Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims S. M. ir VĮ Turto bankui,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo S. M. atsiliepimo nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko.

Kadangi suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, o S. M. į teismo posėdį neatvyko ir neatvykimo priežasčių nenurodė bei neprašė teismo posėdžio atidėti, byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) gimusi P. D. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Liudytojų parodymais nustatyta, kad ji šeimos neturėjo. Iš 1998 m. spalio 23 d. testamento matyti, kad P. D. ½ namo, ūkinio pastato ir kiemo statinių bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjui R. M. (b.l. 7) Iki mirties P. D. gyveno jai ir pareiškėjui bei suinteresuotam asmeniui S. M. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš Širvintų rajono II-ojo notarų biuro liudijimo matyti, kad po P. D. mirties dėl jos palikimo niekas nesikreipė (b.l. 26).

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tetos mirties jis priėmė jos palikimą pradėdamas valdyti.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal tuo metu galiojusią teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje E. J., G. G. v. R. M., T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., V. K. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2001, kt.).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad po P. D. mirties pareiškėjas sutvarkė ir toliau gyveno bendrame gyvenamajame name, prižiūrėjo žemę, mokėjo mokesčius už namą, remontavo namą ir pan. Šie veiksmai, teismo vertinimu, rodo, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais priėmė palikimą per 3 mėnesius nuo P. D. mirties. Tai patvirtina ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai, pagal kuriuos po P. D. mirties jos turtu rūpinosi pareiškėjas ir jo dukra bei dėdė, o visus išlaidas apmokėdavo pareiškėjas. Minėtais veiksmais pareiškėjas parodė, kad priėmė P. D. paliktą turtą ir jį valdė kaip savo. Todėl pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad po tetos P. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjas R. M. faktiškai priėmė jos palikimą pradėdamas jį valdyti, tenkintinas.

Juridinis faktas nustatomas tikslu pareiškėjoms gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jos palikimą.

Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.