Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudž. byla Nr. 1A-482-245-2013

Teisėja Aksinija Žemantauskienė Proceso Nr. 1-56-1-00087-2013-4

2013 m. birželio 21 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Evaldo Gražio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Nacikūnui, nuteistojo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 93 str. 1 d. 1 p., 3 p.), baudžiamoji byla nutraukta; paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 6 mėnesiams: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., mokytis, tęsti mokslą arba dirbti (BK 83 str., 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p.);

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. pripažintas padaręs BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis 2013-02-20 apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), prie kelio, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia sudavė du kartus ranka E. M. į veidą bei tyčia spyrė ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno sritis, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo R. K. skundžia apylinkės teismo nuosprendį ir prašo jį pakeisti dalyje dėl jam paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių – panaikinti 6 mėnesiams paskirtą elgesio apribojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Skunde nurodo, kad jis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, charakterizuojamas gerai, todėl mano, kad jam pritaikytos auklėjamojo poveikio priemonės yra per griežtos. Paskirtoji auklėjamojo poveikio priemonė būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. apriboja atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės galimybę sportuoti, siekti aukštesnių rezultatų sporte, kadangi apeliantas savo ateitį sieja su sportavimu, nori tobulėti šioje srityje, nuo dešimties metų amžiaus lanko dziudo treniruotes (duomenys neskelbtini) sporto centre (duomenys neskelbtini) ir nuolat dalyvauja tiek respublikinėse, tiek tarptautinėse sportinėse varžybose. Dėl nuolat vykstančių varžybų jis negalės tinkamai įvykdyti teismo sprendimo. Teismas turėjo atsižvelgti į šias aplinkybes, o taip pat į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Apelianto šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl motinos piktnaudžiavimo alkoholiu, tačiau nežiūrint į tai, apeliantas mokosi, tobulėja, stengiasi įgyti specialybę, ir nusiskundimų juo neturi nei pedagogai, nei sporto centro treneriai. Kitas jam paskirtas elgesio apribojimas – tęsti mokslus įtakos jo sportinei veiklai neturi. Prašo panaikinti tik elgesio apribojimą – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.

Teismo posėdyje gynėja advokatė prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė skundą atmesti.

Ginčo šioje byloje dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos nėra, sprendžiamas atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės R. K. auklėjamojo poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Todėl teisėjų kolegiją apylinkės teismo nuosprendį patikrina apeliacinio skundo ribose.

Apelianto R. K. nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskyrė auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą - būti namie nuo 22.00 val. iki 6. 00 val. Skundas grindžiamas R. K. teigiama charakteristika, tuo, kad jis sportuoja, dažnai vyksta į varžybas. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas teisingai paskyrė R. K. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą - būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., pripažindamas jį padarius BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukiant jo atžvilgiu baudžiamąją bylą. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nurodė, kad auklėjamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį, teigiamai paveiks kaltinamąjį, padės pakeisti jo elgesį, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžiu.

Kaip teisingai nurodė teismas, auklėjamojo poveikio priemonės skirtinos, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, jų terminas nustatytinas, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių. Į šias aplinkybes atsižvelgta tinkamai. Nuosprendyje įvertinta, kad R. K. veikos padarymo metu buvo 16 metų amžiaus, mokosi (duomenys neskelbtini) 10 klasėje, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, nėra įrašytas į nepilnamečių policijos profilaktinę įskaitą, (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai, kaip pažangus mokinys, yra grupės seniūnas, sportuoja (duomenys neskelbtini) sporto centre (duomenys neskelbtini), pripažintas geriausiu jaunuoju sportininku, G. seniūnija nusiskundimų dėl R. K. elgesio nėra gavusi, jis charakterizuojamas teigiamai, todėl į šias aplinkybes atsižvelgiant, jam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas teisingai. Dėl kitos auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimo 6 mėnesiams - būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. pasakytina tai, kad ši poveikio priemonė nėra neteisinga ar aiškiai per griežta. Ši poveikio priemonė paskirta, be kitų asmenį charakterizuojančių aplinkybių, paskirta atsižvelgiant į jauną kaltininko amžių. Todėl tai, kad nakties metu jis įpareigotas būti namuose, nelaikytina neteisinga auklėjamojo poveikio priemone. Būtent tokia iš BK 82 str. 1 d. numatytų parinkta priemone galima pasiekti BK 80 str. įtvirtintus baudžiamosios atsakomybės nepilnamečiams keliamus tikslus – užtikrinti, kad taikoma priemonė atitiktų jų amžių ir socialinę brandą, padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, bei sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Jeigu nepilnamečiui teismas paskiria auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, ir įpareigoja jį būti namuose nustatytu laiku, pataisos inspekcijos pareigūnas, kontroliuodamas, kaip nepilnametis vykdo šį įpareigojimą, ne rečiau kaip kartą per mėnesį lankosi nepilnamečiui privalomu būti namuose laiku jo gyvenamojoje vietoje. Be to, pataisos inspekcijos darbuotojas, įrašęs į įskaitą nepilnametį, kuriam teismas paskyrė minėtą auklėjamojo poveikio priemonę ir įpareigojo jį būti namuose nustatytu laiku, apie nepilnamečiui paskirtą įpareigojimą informuoja policijos pareigūnus, kurie savo kompetencijos ribose taip pat kontroliuoja, kaip nepilnametis vykdo jam paskirtą įpareigojimą. Iš to seka, kad auklėjamojo poveikio priemonė – būti namuose naktį (nuo 22.00 val. iki 6.00 val.) R. K. nesutrukdys užsiiminėti mėgstama sporto šaka, be to, su pataisos inspekcijos leidimu jis turės teisę dalyvauti sporto varžybose.

Nors prokuroras teisiamajame posėdyje ir neprašė skirti auklėjamojo poveikio priemonės – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tačiau įstatymas neįpareigoja skirti privalomai tik prokuroro siūlomą poveikio priemonę. BK 82 str. 1 d. pasakyta, kad nepilnamečiam asmeniui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, gali būti skiriamos šiame straipsnyje nurodytos auklėjamojo poveikio priemonės. Vadinasi, teismo diskrecijoje, kokią ir kelias auklėjamojo poveikio priemones paskirti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės nepilnamečiui, kad jis ateityje nebedarytų nusikalstamų veikų. Kolegijos nuomone, būtent tokia poveikio priemonė – elgesio apribojimas – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. padės geriausiai įgyvendinti tikslus, siekiant asmenybės korekcijos ir jos teigiamos integracijos į socialinę aplinką.

Visa tai įvertinus, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą - atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės R. K. parinko tinkamai, todėl keisti ar naikinti apylinkės teismo nuosprendį pagal jo apeliacinio skundo argumentus pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1d. 1 p.,

nutarė:

atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nuosprendį palikti galioti.