Kauno apygardos teismo nutartis

2010-12-20 · Byla Nr. 1Sk-542

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-20
Bylos Nr.
1Sk-542
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
A. S.
1Sk-542/2010;
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vitai Naureckienei, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių antrųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-09-17 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, jam skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Nuteistojo bausmės pradžia - 2009-12-02, bausmės pabaiga - 2012-08-01.

Šalies argumentai

Pravieniškių antrųjų PN-atvirosios kolonijos administracija su teikimu kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą dėl nuteistojo A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2010-11-24 nutartimi atmetė pataisos namų administracijos teikimą. Nutartyje nurodyta, kad nuteistasis A. S. yra atlikęs 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, režimo nepažeidė, neatliktos bausmės dalis dar didelė- 1 metai 8 mėnesiais 7 dienos. Teismas nutartyje nurodė, kad spręsdamas ar lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia taip pat ir į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, bei tai, kiek jis prisideda prie vaikų išlaikymo, auklėjimo, mokymo. Teismas atsižvelgė, jog tėvystę dviems vaikams A. S. pripažino tik 2010-08-20, vaikų išlaikymui išsiuntęs 235 Lt, sūnumi A. S., gim. (duomenys neskelbtini) visai nesirūpina ir išlaikymo neteikia. Teismas nurodė, kad BVK numato galimybę lygtinai paleisti asmenis, kurie turi mažamečius vaikus, tačiau tai nėra būtinybė. Teismas pabrėžė, kad bausmė yra valstybės privartos priemonė ir jos paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principą. Teismas padarė išvadą, jog šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas ir sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Nuteistasis A. S. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010-11-24 nutartį, prašo ją panaikinti ir tenkinti pataisos namų administracijos teikimą dėl lygtinio paleidimo. Nurodo, kad atlikdamas bausmę negali tinkami prisidėti prie vaikų priežiūros ir auklėjimo, pažymi, kad bausmę atlieka pirmą kartą, laisvėje dirbo, pataisos namuose buvo skatintas 2 kartus, teigia, jog nusikalto pirmą ir paskutinį kartą, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios. Teigia, kad išlaikymą vaikams siunčiantis pagal galimybes, o su vienu iš vaikų nebendraujantis, nes buvusi sugyventinė išvykusi į užsienį, kitiems vaikams savo pavardę suteikęs, kad jie nebūtų diskriminuojami mokykloje, taip pat nurodo, jog tai nėra jo tikrieji vaikai. Be to, nuteistasis nurodo, jog teismas, vertindamas likusios bausmės dydį, pažeidė LR BVK 157 str. 3 d. 1 p. reikalavimus. Mano, jog teismas nepagrįstai dominuojančią reikšmę suteikė abstraktaus teisingumo principo įgyvendinimui, teigia, jog kiti bausmės tikslai jau pasiekti, jo asmenybė pataisyta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. skundas atmestinas.

LR BVK 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš įstatymo normos matyti, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, taip pat ir padarytos veikos, už kurią atlieka bausmę, pavojingumas bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Nuteistasis A. S. yra atlikęs LR BVK 157 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą 1/3 dalį paskirtosios bausmės. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka. Būtina pagrįsti išvadą, jog įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, t. y. teismas privalo visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei psichologinės tarnybos išvadą.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis režimo pažeidimų nepadarė, atliko įstatyme numatytą bausmės dalį. Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo ryšį su vaikais, būtent tai, kad tėvystę dviems vaikams pripažino tik 2010-08-20, kaip skunde teigia nuteistasis, tai net nėra jo biologiniai vaikai. Teismas vertino tą aplinkybę, kad sūnui A. S., gim. 2002-06-03, išlaikymo nuteistasis neteikia ir juo nesirūpina, likusi neatlikta bausmės dalis yra labai didelė - daugiau kaip 1,5 metų.

Be to, sprendžiant dėl galimybės taisyti nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės svarbi ir pataisos namų administracijos nuomonė. Nors nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, režimo pažeidimų nepadarė, skatintas du kartus, psichologas pateikia išvadą tik dėl patenkinamos integracijos į visuomenę. Be to, svarbu įvertinti ir tai, jog A. S. bausmę atlieka už dviejų tyčinių sunkių nusikaltimų asmens seksualinio apsisprendimo laisvei padarymą. Šios aplinkybės vertinamos visos medžiagos duomenų visumoje, t. y. vertinant ne tik teigiamą nuteistojo charakteristiką, atliktos bausmės dydį, o taip pat ir santykius su nepilnamečiais vaikais, nes būtent ši aplinkybė ir turi didesnę reikšmę sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, atlikus mažesnę dalį bausmės. Todėl teisėjų kolegijos manymu, teismas pagrįstai įvertino tai, kad dviems vaikams tėvystę nuteistasis pripažino tik visai neseniai, vienu iš savo vaikų visai nesirūpina, be to ši aplinkybė vertinama kitų aplinkybių visumoje (nuteistojo asmenybės, padarytų veikų pavojingumo visumoje) ir pagrįstai darė išvadą, jog nėra pagrindo A. S. šiuo metu taikyti lygtinį paleidimą ir spręsti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Ta aplinkybė, kad nuteistasis pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai, skatintas, dirba, atliko atitinkamą dalį bausmės, turi nepilnamečių vaikų dar neduoda pagrindo teigti, kad yra privalu taikyti lygtinį paleidimą. Kaip minėta anksčiau, vertinamos ir kitos aplinkybės ir tik teismas gali įvertinti kiekvienos aukščiau aptartos aplinkybės reikšmę sprendžiant dėl galimybės asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir ar tai nepažeistų teisingumo principo bei užtikrintų kitų bausmės tikslų realizavimą.

LR BK 41 straipsnyje išdėstyta nuostata kas yra bausmė ir jos paskirtis. Šioje įstatymo normoje teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui ir bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas atsižvelgė į BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatas, teisingai įvertino aukščiau aptartų aplinkybių visumą ir reikšmę ir šiuo atveju pasisakė, kad ir toliau turi būti vykdomas reikalavimas dėl bausmės paskirties. Nors nuteistasis teigia, jog teismas nepagrįstai dominuojančią reikšmę suteikė teisingumo principo įgyvendinimui, tačiau šis skundo argumentas nepagrįstas, nes teisingumo principas reikšmingas ir svarbus tuo, kad jis nukreiptas į viešojo intereso – kalto asmens teisingo nubaudimo apsaugą, kas reiškia, jog tam tikri su bausme susiję apribojimai, jų taikymo trukmė turi būti proporcingi padarytai veikai, jos sunkumui ir pavojingumui. Atsižvelgiant į aukščiau aptartus nuteistojo santykius su nepilnamečiais vaikais (pripažino tėvystę neseniai, tai ne jo biologiniai vaikai, tikruoju vaiku nesirūpino ir išlaikymo neteikė), kas suteikia jam teisę į lygtinį paleidimą, atlikus mažesnę dalį bausmės, teisėjų kolegijos manymu, teismo išvada, jog šiuo metu taikant lygtinį paleidimą A. S. nebūtų užtikrintas teisingumo principas – pagrįsta ir teismas pagrįstai atsižvelgė į šio principo realizavimo perspektyvas.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam A. S. nėra pagrindo taikyti LR BVK 157 straipsnį ir lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teisėjų kolegijai nekelia. Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai, tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti nutartį nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė ŠiugždinytėTeisėjai: Gytis VečerskasValdas Vitunskas