Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui, trečiojo asmens draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ atstovui,

viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Naideka“, trečiajam asmeniui S. J., „If P&C Insurance AS“ dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo atstovas į teismo posėdžius neatvyko, apie jų laiką ir vietą informuotas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Didžiojoje Britanijoje 2012-01-08 dėl S. J., vairavusio transporto priemonę „Scania R480LA“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. S. J. buvo samdomas atsakovo ir minėtas įvykis įvyko einant darbines pareigas. Be to, eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės „Scania R480LA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas pagal lizingo sutartį, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė „Scania R480LA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) 4 str. 1 d., 41 str. 3 d., 8 d. nuostatos. Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių sudaroma įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, suteikia TPVCAPDĮ reikalaujamą draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos sąjungos bei valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse. Lietuva ir kitos ES valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos dalyvės. Vienas iš pagrindinių šios tarptautinės sistemos tikslų yra užtikrinti, supaprastinti ir palengvinti žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai. Tokiu atveju, kuomet eismo įvykio kaltininko vairuojama transporto priemonė nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos vidaus nuostatais administruoja žalą ir ją atlygina nukentėjusiems asmenims, atlyginęs žalą nukentėjusiems asmenims, pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti dėl žalos administravimo patirtas išlaidas žalą nukentėjusiems asmenims, pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti dėl žalos administravimo patirtas išlaidas žalą sukėlusiam neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Eismo įvykio valstybės – Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 9043, 01 Eur (7486, 44 GBP) sumai ieškovui, t.y. transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 str. 5 d. įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo reikalaujamus 9043, 01 Eur (7486, 44 GBP). Ieškovas, sumokėjęs Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 str. įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, raštu kreipėsi į atsakovą dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovas šių nuostolių nesumokėjo. Prašo ieškinį tenkinti.

Trečiojo „If P&C Insurance AS“ asmens atstovas į teismo posėdžius neatvyko, apie jų laiką ir vietą informuotas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad į šios bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas nepagrįstai, kadangi neturi pareigos išmokėti išmokos dėl 2012-01-08 eismo įvykio metu padarytos žalos. Nurodo, kad transporto priemonė „Scania R480LA“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo drausta savanorišku transporto priemonių draudimu draudimo bendrovėje „If P&C Insurance AS“, savanoriško draudimo sutartis nėra draudžiama civiline atsakomybe dėl trečiajam asmeniui padarytos žalos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2012-01-08 Didžiojoje Britanijoje dėl S. J., vairavusio transporto priemonę „Scania R480LA“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala tretiesiems asmenims (38-47 b.l.). Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras (Motor Insurer‘s Bureu UK), sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieškovui, reikalavimą 9043, 01 Eur (7486, 44 GBP) sumai (14-15 b. l.). Ieškovas, gavęs Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą sumokėti 9043, 01 Eur (7486, 44 GBP), sumokėjo Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą sumą (66 b.l.).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą TPVCAPDĮ 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Byloje nustatyta, kad UAB „Naideka“ vilkiką „Scania R480LA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojo ir valdė lizingo sutarties pagrindu bei buvo naudotojas, eismo įvykio metu šį vilkiką vairavo atsakovo darbuotojas, todėl atsakovas buvo atsakingas už vilkiko ir priekabos valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių sudarymą.

Pagal TPVCAPDĮ 2 str. 8, 9, 18 d. bei 6 str. 4, 6 d. transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, t.y. transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje, įprastinė privalomojo draudimo sutartis, kurią sudarius, gali būti išduodama žalioji kortelė, sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurios yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narės. Atsakovas UAB „Naideka“ nurodė, kad transporto priemonę „Scania R480LA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraudė Rusijos kompanijoje „Rosgosstrakh“ Ltd bei savanorišku transporto priemonių draudimu draudimo bendrovėje „If P&C Insurance AS“, pateiktas Savanoriško draudimo poloso su priedu nuorašas ( 86-91 b. l.).

Atsakovo teigimu, draudimo bendrovė „Rosgosstrakh“ Ltd, išdavusi UAB „Naideka“ draudimo polisą dėl civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, šį draudimo produktą oficialiai platino Lietuvos Respublikos teritorijoje, garantavo, esanti Biuro nare, užtikrino žaliosios kortelės galiojimą eismo įvykio metu. Atsakovo argumentai, kad vilkikas buvo draustas Rusijos draudimo bendrovėje ,,Rosgostrsstrakh“ Ltd ir tarptautinis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas autoįvykio metu buvo galiojantis, atmestini, kadangi ieškovas teismui pateikė duomenis, kad pagal TPVCAPDĮ nuostatas, dėl transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, t.y. dėl transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje, įprastinė draudimo sutartis, su kuria tik ir gali būti išduodama žalioji kortelė, gali būti sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurios yra Biuro narės (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 8, 9, 18 dalys, 6 straipsnio 4, 6 dalys; Panevėžio apygardos teismo nutartis 2013 m. balandžio 11 d. civilinėje byloje Nr. 2A-207-280/2013, Kauno apygardos teismo 2013-12-10 nutartis civilinėje byloje 2A-1940-273/2013). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad transporto priemonė „Scania R480LA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio dieną (2012-01-08) nebuvo apdrausta TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl laikytina, kad draudimas transporto priemonės „Scania R480LA“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu eismo įvykio metu negaliojo.

