Kauno apygardos teismo nutartis

2019-11-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-859-813/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-27
Bylos Nr.
1S-859-813/2019
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00673-2011-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
J. S.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-859-813/2019
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00673-2011-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. S. (J. S.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimą taikyti J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. S. nuteistas:

1.1. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 2 metams.

1.2. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 258 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta 7 metai laisvės atėmimo.

1.3. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrintos 2011 m. kovo 21 d. ir 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiais J. S. paskirtos bausmės, nustatant, jog galutinės ir subendrintos bausmės dydis yra 7 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

1.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiu bei 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi skirtomis bausmėmis ir nustatyta, jog galutinė bausmė yra 10 metų laisvės atėmimo.

1.5. 2014 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 2011 m. kovo 21 d. nuosprendžiu skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi prie neatliktos bausmės dalies, paskirtos 2006 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu, pridėta dalis bausmės, paskirtos 2011 m. kovo 21 d. nuosprendžiu, ir galutinė bausmė paskirta vieni metai aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, minėtą bausmę subendrinus su 2011 m. kovo 21 d. ir 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, galutinė bausmė J. S. paskirta 7 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo.

1.6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiu bei 2012 m. rugsėjo 14 d. ir 2014 m. sausio 6 d. nutartimis paskirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė J. S. paskirta 9 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Laivės atėmimo bausmės pradžia – 2011 m. liepos 4 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2021 m. kovo 4 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisija 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 95-582 nutarė nuteistajam J. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 28 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino, motyvuodamas tuo, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, jame nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos ir atliktos bausmės dydis bei elgesys bausmės atlikimo metu, todėl nuteistajam J. S. negali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Teismas atsižvelgė į tai, kad J. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, yra daug kartų teistas, yra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę, jam du kartus buvo taikyta amnestija, taip pat vieną kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus. Nusikaltimai vykdyti siekiant finansinės naudos. Pažyma apie vykdomuosius dokumentus nustatyta, kad nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 4311,35 Eur, išmokėta tik 991,57 Eur. Įvertinta ir tai, kad pagal „OASys“ metodiką J. S. nustatyta vidutinė – 56 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis J. S. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde teigiama, kad teismas, priimdamas sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo, nesivadovavo teisės aktais (BVK 157, 164 straipsnių nuostatomis), pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 360 straipsnio 2 dalyje teismui nustatytą pareigą vertinti ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos.

5.2. Skunde nuteistasis pabrėžia, kad vykdydamas Komisijos nustatytas rekomendacijas per rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpį vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, tęsė darbinę veiklą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė – nuo 87 balų (vertinimas atliktas bausmės atlikimo pradžioje) sumažėjusi iki 56 balų. Galiojančių drausminių nuobaudų neturi, skatintas 7 kartus, mokosi, jo nuostatos taikomos priežiūros, pareigūnų, vidaus tvarkos taisyklių atžvilgiu teigiamos, jis neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų. Šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Turi tekintojo, suvirintojo elektra, elektriko, šaltkalvio įrankininko, tiltinio krano operatoriaus, duonos gaminių kepėjo specialybes, kurias įgijo pataisos namuose. Komunalinių paslaugų mokykloje mokėsi staliaus specialybės. Nuo 2017 m. liepos 3 d. dirbo Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Pravieniškių padalinio paslaugų teikimo ir gamybos cecho siuvimo bare darbininko pareigose. Šiuo metu tęsia darbinę veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininko pareigose. Dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos“, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai“, „Bendravimo įgūdžių ugdymas“, „Streso ir emocijų valdymo“, „Laisvalaikio užimtumo“, „Krizių psichologija“, „Agresijos ir autoagresijos valdymo“ programose, paskaitose „Bendravimas, bendradarbiavimas, tikslų kėlimas ir stebėsena“, „Psichologinės pagalbos priemonės padedančios atsikratyti priklausomybės“. Šie faktiniai duomenys, pasak skundo autoriaus, patvirtina, kad jis savo elgesį koreguoja teigiama linkme. O teismo nurodyto kriminogeninio veiksnio – informacijos apie teisės pažeidimus jis pakeisti negali, nes jis įvertintas kaip statinis kriminogeninis veiksnys.

5.3. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės dydį, vykdomųjų dokumentų pagrindu susidariusią skolą, teistumus, kadangi pagal BVK nuostatas lygtinio paleidimo taikymas yra susijęs išimtinai su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Be to, pabrėžiama, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, būdamas lygtinai paleistas asmuo ir toliau atlieka bausmę, tik švelnesnėmis sąlygomis, o už teismo skirtų įpareigojimų, probacijos sąlygų nesilaikymą gali būti pasiųstas į pataisos namus atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo J. S. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, J. S. nepateikė.

