Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

2015-12-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. (3 ep.), 63 str., - laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, vad. LR BK 64(1) str. paskirta bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė – 1 metai laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose (LR BK 48 str.6d. 1p.), dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per dvylika mėnesių, bet ne ilgiau nei bausmės atlikimo laikotarpiu laisvės apribojimo laikotarpiu (LR BK 72 (2) str.), uždrausti vartoti alkoholinius gėrimus ar kitas psichiką veikiančias medžiagas (LR BK 48 str. 7d.),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 2 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. 2015-12-16 apie 18.00 val. name, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0.68 promilių girtumo laipsnis) prie antrojo aukšto laiptų, liepęs savo sutuoktinei G. V. nusileisti laiptais į apačią, o pastarajai nesutikus, ją stumdė ir vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai G. V. į veido sritį, taip smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajai G. V. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl padarytų poodinių kraujosruvų dešinės akies vokuose, dešinio skruosto srityje, t.y., padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis D. V. apklaustas teisme parodė, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, numatytą kaltinamajame akte. D. V. parodė, kad 2015-12-16 buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Jis išgėrė alaus, vėliau jam nustatė 0,68 promilių neblaivumą. Vakare galimai apie 17.00 val. žmona G. V. pradėjo jam aiškinti dėl pinigų, tuomet įvyko žodinis konfliktas. Konfliktas įvyko antrame aukšte kambaryje. Susistumdymo metu jis stūmė abiem rankomis G. V. iš nugaros pusės, galėjo suduoti ranka į veidą, bet tikrai nesimušė, to nedarė tyčia. Vėliau G. V. jam rodė mėlynę po akimi. Kaip vėliau sužinojo, jo dukra J. P. iškvietė policiją ir jis buvo uždarytas paroms. Po įvykio žmonos atsiprašė. Šiuo metu jis gyvena kaime, atskirai nuo žmonos.

Nukentėjusioji G. V. apklausta teisme parodė, kad jos vyras D. V.. Jie kartu gyveno apie 30 metų. Ji parodė, kad ir anksčiau kildavo konfliktų, kurių metu D. V. jos atžvilgiu smurtavo, tačiau ji ne visada kreipdavosi į policiją. D. V. buvo nuteistas 2015-12-31d. už smurtavimą jos atžvilgiu. G. V. parodė, kad apie 18.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), name, antrame namo aukšte vyras D. V. pradėjo jai priekaištauti, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu D. V. ją varė į pirmą aukštą. Ji nesutiko. Tada tarp jos ir vyro įvyko susistumdymas. D. V. ją stūmė iš nugaros pusės abiem rankomis į jos pečius, pajuto fizinį skausmą nugaros srityje ties pečiais. Susitumdymo metu D. V. sudavė jai ranka į dešinę akį, po ko pajuto stiprų fizinį skausmą. Ji šaukėsi pagalbos ir išgirdusi dukra J. P. iškvietė ppoliciją. Po to jai ilgai dar skaudėjo, turėjo problemų su akimi apie tris mėnesius, pirko vaistinėje vaistus, gydėsi pati. Atvykusiems policijos pareigūnams ji papasakojo, kas įvyko ir jie sulaikė ir išsivežė vyrą D. V.. Vėliau ji kreipėsi į teismo medikus, jai buvo nustatyti sužalojimai. Teismo medikams papsakojo tą patį kaip ir teisme. Po įvykio D. V. jos atsiprašė. Jis gyvena kaime. Paties konflikto niekas nematė ir duktė ją pamatė, tik kai ji išbėgo į lauką, jau po konflikto.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4243/15(01) nurodyta, kad G. V. teismo medikui nurodė tokias pačias aplinkybes, kuriomis galėjo būti padaryti sužalojimai. G. V. konstatuotos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinio skruosto srityje, nuo trauminio poveikio (poveikių) kietu buku daiktu ( daiktais ), galimai užduotyje nurodytu laiku ( 2015-12-16 ). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. G. V. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamosios nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu.Sužalojimai būdingi smūgio sudavimui. Nustatyti sužalojimai yra pasiekiami tiriamosios rankomis, juos pasidarant pačiai. (b.l. 21)

Liudytoja J. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad viskas prasidėjo 2015 m. gruodžio mėnesį, tikslios dienos nepamena, buvo vakaras, apie 18.00 val. ji atvyko į svečius pas savo senelį, tai yra jos tėčio tėtį I. V., kuriam yra virš 90 m., jis gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte. Jai ten būnant išgirdo triukšmą antrame aukšte, šauksmus, ką tiksliai šūkavo, pasakyti negali, nesuprato, kur gyvena jos tėtis D. V. su mama G. V.. Po kurio laiko ji išgirdo dar ir savo mamos šauksmą, mama jau buvo lauke ir šaukė - „iškvieskit policiją, kvieskit policiją“. Tuomet ji išbėgo į lauką ir pamatė, kad mama buvo susiėmusi rankomis sau už veido ir verkė. Ji pasakė, kad tėvas mušasi. Dėl to ji iš savo mobilaus telefono paskambino pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus, nurodžiusi, kad tėvas sumušė mamą. Po kurio laiko atvyko pareigūnai, ji buvo pirmame aukšte pas senelį su savo mama G. V., nes mama dar iš senelio šaldytuvo pasiėmė sušaldytą mėsos gabalą, kurį laikė prie akies. Mama G. V. buvo visiškai blaivi. Kai atvyko policijos pareigūnai, ji su mama kartu su pareigūnais pakilo į antrą aukštą, nes mama viena bijojo ten eiti. Žino, kad tėtis D. V. dar priešinosi pareigūnams, bet po kurio laiko jį sulaikė ir išsivežė į pirmąjį policijos komisariatą, o mama parašė pareiškimą. D. V. galėtų apibūdinti kaip piktnaudžiaujantį alkoholiniais gėrimais, kai negeria būna geras ir nebūna piktybinis, nesimuša. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja. Kiek jai yra žinoma, jis smurtavo ir anksčiau prieš mamą. Po įvykio ji kalbėjo su mama, bet ji nepasakojo, dėl ko prasidėjo konfliktas su tėčiu, bet ji pasakė, kad jai trenkė su kumščiu į akį, po ko jai skaudėjo akies rainelę. Ji taip pat sakė, kad darėsi kūno tyrimą. J. P. įsitikinusi, kad mama G. V. nemeluoja ir ją tikrai sumušė tėtis D. V., t.y. jai trenkė vieną kartą kumščiu į akį, daugiau smūgių neminėjo. Kiek jai yra žinoma, jie abu bendrauja, bet ar tėtis mamos atsiprašė, nežino. (b.l. 30, 31)

