- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-02-20
- Bylos Nr.
- A-556-234-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijos
- Pareiškėjas
- J. A. K.
- Advokatai
- Jurgita Grigienė
- Kategorijos
- 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. A. K. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. A. K. (toliau – ir pareiškėjas) prašymu (b. l. 3-8) kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pilietybę ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Pareiškėjas nurodė, kad jo tėvas J. K. (miręs (duomenys neskelbtini)) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 45,15 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvo turėtą išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikė Šventosios savivaldybei 1992 m. sausio 31 d. Prie pareiškimo pridėjo dokumentus, patvirtinančius apie pareiškėjo tėvo nuosavybės teise valdytą žemės sklypą. Pareiškėjo pateiktas prašymas patvirtina tai, kad jis siekė atkurti nuosavybės teises į nusavintą tėvų turtą bei išreiškė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo. 1999 m. balandžio 12 d. pareiškėjas gavo raštą Nr. 106 iš Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus, kuriame buvo nurodyta, jog nustatytas dokumentų, patvirtinančių piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamą turtą ir giminystės ryšį su išlikusio nekilnojamo turto savininku, pateikimo terminas iki 1999 m. gegužės 1 d. Pareiškėjui iš minėto rašto buvo sunku suprasti, ką reiškia giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai. Paskambinus į Palangos miesto žemėtvarkos skyrių, žodžiu buvo paaiškinta, kad pareiškėjo pareiškimas gautas, jokių dokumentų netrūksta, klausimas bus svarstomas. 2003 m. gruodžio 11 d. pareiškėjas gavo pažymą iš Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus, kurioje buvo nurodyta iki 2003 m. gruodžio 31 d. pateikti trūkstamus dokumentus, tai: tėvo J. K. mirties liudijimą; pareiškėjo gimimo liudijimą; LR pilietybę įrodantį dokumentą. Trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai rodo, kad Žemėtvarkos skyrius neatliko tinkamai jo kompetencijai priskirtų veiksmų, pažeidė gero administravimo principus, kadangi delsė ir laiku neinformavo apie trūkstamus dokumentus, o tik likus 20 dienų iki dokumentų pateikimo termino pabaigos informavo pareiškėją. Per tokį trumpą laiką fiziškai buvo neįmanoma surinkti nurodytų dokumentų, todėl viena iš termino praleidimo priežasčių - pavėluotas valstybinės institucijos pranešimas apie trūkstamų dokumentų pateikimą. Kita priežastis, jog labai ilgai užtruko gimimo liudijimo paieškos, nes jo tėvai gyveno Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), o mama gimdė Latvijoje, todėl ir gimimas buvo įregistruotas Latvijoje. Buvo kreiptasi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą, Lietuvos centrinį valstybės archyvą. Latvijos Respublikos Liepojos civilinės metrikacijos skyrius 2005 m. rugpjūčio 31 d. išdavė pareiškėjui gimimo liudijimą. Atlikus dokumentų legalizavimą bei vertimus, 2005 m. lapkričio 15 d. pareiškėjas Lietuvos Respublikos ambasadai Švedijoje pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo. Kadangi ambasada dokumentus siunčia tik diplomatiniu paštu per Užsienio reikalų ministeriją, todėl dokumentų pateikimo laikas Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriui užtruko. Lietuvos Respublikos pasas pareiškėjui buvo išduotas 2007 m. vasario 21 d. Išvardintos priežastys yra nepriklausančios nuo pareiškėjo valios, todėl svarbios. Pareiškėjo neveikimo nebuvo, jis aktyviai siekė atkurti nuosavybę į tėvo žemę, jo veiksmai atitinka protingo ir sąžiningo elgesio kriterijus.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į prašymą (b. l. 71-72) prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, kad visi dokumentai, kurie laikomi giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentais, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 14 punkte. 2003 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. IX-1634 pratęsė minėtų dokumentų pateikimo terminą iki 2003 m. gruodžio 31 d. Atlikus išsamią analizę, buvo nustatyta, kad J. K. nuosavybės teisių atkūrimo byloje trūksta dokumentų, būtinų nuosavybės teisių atkūrimo procedūrai vykdyti. Pareiškėjas Palangos miesto žemėtvarkos skyrių informavo apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, tačiau trūkstamų Lietuvos Respublikos pilietybę ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų nei 1999 m., nei 2003 m. nepateikė.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 18 d. sprendimu (b. l. 96-99) patenkino pareiškėjo prašymą, atnaujino praleistą įstatymo nustatytą terminą pilietybę bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo J. K. nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą.
Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, jog Palangos miesto žemėtvarkos skyrius 1999 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 106 pareiškėją informavo, kad nustatytas dokumentų, patvirtinančių piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir giminystės ryšį su išlikusio nekilnojamojo turto savininku, pateikimo terminas iki 1999 m. gegužės 1 d. (b. l. 76). Palangos miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. gruodžio 11 d. išsiuntė kitą raštą Nr. 204 pareiškėjui, jog būtina pristatyti trūkstamus dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. ir išvardino reikalingus pateikti dokumentus (b. l. 78). Nurodytais raštais dėl trūkstamų dokumentų pateikimo institucija pareiškėją informavo likus vos 18-20 dienų iki nustatyto termino pabaigos, kai asmuo gyvena kitoje valstybėje - (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas su pareiškimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo kreipėsi 1992 m. sausio 31 d., tačiau iki 1999 m. balandžio 12 d. institucija nei karto asmens neinformavo apie trūkstamus dokumentus J. K. žemės atkūrimo byloje, o pirmuoju raštu nurodė tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, pagal kurį buvo pratęstas dokumentų pateikimo terminas, todėl tikėtina, kad pareiškėjas galėjo nesuprasti, ko iš jo reikalaujama, nes nuo 1944 m. gyveno Švedijoje. Pareiškėjas 2000 m. Palangos miesto žemėtvarkos skyrių informavo apie pasikeitusią gyvenamąją vietą (b. l. 77). Institucija tik po trijų metų pakartotinai informavo, jog būtina pateikti trūkstamus dokumentus, šiuo atveju juos išvardindama. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas gimė Latvijos Respublikoje, gimimo liudijimas jam išduotas 2005 m. rugpjūčio 31 d. Liepojos miesto civilinės registracijos aktų skyriuje (b. l. 13-16). Tėvų mirties pažymėjimas išduotas 2005 m. spalio 26 d. (b. l. 19-21), sprendimas dėl pilietybės priimtas 2006 m. spalio 13 d. ir Lietuvos Respublikos piliečio pasas išduotas 2007 m. vasario 21 d. (b. l. 11, 25, 85). Pareiškėjas rinkdamas duomenis dėl gimimo liudijimo, kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą, Lietuvos centinį valstybės archyvą bei rinko informaciją Latvijos valstybėje (b. l. 5, 30-32). Pateikti dokumentai yra legalizuoti (apostilizuoti), o ši procedūra taip pat užtrunka laiko. Teismas, įvertinęs rašytinių įrodymų ir bylos aplinkybių visumą, padarė išvadą, kad pareiškėjas, gimęs (duomenys neskelbtini), būdamas garbaus amžiaus ir nuo 1944 m. visą laiką gyvendamas Švedijoje, veikė sąžiningai ir pakankamai per protingą laiką surinko nurodytus trūkstamus dokumentus. Pareikėjo nurodytos termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis.
III.
Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija apeliaciniu skundu (b. l. 102-105) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują - pareiškėjo prašymą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Visi dokumentai, kurie laikomi giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentais, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 14 punkte.
