumo, teisingumo, protingumo principai, grąžinant šalis į pradinę padėtį, pažeisti nebuvo. Priešingai, UAB ,,Hrono statyba“ atsiskaičius su vienais iš kreditorių, buvo pažeisti kitų kreditorių interesai. Grąžinus šalis į pradinę padėtį buvo apginti visų kreditorių interesai.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra.

Dėl procesinių teisių perėmimo

Apeliacinės instancijos teisme buvo gautas E. K. prašymas pakeisti pradinį ieškovą BUAB „Hrono statyba“ jo teisių perėmėju, t. y. E. K.. Prašymas grindžiamas pradinio ieškovo ir E. K. 2011 m. rugsėjo 30 d. sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartimi.

Procesinių teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Reikalavimo perleidimas yra vienas iš pagrindų, numatytų CPK 48 straipsnio 1 dalyje, proceso šalį pakeisti jos teisių perėmėju. Ieškovas 2011 m. rugsėjo 30 d. su E. K. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią perleido materialines ir procesines ieškovo teises šioje byloje. Šios sutarties pagrindu prašymas dėl procesinių teisių perėmimo tenkintinas. Ieškovas BUAB ,,Hrono statyba“ pakeičiamas į ieškovą E. K. (CPK 48 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Ieškovą BUAB „Hrono statyba“ pakeisti jo teisių perėmėju – E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini))

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiAlė BukavinienėDanutė MilašienėGintaras Pečiulis