Pripažintina, kad atsakovas, pasirinkdamas Rusijos draudimo bendrovės pasiūlytą tariamą draudimo apsaugą, veikė savo rizika. Atsakovui, kuris yra juridinis asmuo, keliami aukštesni elgesio standartai. Jis turėjo galimybę išsiaiškinti, kokie subjektai gali suteikti TPVCAPDĮ nuostatas atitinkančią draudimo apsaugą dėl Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių, bei aplinkybę, jog rusiškos kortelės turėtojai laikomi neapsidraudusiais pagal TPVCAPDĮ. Tokia informacija visiems prieinama, nes skelbiama viešai internete. Abejonę dėl draudimo apsaugos atsakovui turėjo sukelti ir faktas, kad Rusijos kompanija draudimo paslaugas teikė už mažesnę nei kitos draudimo kompanijos kainą.

TPVCAPDĮ 4 str. 3 d. nustatyta, kad transporto priemonės savininkas negali naudoti pats ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Taigi, jei automobilio savininkas pats leidžia arba jam žinant automobilį naudoja kitas asmuo, jis privalo užtikrinti, kad galiotų nurodytas automobilio draudimas. Bylos duomenys patvirtina, kad šį imperatyvą atsakovas pažeidė.

Atmestinas ir atsakovo teiginys, kad, kadangi, transporto priemonė „Scania R480LA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo drausta savanorišku (Casco) transporto priemonių draudimu draudimo bendrovėje „If P&C Insurance AS“, reikalavimas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka turi būti pareikštas ne atsakovei, o „If P&C Insurance AS“. Savanoriška transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis galioja kaip papildoma sutartis prie transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (Savanoriškojo transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 002, 1 punktas).

Teismo posėdžio metu tiek trečiasis asmuo S. J., tiek atsakovo atstovė nurodė, jog jų nuomone, atsižvelgiant į eismo įvykio metu kilusias pasekmes, padarytus nedidelius turto apgadinimus (buvo apgadinti kelio elementai), yra paskaičiuota per didelė žala. Šiuo atveju, teismas atkreipia dėmesį, jog nei atsakovas, nei trečiasis asmuo kilusioms abejonėms pagrįsti teismui nepateikė jokių įrodymų, t.y. neįrodė, jog atlygintini mažesni nuostoliai nei jie nurodyti paskaičiavime (29 b.l.). Teismas taip pat vertina tą aplinkybę, jog eismo įvykis įvyko ne Lietuvoje, o kitoje valstybėje, kur yra aukštesnis pragyvenimo lygis, todėl visiškai tikėtina, kad dėl tos priežasties nuostoliai paskaičiuoti kur kas didesni nei įvykis būtų Lietuvoje.

Teismas nesutinka su atsakovo argumentais dėl sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino taikymo ieškovo pareikštiems reikalavimas. CK 1.125 str. 7 d. nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Nagrinėjamu atveju ieškovas, išmokėjęs Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro reikalaujamą išmoką pagal TPVCAPDĮ 17 str. 5 d. ir 23 str. nuostatas, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą, kaip atsakingą už žalos padarymą asmenį. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad šalis sieja draudimo teisiniai santykiai. Pagrindinis ieškinio dalykas yra susijęs su žalos atlyginimu regreso tvarka dėl deliktinių teisinių santykių. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CPK 1.127 str. 4 d.). Regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri atsiranda asmeniui įvykdžius prievolę už atsakingą už žalą asmenį. Ieškovas, 2014-04-14 išmokėjęs išmoką pagal Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą (66 b. l.) ir taip įvykdęs savo pagrindinę prievolę, įgijo teisę reikšti regresinį reikalavimą atsakovui (TPVCAPDĮ 23 str. 5 d., CK 6.280 str.). Šiam reikalavimui taikytinas CK 1.125 str. 8 d. numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris nagrinėjamu atveju nepraleistas, nes į teismą, kaip minėta, ieškovas kreipėsi 2014-01-26. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovas ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka pateikė nepraleidęs trejų metų ieškinio senaties termino (CK 1.131 str. 1 d.). Esant išdėstytoms aplinkybėms, iš atsakovo priteistinas 9043, 01 Eur nuostolių atlyginimas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (Lietuvos Respublikos CK 6.210 str.). Kadangi atsakovas yra juridinis asmuo, laiku neįvykdė prievolės atlyginti padarytą žalą, iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 9043, 01 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-01-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos ieškovo bylinėjimosi išlaidos – 271, 00 Eur žyminis mokestis ir 168,56 Eur išlaidos už vertimus į lietuvių kalbą (68,69 b.l.) (CPK 88, 93 str.).

Iš atsakovo priteistinos 12,36 Eur teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės pajamas (1 b.l.) (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB ,,Naideka“, kodas 148031070, 9043,01 Eur (devynių tūkstančių keturiasdešimt trijų eurų 01 euro ct) nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-01-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 271,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt vieną eurą 00 euro ct) žyminį mokestį, 168, 56 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus 56 euro ct) išlaidas už vertimus į lietuvių kalbą – ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro, į. k.125709291, naudai.

Priteisti iš atsakovo UAB ,,Naideka“, kodas 148031070, 12,36 Eur (dvylika eurų 36 euro ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.