10. Vertinant ar skundo autorius atitinka lygtinio paleidimo kriterijus, matyti, kad J. S. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui nepakanka. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Šiuo atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra. Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad J. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (56 balai). Tad sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo būtina nustatyti akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tokia pažanga nenustatyta. Nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką nuo 87 balų (pirminis vertinimas) yra sumažėjusi iki 56 balų, tačiau iš jų dar 6 balai yra kintami, kuriuos nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, savo teigiamu kryptingu elgesiu bausmės atlikimo metu turi galimybę sumažinti.

11. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad J. S. paskutiniu metu bausmę stengiasi atlikti tinkamai. Jis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja elgesio pataisos ir socialinės reabilitacijos programose, užimtumo priemonėse, užsiėmimuose, mokėsi, įgijo keletą specialybių, dirba. Skatintas 7 kartus, galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Įvertinant jo elgesio pokyčius teigiama linkme buvo perkeltas bausmę atlikti lengvojoje grupėse. Nuo 2018 m. kovo 13 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Buvo 4 kartus trumpalaikėje trijų parų išvykoje namuose, grįžo laiku, kartą paskatintas leidžiant atostogų metu parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus. Nuteistojo ryšys su artimaisiais tvirtas. Teisėjų kolegija teigiamai vertina tokį nuteistojo elgesį, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo yra vertinama nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visuma. Be to, šios aplinkybės, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, taip pat turi būti įvertinos ir BVK 8 straipsnio nuostatų kontekste.

12. BVK 8 straipsnyje nustatyta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat įvertinamas nuteistojo pavojingumas bei nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka bausmę, pavojingumas ir pobūdis. Sprendžiant klausimą dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, aplinkybės dėl ankstesnių teistumų ar nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos, priešingai turėtų būti vertinamos bendrame kontekste.

13. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad J. S. teistas net 11 kartų, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Nuteistojo daromos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, vykdomos vis pavojingesnės nusikalstamos veikos. J. S. du kartus buvo taikyta amnestija, taip pat lygtinis paleidimas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad lygtinio paleidimo laikotarpiu nuteistasis padarė naują nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės rodo, kad J. S. yra linkusi nusikalsti, nepaisyti įstatymų ir teismo parodyto pasitikėjimo asmenybė. Be to, byloje esantys duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog J. S. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Bausmės atlikimo metu jis penkis kartus baustas drausmine tvarka, tris kartus skirtos itin griežtos nuobaudos – uždarymas į baudos izoliatorių. Kartą svarstytas drausmės komisijoje, tačiau nuobauda neskirta. Nors skirtos nuobaudos šiuo metu negaliojančios, po paskutinės nuobaudos nuteistasis buvo septynis kartus skatintas, tačiau šios aplinkybės neleidžia teigti, jog skundo autoriaus elgesys pataisos įstaigoje buvo nepriekaištingas ir neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog jis savo elgesį nuosekliai keičia vien teigiama linkme. Be to, tai yra reikšmingas vertinamasis kriterijus, sprendžiant, ar asmuo, būdamas laisvėje, esant mažiau intensyviai elgesio kontrolei bei priežiūrai sugebės laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, juolab, kad jau anksčiau pritaikius jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikaltimą. Teismo vertinimu, toks nuteistajam paskirtų paskatinimų ir drausminio poveikio priemonių skaičius ir jų santykis nerodo išskirtinai pavyzdingo nuteistojo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina skundo autoriaus nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad J. S., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu, paminėtas aplinkybes įvertinus kartu su ankstesnių teistumų skaičiumi ir daromų nusikaltimų pobūdžiu, neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėms. Be to, pastebėtina ir tai, kad nuteistojo elgesys ženkliai pagerėjo, jis dirbti pradėjo tik suėjus terminui, kada galėjo būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, o tai leidžia abejoti jo pokyčių stabilumu, pastangų koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme nuoširdumu, o asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas, visos bausmės atlikimo metu (arba bent jau pakankamai ilgą laiką) turi elgtis nepriekaištingai ir savo elgesiu įrodyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

14. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad nors nuteistasis paskutiniu metu stengiasi bausmę atlikti tinkamai, šiuo metu jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad J. S. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

15. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis J. S. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo J. S. (J. S.) skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėDarius KantaravičiusAlgirdas Remeika