- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-03-03
- Bylos Nr.
- eN1-468-1036/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34172-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Kaltinamasis
- D. J., D., T. N.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:
D. J. (J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, pagrindinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį;
R. (R.) D., asmens kodas (duomenys neskelbtini). gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal BK 284 straipsnį;
T. N. (T. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, iki bausmės atlikimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, iki bausmės atliko dirbęs (duomenys neskelbtini) darbuotoju, pagrindinio išsilavinimo, teistas:
1) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (šešios veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus. Kauno apylinkės teismo nutartimi Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista į 40 parų areštą;
2) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
3) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojimą;
4) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) – 50 parų arešto bausme. Bausmę atliekantis Šiaulių tardymo izoliatoriuje; kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J., R. D., T. N. 2018 m. liepos 18 d. apie 00.26 val., veikdami kartu, viešoje vietoje – namo kiemo prieigose ir kieme adresu (duomenys neskelbtini), P. N. (P. N.) ir R. N. (R. N.) akivaizdoje, šiurkščiai pažeisdami viešąją tvarką, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, įžūliu elgesiu, tyčia, po to, kai R. N. juos sudrausmino dėl keliamo triukšmo, D. J., R. D., T. N. plūsdami necenzūriniais žodžiais bei grasindami sudaužyti namo langus, padegti namą ir papjauti name esančius žmones, kartu vandališkais veiksmais, spardydami kojomis ir laužydami rankomis, sugadino tvorą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis D. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad dalyvaujant advokatui susipažino su pranešimu apie įtarimą, supranta kuo įtariamas. Pageidauja pakartotinai susipažinti su savo parodymais duotais tuomet, kai buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Susipažinęs pakartotinai su 2019 m. balandžio 10 d. savo apklausos protokolu patvirtina duotus parodymus. 2018 metų vasarą, tikslių datų nurodyti negali, jis kartu su E. K. (E. K.), R. D., E. K. (E. K.), T. N., būdami neblaivūs ėjo gatve ir galimai dėl girtumo kalbėjosi garsiau nei įprasta, todėl jiems praeinant pro N. namo kiemą, išgirdo, kad juos kažkas ramina, t. y. prašo nusiraminti ir nerėkauti, tačiau tas prašymas galimai buvo kiek grubesnis, todėl jie pradėjo ginčytis su N. Tarp jų kilo konfliktas. Negali nieko smulkiai papasakoti ir apibūdinti kiekvieno iš konflikto dalyvio veiksmų, tačiau jis tvoros nelaužė ir nespardė, nepamena, ką galėjo sakyti N. Nuoširdžiai gailisi, kad sureagavo į . pastabą dėl sudrausminimo ir įsivėlė į konfliktą. Gailisi, kad būdamas neblaivus keikėsi necenzūriniais žodžiais N. atžvilgiu, galimai iš to pykčio galėjo kelis kartus ir į tvorą spirti, tačiau šiai dienai yra apgalvojęs visą buvusią situaciją ir padaręs išvadas, nuoširdžiai gailisi ir esant galimybei norėtų susitaikyti su N. (3 t., b. l. 33–34).
Kaltinamasis D. J. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas specialiuoju liudytoju parodė, kad 2018 metų liepos mėnesį tikslios dienos nepamena, bet galėjo būti 18 dieną, apie 24.00 val. jis su draugais, t. y. E. K., R. D., E. K., T. N. buvo prie rusų mokyklos, kurios pavadinimo nežino, taip pat nežino ir adreso, bet ji yra netoli lietuvių mokyklos (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Rusų mokyklos teritorijoje jie visi vartojo alkoholį. Jie visi gėrė alų, išgėrė maždaug po 2 ar po 3 skardines, kurių talpa 0.5 litro. Kai išgėrė alkoholį, nutarė eiti į miestelio centrą ir ten dar pasisėdėti. Einant link centro alkoholio su savimi nebeturėjo, nes jau buvo viską suvartoję. Tuomet pamatė, kad R. N. ir jo tėvas P. N., stovi savo kieme, kurio tikslaus adreso nežino, bet tai buvo (duomenys neskelbtini), galimai (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) namas. Jiems beeinant, kažkuris iš N. pradėjo šaukti, ką šaukė jis nepamena. Jis, E. K. ir R. D. priėjo prie jų tvoros, kažką sakė, bet šiuo metu nepamena ką. Tuo metu E. K. ir T. N. liko stovėti priešais namą kitoje kelio pusėje, jie nesikišo tik stebėjo kas vyksta. Tuomet R. pasiėmė iš kažkur pagalį, iš kur nematė, nes jau buvo tamsu ir gatvių apšvietimas buvo išjungtas. Jų miestelyje gatvių apšvietimas kiekvieną dieną 24.00 val. yra išjungiamas. Kai pamatė, kad R. pasiėmė pagalį, jie atsitraukė ir pradėjo eiti į kitą kelio pusę. Pagalys buvo medinis, apie 2 metrų ilgio, gal mažesnis. Nors jie t. y. jis, E. K. ir R. D. atsitraukė į kitą kelio pusę, R. ėjo link jų mojuodamas pagaliu, suprato, kad taip jis nori suduoti jiems. Kai jie atsitraukė į kitą kelio pusę, jie jau buvo visi penkiese vienoje vietoje. Ar R. kam nors mojuodamas lazda sudavė, jis nematė, bet pamatė, kad E. K. gulėjo ant žolės prie šaligatvio. Pas E. K. buvo sužalota akis, bet šiuo metu nepamena kuri, matė kaip bėgo kraujas, jis gulėjo be sąmonės. Niekas iš jų nepastebėjo kokiu būdu buvo sužalotas E. K., net jis pats nesuprato kaip buvo sužeistas. Nori paminėti, kad, kai R. išėjo į gatvę su pagaliu, kur tuo metu buvo jo tėvas ir ką veikė, jis nematė. Po to, kai pastebėjo sužalotą E. K., R. N. grįžo į savo kiemą, o po to nuėjo į namus. Kažkuris iš jų kompanijos, kas tiksliai jis nežino, iškvietė med. pagalbą. Po įvykio praėjus dviem dienom sužinojo iš E. K. brolio R. D., kad E. K. akis buvo sužalota šaunant. Į tyrėjos klausimą nori paaiškinti, kad nebuvo jokio perspėjimo, kad bus panaudotas ginklas t. y., kad bus šaudoma. Taip pat gali paaiškinti, kad į R. N. kiemą nei vienas neužėjo. Kas galėjo sulaužyti tvorą jis nežino, nes jis nematė, kad kas nors laužytų ją. Gali pasakyti tai, kad jis R. N. priklausančios tvoros tikrai nelaužė. Į tyrėjos klausimą gali pasakyti, kad iki įvykio su R. N. niekada nekonfliktavo, o po įvykio su juo nebendravo. Taip pat jam nėra žinoma, kad kuris nors iš jo draugų t. y. E. K., R. D., E. K., T. N., būtų konfliktavęs su R. N.. Į tyrėjos klausimą ar ką nors žino apie T. N. ir T. N. konfliktą, galimą terorizavimą T. N. prieš nepilnametį T. N., atsakė, kad nieko nežino (3 t., b. l. 22–23).
Kaltinamasis R. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad dalyvaujant advokatui susipažino su pranešimu apie įtarimą, supranta kuo įtariamas. Šioje byloje buvo apklaustas specialiuoju liudytoju ir davė parodymus, kurie yra teisingi. Susipažinęs su pranešimu apie įtarimą, pageidauja pakartotinai susipažinti su savo parodymais duotais tuomet, kai buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Susipažinęs su savo apklausos protokolu, patvirtina duotus parodymus. Tikslių datų nepamena, nes viskas vyko seniai, galimai 2018 metais, pranešime apie įtarimą nurodytą dieną, vakare, jis su draugais T. N., D. J., E. K., E. K., D. U. (D. U.), T. U. (U.), tiksliai nepamena, galimai ir su K. V. (V.) susitiko (duomenys neskelbtini), rusų mokyklos teritorijoje, tikslaus adreso nežino, kur visi kartu gėrė alkoholinius gėrimus, jei neklysta, išgėrė apie 2–3 butelius degtinės. Nepamena ar T. N. kartu gėrė degtinę. Tuo metu jis buvo nepilnametis, 17 metų. Dėl išgerto alkoholio kiekio buvo labai apgirtęs, mano, kad ir kiti kartu buvę draugai taip pat buvo girti. Kadangi nuo tos nakties praėjo labai daug laiko, todėl visų smulkmenų jau nupasakoti negali, tačiau išgertuvės tęsėsi maždaug iki vidurnakčio. Pasibaigus alkoholiui pradėjo skirstytis. Kas ir kur išėjo tiksliai nežino, tačiau jis kartu su T. N., D. J., E. K. ir E. K. išėjo iš rusų mokyklos teritorijos ir ėjo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės, tuo metu jau buvo gerokai po vidurnakčio. Šioje byloje jau buvo apklaustas kaip specialus liudytojas, todėl pirminiai parodymai yra tikslesni ir geriau galėjo viską prisiminti bei atsakyti į užduodamus klausimus. Eidami gatve, dėl to, kad buvo neblaivūs, pakankamai garsiai kalbėjosi, keikėsi tarpusavyje rusiškai. Einant gatve pamatė, kad N. namo kieme stovi du vyrai, tai buvo tėvas N. ir jo vyriausias sūnus R. Tuo metu gatvėje dar buvo įjungti gatvės apšvietimo žibintai, gatvė buvo apšviesta, o jų kieme buvo tamsu. Jei neklysta prie įėjimo į namą degė šviesa, todėl aiškiai matė, kad lauke stovi tėvas ir sūnus. Kai praėjo pro N. namus, vis dar garsiai kalbėjosi ir keikėsi, todėl kažkuris iš N. sušuko lenkiškai ir paprašė apsiraminti, užsičiaupti. Tada visi grįžo prie N. namo tvoros ir pradėjo konfliktuoti su kieme buvusiais N. Konflikto metu tėvas N. rankose turėjo apie 2 metrų ilgio pagalį, lyg kampuotas, ne apvalus. Jis tuo pagaliu, iškišęs virš savo sklypo tvoros, mojavo, o jam priėjus arčiau, pataikė į kairę ranką žemiau alkūnės, sukėlė skausmą. Tą naktį jis buvo labai girtas, jei neklysta jam buvo nustatytas didesnis nei 1 promilės girtumas. Po to, kai N. jį užgavo pagaliu, jis labai supyko ir pradėjo ant N. šaukti, keiktis, tuo pat metu spardė kojomis N. namo kiemo metalinę tvorą. Kiti su juo buvę, t. y. D. J., buvo šalia jo, dar kažkuris spardė tvorą, tačiau jis tikrai nepamena, kuris galėjo tai daryti, negali tiksliai nurodyti, kur tuo metu buvo T. N.. Konflikto metu, rėkė ant N., kad jie išeitų iš savo kiemo, visi keikėsi rusiškais keiksmažodžiais, tačiau nesakė, kad juos užmuš ar sudegins jų namą ir pan. Po to pamatė, kaip R. atsinešė šautuvą, matė, kaip atlenkė vamzdį, norėdamas jį užtaisyti, ar šovė, nematė, o dėl triukšmo, jokio garso negirdėjo. Iš kur jis šautuvą paėmė nematė. Taip pat negirdėjo jokio perspėjimo, kad bus šaudoma. Koks tai buvo šautuvas, nežino. Tiksliai nežino kuris, tačiau konflikto metu, kažkuris atsisuko į vaikų darželio pusę ir pamatė, kad prie darželio tvoros ant žemės guli E. K.. Visi kartu nuėjo prie E. ir pamatė, kad viena jo akis pamėlusi, labai ištinusi. Kaip supranta E. labai prastai jautėsi, sunkiai bendravo, tiesiog kažką murmėjo. Tą kart pagalvojo, kad E. galėjo būti sužalotas pagaliu, konflikto metu. Kur tuo metu buvo N., nežino. Tiksliai negali pasakyti kuriuo metu, nes nepamena, dėl praėjusio ilgo laiko tarpo, tačiau P. N. trenkė kumščiu kelis kartus į galvą, nes jis buvo agresyviai nusiteikęs jo atžvilgiu ir jis bijodamas, kad P. N. pirmas gali trenkti, nieko nelaukė ir trenkė jam į galvą. Nežino kada ir kas iškvietė medikus į įvykio vietą, tačiau medikai išvežė E. K. į ligoninę. Kadangi jis buvo nepilnametis ir E. K., tai policijos pareigūnai nustatę girtumą, pristatė juos į namus ir perdavė tėvams. Nei jis, nei draugai pas N. į namo kiemą užėję nebuvo, esu tuo tikrai įsitikinęs. Konfliktas tikrai buvo stiprus, visi tikrai garsiai rėkė, net aplinkinių namų gyventojai buvo atėję tačiau jis nežino kas tokie. Gailisi, kad konfliktavo su N., galėjo tiesiog eiti ir negrįžti iki jų kiemo, esant galimybei norėtų susitaikyti su N. (3 t., b. l. 52–54).