2. Nesutinka, su teiginiu, kad pareiškėjas skambino į Palangos miesto žemėtvarkos skyrių ir jam žodžiu buvo paaiškinta, jog pareiškėjo pareiškimas yra gautas ir jokių dokumentų netrūksta. Visų pirma, neaišku, kada pareiškėjas galėjo skambinti ir nėra jokių įrodymų, ką atsakė žemėtvarkos darbuotojas. Paskambinus telefonu neįmanoma iškart suteikti piliečiui tokios informacijos, trūksta ar ne dokumentų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu. Antra, jeigu pareiškėjas nesuprato Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus rašto, kaip jis galėjo suprasti, ką telefonu kalbėjo Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus darbuotojas.
3. Pabrėžia, jog apskritys susikūrė tik 1995 m. Nėra reglamentuota, per kurį laiką institucija turi informuoti pilietį apie trūkstamus dokumentus. Šiuo atveju pareiškėjas buvo informuotas net keletą kartų, t. y. 1999 m. ir 2003 m., todėl teiginys, jog institucija tinkamai neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų, yra nepagrįstas.
4. Rašytinių dokumentų, jog pareiškėjas, rinkdamas duomenis dėl gimimo liudijimo, kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą, Lietuvos centrinį valstybės archyvą anksčiau nei 2005 m., teismui nėra pateikta.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 110-115) prašo nutraukti apeliacinį procesą ir apeliacinį skundą grąžinti apeliantui arba atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog Civilinio proceso kodekso 579 straipsnis numato, kad tik dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, gali būti duodamas atskirasis skundas. Civilinio proceso kodeksas suteikia teisę skųsti nutartį, tik jei atmetamas pareiškimas dėl termino atnaujinimo. Apeliacinis skundas paduotas dėl sprendimo, kuris negali būti apeliacinio skundo objektas. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo sprendžiamas ne ginčo, bet ypatingosios teisenos tvarka. Tarp pareiškėjo ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos nėra ginčo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Apeliacinis procesas turi būti nutrauktas ir skundas gražintas apeliantui. Nesutinka su apelianto motyvais, kad tik rašytiniais įrodymais gali būti nustatytos aplinkybės bylose. Pareiškėjas aktyviai aiškinosi kaip gauti gimimo liudijimą bei Lietuvos Respublikos pasą. Pats pareiškėjas buvo atvykęs 2004 m. birželio mėnesį į Lietuvą dėl dokumentų paieškos bei apsilankė Palangos žemėtvarkos skyriuje. Pareiškėjas ieškojo gimimo liudijimo Latvijos įvairiose institucijoje. Pareiškėjo neveikimo nėra, pareiškėjas visą laiką veikė nedelsiant. Objektyvi gimimo liudijimo paieška, nepriklausanti nuo pareiškėjo veiklos modelio ir valios, užtruko 1,5 metų. 2005 m. rugsėjo mėnesį pareiškėjo advokatė J. Grigienė kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, kad gautų duomenis apie pareiškėjo tėvų turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę. 2005 m. lapkričio mėnesį pareiškėjas Lietuvos ambasadai Stokholme pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pilietybės reikalų skyriaus sprendimas dėl pareiškėjo pilietybės buvo priimtas beveik po metų – 2006 m. spalio 13 d. Gavęs sprendimą pareiškėjas nedelsiant kreipėsi vėl į Lietuvos ambasadą dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso gavimo, kuris išduotas 2007 m. vasario 21 d., bet pareiškėjui įteiktas Lietuvos ambasadoje tik 2007 m. kovo mėnesį. Pilietybės ir paso gavimas užtruko apie 1,5 metų. Gavęs pasą pareiškėjas nedelsiant per kelias dienas kreipėsi į teismą dėl termino atstatymo. Termino praleidimo priežastys yra objektyvios, nepriklausančios nuo pareiškėjo valios, jo elgesio modelio, nes objektyvi dokumentų paieška bei gavimas užtruko apie 3 metus. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas veikė sąžiningai ir pakankamai per protingą terminą surinko dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Dėl teisės paduoti apeliacinį skundą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl procesinės apskrities viršininko administracijos, ar žemėtvarkos skyriaus padėties bylose, kai yra nagrinėjami prašymai atnaujinti terminus prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti ir (ar) pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, yra pažymėjęs, kad tokiose administracinėse bylose, kuriose sprendžiama tik dėl terminų paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises ir (ar) pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį proceso šalys turėtų būti pareiškėjas (prašymą padavęs subjektas) ir tretieji suinteresuoti asmenys (t.y. tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendino tvarkos 6, 98, 100 punktais, trečiuoju suinteresuotu asmeniu šios kategorijos bylose turi būti apskrities viršininko administracija.
Pareiškėjas pateikdamas prašymą minėtų taisyklių paisė, trečiuoju suinteresuotu asmeniu į procesą įtraukdamas Klaipėdos apskrities viršininko administraciją.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 1 dalyje pasisakyta, kad apeliacinį skundą gali paduoti visi proceso dalyviai. Administracinės bylos proceso dalyviais laikomi inter alia proceso šalys. Proceso šalys yra pareiškėjas (skundą, prašymą padavęs subjektas; teismas priėmęs nutartį); atsakovas (institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (t.y. tie, kurių teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos ( Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 str. 2 ir 3 d.)). Taigi akivaizdu, kad šioje byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu patraukta Klaipėdos apskrities viršininko administracija yra tinkamas proceso dalyvis ir tas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos, todėl nėra teisinio pagrindo teigi, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisė paduoti apeliacinį skundą paneigiama. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas argumentas dėl neturėjimo teisės paduoti apeliacinį skundą išdėstytų motyvų pagrindu atmestinas.
V.
Dėl prašymo atnaujinti praleistą terminą dokumentams pateikti pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad viena iš būtinų prielaidų atsirasti asmens subjektinei teisei – atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą - asmens buvimas Lietuvos Respublikos piliečiu.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turi būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Asmenims, praleidusiems šiuos terminus atlikti minėtus veiksmus, šie terminai teismo sprendimu gali būti atnaujinti.
Sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (2001 m. gruodžio 31 d.) prašymams pateikti, su šio straipsnio 4 dalies reikalavimu – kartu su prašymu pateikti pilietybę patvirtinantį dokumentą ir kitus nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, darytina išvada, kad įstatyme nustatytos prielaidos, kurios yra būtinos pradėti patį nuosavybės teisių atkūrimo procesą, turi egzistuoti arba atsirasti iki 2001 m. gruodžio 31 d.
Lietuvos Respublikos pilietybė yra viena iš tų įstatyme nustatytų prielaidų, kurios požymius turi atitikti asmuo, kad jis galėtų būti pripažintas tinkamu nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą teisinių santykių subjektu. Tokiu būdu, Lietuvos Respublikos pilietybę asmuo turi įgyti, o tuo pačiu tapti ir tinkamu subjektu iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8 – 1403/2006; procesinio sprendimo kategorija 11.9).
