- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-08-17
- Bylos Nr.
- 1A-420-349-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Tomas Zdanavičius, Arnoldas Šukaitis (pran.), Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- S. R.
- Nukentėjusysis
- J. P.
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko ir pranešėjo Arnoldo Šukaičio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Tomo Zdanavičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. R. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose.
Priteista iš S. R.: R. P. – 100 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, E. P. ir J. P. – po 1000 Lt kiekvienam neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
S. R. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 8 d., apie 18.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – prie karjero, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, tyčia, įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką – nukentėjusiajam J. P. vieną kartą ranka trenkė į kairę veido pusę, taip sukeldamas fizinį skausmą, R. P. stojus ginti, sugriebė ranka pastarajam už lytinių organų bei suspaudė, taip sukeldamas fizinį skausmą bei suplėšydamas šortus, taip padarydamas nukentėjusiajam R. P. 100 Lt turtinę žalą, po ko, paėmęs akmenį metė jį į R. P., pataikydamas į krūtinę, taip padarydamas jam poodines kraujosruvas krūtinėje, kairėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. R. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Apeliantas skunde teigia nepadaręs viešosios tvarkos pažeidimo, priešingai, pats nukentėjęs, nes jam sužalota galva ir kaklas. Apeliantas pažodžiui pakartoja jo nuosprendyje išdėstytus įrodymus ir nurodo, kad konfliktas kilo ne viešoje vietoje, o jo privačioje valdoje – žemės sklype su vandens telkiniu. Konfliktas kilo dėl asmeninių paskatų, nes nukentėjusysis statė automobilį greta vandens, šiukšlino, naudojo chemines priemones maudymuisi. Teismas nepagrįstai atmetė liudytojų L. B., V. K. parodymus, nes šios liudytojos įvykio vietoje buvo atsitiktinai ir nesuinteresuotos bylos baigtimi. Nuosprendis grįstas tik nukentėjusiųjų parodymais, visiškai neatsižvelgiant į liudytojų parodymus. Apeliantas teigia, kad atvykus policijos pareigūnams jis prašė patikrinti visų asmenų blaivumą ir surašyti liudytojus, tačiau pareigūnai dėl aplaidumo to nepadarė, o surašė tik konflikte dalyvavusius asmenis. Jo neblaivumas taip pat nebuvo nustatytas, o vien nukentėjusiųjų parodymų šiai aplinkybei patvirtinti nepakanka. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas jam nepagrįstai priteisė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą jį užpuolusiems, sužalojusiems, suteršusiems nuosavybę ir apgadinusiems automobilį nukentėjusiesiems, priteistos sumos visiškai nepagrįstos.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis J. P., nukentėjusiojo J. P. atstovė pagal įstatymą E. P. ir prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliantas, ginčydamas savo kaltę, skunde pakartoja savo ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, kurių esmė ta, kad tarp jo ir nukentėjusiųjų kilusio konflikto iniciatoriumi buvo ne jis, nes jam paprašius nukentėjusiųjų patraukti savo automobilį nuo vandens telkinio ir neteršti vandens šampūnais, pirmiausia jį užpuolė J. P., o po to – R. P., kuris jo galvą murkdė į vandenį, todėl jis buvo priverstas gintis, pavartodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius. Tačiau nuosekliais nukentėjusiųjų R. P., J. P., liudytojų E. P., J. P., E. P., A. P. parodymais nustatyta, kad konfliktą pradėjo pats apeliantas, kuris juos pirmiausia aprėkė dėl automobilio, vandenyje naudojamo šampūno, po to trenkė į galvą J. P. ir ėmė smurtauti prieš tėvą gynusį R. P.. Laikyti nepatikimais šių liudytojų parodymus nėra pagrindo, nes juos patvirtina liudytojo A. D., kuris nėra nukentėjusiųjų giminaitis ir nesuinteresuotas bylos baigtimi, parodymai, kad apeliantas pirmiausia aprėkė nukentėjusiuosius, po to smogė į galvą vyresniam vyrui (J. P.) ir metė akmenį į jaunesnį (R. P.). Remtis liudytojos V. K. parodymais, kad ji nematė prieš nukentėjusiuosius smurtaujančio apelianto, nėra pagrindo, nes liudytoja yra artima apelianto pažįstama, pagal liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymus, prisistačiusi jo žmona ir pati mėginusi įspirti J. P., todėl nesuinteresuota duoti objektyvius parodymus. Be to, liudytojos nurodytų nepalankių nuketėjusiesiems aplinkybių – tai, kad jie taip pat vartojo fizinį smurtą prieš apeliantą – neneigė ir patys nukentėjusieji ir jų giminės, todėl tai tik patvirtina jų parodymų objektyvumą ir rodo liudytojos V. K. pastangas konflikto eigą perteikti palankia apeliantui kryptimi. Nukentėjusiajam R. P. padarytus sužalojimus patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kuria jam nustatytos poodinės kraujosruvos krūtinėje ir kairioje blauzdoje (1 t., 20 b. l.). Apelianto skunde ginčijama jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – apsvaigimas nuo alkoholio, turėjęs