Kaltinamasis R. D. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas specialiuoju liudytoju parodė, kad apie 2018 m. liepos mėnesio 17-18 d. įvykius gali papasakoti, kad 17 d. vakare apie 20-21 val. jis ir jo draugai T. N., D. J., E. K., E. K., D. U., T. U. ir galimai K. V. susitiko (duomenys neskelbtini) prie rusų mokyklos pastato, adreso nežino, ten bendravo, vartojo alkoholį, išgėrė daug, 2-3 butelius degtinės, jis buvo labai girtas, kiti jo draugai taip pat buvo gerokai išgėrę ir apsvaigę. Pilnamečiai buvo tik T. N. ir D. J.. Jų išgertuvės truko maždaug iki 24 val., po to visi pradėjo skirstytis namo, D. U. liko prie mokyklos, norėjo pabūti vienas, kiti pasuko į kitą pusę, o jis kartu su T. N., D. J., E. K. ir E. K. eidami nuo rusų mokyklos, pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir ėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės, tai galėjo būti apie 00.30 val. Kadangi jie buvo gerokai visi išgėrę, tai garsiai kalbėjosi, keikėsi tarpusavyje rusiškai. Jie ėjo šaligatviu, kuris yra toje gatvės pusėje, kaip ir lietuvių mokykla. Eidamas matė, kad kitoje gatvės pusėje, N. namo kieme stovi du vyrai, atpažino, kad tai tėvas N. ir jo vyriausias sūnus R., ką jie veikė, nematė. Jų namo numerio nežino, namas yra priešais lietuvių mokyklą. (duomenys neskelbtini) gatvėje degė žibintai, buvo apšviesta, o jų kieme buvo tamsu, tik prie namo įėjimo degė lempa, todėl aiškiai matė, kad lauke stovi tėvas ir sūnus. Jiems praėjus jų namą, maždaug 10 metrų (ėjo kitoje kelio pusėje esančiu šaligatviu), kažkuris iš N. pradėjo ant jų šaukti lenkiškai, kad užsičiauptų. Tuomet jie visi grįžo prie N. namo tvoros ir jis pastebėjo, kad tėvas N. rankose turi apie 2 metrų ilgio pagalį, lyg kampuotas, ne aptakus. Jis tuo pagaliu, iškišęs virš savo sklypo tvoros, mojavo, o jam priėjus arčiau, pataikė į jo kairę ranką žemiau alkūnės, jam skaudėjo. Kadangi buvo labai girtas, tai jį labai supykdė ir jis pradėjo ant jų šaukti, keiktis ir pradėjo spardyti kojomis jų metalinę tvorą. Kiti su juo buvę taip pat buvo šalia jo, tikrai spardė dar kažkuris, tačiau kuris, nepamena. Kilus konfliktui, jie rėkė ant N., kad jie išeitų iš savo kiemo, jie keikėsi rusiškais keiksmažodžiais, tačiau nesakė, kad juos užmuš ar sudegins jų namą ir pan. Po to pamatė, kaip R. atsinešė šautuvą, matė, kaip atlenkė vamzdį, norėdamas jį užtaisyti, ar šovė, jis nematė, o dėl triukšmo garso negirdėjo. Jokio perspėjimo, kad bus šaudoma, nebuvo. Koks tai buvo šautuvas, taip pat negali pasakyti, ar medžioklinis, ar orinis. Vėliau, gan greitai, kažkuris iš jų atsisuko atgal ir pamatė, kad kitoje gatvės pusėje, ant žolės, prie vaikų darželio tvoros guli E. K.. Jie visi nuėjo pažiūrėti, kodėl jis guli ir pamatė, kad jo viena akis mėlyna, labai ištinusi ir jis beveik be sąmonės, nereagavo į jų žodžius ir bandymus jį pažadinti, tik kažką murmėjo. Pagalvojo, kad jį sužalojo pagaliu. Jis nepamena tiksliai kada, ar kai jau greitoji atvyko, ar dar prieš tai, bet tėvas N. buvo išėjęs į gatvę, jis įsiutęs rėkė ant jo ir ėjo link jo sugniaužęs kumščius, todėl jis, nelaukęs kol jis jam trenks, trenkė jam kumščiu į galvą vieną kartą, jis neatstojo nuo jo, todėl trenkė jam dar kartą, jis apsisuko ir nuėjo namo. Jis nežino, ar tėvas N. buvo išgėręs. Kiek pamena, R. nebuvo išėjęs iš savo kiemo į gatvę, ar jis buvo girtas, taip pat nežino, nepastebėjo. Vėliau atvyko greitoji pagalba, išvežė E. K., o atvykę policijos patruliai nustatė, kurie iš jų nepilnamečiai, davė papūsti į alkotesterį ir kadangi jis ir E. K. buvo nepilnamečiai ir girti, jis pripūtė 1,6 promilių, todėl juos parvežė į namus ir perdavė tėvams. Kas iškvietė greitąją pagalbą ir policiją, jis nežino. Nei jis, nei kiti jo draugai pas N. į jų namo kiemą užėję nebuvo. Dėl kilusio triukšmo buvo atėję aplinkinių namų gyventojai, vyrai, tačiau jų nepažįsta ir negali jų apibūdinti, bet kiek pamena, jie buvo atėję dar iki greitosios pagalbos atvykimo Daugiau apie šį įvykį nieko negali pasakyti, E. K. gyvena Anglijoje, į Lietuvą grįžta retai, jis yra jo pusbrolis, jo akis buvo visiškai sužalota ir dabar įstatyta dirbtinė. Apie tai, kad E. K. buvo sužalotas ne su pagaliu, o jam buvo šauta į akį, sužinojo po jo operacijos iš močiutės, nes iš akies jam išėmė aliuminio gabaliuką. T. N., R. brolį, jis pažįsta iš matymo, tačiau su juo nebendrauja ir jokių reikalų neturi. Ar T. N. turi kokių nors reikalų ar konfliktų su jo draugu T. N., jis nežino (3 t., b. l. 39–40).
Kaltinamasis T. N. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, supranta kuo yra įtariamas. Lietuvių kalbą puikiai moka, pranešimo apie įtarimą jam nereikia versti į rusų kalbą, apklausos metu ir kitų veiksmų atlikimo metu vertėjas jam nereikalingas. Susipažinęs su pranešimu apie įtarimą gali pasakyti, kad supranta kuo yra įtariamas, prisipažįsta, kad konfliktavo su pranešime apie įtarimą nurodytais asmenimis, t. y. su N., vardų tiksliai nepamena, tačiau galimai pranešime apie įtarimą nurodytais R. ir P. Tikslios dienos neprisimena, daugiau nei prieš metus, t. y. 2018 metų vasarą, tikslaus laiko nurodyti negali, nakties metu, jis su D. J., R. D. ir E., jo pavardės nežino, ėjo gatve (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nurodyti negali. Visi buvo neblaivūs, alkoholinius gėrimus gėrė mokyklos teritorijoje, negali pasakyti kiek ir kas tiksliai išgėrė, nes nepamena, tačiau jis asmeniškai išgėrė tris butelius alaus, kurio stiprumas buvo 5 laipsniai, gali pasakyti, kad matė, jog kažkas iš kompanijos gėrė ir degtinę, nes matė nugertą degtinės butelį. Pasibaigus alkoholiui visi, t. y. jis, D., R. ir E. ėjo link namų. Eidami gatve, garsiai kalbėjosi, dėl girtumo nekontroliavo savo balsų garsumo ir rėkavo. Iš vieno iš kiemų, t. y. kaip vėliau suprato iš N. kiemo išgirdo, kad juos kažkas ramina. Tuo metu gatvė buvo apšviesta ir jis pamatė, kad namo kieme stovi N. sūnus, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą R., kaip suprato būtent jis juos ramino ir paprašė, kad jie nurimtų ir nakties metu nerėkautų gatvėje bei leistų žmonėms ilsėtis. Kadangi buvo neblaivūs, tai jautėsi drąsiai ir išgirdę, kad juos kažkas ramina, pradėjo agresyviai rėkauti ir keiktis N. atžvilgiu, negali tiksliai pasakyti, kuris ir kokius žodžius rėkavo, tik gali patvirtinti, kad žodžiai tikrai buvo grasinantys. Jis, R. ir D. nuėjo arčiau N. kiemo prie tvoros ir toliau bandė išsiaiškinti su N., vis jiems grasindami. Nepamena ką jis sakė, tačiau rėkė ir sakė išeik į gatvę išsiaiškinsim, nematė kuriuo momentu R. tėvas išėjo į kiemą ir negali tiksliai pasakyti, kuris iš jų ir ką rankose galėjo laikyti, tačiau kažkuriuo momentu, konflikto metu atsisuko į E., kuris buvo prie darželio tvoros, kitoje kelio pusėje ir pamatė, kad jis guli ant žemės. Priėjęs prie E. ir pamatęs, kad jam sužalota akis pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais N. atžvilgiu ir sakyti, kad sumušim, papjausim N., rėkė ir kvietė išeiti į gatvę išaiškinti. Nežino kas ir kada iškvietė medikus į įvykio vietą, tačiau, kai atvažiavo medikai, jis kartu su E. važiavo į (duomenys neskelbtini), kur gyvena E. giminaičiai, nes E. buvo nepilnametis ir jo giminaičius reikėjo informuoti apie tai, kad E. sužalotas ir bus vežamas į ligoninę. Apie tai, kad konflikto metu buvo sugadinta N. kiemo tvora jis sužinojo iš pranešimo apie įtarimą ir gali pasakyti, kad jis tvoros nelaužė, arti tvoros stovėjo R. ir D. Jis į kiemą nebuvo įėjęs, nematė ar konflikto metu R. ir D. galėjo įeiti į kiemą. Galimai jie stovėdami arti tvoros ir galėjo ją sugadinti, tačiau jis to nematė. Be to, nuo įvykio praėjo labai daug laiko, todėl smulkmenų gali ir neprisiminti, tačiau nuoširdžiai gailisi dėl to, kad konfliktavo su N., mano, kad dėl savo neblaivumo jis ir kiti su juo buvę vaikinai galėjo elgtis ir kalbėti agresyviau nei įprastai ir tokiu savo elgesiu išgąsdinti N. Kaip ir sakė dėl įvykdyto gailisi, esant galimybei prašo už padarytą nusikaltimą jam paskirti baudą, kadangi gauna nedidelį atlyginimą, t. y. apie 400 eurų į rankas, augina vaiką, kuris yra kūdikis, turi daug išlaidų, todėl prašo esant galimybei jam skirti kuo mažesnę baudą ir leisti ją išmokėti 12 mėnesių laikotarpyje (3 t., b. l. 10–11).
Kaltinamųjų D. J., R. D., T. N. kaltę, padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, be jų pačių prisipažinimų patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
Iš kaltinamojo T. N. parodymų patikrinimo vietoje metu protokolo matyti, kad T. N. savo parodymus patvirtino (3 t., b. l. 12–15).
Liudytoja V. N. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, apie nakties įvykius iš 2018 m. liepos mėn. 17 d. į 18 d. Tą dieną, t. y. liepos 17 d., jos vyrui grįžus namo iš darbo, apie 17 val., prasidėjo stiprūs galvos skausmai, todėl paskambino sūnui R. ir paprašė skubiai nuvežti ją ir tėvą į Lazdynų ligoninę Vilniuje. Sūnus atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) gal po valandos ir ją su vyru nuvežė savo automobiliu į Lazdynų ligoninę. Tai patvirtino pateikdama medicinos dokumentų išrašą, 1 lapą iš minėtos ligoninės. Vyrą P. apžiūrėjo neurologas, jam buvo suleisti vaistai, padaryta kompiuterinė tomografija. Kadangi po suleistų vaistų vyro būklė pagerėjo, jis atsisakė gultis į ligoninę ir nusprendė grįžti namo. Tuomet juos sūnus parvežė namo į (duomenys neskelbtini), jau buvo vėlu, apie 23:30 val. Grįžus į kiemą girdėjo, kad netoliese, prie rusų mokyklos (ji yra už lietuvių gimnazijos, esančios kitoje gatvės pusėje, nei jų namas), triukšmauja jaunimas, keikiasi, kažką daužo. Kas ten tokie buvo, ji nematė. Įvažiavę į namo kiemą, uždarė metalinius vartus, skirtus įvažiuoti automobiliui, jie rakinami tik metaline sklende bei uždarė įėjimo vartelius, kurie taip pat uždaromi tik metaline sklende, jokių spynų nėra. Vyras iš karto nuėjo miegoti, nes buvo pavargęs, sūnus R. dar pavalgė ir taip pat ruošėsi eiti miegoti, nes kitą dieną jam reikėjo anksti keltis ir vykti į darbą. Kiti jos vaikai, t. y. 16 m. T. N. ir 10 m. V. N. (V. N.) jau miegojo. Ji taip pat ruošėsi eiti miegoti ir išgirdo, kad jaunimas jau triukšmauja netoli jos namų. Pro langą matė, kad keli jaunuoliai peršoko lietuvių mokyklos tvorą iš mokyklos teritorijos pusės, matė, kaip vienas iš jų peršokdamas tvorą nugriuvo, o kiti jam rėkė rusiškai "kelkis, mentai važiuoja". Ar jis atsikėlė, ji nematė, nes šalia jos miegamojo kambario lango auga eglė, todėl šiek tiek užstoja vaizdą. Šiame miegamajame miegojo sūnus V. ir jos vyras, jis pro langą nežiūrėjo. Tuo metu pravažiavo ne policijos automobilis, o kažkoks kitas. Po to jie visi nubėgo (duomenys neskelbtini) gatve, tačiau į kurią pusę, pasakyti negali. Kadangi jų gatvėje apie 24 val. išjungia apšvietimo stulpus, todėl jau tuo metu buvo tamsu ir ji negalėjo įžiūrėti bėgančių jaunuolių. Šio įvykio nesureikšmino ir nuėjo miegoti. Tuomet, gal po 10 min., ji išgirdo, kad vėl grįžo jaunuoliai, kurie rėkavo ir keikėsi rusiškai. Vėl pasižiūrėjo pro langą ir pamatė, kad tie patys vaikinai laužo rankomis ir spardo kojomis lietuvių gimnazijos tvorą ir rėkė rusiškai "kelkis, nes tuoj gausi". Triukšmą išgirdo ir jos sūnus R., kuris atidarė langą kitame kambaryje (langai yra į gatvės pusę) ir jiems pasakė, kad "pirma valanda nakties, duokit žmonėms miegoti". Tuomet tie jaunuoliai atsisuko į jų namo pusę, buvo labai agresyvūs, pradėjo rėkti ir keiktis, rusiškai šaukti "išeik, nes sudaužysim langus, sudeginsim namą ir visus papjausim, jeigu neišeisi". Iš jų elgesio, kalbos, aiškiai suprato, kad jie visi apsvaigę nuo alkoholio arba nuo narkotikų. Ji tuo metu jau buvo prisiskambinusi tel. numeriu 112, norėdama iškviesti policiją ir pokalbio metu pamatė, kad dalis jaunuolių pradėjo spardyti kojomis ir laužti rankomis jų tvoros įvažiavimo vartus ir metalinę tvorą, o kiti įlipo į jų namo kiemą per tvorą ir vartus. Tvora yra metalinė, neaukšta, gal 150 cm. aukščio. Kadangi buvo tamsu, ji negalėjo atpažinti, kurie čia vaikinai. Tik vėliau, kai jau atvažiavo greitoji pagalba ir apšvietė automobilio žibintais, atpažino, kad tarp šių jaunuolių buvo D. J., D., T. N., pravarde (duomenys neskelbtini), kitus pažįsta iš matymo, tačiau nei vardų, nei pavardžių nežino, apibūdinti negali, tačiau juos pamačiusi ar jų nuotraukas, atpažintų, jie visi buvo nepilnamečiai iš (duomenys neskelbtini). Į kiemą įlipę jaunuoliai buvo 3-4, jeigu ne daugiau. Ji tai matė pro langą, tačiau tuo metu pati į kiemą neišėjo, nes jos 10 m. sūnus V. nuo triukšmo pabudo, labai išsigando ir verkė, todėl buvo prie jo. Ji tik išgirdo, kaip jos sūnus R. atsirakino namo duris ir išėjo į lauką, paskui jį išbėgo ir vyras P. Kas vyko kieme, ji negali pasakyti, nematė, tačiau girdėjo, kaip jos sūnus ir vyras rėkė jaunuoliams, kad jie eitų iš jų kiemo, nes kitu atveju gaus su lazda. Kadangi iš jos kambario nesimato, todėl negali pasakyti, kaip juos išvarė iš kiemo, tik pamatė, kaip sūnus R., laikydamas rankoje lazdą (apie 2,5 m., ja buvo paremtos slyvos šakos), stovi prie jų namo tvoros iš gatvės pusės ir stengiasi neprileisti jaunuolių prie tvoros. Lazda jis mojavo tik tuomet, kai jie stengėsi prieiti prie tvoros. Iš to suprato, kad jaunuolius iš kiemo išvarė. Tuo metu jos vyras P. stovėjo kiemo pusėje prie vartelių, ar turėjo ką nors rankose, nematė, šūvių negirdėjo. Tie jaunuoliai visą laiką keikėsi rusiškai, grasino sudeginti namus, papjauti ir pan., buvo kilęs didelis triukšmas. Kam buvo skirti šie žodžiai, tiksliai pasakyti negali, bet po to, kai sūnus R. išbėgo į kiemą, grasinimai buvo išsakomi jo atžvilgiu. Išgirdęs triukšmą, išbėgo į lauką kaimynas iš namo Nr. (duomenys neskelbtini) E. Ž. (E. Ž.), bandė raminti tuos jaunuolius. Matė, kaip dėl kilusio triukšmo į gatvę buvo išėjusios tolimesnių kaimynų dukros, jų duomenų nežino. Ji girdėjo, kaip kažkuri iš panelių rėkė, kad reikia kviesti greitąją, tačiau tuo metu nežinojo, kam jos reikia. Greitoji atvyko gal po pusvalandžio, iki to laiko trys jaunuoliai stovėjo prie mūsų tvoros, o kiti jaunuoliai stovėjo prie mokyklos tvoros. Prie jų tvoros stovėjo T. N., jį pažino iš balso, o kiti du buvo D. J. ir D., juos pažino iš figūros, siluetų, o atvažiavus greitajai pagalbai ir apšvietus žibintais, įsitikino, kad tai buvo būtent šie jaunuoliai. Kiek žino, tik T. N. ir D. J. yra pilnametis, o kiti nepilnamečiai. Jiems ten stovint aiškiai girdėjo, kaip T. N. pasakė draugams "vaikinai, sakom, kad į jos kiemą įsiveržę nebuvom, ok" ir jie atsakė, kad "ok". Po to kaimynas E. Ž. nuėjo prie mokyklos tvoros, jam iš paskos nuėjo T. N. ir girdėjo jo žodžius rusiškai "rašyk pareiškimą policijai, kad tai R. trenkė su pagaliu". Kam jis tai sakė, tuo metu nežinojo (nes tik vėliau, atvykus greitajai, suprato, kad tai buvo skirta K.). Kai atvyko greitoji pagalba, gal apie 01.00 val. ir sustojo kitoje gatvės pusėje, ji tuomet pro langą pamatė, kad prie mokyklos tvoros, ant žolės, guli jaunuolis, girdėjo, kaip medicinos darbuotoja paklausė, kad čia toks guli ir jam T. N. atsakė, kad tai K., tačiau jo paties apibūdinti negali, jo neatpažintų. Ten buvo dar keli jaunuoliai ir kelios jaunos merginos, tačiau jų negali apibūdinti ir neatpažintų. Atvykus greitajai, ji pati išėjo pažiūrėti, kas atsitiko ir pamatė, kad prie mokyklos gulinčio vaikino akis yra labai ištinusi, kraujo nebuvo, medicinos felčerė užklijavo jam akį, padėjo jam atsistoti ir įlipti į greitosios pagalbos automobilį, kartu įlipo ir T. N., pasakę, kad yra pilnametis ir vyks kartu. Tuo metu atvyko ir policijos pareigūnai, kurie neblaivius nepilnamečius D. ir dar du, kurių ji nepažįsta, nuvežė į namus, kodėl, nežino, gal todėl, kad nepilnamečiai. Nei jos vyras, nei sūnus nebuvo priėję arti prie greitosios pagalbos ar policijos automobilio, tačiau vienas iš pareigūnų buvo užėjęs į namus ir pasakė, kad lauktų kito policijos ekipažo. Tuo metu ji jau buvo namuose. Po to, apie 02.30-03.00 val. atvyko kitas policijos pareigūnų ekipažas ir išsivežė jos sūnų R. N., kuris grįžo tik kitą dieną apie 15 val. Jis jai pasakė, kad buvo sulaikytas, kad jį apklausė, buvo labai susinervinęs, tačiau detaliai jai nieko nepasakojo. Po to, gal kitą dieną, tiksliai nepamena, kai paaiškėjo, kad K. padaryta šautinė žaizda, jos vyras buvo iškviestas į Šalčininkų komisariatą (jam apie tai pranešė sūnus R.) ir nuvežė savo turėtą pneumatinį ginklą. Tik tada ir sužinojo, kad konflikto metu jis buvo pasiėmęs savo pneumatinį šautuvą, kai jaunuoliai buvo įsibrovę į jų kiemą ir šovė nesitaikydamas į konkretų asmenį. Vyras jai sakė, kad šovė į kojas, į apačią, kiek kartų šovė, nesakė. Šį šautuvą vyras nusipirko Varėnos turguje 2018 m. vasarą, tiksliau nepamena, po to, kai 2018 m. gegužės 5 d. į jų kiemą buvo įmestas sprogmuo ir sužalotas jauniausias jų sūnus V. Jos sūnus T. N. per visą šį įvykį buvo namuose, jis miegojo. Jeigu būtų atsikėlęs, būtų atėjęs pas ją į kambarį. Kadangi jis vakare buvo išgėręs vaistų nuo miego sutrikimo, todėl kažką girdėjo, bet atsibudęs nebuvo. Jos ryte tik paklausė, ar jis sapnavo, ar iš tikro buvo atvažiavusi policija. Ji nemano, kad šie jaunuolių grasinimai buvo nukreipti į jos sūnų T. N., kad tai būtent jam buvo grasinta, tiesiog galėjo pagalvoti, kad būtent T. juos ramino atsidaręs langą, kad netriukšmautų, nežinodami, kad namuose yra sūnus R. Nes visa jaunuolių agresija, jų tvoros laužymas ir lipimas pas juos į kiemą buvo po to, kai R. juos norėjo apraminti, kad netriukšmautų. Po to, kai policijos pareigūnai išvežė nepilnamečius namo, apie 04.00 val. vėl prie jos namų, iš gatvės pusės vaikščiojo T. N. su dar dviem ar trimis jaunuoliais, kurių atpažinti negali, jie žiūrėjo į jų kiemą ir tuomet T. N. jiems rusiškai pasakė, kad jų kieme yra vilkšunis, kuris yra durnas ir kažkur nuėjo. Juos dar vaikštinėjančius (duomenys neskelbtini) gatve matė iki 06.00 ryto. Iš tikro jie turi vilkšunį, kuris yra labai piktas, bet jis būna pririštas, paleidžiamas tik naktį ir tai tik dalyje kiemo, arčiau ūkinių pastatų (1 t., b. l. 104–107).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad V. N. iš pateiktų nuotraukų pagal veido bruožus atpažįsta jaunuolį, esantį nuotraukoje Nr. 3 (E. K.), kuris dalyvavo 2018 m. liepos 18 d. nakties įvykiuose, tačiau konkrečiai veiksmų nurodyti negali. Jį pamatė tuomet, kai buvo atvykusi greitoji pagalba (1 t., b. l. 111–114).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad V. N. atpažino asmenį esantį nuotraukoje Nr. 3, t. y. R. D., pagal veido bruožus, kuris dalyvavo 2018 m. liepos 18 d. nakties įvykiuose, grasino, keikėsi, laužė jų namų tvorą kartu su T. N., D. J. ir kitais jaunuoliais (1 t., b. l. 115–118).
Liudytoja V. N. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tyrimo metu buvo kelis kartus apklausta, davė teisingus parodymus, nesikartos, tvirtina anksčiau duotus parodymus. Apklausos metu jai paaiškinta, kad ji turi teisę prašyti būti pripažinta nukentėjusiąja ir reikšti civilinį ieškinį dėl padarytos moralinės ar turtinės žalos, tačiau parodė, kad byloje nenori būti pripažinta nukentėjusiąja, nereiškia jokio civilinio ieškinio, nori tik vieno, kad prie jos šeimos ir vaikų niekas nelystų ir paliktų jos šeimą ramybėje (1 t., b. l. 123).
Specialiuoju liudytoju apklaustas E. K. ikiteimsinio tyrimo metu parodė, kad jis sutinka būti apklaustas kaip specialusis liudytojas. 2018 m. liepos mėnesio 17 dieną jis atvažiavo apie 16 val. į (duomenys neskelbtini) dviračiu, nes gyvena (duomenys neskelbtini), susitiko su R. D. ir E. K.. Maždaug iki 20 val. vaikščiojo po miestelį, vėliau užėjo į parduotuvę "Maxima" ir ten susitiko D. J., susitarė išgerti alkoholio, jis sau nusipirko 4 butelius alaus po 0,5 litro (paprašė nepažįstamo asmens, kad nupirktų, nes pats buvo nepilnametis), o D. J. jau turėjo degtinės, lyg litrą ar du, todėl visi nuėjo prie rusų mokyklos, adreso jis nežino. Ten gėrė alkoholį, jis išgėrė savo turėtus 4 butelius alaus ir gal kelis stikliukus degtinės, labai girtas nebuvo. Vėliau prie jų prisidėjo T. N., tačiau tai jau buvo į išgertuvių pabaigą, apie 23 val., kitų asmenų nebuvo. Su jais T. negėrė, jis taip pat nepastebėjo, kad jis būtų neblaivus. Kol jie buvo prie mokyklos, T. N. iš viso buvo atėjęs du kartus, tačiau pabuvo kelias minutes ir kažkur išėjo, o maždaug po valandos vėl grįžo. R. D. ir E. K. buvo girtesni nei jis, tai matė iš jų kalbos ir elgesio. Apie 24 val. jie baigė gerti alkoholį ir pro rusų mokyklą išėjo prie muzikos mokyklos ir pasuko (duomenys neskelbtini) gatve (ėjo p/c Maxima kryptimi). Jis ėjo kartu su T. N., R. D., E. K. ir D. J.. Ėjo šaligatviu, kuris yra prie lietuvių mokyklos. Jie eidami garsiai kalbėjo, keikėsi, tačiau niekas jiems jokių pastabų dėl elgesio nepasakė, jokių žmonių eidami nesutiko. Kiek pamena, (duomenys neskelbtini) gatvė buvo apšviesta, jie keturiese ėjo gatve, po to vėl pasuko link rusų mokyklos ir apėjo tokį ratą, vėl pro muzikos mokyklą ir pro lietuvių mokyklą išėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę, ėjo šaligatviu mokyklos pusėje. Kodėl apėjo ratą, negali pasakyti, gal tiesiog norėjo pasivaikščioti. Kai vėl ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, netoli N. namo (kad ten gyvena N. šeima, sužinojo tik vėliau, po visų įvykių, iš savo draugų, kurių konkrečiai, nepamena), vėl garsiai kalbėjo, keikėsi ir tada išgirdo, kad kažkas rusiškai jiems surėkė, kad jie nutiltų, tačiau kokie buvo pasakyti konkretūs žodžiai ir kas juos pasakė, jis nepamena. Tuo metu gatvės žibintai degė, tačiau N. namo kieme šviesa nedegė. Jo draugai T. N., D. J. ir R. D. taip pat pradėjo rusiškai keiktis ir priėjo prie N. namo tvoros. Jis pamatė, kad asmuo, kuris stovi namo kieme, laiko rankose pagalį, apie 2-3 metrų ir tuo metu pamatė, kaip mojuodamas tuo pagaliu, iškištu virš namo tvoros, sudavė vieną kartą R. D. per ranką. Kaip atrodė tas vyras su pagaliu, jis negali pasakyti, buvo tamsu jo kieme, todėl negalėjo įžiūrėti, net amžiaus negali pasakyti. Tuomet prie tvoros priėjo T. N., D. J. ir R. D., kurie pradėjo kojomis spardyti namo tvorą. Tas vyras su pagaliu juos vijo nuo tvoros, tačiau ar pataikė kam nors pagaliu, nematė. Pats tvoros nelaužė ir nespardė, prie namo tvoros nebuvo net priėjęs, nuėjo tik iki gatvės vidurio ir stebėjo. Po to tas vyras su pagaliu išėjo iš savo kiemo ir stovėdamas ant šaligatvio pagaliu daužė per grindinį, kad niekas prie jo neprieitų. Kad namo kieme būtų dar vienas vyras, jis nematė, taip pat nematė, kad kas nors rankose turėtų šautuvą. Po to jis, stovėdamas gatvėje, kažkuriuo metu atsisuko į E. K., kuris buvo likęs stovėti prie lietuvių mokyklos ar vaikų darželio tvoros ir pamatė, kad jis guli ant žemės. Iš karto nuėjo prie jo ir pastebėjo, kad jo akis ištinusi, kuri, nepamena, kad iš jos matėsi nedaug kraujo, jis buvo sąmoningas. Jis pamanė, kad jį sužeidė su pagaliu ar akmeniu, nors jis ir nebuvo arti priėjęs prie asmens su pagaliu. Po to prie jo atėjo kiti jo draugai ir visą laiką buvo prie E., gan greitai atvažiavo policija, po to – greitoji pagalba, kas iškvietė, nežino, gal kaimynai. Kadangi jis ir R. D. buvo nepilnamečiai, jiems policijos pareigūnai davė pūsti į alkotesterį, jis pripūtė apie 0,8 promilių, R. D. pripūtė virš 1 promilės, tiksliau nepamena ir po to juos nuvežė į namus ir perdavė tėvams. Dar iki policijos ir greitosios atvykimo jis nematė, kad R. D. būtų mušęsis su kuriuo nors asmeniu, nebent tuo metu, kai buvo nusisukęs prie E. K.. Taip pat pamena, kad atvykus policijai, kažkokia moteris iš minėto namo kažką rėkė, tačiau teksto jis nepamena, kaip ji atrodė, negali pasakyti, nematė, buvo tamsu prie jos namo tvoros. Tik jau kitą dieną lyg iš R. D. sužinojo, kad E. K. buvo sužeistas šaunant iš orinio šautuvo ir tik tuomet sužinojo, kad buvo ne vienas, o du vyrai ir kad šaudė iš orinio šautuvo R. N., tačiau ar tai tėvas, ar sūnus, jis nežino, jų nepažįsta. Šio konflikto metu nei jis pats, nei jo draugai negrasino N. smurtu, kad juos papjaus, kad sudegins namus ir pan. Taip pat nei jis pats, nei kiti jo draugai nebuvo perlipę N. namo tvoros ir jų kieme nebuvo. Dėl kilusio triukšmo buvo atėję aplinkinių namų gyventojai, pamena E. Ž., kitų nepažįsta ir negali apibūdinti. Kiek žino, E. K. gyvena Anglijoje, jį matė 2018 m. vasarą, jis jam pasakė, kad sužalota akimi nemato, tačiau daktaras jam pasakė, kad per tris metus regėjimas gali atsistatyti. Daugiau apie šį įvykį nieko papasakoti negali. T. N. jis pažįsta tik iš matymo, jis kartais būdavo bendroje kompanijoje, tačiau su juo asmeniškai nebendrauja, neturi net jo telefono numerio, apie jo reikalus ir konfliktus su kitais asmenimis nieko nežino (2 t., b. l. 134–136).
Liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas ir davė parodymus, juos tvirtina, jie yra teisingi ir tiksliausi. Kadangi viskas įvyko labai seniai, t. y. daugiau nei prieš metus, tai visko gali ir neprisiminti. 2018 m. vasarą atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir susitiko su R. D. ir E. K.. Su jais pažįstamas apytiksliai 3-4 metus. Tarp jų draugiški santykiai kartais leisdavo laisvalaikį, susitikdavo pabendrauti. Šiuo metu, t. y. apytiksliai tris mėnesius gyvena Vilniuje, nes dirba. Tą dieną, vaikščiodami po (duomenys neskelbtini) užėjo į parduotuvę „Maxima“, kur susitiko su D. J.. Tuo metu buvo nepilnametis, tačiau visi susitikę, dėl neturėjimo ką veikti, nutarė išgerti alkoholinių gėrimų. Kadangi alkoholinius gėrimus parduoda tik asmenims turintiems 20 metų, todėl jis paprašė, kad nepažįstamas vyriškis, kurio jokių duomenų nežino, apibūdinti ir atpažinti negali, nupirktų alaus. Kiek pamena, kad jis turėjo 4 butelius alaus, po 0,5 litro talpos, nepamena kokio stiprumo buvo alus, nė nepamena pavadinimo. Kada D. J. nusipirko degtinės nežino, nes nematė ir jo neklausė, nė negali tiksliai prisiminti, kada pamatė pas D. alkoholį. Kalbant apie tos dienos įvykius, po to, kai įvyko konfliktas tarp jo draugų ir namo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), gyventojų, jis buvo neblaivus, nes į įvykio vietą atvykę pareigūnai, nustatė apie 0,87 promilės girtumą ir kadangi, jis , buvo nepilnametis, tai buvo išvežtas iš įvykio vietos į namus bei perduotas tėvams. Kas įvyko įvykio vietoje po to nieko papasakoti negali. Alkoholinius gėrimus gėrė mokyklos teritorijoje, prie jų prisijungė ir T. N., nepamena ar jis kartu gėrė alkoholinius gėrimus. Nuo išgerto alkoholio kiekio visi buvo pakankamai apgirtę. Kaip ir minėjo pirminėje apklausoje, tai jam atrodė, kad R. D. ir E. K. buvo girtesni nei jis, tai matėsi iš jų kalbos ir elgesio. Tikslaus laiko nurodyti negali, galimai apie vidurnaktį, visi ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, link prekybos centro „Maxima“ (duomenys neskelbtini). Eidami garsiai kalbėjo, keikėsi, tačiau niekas jokių pastabų dėl elgesio nepasakė, jokių žmonių eidami nesutiko. Dabar jau negali tiksliai prisiminti ir kategoriškai tvirtinti, kad gatvė, kuria ėjo, t. y. (duomenys neskelbtini) buvo apšviesta. Gatve ėjo keturiese, nežino kodėl, tačiau apėjo ratą ir vėl ėjo ta pačia gatve, lygiai taip pat garsiai kalbėdami ir keikdamiesi. Ėjo jis, E. K., R. D. T. N. ir D. J.. Kai praeidinėjo pro N. namą, galimai kažkas sušuko, kad jie elgtųsi tyliau, tačiau jis (E. K.) jau tiksliai to nepamena, tuo labiau neprisimena kas galėjo būti pasakyta. Iš karto po to, tarp N., T. N., D. J. ir R. D. kilo konfliktas, jie (draugai) priėjo arčiau namo tvoros ir pradėjo rusiškai keiktis ir konfliktuoti su N. Jis negali pasakyti, kas iš N. šeimos išėjo į kiemą, nes nematė. Konfliktas įvyko labai greitai, nematė kuris iš jo draugų ir ką galėjo daryti, negali pasakyti ar kuris nors iš jų laužė tvorą ir ar kuris nors iš jų buvo įėjęs į kiemą. Jis visą laiką buvo kitoje gatvės pusėje, nekonfliktavo su N. ir jų kiemo tvoros nespardė. Kažkuriuo momentu atsisukęs pamatė, kad ant žemės guli E. K.. Kaip ir minėjo nepamena ar buvo apšviesta gatvė, tačiau pamena, kad norėdamas apžiūrėti E. turėjo prie jo pasilenkti ir tik tada pamatė, kad jo akis galimai sužalota. Nė nežino kas į įvykio vietą iškvietė medikus. Konflikto metu matė, kad kažkuris iš N. rankoje laikė pagalį, ar tuo pagaliu kliudė kurį nors iš draugų nematė. Tas vyras su pagaliu juos vijo nuo tvoros, tačiau ar pataikė kam nors pagaliu, nematė. Nematė, kad konflikto metu kas nors būtų turėjęs ginklą, todėl nė nekilo mintis, kad E. akis galėjo būti sužalota iššaunant iš ginklo. Visa tai sužinojo daug vėliau iš kalbų. Šio konflikto metu nei jis pats, nei jo draugai negrasino N., bent jau jis to tikrai negirdėjo. Jei taip ir buvo jis galėjo to neišgirsti per vykstantį konfliktą ir rėkavimus. Kaip ir minėjo pirminiai parodymai yra tiksliausi, todėl prašo vadovautis jais (2 t., b. l. 141–142).
Liudytojas R. N. parodė, kad byloje buvo apklaustas įtariamuoju, davė teisingus parodymus, tvirtina juos ir apklausiamas liudytoju. Apklausiamas liudytoju patvirtino, kad jo tėvų namai yra (duomenys neskelbtini), o kitoje gatvės pusėje yra vaikų darželis ir mokykla, kurių teritorijose dažnai renkasi jaunuoliai, vartoja alkoholinius gėrimus garsiai rėkauja. 2018 metų vasaros viduryje, nakvojo pas tėvus, tikslios datos nurodyti negali, nes praėjo labai daug laiko. Gyvena ne su tėvais, tačiau tą vakarą buvo atvažiavęs pas tėvus ir vėlai ėjo miegoti, nes tėvą P. N. vežė į Lazdynų ligoninę Vilniuje, dėl sušlubavusios sveikatos. Iš Vilniaus grįžo apytiksliai apie 23.30 val., ir apie vidurnaktį atsigulė miegoti. Išgirdo, kad gatvėje didžiulis triukšmas, gatvėje girdėjosi rėkavimai, iš balsų galima buvo suprasti, kad tai jaunuoliai. Išėjęs iš namų ir priėjęs prie kiemo vartų (buvo savo kieme), gatvėje buvusiems jaunuoliams sušuko, prašydamas, kad jie nustotų rėkavę arba praeitų toliau nuo namų, nepamena kokius tiksliai žodžius pasakė. Jei neklysta paprašė, kad jie elgtųsi tyliau arba praeitų nuo namų ir rėkautų kiek norintys. Kiek vaikinų buvo toje grupelėje nematė, bet į prašymą apsiraminti išgirdo agresyvius rėkavimus. Girdėjo kelis balsus, vaikinai vienas per kitą šaukė „kas tu toks esi, ateik čia“, rėkė necenzūrinius žodžius jam, kaip sakoma „siuntė ant trijų raidžių“, rėkė, kad bus galas, jei neišeis su jais išsiaiškinti. Tėvų namo kiemas neapšviestas, jame nėra jokio apšvietimo, kieme ir gatvėje buvo visiškai tamsu. Tuo pat metu prie namų kiemo tvoros priėjo apie 5-6 jaunuoliai. Kiemo vartai buvo uždaryti, jie nerakinami, užkabinami kabliuku. Ne mažiau nei trys vaikinai priėjo prie kiemo vartų, kiti nuėjo prie tvoros. Kažkuris iš vaikinų, ar keli iš karto, tiksliai nematė, spyrė į vartus ir vartai atsidarė. Tokio vaikinų elgesio buvo išsigandęs, jie buvo agresyvūs. Kiti, ne mažiau kaip 2 vaikinai priėję prie tvoros ją laužė stumdydami į priekį ir atgal. Kitą dieną, kai jis buvo paleistas iš areštinės, matė, kad tvora buvo išlenkta į kiemo pusę, suprato, kad tai jaunuolių darbas. Negali nei apibūdinti, nei atpažinti nei vieno iš vaikinų, tačiau keli vaikinai pro išspirtus vartus įėjo į kiemą, priėjo prie jo apie 2 metrų atstumu ir pradėjo grasinti susidorojimu, iš jų rėkavimų „ateik čia, išsiaiškinsim“ suprato, kad reikia kažkaip apsiginti nuo agresyvių vaikinų. Tėvas išgirdęs, kad kieme triukšmas, taip pat išėjo į kiemą. Pamatęs, kad jaunuoliai kieme, pradėjo prašyti, kad šie išeitų, tačiau jis dėl išgąsčio negirdėjo kokius tiksliai žodžius sakė tėvas, prašydamas, kad vaikinai išeitų iš kiemo. Nei vienas iš vaikinų į jo ir tėvo reikalavimą nusiraminti ir išeiti iš kiemo nekreipė dėmesio. Dar kelis kartus paprašė, kad jie išeitų iš kiemo ir tada po vieną bandė išstumti iš savo kiemo už tvoros, t. y. abiem rankomis stumtelėjo vieną ir kitą vaikiną, pastūmė būtent tuos vaikinus, kurie buvo arčiau jo. Vaikinai nei į prašymus, nei į stumtelėjimus nereagavo ir elgėsi vis agresyviau, todėl jis pasiėmė pagalį, kuris buvo apie 2 metrų atstumu, tuo pagaliu buvo paremtos medžio šakos. Neturėjo su savimi telefono ir negalėjo skubiai išsikviesti policijos pareigūnų. Galvojo, kad jaunuoliai pamatę pagalį rankose apsiramins ir išeis iš kiemo. Tuo pagaliu pradėjo mojuoti, kad jie pasitrauktų iš kiemo teritorijos. Nepadėjo ir pagalys, jie dar arčiau priėjo prie jo ir jis pajuto, kad mojuodamas pagaliu kažkurį jaunuolį ar kelis iš jų kliudė pagaliu. Kadangi buvo tamsu, tai net nematė į kurią kūno dalį galėjo pataikyti. Tuo metu jo mama atsidarė langą ir pasakė, kad jau atvažiuoja policija, todėl vaikinai pradėjo bėgti link mokyklos ir darželio. Ką visą tą laiką darė tėvas nematė. Buvo labai išsigandęs ir tik galvojo kaip apsiginti. Ankstesnių apklausų metu pasakė, kad neatmeta galimybės, jog pagaliu galėjo pataikyti būtent E. K., kad įvykio dieną buvo sužalotas būtent E. sužinojo iš savo mamos, nes ji buvo priėjusi prie E. kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir greitosios pagalbos medikai. Pats asmeniškai, nebuvo priėjęs prie sužalotojo E. ir negali tiksliai papasakoti kaip atrodė sužalotasis bei kas jam buvo sužalota. Visą laiką tiek jis, tiek ir tėvas buvo kieme. Negali pasakyti ar E. ką nors darė, nes tikrai nematė ir kaip minėjo nei vieno iš vaikinų nei apibūdinti, nei atpažinti negali, juolab buvo išsigandęs, tokio vaikinų agresyvaus elgesio. Tik iš mamos, V. N., žodžių žino, kad įvykio metu buvo sužalotas E. iš to paties, t. y. (duomenys neskelbtini). Kai į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai ir greitosios pagalbos medikai, girdėjo, kad vaikinai rėkavo, jog neva jis juos sužalojo, neva sumušė ranką kažkuriam ir pan. Rėkavo vienas per kitą, net ir prieš pareigūnus buvo agresyviai nusiteikę. Policijos pareigūnai išsiaiškinę su jaunuoliais įvykio vietoje, kelis iš jų išvežė į namus, kaip vėliau sužinojo iš policijos pareigūnų, jie buvo išvežti iš įvykio vietos dėl to, jog buvo nepilnamečiai. Po kurio laiko atvažiavo kitas policijos ekipažas ir sulaikė jį. Po kelių dienų jam paskambino policijos tyrėja ir pasakė, kad E. akyje yra šautinė žaizda. Nesuprato iš karto iš kur galėjo atsirasti šautinė žaizda, nes jis jokio ginklo tikrai neturėjo. Niekada pats nėra turėjęs jokio ginklo ir niekada neplanavo jo įsigyti, nes ginklas jam nereikalingas. Paskambino tėvui ir papasakojo, kad tyrėja informavo, jog E. padaryta šautinė žaizda. Ir tik tada tėvas papasakojo, kad jis turi orinį šautuvą, o konflikto metu pamatęs, kad jaunuoliai gali užpulti ir sumušti nuėjo ir atsinešė šautuvą iš kurio šovė. Kaip pasakojo tėvas, tai jis į nieką nesitaikė, tik norėjo pagąsdinti jaunuolius, kad šie išsigandę pabėgtų iš kiemo. Kadangi konflikto metu tiek jis, tiek ir vaikinai garsiai aiškinosi, tai negirdėjo, kad tėvas būtų įspėjęs jog šaus ar panašiai, galimai ir galėjo taip pasakyti, tačiau jis negirdėjo. Tėvas papasakojo, kad minimą šautuvą nusipirko, dėl to, kad buvo įbaugintas jis (tėvas) ir kiti šeimos nariai po apytiksliai prieš mėnesį iki aukščiau aptarto konflikto, namo kieme įvykusio sprogimo. Konflikto metu jokio šovimo garso negirdėjo. Apie kieme įvykusį sprogimą davė parodymus, kai buvo anksčiau apklaustas, jie yra teisingi. Iš tėvų ir brolio T. žinojo, kad jam (broliui) yra grasinama, grasinimai jau buvo prasidėję iki konflikto su juo ir dar po konflikto kažkiek laiko tęsėsi, tačiau visų smulkmenų jis nežino. Kaip suprato, tie grasinimai buvo iš tų pačių asmenų, kurie bandė įsibrauti į tėvų namo kiemą. Žino, kad brolis buvo patekęs į ligoninę dėl sumušimų, tačiau ligoninėje pasakė, kad neva pats susižalojo, bet jis įtaria, kad jį galėjo sumušti tie patys asmenys, kurie jam grasino. Tėvai ir broliai tikrai yra išsigąsdinti ir įbauginti (duomenys neskelbtini) nepilnamečių „banditų“, kurie elgiasi agresyviai ir neprognozuojamai (2 t., b. l. 63–65).
R. N. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. liepos 17 d. apie 24.00 val. ruošdamasis eiti miegoti savo tėvų namuose adresu J(duomenys neskelbtini), išgirdo, kad netoli jų namo vėl būriuojasi jaunimas, kurie garsiai šaukia. Jaunimas dažnai susirenka adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje tarp šalia esančios mokyklos ir vaikų darželio teritorijos kurios yra aptveriamos, o kitoje gatvės pusėje yra jų namas (duomenys neskelbtini), kur jie praleidžia savo laiką vakarais. Tą vakarą jie labai garsiai linksminosi, šaukė o kadangi tai trukdė jam miegoti, be to tą vakarą jis atvežė savo tėvą P. N. iš ligoninės ir jam reikalinga buvo ramybė ir poilsis jis nusprendė išeiti juos paprašyti tylos. Išėjo iš savo namų, jau buvo po vidurnakčio apie 00.10 val., 2018 m. liepos 18 d. Stovėdamas prie savo namų kieme šūktelėjo jaunuoliams, kurie buvo apie 20 metrų atstumu nuo jo ir stovėjo kitoj gatvės pusėje prie vaikų darželio teritorijos, sakydamas arba tyliau elkitės arba atsitraukite toliau nuo jų namo. Į ką išgirdo kas tu toks esi, traukis iš čia. Kiek jų buvo susirinkę jis tamsoje nematė, kadangi nors gatvė ir yra apšviečiama tačiau 24.00 val. šviesa išjungiama, todėl apšvietimo nebuvo. Netrukus pamatė, kad prie jo namų tvoros eina 5-6 jaunuoliai. Išsiskyrė ir trise užėjo į jo namo kiemą esančią teritoriją, o du ar trys tiksliai neprisimena, pradėjo laužti jų metalinę tvorą. Tuo metu iš namų išbėgo jo tėvas P. N., kuris žodžiais pradėjo juos varyti iš jų namo kiemo. Visi jaunuoliai iš matymo jam yra pažįstami, ne kartą yra juos matęs besibūriuojant prie mokyklos ir vaikų darželio šalia jų namų bei yra matęs (duomenys neskelbtini), tačiau nei vardų nei pavardžių jų jis nežino. Jie ėjo tiesiai link jo, sakydami išeik pasikalbėti ko bijai. Jis kelis kartus pasakė pasitraukti iš jo kiemo ir tada po vieną pradėjo išstūminėti iš savo kiemo už tvoros. Savo namo kieme prie vyšnios medžio jam pasitaikė medinis pagalys, kuris prilaikė medį, jis paėmė ir tuo pagaliu pradėjo mojuoti, kad jie pasitrauktų iš jo namo kiemo teritorijos. Bemojuodamas jis sudavė kažkuriam tai iš vaikinų du kartus su mediniu pagaliu, bet kur pataikė jis nematė, nes buvo tamsu. Neatmeta, kad pataikė būtent vaikinui E. K., nes nežino jo nei vardo nei pavardės, bet įsidėmėjo iš veido, jis mažo ūgio, tamsių plaukų bei buvo apsirengęs tamsiais drabužiais. Tuo metu pamatė, kad kieme pasirodė jo motina V. N., kuri pasakė skirkitės, nes tuoj atvažiuos policija. Išgirdę tai vaikinai pradėjo iš karto skirstytis. Du vaikinai, kuriuos jis išstūmė iš savo namo kiemo nubėgo link mokyklos teritorijos, pamatė kaip pradėjo šokinėti per mokyklos tvorą, vienas peršokinėjant tvorą pargriuvo. Trečias irgi pasišalino link vaikų darželio. Netrukus visi jaunuoliai vėl susirinko netoli vaikų darželio teritorijos, matė, kad vienas iš jų sėdi ant žolės, o kažkur po 15 minučių prie jų atvažiavo greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Jis visą tą laiką stovėjo prie savo jo tvoros ir stebėjo jaunuolius, kad jie daugiau neužeitų, kadangi jie buvo priešiškai bei agresyviai nusiteikę prieš jį, nes jie šaukė jam išvadindami visokiais necenzūriniais žodžiais bei sakė, kad jam galas. Dar kažkur tai per 20 min. atvažiavo policijos pareigūnų ekipažas. Aplinkybių išaiškinimui policijos pareigūnai nuvežė jį į Šalčininkų r. PK po ko buvo sulaikytas į areštinę (2 t., b. l. 24).
R. N. papildomai apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad supranta įtarimą. Prie pirminių parodymų, kuriuos davė apklausiamas kaip įtariamasis policijos pareigūnų Šalčininkų policijos komisariate, nori papildomai pasakyti, kad jo tėvų namai, kuriuose iki 2011 metų gyveno ir jis, yra (duomenys neskelbtini). Kitoje gatvės pusėje yra vaikų darželis ir mokykla. Gali pasakyti, kad tiek vaikų darželio teritorijoje, tiek mokyklos teritorijoje nuolat renkasi jaunuoliai, kurie vartoja alkoholinius gėrimus, triukšmauja ir neduoda ramybės (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvenantiems žmonėms, nes po išgertuvių vaikų darželio ar mokyklos teritorijoje eina (duomenys neskelbtini) gatve ir garsiai rėkauja. Kadangi praėjo labai daug laiko, todėl tikslių datų jau negali prisiminti, tiksli data nurodyta pirminėje jo apklausoje. Tačiau 2018 metų vasaros viduryje, nakvojo pas tėvus. Tą vakarą vėlai ėjo miegoti, kadangi tėvą P. N. vežė į Lazdynų ligoninę Vilniuje, nes jam buvo sušlubavusi sveikata, jis jautė didžiulius skausmus galvos srityje, tačiau iki šiol niekas negali nustatyti, kodėl jis jaučia tokius didelius skausmus. Jo mama vairuoja, tačiau į Vilnių ji vengia važiuoti, dėl didelio eismo, todėl paprašė, kad tėvą į ligoninę nuvežtų jis, tada atvažiavo pas tėvus iš Vilniaus. Apytiksliai apie 23.30 val., grįžę iš Vilniaus, po gydytojų apžiūros ruošėsi eiti miegoti, tai buvo jau apie vidurnaktį, gal kiek vėliau, tačiau šviesos gatvėse jau buvo išjungtos, miestelyje buvo ramu, todėl kiekvienas kiek garsesnis balsas buvo girdimas ir tai trukdė ramiai užmigti, be to tėvui reikėjo ramybės. Tuo metu išgirdo, kad gatvėje didžiulis triukšmas, gatvėje girdėjosi rėkavimai, iš balsų galima buvo suprasti, kad tai jaunuoliai. Jo kambario langai, kur jis turėjo miegoti yra gatvės pusėje, tėvo taip pat. Norėdamas, kad jaunuoliai nusiramintų išėjo iš namų ir priėjęs prie kiemo vartų bei stovėdamas savo kieme, gatvėje buvusiems jaunuoliams sušuko, prašydamas , kad jie liautųsi rėkavę arba praeitų toliau nuo namų. Nematė kiek jų buvo, tačiau į jo prašymą apsiraminti išgirdo agresyvius atsikirtimus, rėkavo ne vienas, o keli vaikinai vienas per kitą šaukdami „kas tu toks esi, ateik čia“, rėkė necenzūrinius žodžius jam, kaip sakoma „siuntė ant trijų raidžių“, rėkė, kad jam bus galas, jei neišeis su jais išsiaiškinti. Jų namo kiemas neapšviestas, jame nėra jokio apšvietimo, kuris suveiktų nuo judesio, kieme ir gatvėje buvo visiškai tamsu. Po kelių sekundžių pamatė, kad prie jo namų kiemo tvoros priėjo apie 5-6 jaunuoliai. Tuo metu kiemo vartai buvo uždaryti, jie nėra rakinami, tik užkabinami nedideliu kabliuku. Ne mažiau nei trys vaikinai priėjo prie kiemo vartų, kiti nuėjo prie tvoros. Kažkuris iš vaikinų, ar keli iš karto, tiksliai nematė, spyrė į vartus ir vartai atsidarė, buvo išsigandęs, jaunuoliai tikrai buvo agresyvūs. Kiti, ne mažiau kaip 2 vaikinai priėję prie tvoros ją laužė stumdydami į priekį ir atgal, kitą dieną, kai buvo paleistas iš areštinės, matė, kad tvora buvo išlenkta į kiemo pusę, suprato, kad tai jaunuolių darbas. Tie patys jaunuoliai, kurie išspyrė kiemo vartus, įėjo į kiemą, priėjo prie jo apie 2 metrų atstumu ir pradėjo grasinti susidorojimu, iš jų rėkavimų „ateik čia, išsiaiškinsim“ suprato, kad jei nieko nedarys jam gali blogai baigtis. Jo tėvas išgirdęs, kad kieme kažkas vyksta, nes girdėjo agresyvius jaunuolių rėkavimus, taip pat išėjo į kiemą. Pamatęs, kad jaunuoliai kieme, pradėjo prašyti, kad šie pasišalintų iš kiemo, nepamena ką sakė tėvas. Tačiau nei vienas iš jaunuolių nenorėjo nusiraminti, ėjo link jo ir agresyviu tonu reikalavo išeiti ir su jais pasikalbėti, neva suprask, kad jie jam parodys, kaip kištis ne į savo reikalus, kadangi jaunuolių buvo ne vienas ir jie buvo tikrai agresyvus, tai suprato, kad geruoju viskas nesibaigs. Jis dar kelis kartus paprašė, kad jie išeitų iš kiemo ir tada po vieną pradėjo išstūminėti iš savo kiemo už tvoros, t. y. abiem rankomis stumtelėjo vieną ir kitą vaikiną, duodamas suprasti, kad pasišalintų iš kiemo. Matydamas, kad jaunuoliai niekaip neapsiramina ir kad kuo toliau tuo labiau agresyvėja pasiėmė pagalį, kuris nuo jo buvo apie 2 metrų atstumu, kuriuo buvo paremtos medžio šakos. Tuo metu neturėjo jokios kitos išeities, neturėjo su savimi telefono ir negalėjo skubiai išsikviesti policijos pareigūnų. Manė, kad bent vienas jaunuolių pamatęs pagalį jo rankose apsiramins ir išeis iš kiemo. Tuo pagaliu pradėjo mojuoti, kad jie pasitrauktų iš namo kiemo teritorijos. Tačiau jaunuoliai tapo tik dar agresyvesni ir ėjo link jo ir tėvo, suprato, kad jie gali pradėti mušti tiek jį, tiek jo tėvą. Jaunuoliai tiek prie jo priartėjo, jog pajuto, kad kažkurį iš jų ar kelis iš jų kliudė pagaliu, tačiau nė nematė nei kurį, nei į kurią kūno dalį galėjo pataikyti, kadangi kaip minėjo buvo naktis, lauke buvo tamsu. Tuo metu jo mama atsidarė langą ir pasakė, kad jau atvažiuoja policija, todėl vaikinai pradėjo bėgti link mokyklos ir darželio. Ką visą tą laiką darė tėvas nematė, nes situacija tikrai buvo neprognozuojama, nežinojo kuo viskas gali pasibaigti. Pirminės apklausos metu pasakė, kad neatmeta, jog pagaliu galėjo pataikyti būtent vaikinui E. K.. Šio vaikino vardą ir pavardę sužinojo jau būdamas policijos komisariate, galimai perskaitęs pranešimą apie įtarimą, tiksliai nepamena. Šio vaikino prie pat savęs nematė, nežino kur jis galėjo būti konflikto metu. Kaip jis buvo apsirengęs ir kad įvykio dieną buvo sužalotas būtent E. sužinojo iš savo mamos, nes ji buvo priėjusi prie E. kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir greitosios pagalbos medikai. Nebuvo priėjęs prie sužalotojo E. ir nė nematė kur jis buvo ir kas jam galėjo būti sužalota. Visą laiką su tėvu buvo kieme, nes manė, kad tie agresyvūs vaikinai gali grįžti ir pradėti muštis. Negali pasakyti ar E. ką nors darė, nes tikrai nematė ir kaip minėjo, tik iš mamos žodžių sužinojo, kad įvykio metu buvo sužalotas E. iš to paties, t. y. (duomenys neskelbtini). Negali apibūdinti nei vieno iš vaikinų, tuo labiau juos atpažinti, buvo šoke, išsigandęs ir kaip minėjo lauke buvo labai tamsu. Kai į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai ir greitosios pagalbos medikai, vaikinai vėl grįžo į įvykio vietą. Girdėjo, kad kažkurie iš jų rėkavo, kad neva jis juos sužalojo, neva sumušė ranką ir pan., rėkavo vienas per kitą ir lygiai taip pat, kaip ir prieš jį, buvo agresyviai nusiteikę. pareigūnai išsiaiškinę su jaunuoliais įvykio vietoje, kelis iš jų išvežė į namus, galimai dėl to, kad jie buvo nepilnamečiai. Po to atvažiavo kitas policijos ekipažas ir sulaikė jį. Po kelių dienų su manimi susisiekė policijos tyrėja ir pranešė, kad E. akyje yra šautinė žaizda. Buvo nustebęs, nes jokio ginklo niekada nėra turėjęs. Susisiekė su tėvu ir jam papasakojo ką jam pranešė tyrėja. Tada tėvas jam paaiškino, kad jis turi orinį šautuvą ir konflikto metu pamatęs, kad jaunuoliai gali jį užsipulti ir sumušti nuėjo ir atsinešė šautuvą iš kurio šovė, tačiau į nieką nesitaikė, tik norėjo pagąsdinti jaunuolius, kad šie išsigandę pabėgtų iš kiemo. Tik tokiu būdu ir sužinojo, kad tėvas turi orinį šautuvą. Vėliau tėvas papasakojo, kad minimą šautuvą nusipirko, dėl to, kad buvo įbaugintas jis ir kiti jų šeimos nariai po apytiksliai prieš mėnesį iki aukščiau aptarto konflikto, jų namo kieme įvykusio sprogimo. Konflikto metu jokio šovimo garso negirdėjo. Tikslios dienos nepamena, tačiau praėjus apytiksliai savaitei po sprogimo buvo apklaustas ir pirminėje apklausoje yra nurodęs datą. Tuo metu su tėvais namuose gyveno broliai T. ir V. Dienos metu buvo namuose, su juo buvo jo žmona Valentina, jo motina V. N. ir brolis T. N.. Jo seserys gyvena užsienyje, į Lietuvą grįžta retai. Tą dieną tėvo P. N. namuose nebuvo, jis dirbo. Tikslaus laiko jau nepamena, tačiau antroje dienos pusėje būdamas kieme matė, kad jauniausias brolis V. žaidžia kieme, kaip ir dažniausiai tai būna šiltu metų laiku. Kiek pamena jis žaidė su šuniu, pašalinių žmonių kieme nebuvo. Ar buvo kas nors gatvėje ar netoli namų kiemo nematė. Kažkuriuo momentu jis nuėjo į namą ir neužilgo, apytiksliai po minutės išgirdo stiprų sprogimo garsą. Tuo metu nieko nesuprato, nes pagalvojo, kad galėjo sprogti pravažiuojančio automobilio ar traktoriaus padanga. Skubiai išėjo į kiemą ir pamatė, kad jo brolis V. stovi netoli įėjimo ir verkia, jo veidas buvo kruvinas, ant kojų taip pat matėsi kraujuojantys sužalojimai, nes jis buvo su šortais. Brolis buvo labai išsigandęs, verkė ir isteriškai kažką rėkė, net negalėjo suprasti ką jis sako. Jo mama yra medicinos sesuo, todėl ji iš karto V. apžiūrėjo ir sutvarkė kraujuojančias žaizdas. Po įvykusio sprogimo buvo apgadintas jų ir kaimyno namas, jų namo langai buvo išdužę. Po šio įvykio iš karto paskambino „112“ ir pranešė apie galimai įvykusį sprogimą. Nežino, dėl kokios priežasties galėjo įvykti sprogimas, tačiau gali patvirtinti, kad namuose pas tėvus būnu retai, jokių konfliktų iki sprogimo su niekuo neturėjo, jam niekas negrasino. Vėliau kalbėdamasis su tėvais sužinojo, kad jie taip pat jokių grasinimų nebuvo sulaukę ir neįtarė dėl ko galėjo įvykti sprogimas. Po įvykio, tą pačią dieną, bandė kalbėtis su broliu V. Kelis kartus klausė kas įvyko, tačiau matė, kad jis buvo labai išsigandęs, buvo šoke, nepratarė nė žodžio, su juo nesikalbėjo. Tikslios dienos nepamena, tačiau daug vėliau iš tėvų ir brolio T. sužinojo, kad jam (broliui) yra grasinama, grasinimai jau buvo prasidėję iki konflikto su juo ir dar po konflikto kažkiek laiko tęsėsi, tačiau visų smulkmenų nežino. Žino, kad brolis buvo patekęs į ligoninę dėl sumušimų, tačiau ligoninėje pasakė, kad neva pats susižalojo, bet jis įtaria, kad jį galėjo sumušti tie patys asmenys, kurie jam grasino. Jo šeimos nariai tikrai yra išsigandę ir įbauginti (duomenys neskelbtini) nepilnamečių „banditų“, kurie elgiasi agresyviai ir neprognozuojamai. (2 t., b. l. 32–35).