Nuo 1997 m. liepos 16 d. iki 2003 m. sausio 1 d. (2002 m. rugsėjo 17 d. Pilietybės įstatymo Nr. IX-1078 redakcija) pilietybės klausimus reglamentavo Pilietybės įstatymo 1997 m. liepos 2 d. redakcija (Nr. VIII-391), todėl tapimo Lietuvos Respublikos piliečiu klausimas ar pilietybės išsaugojimas turėjo būti sprendžiami vadovaujantis būtent Pilietybės įstatymo 1997 m. liepos 2 d. redakcija (Nr. VIII-391). Taigi pareiškėjas, siekdamas realizuoti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, turėjo atitikti vieną iš Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo prielaidų – būti Lietuvos Respublikos piliečiu pagal tas taisykles, kurios buvo apibrėžtos Pilietybės įstatymo 1997 m. liepos 2 d. redakcija. Pagal pastarojo teisės akto 17 straipsnį, siekiant tapti Lietuvos Respublikos piliečiu pilietybės išsaugojimo būdu (minimas straipsnis, kaip reglamentuojantis teisę į pilietybės išsaugojimą, taikytinas atsižvelgiant į tą faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas 1944 metais kartu su savo tėvais išvyko į Švediją ir ten iki šiol gyvena) buvo būtina įvykdyti 17 straipsnyje numatytas sąlygas, apie kurias pasisakyta Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Ką tik paminėtame nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 17 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai turi būti aiškinami sistemiškai, viso šiame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo kontekste. Tuomet matyti, kad Pilietybės įstatymo 17 straipsnyje nurodyti asmenys - tai asmenys, gyvenantys užsienyje; jie, turėdami teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą, savaime nėra Lietuvos Respublikos piliečiai ex lege - kad taptų Lietuvos Respublikos piliečiais, jie turi pareikšti atitinkamą valią ir įvykdyti Pilietybės įstatyme nustatytus reikalavimus. Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punkto (1995 m. spalio 3 d. redakcija – iš esmės tokia pati redakcija galiojo ir 2001 m. gruodžio 31 d., tik buvo praplėstas nerepatrijavusių asmenų sąrašas) nuostata „Lietuvos Respublikos piliečiai yra: 1) asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę, ir jų vaikai (jeigu šie asmenys ar jų vaikai nerepatrijavo iš Lietuvos)“ aiškintina kaip reiškianti, kad Lietuvos Respublikos piliečiai ex lege yra tie iš šiame punkte nurodytų asmenų, kurie nuolat gyvena Lietuvoje, taip pat tie užsienyje nuolat gyvenantys asmenys, kurie savo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendino pagal Pilietybės įstatymo 17 straipsnį (1995 m. spalio 3 d. redakcija; – tokia pat redakcija buvo ir 1997 m. liepos 2 d. Pilietybės įstatyme).
Asmenų, siekiančių tapti Lietuvos Respublikos piliečiais, aiški valinė išraiška numatyta ir dabar galinčiame Pilietybės įstatyme, kurio 17 straipsnio 2 dalyje pasisakyta, jog asmenims, kuriems išsaugoma teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę, jų prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduodami šią teisę patvirtinantys dokumentai.
Vadinasi, pagal Pilietybės įstatymo paskutinę redakciją galiojusią 2001 m. gruodžio 31 d. (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d.) pareiškėjas turėjo pateikti kompetentingai institucijai prašymą, išreiškiantį jo valią dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir dėl tokio prašymo turėjo būti priimtas vidaus reikalų ministro sprendimas, kaip ir buvo numatyta pagal Pilietybės įstatymo 17 straipsnio 2 dalį bei 31 straipsnio 2 dalį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8 – 1403/2006; procesinio sprendimo kategorija 11.9). Tačiau, kaip matyti iš administracinėje byloje surinktų faktinių duomenų, tik po Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003 m. gruodžio 11 d. pažymos „Dėl nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų“ gavimo pareiškėjas pradėjo aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, ką expressis verbis patvirtino pateiktame teismui prašyme dėl praleisto termino atnaujinimo pateikti pilietybę patvirtinantį dokumentą (b.l. 3-8). Tai reiškia, kad pareiškėjas J. A. K. iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytos datos – 2001 m. gruodžio 31 d. – nebuvo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybės, o tuo pačiu, kaip subjektas, neatitiko šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo dėl pilietybės, kuri yra būtina prielaida atsirasti asmens subjektinei teisei į nuosavybės atkūrimą.
Dėl išdėstytų priežasčių teigtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog pareiškėjas yra aptariamo teisinio santykio subjektas ir negalėjo spręsti termino atnaujinimo klausimo pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį. Padaryta išvada suponuoja apeliacinio skundo tenkinimą ir teismo sprendimo naikinimą bei naujo priėmimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą patenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo J. A. K. prašymą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.