- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- e1-1910-1138/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Kaltinamasis
- A. T.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), našlys, pensininkas, anksčiau teistas du kartus, paskutinį kartą 2017 m. sausio 5 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. visuomenės labui, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. T. 2020 m. spalio 9 d., apie 20.50 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, žodinio konflikto metu, tyčia, kumščiu vieną kartą sudavė J. B. į kairiosios akies sritį, taip nukentėjusiajai J. B. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
2. Kaltinamasis A. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad J. B. yra jo sugyventinės A. B. dukra. Visi jie gyvena viename name apie 20 metų. Su A. veda bendrą ūkį. J. B. jis nėra įsidukrinęs. Su A. vaikais nesutaria, yra buvę anksčiau konfliktų su jos sūnumi, o dabar prasidėjo konfliktai su jos dukra J. Konfliktai įvyksta dėl girtumo. Jis išgeria, J. taip pat išgerianti. 2020 m. spalio 9 d., apie 20.50 val., namuose vyko išgertuvės. Buvo jis, sugyventinė A. ir jo draugas A. M., gyv. (duomenys neskelbtini) Jis išgėrė nemažai alkoholio, todėl jautėsi girtas. Išgertuvių metu pradėjo pyktis su A. Dėl ko tiksliai susipyko, neprisimena, nes buvo girtas. Tuo metu į kambarį atėjo A. dukra J. B.. Draugas A. nesikišo į konfliktą, bet viską matė. J. pirma jam pradėjo daužyti veidą rankomis. Dėl girtumo, jis jokio skausmo nejuto, be to ji trenkė nestipriai. Ji jam galėjo suduoti kokius du kartus. Jis, dėl to, kad jam kažkokia „piemenė daužo snukį“, supyko ir vieną kartą sudavė J. B. į veidą. Neprisimena, ar jai sudavė į veidą ranka ar kumščiu. Po smūgio J. lygtai negriuvo. Dėl girtumo neprisimena, kokia jėga galėjo jai suduoti ir nežino, ar dėl to jai galėjo skaudėti. Po to, dar su ja apsistumdė, lygtai ir ant lovos buvo nugriuvę. Niekas jų neskyrė, patys baigė stumdytis. Daugiau jokių smūgių J. jis nesudavė. Išgertuvės jau buvo baigtos ir jie visi išsiskirstė. J. iš karto policijos nekvietė, kodėl, jis nežino. Kitą dieną J. prašė motinos pinigų, ji nedavė. J. supyko ir iš keršto paskambino policijai bei pranešė, kad jis ją sumušė. Jis pripažįsta, kad J. B. sudavė vieną kartą į veidą, bet J. pirma puolė jį mušti. Jis gailisi, kad taip pasielgė, pasižada, kad daugiau taip nebesielgs. Konfliktas įvyko dėl girtumo (b. l. 62-64).
3. Kaltinamojo A. T. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę, taip pat įrodo kiti bylos duomenys.
4. Nukentėjusioji J. B. nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini), kartu su savo mama A. B. ir broliu A. B. gyvena nuo gimimo, namas priklauso jos mamai. Kartu su jais, maždaug 25 metus, gyvena ir mamos sugyventinis A. T., kuris padeda atlikti įvairius ūkio darbus. Mamos sugyventinis namuose dažnai konfliktuoja su visais šeimos nariais, stumdosi, yra pakėlęs ranką prieš jos brolį. Su juo santykiai yra konfliktiški. 2020 m. spalio 9 d. apie 20.50 val., jai ir kartu gyvenančiam jos sugyventiniui S. V. grįžus namo po darbo, sugyventinis nuėjo į kitą kambarį, o ji pasiliko virtuvėje ir gėrė alų. Netikėtai į virtuvę atėjęs mamos sugyventinis A. T. pradėjo jos mamai priekaištauti dėl nebūtos vagystės ir pastūmė ją link krosnies. Tuomet jai įsiterpus į jų konfliktą tam, kad apgintų mamą, jos sugyventinis A. T. vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė jai į kairę akį ir taip sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė fizinę žalą. Po konflikto, ji nuėjo į savo kambarį, nes jai labai skaudėjo veidą. Policijos tą vakarą nekvietė, nes bijojo mamos sugyventinio, kad šis jai nekeršytų. Nematydama būtinybės nekvietė ir medikų. Pageidauja, kad A. T. būtų iškeldintas iš jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) 12, ir neieškotų artimų ryšių (b. l. 14-22).
5. Liudytoja A. B. nurodė, kad 2020 m. spalio 9 d. namuose buvo sūnus A., dukra J. ir jos sugyventinis A. T.. Visi namuose buvo išgėrę, išskyrus ją. Tarp jos ir A. kilo žodinis konfliktas, kadangi A. namuose nebūna visą laiką, jis išvažiuoja į Raseinius pasiimti pensijos ir į namus sugrįžta po savaitės ar po kelių dienų, ji jam priekaištauja, bijodama, kad neparvežtų viruso. Dėl to, konfliktas kilo ir šį kartą. A. į namus grįžo po savaitės. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, muštynių nebuvo. Jie pykosi savo kambaryje, tuo metu kambaryje daugiau nieko nebuvo. Konfliktą išgirdusi dukra J. atėjo pas juos iš savo kambario. J. iš pradžių žodžiais puolė A. Ji iš karto jiems liepė ramintis, tačiau jie jos nesiklausė ir toliau konfliktavo. Ką konkrečiai jie sakė vienas kitam, nepamena, tiksliai įvardinti negali. Viskas vyko apie 21.00 val. Ji išėjo į lauko virtuvę ir atsigulė. Apie 23.00 val. J. jai paskambino ir pasakė, kad jie nusiramino, ji gali sugrįžti į namus. Sugrįžusi A. rado miegantį, J. jai apie tai, kad A. prieš ją smurtavo, nieko nesakė. Jis neatkreipė dėmesio į tai, ar sužalota J. akis. Tą vakarą, kaimyno A. M. pas juos nebuvo, jis lankėsi pas juos tik dienos metu. Rytojaus rytą atsikėlusi pamatė, kad po J. akimi mėlynė, paklausė kas nutiko, ji atsakė, kad A. jai sudavė. Pasakė, kad A. nedovanos, iškvies policiją. Tą dieną ji pati išėjo uždarbiauti pas ūkininkaujančius giminaičius, dienos metu namuose nebuvo. Sugrįžusi į namus sužinojo, kad A. sulaikytas, o J. parašė pareiškimą. Kas nutiko tarp A. ir J. jai išėjus iš kambario nei vienas iš jų jai nepasakojo, o ji per daug ir nesidomėjo (b. l. 44-47).
6. 2020 m. spalio 10 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veika ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2020 m. spalio 10 d., Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK buvo priimtas pareiškimas, kuriame pareiškėja J. B. parodė, kad 2020 m. spalio 9 d. apie 20.50 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, neblaivus mamos A. B. sugyventinis A. T., gim. (duomenys neskelbtini), vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė jai į kairę akį, taip sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas fizinę žalą. Pareiškėja prašė nubausti A. T. įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 14-16).
7. 2020 m. spalio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Buvo apžiūrėtas gyvenamasis vieno aukšto mūrinis namas, kuriame jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (b. l. 23-30).
8. 2020 m. spalio 10 d. asmens apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad nukentėjusiajai J. B. sužalota kairė akis, matoma kraujosruva, mėlynė ir patinimas (b. l. 31-39).
Motyvuojamoji dalis
9. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).
10. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojos parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. T. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą, kaltinamojo A. T. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino.
11. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis A. T. smurtavo J. B. atžvilgiu, t. y. 2020 m. spalio 9 d., 20.50 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, žodinio konflikto metu, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė J. B. į kairiosios akies sritį, taip nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
12. Prokuroras pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo prašo A. T. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3, galutinę bausmę paskirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui.
13. Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, o taip pat sutinka ir su siūloma bausme, jos dydžiu (b. l. 85-88).
14. Teismas, skirdamas A. T. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytas nesunkus nusikaltimas, į jo asmenybę, anksčiau teistas, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, todėl laikomas neteistu (b. l. 79-83), administracine tvarka nebaustas (b. l. 84), pensininkas, taip pat atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus (BK 46 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
15. A. T. į paskirtos viešųjų darbų bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (b. l. 52-55, 66-67), nuo 2020 m. spalio 10 d. 11.25 val. iki 2020 m. spalio 12 d. 11.00 val. (dvi paros).
16. Kaltinamajam A. T. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens (b. l. 77-78), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
17. Nukentėjusioji J. B. sutiko su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 91-92).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 val. visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 val. visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į A. T. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. spalio 10 d. 11.25 val. iki 2020 m. spalio 12 d. 11.00 val. (dvi paras), vieną parą prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms ir laikyti, kad A. T. yra atlikęs 12 (dvylika) valandų viešųjų darbų.
Kaltinamajam A. T. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, jog nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.