- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-06
- Bylos Nr.
- e2A-841-343/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- M. P.
- Atsakovas
- AB „SEB bankas“
- Trečiasis asmuo
- L. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama ieškovo M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-6829-775/2015 pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovui AB „SEB bankas“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo L. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškinyje prašė pripažinti kredito sutarties Nr. 0450718075475-57 nutraukimą neteisėtu ir atnaujinti sutarties galiojimą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 12 17 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 0450718075475-57, pagal kurią ieškovui bankas suteikė 46 454,91 Eur (160 000 Lt) kreditą vartojimo reikmėms. Kredito grąžinimui užtikrinti ieškovas įkeitė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Prasidėjus ekonominei krizei ieškovas prarado darbą, jam tapo sunku vykdyti su banku sudarytą sutartį. Ieškovas pagal išgales stengėsi grąžinti kreditą, tačiau bankas vienašališkai nutraukė sutartį. Ieškovas gavo antstolio R. B. 2014 12 18 patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti, iš kurio suprato, kad vyks priverstinis išieškojimas iš bankui įkeisto turto. Ieškovo nuomone, kredito sutarties, kuri kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, nutraukimas yra neteisėtas, kadangi nėra aišku, kokiu pagrindu ir kuo remdamasis bankas ją nutraukė. Ieškovas negavo jokio pranešimo apie sutarties nutraukimą, kuriame būtų aiškiai nurodytas nutraukimo pagrindas ir data.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Ieškovas, susidūręs su finansiniais sunkumais, nesikreipė į banką su prašymu restruktūrizuoti kredito sutartį, o tiesiog vienašališkai nusprendė nevykdyti savo įsipareigojimų. Šalims draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, todėl ieškovas pažeidė prievolę, nes neįvykdė sutarties (praleido iš sutarties kilusios prievolės įvykdymo terminą) ir tai laikoma esminiu sutarties pažeidimu pagal kredito sutartį ir CK normas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovui 784,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei 7,74 Eur pašto išlaidų. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad ieškovas nuo 2011 m. kovo mėn. pradėjo pavėluotai vykdyti įsipareigojimus ieškovui pagal šalių sudarytą kredito sutartį; laikotarpiu nuo 2012 12 17 iki 2013 04 21 ieškovas neatliko nei vieno mokėjimo, nuo 2013 04 21 iki 2013 12 31 vykdė dalinius mokėjimus savo nuožiūra ir apimtimis, kas nepadengė nei esamo įsiskolinimo, nei einamų mokėjimų, nuo 2013 12 31 ieškovas neatliko nei vieno mokėjimo. Sutarties nutraukimo dieną pradelsimas vykdyti prievoles buvo 252 kalendorinės dienos kredito dalies mokėjimo, 405 kalendorinės dienos palūkanų dalies mokėjimo. Sutarties nutraukimo dienai bendras ieškovo įsiskolinimas buvo 3389,79 Eur, iš kurių 688,67 Eur kredito dalis, 1989,06 Eur palūkanos ir 712,06 Eur delspinigių. Teismas vertino, kad, esant tokiai situacijai, atsakovas pagrįstai pareikalavo grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priskaičiuotomis palūkanomis. Teismas ieškovo argumentus, kad tokie sutarties pažeidimai nėra esminiai, atmetė kaip nepagrįstus, ir nurodė, kad vėluojantis Kredito mokėjimas, o paskutinius beveik aštuonis mėnesius ir iš viso nemokėjimas, taip pat palūkanų ir delspinigių savalaikis nemokėjimas, sudaro pagrindą sutarties pažeidimą laikyti esminiu, juolab, kad atsakovas dėjo pastangas tęsti kreditavimo santykius. Ieškovo argumentus, kad atsakovas nesilaikė sutarties nutraukimo tvarkos, t. y. pažeidė pareigą apie sutarties nutraukimą informuoti ieškovus, atmetė kaip nepagrįstus nustatęs, kad 2014 06 11, 2014 07 15 įspėjimai dėl kredito sutarties nutraukimo buvo siunčiami ieškovui registruotais laiškais tiek ieškinyje, tiek kredito sutartyje nurodytais adresais - (duomenys neskelbtini), visi šie laiškai buvo įteikti pačiam gavėjui. Ieškovas apie sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymą buvo įspėtas du kartus raštu, todėl bankas nutraukė sutartį, nepažeisdamas šalių sutarties 5.2 punkto nuostatų dėl vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos. Teismas vertino, kad bankas, vienašališkai nutraukdamas kredito sutartį, ieškovo kaip vartotojo, interesų nepažeidė, kadangi bankas nuo 2011 m kovo mėn. toleravo ilgai trunkančius ieškovo mokėjimų vėlavimus, nuo 2013 12 31 ieškovas neatliko nei vieno mokėjimo ir 8 mėn. nebevykdė savo įsipareigojimų, ieškovas buvo įspėtas apie vienašališką sutarties nutraukimą, tačiau ieškovas vis tiek įsipareigojimų nevykdė, dėl sutarties sąlygų pakeitimo nesikreipė.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti 2015 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Sprendimą prašo panaikinti dėl procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimo. Skundą grindžia šiais argumentais :
