Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys D. Z., R. G., antstolė Asta Lukšienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolė Asta Lukšienė vykdo vykdomąją bylą Nr.0140/15/02861, kuri užvesta pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-06-26 išduotą Vykdomąjį dokumentą Nr.22235985/2015 dėl 3,15 Eur skolos ir vykdomąją bylą Nr.0140/16/00543, kuri užvesta pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-03-10 išduotą Vykdomąjį dokumentą Nr.VDAŽ16140462 dėl 28,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinės mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas D. Z. (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su R. G.. Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai nėra įregistravę vedybų sutarties. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai teisme nėra pradėję bylos dėl santuokos nutraukimo. VSDFV duomenimis nustatyta, kad skolininkas negauna pajamų, tačiau jo sutuoktinė R. G. gauna darbo užmokestį iš UAB "A.".

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vykdant išieškojimą iš skolininko pajamų, per Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 663 straipsnio 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą nėra galimybės išieškoti visos skolos sumos iš skolininko gaunamų pajamų, kadangi jokių pajamų skolininkas negauna, t. y. skolininkas neturi pajamų prievolės įvykdymui, todėl nustatytina skolininkui priklausanti turto dalis bendrame turte su sutuoktine R. G..

Kadangi sutuoktinių turto dalys jų bendrojoje nuosavybėje nebuvo nustatytos, antstolė neturėjo galimybės iš skolininko išieškoti išieškotojai skolos, nes skolininkas pajamų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą neturi, o skolininko sutuoktinė gavo darbo užmokestį iš UAB "A.", todėl 2020-05-14 priimtas patvarkymas dėl skolininko sutuoktinei priklausančio darbo užmokesčio arešto ir pasiūlymas dėl turto dalies nustatymo Nr. S-20-140-15163, kuriuo areštuota skolininko D. Z., sutuoktinės R. G., gaunamo darbo užmokesčio dalis viršijanti vieną minimalią mėnesinę algą, bet ne daugiau kaip 117,01 Eur bendroje sumoje, pervedant į antstolės Astos Lukšienės depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); pasiūlyta skolininkui per 20 dienų nuo patvarkymo surašymo dienos pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka; patvarkymo nuorašus išsiųsti D. Z., R. G., UAB „A.“ vykdymui. UAB „A.“ dokumentai pateikti per PLAIS 2020-07-17. Skolininkui per nustatytą terminą nepateikus Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtinto notarine tvarka, 2020 m. birželio 22 d. buvo priimtas siūlymas Nr. S-20-140-19521 kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo, kuriuo antstolė pasiūlė pareiškėjai per 40 dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra nuosavybė su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo.

CPK 664 straipsnyje yra nustatyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė. CPK 664 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Nagrinėjamu atvejui, sutinkamai su CPK 664 straipsnio 2 dalimi išieškojimas yra nukreiptas į pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, kas laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Įstatymas nustato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko turto dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 straipsnio 3 dalis), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko turto dalį, kad būtų galima išieškoti. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas, t .y. R. G. pajamos iš darbo užmokesčio ar kitos jam prilygintos pajamos, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe.

Nuo CK 3.117 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, galima nukrypti tik atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį, arba kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju vienam iš sutuoktinių gali būti priteisiama didesnė dalis turto (LR CK 3.117 straipsnio 2 dalis ir 3.123 straipsnio 1 dalis). CK 3.123 straipsnyje pateikti kriterijai, kuriais remdamasis teismas bendrą turtą sutuoktiniams gali padalyti nelygiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio straipsnio 1 dalyje pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes, tačiau neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus bei atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė apie skolininką ir jo sutuoktinę aplinkybių, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra būtinas, todėl pareiškėjos reikalavimas nustatyti, kad skolininkui priklauso pusė jo sutuoktinio gaunamų pajamų, tenkintinas, nustatant, kad skolininkui D. Z. bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine R. G. priklauso ½ R. G. gaunamo darbo užmokesčio (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 3.117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso 1?2 (viena antroji) R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.