Liudytojas P. N. parodė, kad byloje dėl įsibrovimo į namo kiemą ir grasinimų jo turtui bei šeimai buvo apklaustas įtariamuoju, davė teisingus parodymus ir nieko papildomai pasakyti negali, gali tik pasikartoti ir pasakyti, kad kartu su šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Turi 5 vaikus, tačiau iki 2018 metų įvykių, paminėtu adresu gyveno su žmona V., sūnumis T. ir V. Šiuo metu sūnus T. gyvena ir mokosi Vilniuje, namo grįžta retai. 2018 metų gegužės mėnesio pradžioje, dienas gali ir painioti, nes viskas vyko labai seniai, tačiau galimai 2018-05-05 namo kieme įvyko sprogimas, jo tuo metu namuose nebuvo, nes dirbo, tačiau antroje dienos pusėje paskambino sūnus R. bei pranešė, kad namo kieme įvyko sprogimas. Nieko apie galimai tyčinį sprogimą papasakoti negali, nes į įvykio vietą, t. y. į namus atvažiavo apytiksliai po 15 – 20 minučių. Kieme, šalia namo pamatė apie 10 centimetrų gylio duobę, namo langai buvo išdužę, o siena apgadinta. Matė, kad sūnus V. (10 metų amžiaus) kieme, jo veidas buvo kruvinas, kojytės taip pat kruvinos, suprato, kad jis galėjo būti sužalotas sprogimo metu. V. kojoje iki šiol yra skeveldra, sūnus buvo labai išsigandęs, jis buvo šoke, negalėjo nieko kalbėti, pirmą kartą gyvenime matė jį taip išsigandusį. Po tokio įvykio visi tuo metu namuose buvę šeimos nariai, t. y. mano žmona V., jis, abu sūnūs T. ir V. buvo labai įbauginti. V. buvo išsigandęs iki tokio lygio, kad nė negalėjo kalbėti, tik praėjus kokioms 3-4 valandoms po įvykio, bandė kalbėtis su V., jis jau buvo kiek nurimęs ir papasakojo, kad namo kieme žaidė su šuniu, kai kažkuriuo momentu pamatė kažką krintantį ir tuo pat metu įvyko sprogimas. Nieko normaliai nepapasakojo, nes ir pats nieko nematė. Kiemo vieta kur įvyko sprogimas buvo apie 3-4 metrų atstumu nuo pagrindinės gatvės, namas yra prie gatvės. Nežinau kas ir kodėl galėjo taip pasielgti, tačiau yra įsitikinęs, kad V. sprogmens į kiemą negalėjo atsinešti ir tuo labiau su juo žaisti. Jokių sprogstamųjų medžiagų namuose neturėjo, niekada nė nebuvo turėjęs jokio ginklo, nes niekada to nereikėjo. Kadangi labai daug dirba pas ūkininką, tai su vaikais mažai bendrauja, su jais daugiau bendrauja mano žmona V. Apie sūnų V. gali pasakyti tik tiek, kad jis draugiškas, bendraujantis ir atviras. Mano, kad jei jis pats būtų sukėlęs sprogimą kieme, tai bėgant laikui tikrai būtų pasipasakojęs arba bent žodžiu prasitaręs. Po tokio įvykio pasijuto nesaugiai, suprato, kad jo šeimai taip pat nesaugu. Iš kalbų buvo girdėjęs, kad kai kurie (duomenys neskelbtini) paaugliai elgiasi chuliganiškai, girtuokliauja mokyklos ir darželio kiemuose, po to šlaistosi gatvėmis ir banditauja. Mokykla ir darželis yra kitoje gatvės pusėje priešais namus, todėl ne kartą girdėjo mokyklos ir darželio kiemuose girtaujančius ir chuliganiškai besielgiančius jaunuolius, tačiau stengėsi į juos nekreipti dėmesio, nes bijojo dėl savo ir savo šeimos saugumo. Praėjus apytiksliai dviem savaitėms po sprogimo, t. y. 2018 metų gegužės 21 dieną, nuvyko į turgų Varėnoje ir ten iš nepažįstamo vyriškio, kurio jokių duomenų nežino, apibūdinti ir atpažinti negali bei už 30 eurų nusipirko šautuvą. Jis pats nėra ginklų žinovas, bet žinojo, kad kai kurių ginklų laikymui reikalingi leidimai, tačiau pardavėjas patikino, kad perkamam ginklui leidimo nereikia. Ginklą laikė prie namo esančiame priestate, ūkinėje patalpoje. Šeimos nariai apie tai nežinojo, jie net nežinojo, kad jis tokį daiktą nusipirko. Jį pirko savigynai ir savo šeimos narių apgynimui. 2018 metų vasarą, sūnus R. N. vežė jį į Lazdynų ligoninę, nes grįžęs iš darbo pasijuto labai blogai. Ligoninėje atliko tyrimus, suleido vaistus nuo skausmo ir po apžiūros jis kartu su sūnumi grįžo į namus, tuo metu jau buvo apie 23.30 val. Tiek jis, tiek ir R. buvo blaivūs. Nuėjęs miegoti girdėjo, kad gatvėje rėkauja jaunuoliai, suprato, kad vėl prisigėrė ir girti šlaistosi gatvėje, bet nereagavo, pamanė, kad jie praeis ir viskas nurims. Kažkuriuo momentu, tikslaus laiko nežino, išgirdo, kaip sūnus R. paprašė, kad jaunuoliai nusiramintų ir leistų pailsėti, tačiau vaikinai nė neketino nurimti, jie vis agresyviau rėkavo rusiškais žargonais. Grasino papjauti, sakydami „pasažu tebia na pero“, grasino sudeginti namus, vaikinai rėkavo vienas per kitą, nė negalėjo suprasti kiek jų yra. Išgirdo, kad pradėjo dundėti metalinė namo kiemo tvora, balsai nerimo, pamanė, kad jaunuoliai bando įsibrauti į kiemą, todėl nutarė eiti į kiemą ir pažiūrėti kas ten vyksta. Iš balsų suprato, kad konfliktas vis stiprėja. Išėjęs į lauką, pamatė, kad kiemo vartai jau atviri. Puikiai prisimenu, kad prieš eidamas miegoti juos tikrai uždarė. Vartai nerakinami, jie užstumiami sklende, todėl mano, kad kažkuris iš vaikinų ar keli jų iškarto stipriai spyrė į vartus, dėl ko sklendė sulinko ir vartai atsidarė. Kiemo vartai ir tvora yra metaliniai. Būdamas kieme pamatė, kad prie sūnaus R. stovi ne mažiau trijų vaikinų. Negali visko smulkiai nupasakoti, negali nurodyti konkrečių vardų ir pavardžių vaikinų, kurie brovėsi ir jau buvo įsibrovę į namo kiemą, nes jų nepažįsta, nei vieno iš jų negali nei apibūdinti, nei atpažinti. Net ir norėdamas negalėtų to padaryti, nes gatvėje buvo visiška tamsa, gatvės žibintai jau buvo išjungti, nuo mokyklos pusės degė šviesa, bet ji buvo per silpna, kad būtų galima įsidėmėti veidus. Kieme buvę, agresyvūs vaikinai, kuo toliau, tuo labiau siuto. Kažkuriuo momentu pas R. rankoje pamatė pagalį, kuriuo jis bandė apsiginti, nematė ar tuo pagaliu, jis (sūnus) galėjo kam nors suduoti ar ne, bet labai gerai suprato, kad geruoju nesibaigs. Vaikinai vis grasino, kad papjaus arba padegs. Eidamas į lauką su savimi telefono nepasiėmė, todėl suprato, kad jei grįš į namus pasiimti telefono ir kviestis pagalbos, tai vaikinai susimuš su sūnumi. Tuo metu prisiminė, kad turi šautuvą ūkiniame pastate, todėl jį pasiėmė. Išėjęs su šautuvu, garsiai sušuko, raminkitės, turiu šautuvą, bet vaikinams buvo tas pats, jie tik dar labiau įsiuto, todėl į nieką nesitaikydamas, tiesiog ėmiau ir iššoviau, nė nepamena į kur buvo nukreiptas šautuvas. Šautuvas yra orinis, šūvio garsas buvo silpnas, turbūt jo niekas net negirdėjo. Tuo pat metu, žmona V. sušuko, kad atvažiuoja policija. Tada vaikinai kiek nurimo ir pradėjo atsitraukinėti iš kiemo. Girdėjo, kaip vienas jų, rusų kalba sušuko „vo dvor my nezachodili“ (į kiemą mes nėjome), kitas rusiškai šūktelėjo „ponial“ (supratau) ir visi bėgo iš kiemo bei perėjo į kitą kelio pusę. Vaikinai sustojo kitoje gatvės pusėje kur buvo sužalotasis E. K., po kažkurio laiko atvyko greitosios pagalbos medikai ir policijos pareigūnai. Arti E. K. nebuvo priėjęs ir tik vėliau, iš kalbų sužinojo, kad E. K. buvo pašalinta akis. Apie tai, kad būtent jo iššautas šūvis galėjo sužaloti E. K., sužinojo vėliau, jį informavo policijos tyrėja. Iki tol su sūnumi nekalbėjo apie tai, kad šovė, nė nebuvo progos, nes tą pačią naktį sūnus buvo sulaikytas ir patalpintas į areštinę. Tik po to, kai sūnus paaiškino, kad E. K. padaryta šautinė žaizda sūnui papasakojo, kad turintis orinį šautuvą, kuriuo ir šovė konflikto naktį, norėdamas „išbaidyti“ agresyvius jaunuolius. Kitą dieną, po įvykio, matė, kad prie tvoros, gatvės pusėje mėtėsi mediniai pagaliai, pagalvojo, kad vaikinai galėjo būti apsiginklavę lazdomis. Apie tai, kad konflikte dalyvavo D., T. N., J. ir kiti sužinojo vėliau, iš kalbų. Dėl tokių paauglių veiksmų negalėjo nei jis, nei kiti šeimos nariai ramiai išsimiegoti, mažasis sūnus buvo išsigandęs, visi buvo išsigandę, kiemo tvora sugadinta, t. y. sulankstyta, kurią savo jėgomis, pats ir sutaisiau. Jokių pretenzijų niekam neturiu, nereiškiu civilinio ieškinio, nenoriu būti pripažintas nukentėjusiuoju (2 t., b. l. 120–122).
P. N. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. liepos 17 d. prieš vidurnaktį apie 23:50 val. sūnus R. N. jį savo automobiliu iš ligoninės parvežė namo, adresu (duomenys neskelbtini). Pradėjo ruoštis miegoti. Gulėdamas lovoje išgirdo iš kiemo pusės smūgių atgrasius. Tada išgirdo, kaip pro kito kambario langą sūnus R. N. pasakė apsiraminkit, duokite ramiai pailsėti. Tada jis atsikėlė ir irgi pažiūrėjo pro savo kambario langą ir pamatė savo kieme prie savo gyvenamojo namo nemažiau 6 jaunuolius. Buvo tamsu ir veidų jis jų neįsižiūrėjo. Jaunuoliai šaukė jo sūnui R. N., kad padegsim namus o jį sukaposim į gabalus. Jo žmona V. N. suprasdama, kad geruoju viskas nepasibaigs paskambino į policiją. Jis išėjo į kiemą, o iš paskos išėjo jo sūnus R. N.. Prieš tai jis perspėjo kieme jaunuolius, kad jeigu jie nepasitrauks iš jo kiemo jis šaus. Jie nekreipė jokio dėmesio į jo perspėjimus ir tuomet jis pradėjo du arčiau jo stovinčius jaunuolius išstūminėti iš savo kiemo ir tuo metu vienas iš jaunuolių kumščiu jam sudavė per kaklą. Pamatęs tai sūnus R. paėmė pagalį, kuris prilaikė sode medį vyšnią ir pradėjo mojuoti, kad jam nesuduotų. Jis nebegalėdamas suvaldyti situacijos, kad sutramdyti jaunuolius nuėjo į garažą kur paėmė savo pneumatinį šautuvą. Išėjo į kiemą ir sušuko, kad tuo iššaus. Niekas nereagavo ir matydamas, kad jaunuoliai toliau puola jo sūnų R. iššovė vieną kartą į puolančių jaunuolių būrį. Tik tada jaunuoliai pradėjo skirtis ir bėgti iš jo namo kiemo. Jis kartu su sūnumi R. stovėjo prie savo kiemo tvoros. Jaunuoliai buriavosi kitoje gatvės pusėje. Po kiek laiko prie jų atvažiavo greitosios pagalbos ekipažas bei policijos pareigūnų ekipažas, kurie išvežė jaunuolius. Kažkur tai po valandos atvažiavo antras policijos pareigūnų ekipažas, kuris sulaikė jo sūnų R. N.. Pneumatinį šautuvą jis nupirko šiais metais gegužės mėnesį turguje Varėnos mieste pas nepažįstamą vyriškį gynybai po ankstesnių sulauktų grasinimų, sprogimo įvykusio jo namo kieme (2 t., b. l. 73).
P. N. savanoriškai pateikė pneumatinį šautuvą ir 14 vnt. šratų (2 t., b. l. 86).
Iš Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(3768)-IS1-6804 matyti, kad tirti pateiktas šautuvas yra šaudyti tinkamas pramoninės gamybos 5,5 mm kalibro B2-4 modelio pneumatinis šautuvas Kandar, skirtas šaudyti pneumatiniams ginklams skirtomis 5,5 mm kalibro kulkomis Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu tirti pateiktas ginklas yra priskiriamas prie C kategorijos pneumatinių nešaunamiįjų ginklų. Tirti pateiktos 14 kulkų plastikinėje dėžutėje yra pramoninės gamybos 5,5 mm kalibro kulkos, skirtos 5,5 mm kalibro daugeliui pneumatinių ginklų modelių, tame tarpe ir tirti pateiktam šautuvui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šios kulkos nėra šaudmenys (2 t., b. l. 92–95).