įtakos nusikaltimo padarymui, įrodyta ne tik nukentėjusiųjų ir jų artimųjų parodymais, bet ir į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų G. Z. ir V. B. parodymais, kad nuo apelianto sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, be to, jis pats pasakė prieš įvykį vartojęs alkoholį, taip pat iš dalies – gydymo įstaigos duomenimis, kad apeliantui praėjus 4 valandoms po įvykio nustatytas 0,24 promilių girtumas (2 t., 33 b. l.). Esant tokiems įrodymams, kolegija pripažįsta teisingomis nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytas aplinkybes, susijusias su apelianto prieš nukentėjusiuosius vartotu fiziniu smurtu ir jo girtumu. Tačiau bylos įrodymai nepatvirtina, kad apeliantas, atlikdamas šiuos veiksmus, pažeidė viešąją tvarką. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai smurtiniai veiksmai prieš kitą asmenį padaromi viešoje vietoje, tokios veikos teisinis vertinimas priklauso nuo padarytos veikos motyvų. Nusikalstamos veikos motyvai yra esminis požymis, atribojantis viešosios tvarkos pažeidimą nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai. Šiame sprendime jau aptartais liudytojų, nukentėjusiųjų, paties apelianto parodymais nustatyta, kad apelianto smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusiuosius buvo nulemti konkrečios priežasties: apelianto pykčio dėl to, kad nukentėjusieji, jo prašomi, nesutiko patraukti greta vandens telkinio pastatyto automobilio ir neteršti gamtos – nutraukti maudynių ir ploviklių naudojimo vandens tvenkinyje. Nukentėjusiesiems neįvykdžius apelianto reikalavimų, tai jam tapo dingstimi demonstruoti fizinę agresiją ir taip išreikšti nepasitenkinimą dėl, jo manymu, neleistino nukentėjusiųjų elgesio. Šios aplinkybės rodo, kad apelianto veikoje dominavo asmeninės paskatos, kurios buvo nukreiptos į nukentėjusiųjų sumušimą, bet ne į viešosios tvarkos sutrikdymą.
Esant tokioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad apeliantas nepažeidė viešosios tvarkos, todėl iš nuosprendžio nustatomosios dalies šalina su šia veika susijusias aplinkybes ir laiko įrodyta, kad S. R. 2009 m. rugpjūčio 8 d., apie 18.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie karjero, esančio k., tyčia nukentėjusiajam J. P. vieną kartą ranka trenkė į kairę veido pusę, taip sukeldamas fizinį skausmą, R. P. stojus ginti, sugriebė ranka pastarajam už lytinių organų bei suspaudė, taip sukeldamas fizinį skausmą bei suplėšydamas šortus, taip padarydamas nukentėjusiajam R. P. 100 Lt turtinę žalą, po ko, paėmęs akmenį metė jį į R. P., pataikydamas į krūtinę, taip padarydamas jam poodines kraujosruvas krūtinėje, kairėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokia veika atitinka BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikus įrodymų tyrimą ir nukentėjusiesiems pranešus apie galimybę susitaikyti su apeliantu, jei pastarojo veika būtų perkvalifikuota į privataus kaltinimo tvarka nagrinėjamą veiką, R. P. nesutiko taikytis su apeliantu, todėl, nesant pagrindo nutraukti procesą, apelianto veika iš BK 284 str. 1 d. perkvalifikuotina į BK 140 str. 1 d. Kolegija, skirdama apeliantui bausmę, atsižvelgia į tai, kad apelianto veika perkvalifikuota į lengvesnę, tačiau kitos skundžiamame nuosprendyje išdėstytos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės nepasikeitė, todėl bausmės tikslai bus pasiekti, skiriant tos pačios rūšies bausmę – laisvės apribojimą, mažinant jos trukmę iki 9 mėnesių.
Apelianto skunde pateikiami argumentai dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo susiję su jo kaltės neigimu, tačiau jo nusikalstama veika įrodyta, todėl nukentėjusieji turi teisę į patirtos žalos atlyginimą. Tačiau kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apelianto veika pripažinta mažiau pavojinga, nes ja nesiekta sąmoningai demonstruoti nepagarbos nukentėjusiesiems, įvertinusi pačių nukentėjusiųjų aktyvius veiksmus konflikto metu ir diferencijuodama neturtinės žalos dydį pagal nukentėjusiųjų patirtas pasekmes sveikatai (J. P. sukeltas fizinis skausmas, o R. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), mažina nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydį. Byloje nėra įrodymų, kad neturtinė žala būtų padaryta J. P., todėl nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo jo įstatyminei atstovei E. P. naikintina. Nukentėjusiajam R. P. padarytos turtinės žalos dydis pagrįstas jo nuosekliais parodymais, todėl nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDŽIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nuosprendį pakeisti:
S. R. nusikalstamą veiką iš BK 284 str. 1 d. perkvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d. ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš S. R. E. P. priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Priteistą iš S. R. R. P. neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 500 Lt.
Priteistą iš S. R. J. P. neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 300 Lt.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.