Teismas pažeidė šalių rungimosi principą, kadangi bylą išnagrinėjo ieškovui nedalyvaujant, nors ir ieškovas, ir jo advokatė prašė bylos nagrinėjimą atidėti dėl ieškovo ligos. Tokiu būdu atsakovas pasinaudojo šia situacija ir savo argumentus pateikė kaip vienintelius teisingus, o ieškovas nebuvo išklausytas, nespėjo pateikti savo mokumą pagrindžiančių dokumentų. Teismas neįsigilino į situaciją, neatskleidė bylos esmės, užkirto galimybę šalims ginčą baigti taikiai. Teismas neįvertino kredito sutarties sąlygų, reglamentuojančių sutarties nutraukimą, pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nesiaiškino, ar sutarties pažeidimas nėra mažareikšmis. Ieškovas ne kartą siūlė bankui sumokėti visas pagal grafiką pradelstas sumas iš karto ir toliau tvarkingai vykdyti sutartį joje nustatyta tvarka, tačiau bankas nebendradarbiavo ir nesutiko. Bankas nesilaikė CK 6.209 straipsnio 4 dalies, nustatančios, kad sutartis negali būti nutraukiama, jei neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį. Bankas įkalbėjo ieškovą pasirašyti sutartį su fiksuota 5,97007 proc. palūkanų norma, motyvuodamas tuo, kad siekia apsaugoti vartotoją nuo galimo palūkanų augimo. Tačiau remiantis EURIBOR duomenimis tarpbankinių palūkanų norma paskoloms eurais tik mažėjo ir šiuo metu 3 mėn. norma yra ypač žema – 0,05 proc. Tai reiškia, kad pačiam bankui šis kreditas kainuoja tik 0,05 proc., o ieškovui jį parduoda už 5,97 proc. palūkanų. Toks sandoris ieškovui uždėjo nepakeliamai sunkią finansinę naštą ir leido bankui pasipelnyti ieškovo sąskaita. Banko realūs praradimai dėl laikino sutarties nevykdymo yra nedideli, todėl jo sprendimas nutraukti kredito sutartį – neproporcingas, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir įvertino bylos aplinkybes, Kredito sutarties turinį, jos nutraukimo tvarką ir sąlygas, tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio panaikinti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Byloje kilo ginčas dėl banko vienašališko kredito sutarties nutraukimo teisėtumo.
Dėl procesinės teisės normų pažeidimo.
Apeliantas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą argumentuodamas procesinės teisės normų pažeidimu teismui bylą išnagrinėjus ieškovui ir jo atstovei nedalyvaujant teismo posėdyje; vertindamas, kad teismas be pagrindo nepripažinęs apelianto ir jo advokatės neatvykimo į posėdį priežastis svarbiomis nusprendė nagrinėti bylą, nes apeliantas asmeniškai norėjo dalyvauti bylos nagrinėjime, bet susirgo, o advokatė į posėdį neatvyko dėl to, kad klientas ir pats pageidavo dalyvauti byloje. Nustatyta, kad ieškovą byloje atstovavo advokatė I. B. teisinių paslaugų teikimo sutarties pagrindu. Teismui advokatė pranešė, kad ieškovas negalės dalyvauti teismo posėdyje, nes susirgo plaučių uždegimu ir todėl prašė atidėti bylos nagrinėjimą. Advokatė prašyme nenurodė jokių priežasčių ir aplinkybių, dėl kurių ji pati nedalyvaus ar negalės dalyvauti paskirtame teismo posėdyje. Vadovaujantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Šiuo gi atveju ieškovas atstovą turėjo. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Ieškovui ir jo atstovei apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo tinkamai pranešta bylos nagrinėjimą atidėjus 2015 10 21 posėdyje. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Taigi, teismas turi teisę, bet ne pareigą, gavęs prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, bylos nagrinėjimą atidėti arba neatidėti. Šioje byloje teismas nutarė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą netenkinti. Pagal CPK 246 straipsnio 5 dalį neatvykusios šalies atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu šalies dalyvavimu, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta šalies asmeninį dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Ieškovo dalyvavimas byloje nebuvo pripažintas būtinu, jį atstovavo advokatė, todėl teismas pagrįstai ieškovo ligą nelaikė svarbia ir sudarančia pagrindą atidėti bylos nagrinėjimą priežastimi. Iš 2015 02 03 teisinių paslaugų teikimo sutarties išrašo matyti, kad ieškovas advokatei suteikė visus įgalinimus civiliniame procese. Advokatė, minėta, nenurodė jokių savo neatvykimo į posėdį pateisinančių priežasčių, ieškovo advokatės neatvykimas dėl kliento ligos nelaikytinas svarbia priežastimi ir pagrindu atidėti bylos nagrinėjimą. Skunde teigiama, kad tokiu būdu buvo pažeistas rungimosi principas, nes ieškovui buvo užkirsta galimybė teikti įrodymus, rašytinius paaiškinimus, o atsakovas pateikė savo įrodymus kaip vienintelius teisingus. Šie argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Teismui pakako byloje pateiktų įrodymų faktinėms ginčo aplinkybėms nustatyti ir bylai išnagrinėti iš esmės, o juos ištyrus ir įvertinus, spręsti dėl ieškinio pagrįstumo (CPK 176 str.). Teismas išvadas dėl kredito sutarties nutraukimo teisėtumo grindė išsamiai ištyręs ir įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, nurodė konkrečius argumentus, kuriais remiantis ieškinį atmetė. Pažymėtina, jog ieškovas turėjo visas galimybes pateikti teismui visus norimus įrodymus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, jo prašymu 2015 10 21 parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas, patenkinti prašymai dėl dokumentų išreikalavimo iš atsakovo. Pabrėžtina, jog ieškovas jokių naujų įrodymų nepateikė ir su apeliaciniu skundu. Be to, apeliaciniame skunde prašoma priimti naują sprendimą, todėl kolegija daro išvadą, jog pats ieškovas pripažįsta, kad byloje surinkti ir/ar į bylą pateikti visi įrodymai. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas užkirto šalims galimybę byloje sudaryti taikos sutartį, kurią sudaryti tikėjosi ieškovas. Tačiau kaip matyti iš atsakovo procesinių dokumentų, atsakovas, buvo išreiškęs poziciją, kad nemato galimybės sudaryti taikos sutartį, o ieškovas, teigdamas, kad siekė sudaryti taikos sutartį su atsakovu, nepateikė jokių įrodymų, jog yra pateikęs atsakovui pasiūlymą ją sudaryti. Pažymėtina, kad taikos sutarties sudarymas galimas ir vykdymo procese.
Dėl materialinės teisės normų pažeidimų.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neįvertino sutarties sąlygų, reglamentuojančių sutarties nutraukimą, pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus; ar pažeidimas nėra mažareikšmis; kad sutarties nutraukimas ieškovui sukėlė neproporcingai didelius nuostolius.
Byloje nustatyta, kad apeliantas vėlavo vykdyti įsipareigojimus bankui pagal šalių sudarytą kredito sutartį. Nuo 2011 m. kovo mėn. prasidėjo ilgai trunkantys mokėjimų vėlavimai, kurie siekdavo nuo 30 dienų iki 130 dienų, laikotarpiu nuo 2012 12 17 iki 2013 04 21 apeliantas neatliko nei vieno mokėjimo, laikotarpiu nuo 2013 04 21 iki 2013 12 31 vykdė dalinius mokėjimus savo nuožiūra ir apimtimis, o nuo 2013 12 31 neatliko nei vieno mokėjimo. Sutarties nutraukimo dieną pradelsimas vykdyti prievoles buvo 252 kalendorinės dienos kredito dalies mokėjimo, 405 kalendorinės dienos palūkanų dalies mokėjimo. Šios aplinkybės teikia pagrindo pripažinti, kad apeliantas sistemingai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir toks kreditoriaus interesus pažeidžiantis apelianto elgesys nuo 2011 m. kovo mėn. iki 2014 08 25 (kredito sutarties nutraukimo data) davė pagrindą kreditoriui nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje. Apeliantas apeliaciniame skunde akcentuoja atsakovo pareigos bendradarbiauti nevykdymą, nes atsakovas nesiekė išsaugoti sutartį, piktybiškai atsisakė priimti mokėjimus, nors apeliantas ne kartą siekė sumokėti bankui visas pradelstas skolas ir toliau tvarkingai vykdyti sutartį. Vertinant šiuos argumentus pažymėtina, kad byloje pateikti įrodymai suponuoja priešingą išvadą, jog būtent pats apeliantas vienašališkai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Atsakovas apeliantui nuolat siuntė įspėjimus dėl galimo sutarties nutraukimo, juose buvo suteikamas terminas įsipareigojimams įvykdyti. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad, susidūręs su finansiniais sunkumais, būtų kreipęsis į atsakovą su kokiais nors prašymais, siekęs pakeisti kredito sutartį, o atsakovas atsisakęs tai daryti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pats apeliantas, negalėdamas tinkamai vykdyti sutarties dėl finansinių sunkumų, turėjo galimybę nedelsdamas kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų modifikavimo pagal CK 6.204 straipsnio 3 dalį, tačiau to taip pat nepadarė ir į teismą kreipėsi jau po faktinio sutarties nutraukimo. Apeliantas nepateikia jokių įrodymų, galinčių pagrįsti jo teiginius, kad atsakovas pažeidė bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą ir kaip jis ją pažeidė, todėl atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, kad bankas su apeliantui nebendradarbiavo (CPK 178 str., 185 str.).