Iš alkotesterio kvito pažymos matyti, jog 2016-12-16 d. 18.59 val. D. V. nustatytas 0,68 promilių girtumas. (b.l. 36)

Iš asmens duomenų matyti, kad G. V. yra D. V. žmona (b. l.82 ).

Bendrasis pagalbos centras pateikė garso įrašą, kurį apžiūrėjus nustatyta, kad pagalbos telefonu 2015-12-16 kreipėsi J. P. nurodydama, kad prigėręs tėvas muša mamą, išvarė mamą iš namų, vėl trenkė mamai į veidą, mamai pamušta akis. Garso įrašas įrašytas į CD, kuris prijungtas prie bylos. (b.l. 10-14)

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje teisiamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas. Įrodymais baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis LR BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Pažymėtina, kad G. V. yra kaltinamojo D. V. žmona, t.y. šeimos narė. Kaltinamasis D. V. apklausiamas teisme pripažino jam inkriminuotas esmines faktines aplinkybes, nors bandė sušvelninti savo atsakomybę, paaiškindamas, kad tyčia nemušė G. V., o smūgį jai sudavė susistumdymo metu. Kaltinamojo D. V. kaltę įrodo teisme apklaustos nukentėjusiosios G. V. parodymai, liudytojos J. P. parodymai; policijos registruojamų įvykių duomenys; teismo medikui nukentėjusiosios nuosekliai nurodytos tokios pačios faktinės aplinkybės ir specialisto išvados duomenys. Bylos duomenimis nustatyta, kad šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas neblaivus (2016-12-16 d. 18.59 val. D. V. nustatytas 0,68 promilių neblaivumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl teismas pripažįsta tai atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo D. V., nukentėjusiosios G. V., liudytojos J. P. duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos duomenis sprendžia, kad jie iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais ir jų pagrindu konstatuoja kaip įrodytas šias faktines aplinkybes, o būtent, kad: D. V. 2015-12-16 apie 18.00 val. name, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0.68 promilių girtumo laipsnis) prie antrojo aukšto laiptų, liepęs savo sutuoktinei G. V. nusileisti laiptais į apačią, o pastarajai nesutikus, ją stumdė ir vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai G. V. į veido sritį, taip smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajai G. V. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl padarytų poodinių kraujosruvų dešinės akies vokuose, dešinio skruosto srityje. D. V. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 2 d.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, laisvės apribojimo laikotarpiu uždrausti vartoti alkoholinius gėrimus ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę teismo nuosprendžiu sumažinti vienu trečdaliu ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, laisvės apribojimo laikotarpiu uždrausti vartoti alkoholinius gėrimus ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Taikyti LR BK 63 str. 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2015 m. gruodžio 31d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, nuteisti galutine subendrinta 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant :

-dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant užbaigti išklausyti šią programą pagal 2015m. gruodžio 31d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir ne ilgiau nei šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo laikotarpiu (LR BK 72 (2) str.),

-laisvės apribojimo laikotarpiu uždrausti vartoti alkoholinius gėrimus ar kitas psichiką veikiančias medžiagas (LR BK 48 str.7d.).

Į bausmės laiką įskaityti pagal 2015m. gruodžio 31d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmės dalį bei teismo įskaitytą laikino sulaikymo laiką nuo 2013 m. rugpjūčio 7d. 22.12 val. iki 2013 m. rugpjūčio 8d. 13.05 val. (vieną parą), nuo 2015m. balandžio 7d. 18.00 val. iki 2015m. balandžio 9d. 14.10 val. (dvi paras), šioje byloje įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015 m. gruodžio 16 d. 18.51 val. iki 2015 m. gruodžio 17 d. 13.20 val. (vieną parą), kas vadovaujantis LR BK 65 str.1d. 1p. b)pp., atitinka 8 (aštuonias) laisvės apribojimo dienas (LR BK 66 str.)

D. V. paskirtas kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Garso įrašą iš Bendrojo pagalbos centro, įrašytą į CD diską, palikti saugoti prie bylos.

Bausmės pradžią nuteistajam skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinimas apie laisvės apribojimo bausmę: laisvės apribojimo bausnmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos: 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiesm atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistieiems apylinkės teismas bausnmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausnmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje-Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g.135 tel. 276 01 45); daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.