Apeliantas teigia, kad atsakovas nesilaikė CK 6.209 straipsnio 4 dalies, nustatančios, kad sutartis negali būti nutraukiama, jei neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas apeliaciniame skunde netinkamai aiškina atsakovo teisę nutraukti kreditavimo sutartį, teigdamas, kad su apeliantu sudaryta kreditavimo sutartis negalėjo būti nutraukta dėl to, kad sutarties nutraukimo dieną apelianto įsiskolinimo suma sudarė nedidelę neįvykdytų sutartinių prievolių dalį. Sutarties šalys turi teisę susitarti dėl vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp atsakovo AB SEB banko ir apelianto sudarytos bei vėliau atsakovo vienašališkai nutrauktos kreditavimo sutarties nutraukimo sąlygos buvo aptartos kreditavimo sutartyje. Jos bendrosios dalies 5.2 punkte numatyta, kad ieškovas turi teisę anksčiau nutraukti kreditavimo sutartį tuo atveju, jei kredito gavėjas kredito laikotarpiu padaro esminių sutarties pažeidimų. Esminiais sutarties pažeidimais laikomi bendrosios dalies 4.1-4.10 punktuose nustatytų kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas (5.2.1 p.), t. y. netinkamas kredito grąžinimas ir palūkanų mokėjimas. CK 6.874 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu skolininkas pažeidžia mokėjimų grafiką, kreditorius turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą suteiktą kreditą kartu su palūkanomis. Taigi šalys kredito sutartyje nurodė konkrečius sutarties nutraukimo pagrindus, kuriems esant atsakovas (bankas) turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Byloje nustatytos aplinkybės teikė pagrindą apelianto netinkamą sutartinių prievolių vykdymą pripažinti esminiu sutarties pažeidimu. CK 6.209 straipsnio 3 d. nurodyta, kad ši norma taikoma, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, todėl ir CK 6.209 straipsnio 4 dalis šiuo atveju netaikytina.
Nėra pagrįsti skundo argumentai, kad teismas neįvertino kredito sutarties sąlygų, reglamentuojančių sutarties nutraukimą pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus. Priešingai, pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai vertino kreditavimo sutarties sąlygas ir pagrįstai konstatavo, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų ir tokiu būdu atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, tačiau ši apsauga nereiškia, kad skolininkui sistemingai laiku nevykdant sutartinių prievolių, sutartis negali būti nutraukiama.
Atsakydama į apelianto argumentus dėl per didelių sutartinių palūkanų, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pareikštas reikalavimas pripažinti kredito sutarties nutraukimą neteisėtu ir atnaujinti šios sutarties galiojimą. Jokių kitų reikalavimų byloje nėra pareikšta. Taigi, nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tačiau nesprendžiamas ginčas dėl sutarties vykdymo ar skolos pagal sutartį priteisimo ir (ar) sutarties sąlygų, nustatančių skolininko pareigą mokėti delspinigius ir jų dydį, pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis, ar sutarties sąlygų modifikavimo. Be to, jei apeliantas laikė, kad sandoris jam nuostolingas jis, kaip matyti iš šalių pasirašytos kredito sutarties, turėjo teisę inicijuoti sandorio nutraukimą, grąžinant viską kas gauta pagal sutartį arba prašyti sutarties sąlygas pakeisti (3.5 punktas).
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu pagrįstai sprendė, kad byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad ieškovas neįrodė pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl jis atmetamas, o Kauno apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atsakovas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymus, patvirtinančius, jog banko bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 173,16 Eur, todėl ši suma ir priteistina iš ieškovo, kadangi apeliacinis skundas atmestas (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo M. P. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas (juridinio asmens kodas 112021238) 173,16 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.