P. N. papildomai apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su pranešimu apie įtarimą yra supažindintas, supranta kuo yra įtariamas. Kartu su savo šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Turi 5 vaikus, tačiau dukros gyvena užsienyje, sūnus R. gyvena Vilniaus rajone, atskirai nuo jų, o jis su žmona V., sūnumis T. ir V. 2018 metais gyveno aukščiau nurodytu adresu. Šiuo meta sūnus V. gyvena ir mokosi Vilniuje. 2018 metų gegužės mėnesio pradžioje, dienas gali ir painioti, nes viskas vyko labai seniai, tačiau galimai 2018 m. gegužės 5 d. jų namo kieme įvyko sprogimas. Tuo meta jis buvo darbe. Ir antroje dienos pusėje jam paskambino sūnus R. bei pranešė, kad namo kieme įvyko sprogimas. Pats nieko nematė, tačiau praėjus maždaug 15 – 20 minučių jis atvažiavo į namus. Įėjęs į kiemą pamatė, kad šalia namo apie 10 centimetrų gylio duobė, namo langai išdužę, namo siena apgadinta. Matė, kad sūnus V. (10 metų amžiaus) kieme, jo veidas buvo kruvinas, matė, kad kojytės taip pat kruvinos, suprato, kad jis galėjo būti sužalotas sprogimo metu. Iki šiol jo kojytėje yra išlikusi skeveldra, nes dėl skeveldros įstrigimo šalia sausgyslės negalima daryti operacijos, kadangi gali būti pažeista sausgyslė ir to pasekmės gali būti labai sunkios. Sūnus buvo labai išsigandęs, jis buvo šoke, negalėjo nieko kalbėti, pirmą kartą gyvenime matė jį taip išsigandusį. Po tokio įvykio visi tuo metu namuose buvę šeimos nariai, t. y. jo žmona V., jis, abu sūnūs T. ir V. buvome labai įbauginti. V. ilgai buvo išsigandęs, nė negalėjo kalbėti. Praėjus apytiksliai 3-4 valandoms po įvykio kalbėjosi su V. Jis jau buvo kiek nurimęs ir papasakojo, kad jis buvo namo kieme ir žaidė su jų šuniuku, kai kažkuriuo momentu pamatė kažką krintantį ir tuo pat metu įvyko sprogimas. V. nieko nematė ir jokių įtartinų asmenų, kurie galimai galėjo įmesti į kiemą ką nors sprogstančio, neįvardijo. Kiemo vieta kur įvyko sprogimas buvo apie 3-4 metrų atstumu nuo pagrindinės gatvės, jų namas yra prie gatvės. Nežino kas ir kodėl galėjo taip pasielgti, tačiau yra įsitikinęs, kad pats vaikas tokio dalyko - sprogmens į kiemą negalėjo atsinešti ir tuo labiau su juo žaisti. Gali patvirtinti, kad nei jis, nei jo šeimos nariai, niekada jokių sprogstamųjų medžiagų namuose neturėjo, niekada nė nebuvo turėjęs jokio ginklo, nes jam to niekada nereikėjo. V. yra draugiškas, bendraujantis ir atviras, dažnai apie save pasakojasi, todėl mano, kad jei jis pats būtų sukėlęs sprogimą kieme, tai bėgant laikui tikrai būtų pasipasakojęs, be to ne kartą su juo apie tą įvykį kalbėjosi. Kalbant apie sprogimą įvykusį jų kieme, gali pasakyti, kad iki to nei jis, nei kiti jo šeimos nariai kažkokių grasinimų nebuvo sulaukę, kiek jam žinoma. Jokių konfliktų nei jis, nei kiti jo šeimos nariai, su kaimynais ar kitais pažįstamais nėra turėję. Vėliau iš kalbų girdėjo, kad sprogimas jo kieme galėjo įvykti per klaidą, nes neva kažkas supainiojo namus, neva sprogmuo buvo skirtas ne jiems, o kažkuriam iš jų kaimynų, tačiau visa tai žino tik pletkų lygyje ir nieko konkrečiai pasakyti negali. Po įvykusio sprogimo suprato, kad jų miestelyje, t. y. (duomenys neskelbtini) gyventi nėra saugu, tuo labiau iš anksčiau žinojo, kad (duomenys neskelbtini) gyvena paaugliai, kurie elgiasi neatsakingai, neprognozuojamai, chuliganiškai, girtuokliauja mokyklos ir darželio kiemuose, po to šlaistosi gatvėmis ir banditauja. Mokykla ir darželis yra kitoje gatvės pusėje priešais jo namus, todėl ne kartą yra girdėjęs mokyklos ir darželio kiemuose girtaujančius ir chuliganiškai besielgiančius jaunuolius, tačiau stengėsi į juos nekreipti dėmesio, nes bijojo dėl savo ir savo šeimos saugumo. Po įvykusio sprogimo nutarė, kad kažkokiu būdu turi apsaugoti savo šeimą, todėl nusprendė įsigyti ginklą. Tikslios dienos nurodyti negali, tačiau praėjus apytiksliai dviem savaitėms po sprogimo, galimai 2018 metų gegužės 21 dieną, nuvyko į turgų Varėnoje ir ten iš nepažįstamo vyriškio, kurio jokių duomenų nežino, apibūdinti ir atpažinti negali ir nusipirko šautuvą. Pats nėra labai didelis ginklų žinovas, tačiau žinojo, kad kai kurių kategorijų ginklams reikalingi leidimai, todėl pardavėjo pasitikslino ar jo perkamam ginklui reikalingas leidimas, jis jį patikino, kad leidimo nereikia, todėl už 30 eurų, nusipirko šautuvą. Jį laikė prie namo esančiame priestate, ūkinėje patalpoje. Šeimos nariai, nei žmona, nei tuo meta su mumis gyvenę sūnūs T. ir V., nežinojo, kad nusipirko šautuvą. Jį nusipirko grynai savigynai ir savo šeimos narių apgynimui. Tikslios dienos neprisimena, galimai išvakarėse, kaip nurodyta praneš apie įtarimą, t. y. 2018 m. liepos 17 d. pasijuto labai blogai, juto didžiulius galvos skausmus, tačiau nors žmona ir medikė, ji niekuo jam padėti negalėjo. Ji pati vairuoja, tačiau į Vilnių vengia važiuoti, todėl paskambino sūnui R. N. bei paprašė, kad šis atvažiuotų į (duomenys neskelbtini) ir nuvežtų mane į ligoninę Vilniuje. Su sūnumi atvyko į Lazdynų ligoninę, kur jam atliko tyrimus, nustatė, kaklo slankstelio išvaržą, suleido injekcijas nuo skausmo ir po apžiūros išleido iš ligoninės. Su sūnumi į namus grįžo apie 23.30 val. Gali patvirtinti, kad abu buvo blaivūs, juolab sūnus vairavo. Grįžę į namus ruošėsi eiti miegoti. Jis jau atsigulė, jo kambario langai išeina į gatvės pusę. Sūnus turėjo miegoti kitame kambaryje, kurio langai taip pat išeina į gatvę. Gulėdamas lovoje išgirdo, kad gatvėje vėl rėkauja jaunuoliai, suprato, kad vėl prisigėrė kažkuriame iš kiemų, t. y. mokyklos arba darželio ir girti šlaistosi gatvėje, tačiau pamanė, kad eis rėkaudami ir praeis pro jų namus. Kažkuriuo momentu, galimai jau po vidurnakčio išgirdo, kaip sūnus R. neapsikentęs rėkavimų, paprašė, kad jaunuoliai nusiramintų ir leistų pailsėti, jo jis norėjo juos nuraminti ir dėl, kad žinojo, jog jaučia didžiulius galvos skausmus. Tačiau vaikinai nė neketino nurimti, jie vis agresyviau rėkavo. Girdėjo kaip jie rusiškais žargonais grąžino sūnų papjauti, sakydami „pasažu tebia na pero“, grasino sudeginti namus, vaikinai rėkavo vienas per kitą, nė nesuprasi kiek jų rėkavo. Išgirdo, kad pradėjo dundėti metalinė jo namo kiemo tvora, įtarė, kad jaunuoliai bando įsibrauti į kiemą ir suprato, kad reikia eiti į kiemą ir padėti sūnui R., nes iš girdimų garsų suprato, kad konfliktas vis labiau stiprėja. Kai išėjo į lauką, pamatė, kad kiemo vartai jau atviri, nors prieš einant miegoti, vartus tikrai uždarė, yra tuo įsitikinęs, tai daro kiekvieną vakarą. Vartai nėra rakinami, jie uždaromis ir užstumiami sklende, todėl daro prielaidą, kad į vartus galėjo būti spirta labai stipriai ir dėl to vartai atsidarė, nes kitą dieną matė, kad sklendė buvo sulenkta. Kiemo vartai ir tvora yra metaliniai. Išėjęs į kiemą matė, kad prie sūnaus R. stovėjo ne mažiau trijų vaikinų. Negali visko smulkiai nupasakoti, negali nurodyti konkrečių vardų ir pavardžių vaikinų, kurie brovėsi ir jau buvo įsibrovę į jo namo kiemą, nes jų nepažįsta. Nė negali jų apibūdinti ir atpažinti, nes gatvėje nebuvo šviesos, jų namo kieme taip pat nėra šviesos, tik nuo mokyklos pusės sklido blanki šviesa, tačiau nieko įžiūrėti vis tiek negalėjo. Matė įsivažiavusį konfliktą, matė, kad vaikinai kuo toliau tuo labiau agresyvėja, nematė kuriuo momentu pas R. rankoje atsirado pagalys ir nematė ar jis juo galėjo ką nors sužaloti ar užgauti, tačiau puikiai suprato, kad viskas geruoju nesibaigs, nes kaip ir minėjo vaikinai vis agresyvėjo. Kieme buvo didžiulis chaosas, vaikinai vis grasino, kad papjaus arba padegs. Išėjęs į lauką su savimi telefono neturėjo, suprato, kad nespės grįžti į namus ir pranešti apie įvykį policijai, todėl susigaudęs situacijoje, prisiminė, kad turi šautuvą ūkiniame pastate, kuris buvo apie 2 metrų atstumu nuo konflikto vietos, greit įbėgo į ūkinį pastatą, pasiėmė šautuvą. Išėjęs su šautuvu, garsiai sušuko, raminkitės, turi šautuvą ir gali iššauti jei nenurimsite ir dar grasinsite. Po jo pasakytų žodžių agresyvūs jaunuoliai, tik labiau įsiuto, jau buvo įsitikinęs, kad griebs sūnų ir prasidės muštynės, todėl nesitaikė į nieką, tiesiog ėmė ir iššovė, nė nepamena į kur buvo nukreiptas šautuvas. Šūvio garsas buvo silpnas, nes šautuvas yra orinis, todėl nežino ar konfliktuojantys vaikinai galėjo girdėti šūvį, tačiau gali patvirtinti, kad jokių šūksnių reiškiančių skausmą ar kokį nors sužalojimą jis pats neišgirdo po šūvio. Nežino ar jie išsigando jo šūvio, ar tuo pat meta jo žmonos pasakytų žodžių, kad atvažiuoja policija. V. kaip tik tuo metu išlindo pro langą ir pasakė, kad atvažiuoja policija. Išgirdę V. žodžius vaikinai kiek nurimo ir pradėjo atsitraukinėti iš kiemo. Girdėjo, kaip vienas jų garsiai sušuko rusų kalba „vo dvor my nezachodili“ (į kiemą jie nėjome), kitas rusiškai šūktelėjo „ponial“ (supratau) ir visi bėgo iš kiemo, matė, kad perėjo į kitą kelio pusę. Pamanė, kad jie tokiu būdu tarėsi ką kalbės, kai atvažiuos policijos pareigūnai. Vaikinai sustojo kitoje gatvės, o jis ir sūnus liko namo kieme. Nuo mokyklos sklindanti šviesa vos vos apšvietė kitą gatvės pusę, matė, kad vaikinai sustojo, kaip vėliau sužinojo prie E. K., o po kažkurio laiko atvyko greitosios pagalbos medikai ir policijos pareigūnai. Matė, kad ant žemės prie mokyklos tvoros guli vaikinas, tačiau arti nebuvo priėjęs, aplink jį stovėjo kiti vaikinai. Arti gulinčio vaikino nebuvo priėjęs ir negali nupasakoti kokie sužalojimai jam galėjo būti padaryti, nežino kas jam galėjo būti sužalota, tik vėliau iš kalbų sužinojo, kad E. K. buvo pašalinta akis. Neturėjo jokio tikslo ką nors sužaloti, juolab vaikų. Gali pasakyti, kad taip elgėsi, nes situacija kieme tikrai buvo nevaldoma, viskas vyko labai greitai, nesitaikė tyčia į kurį nors iš konfliktuojančių vaikinų, tiesiog norėjo, juos įspėti, kad konfliktas liautųsi ir nekiltų kokių nors baisių pasekmių. Apie tai, kad būtent jo iššautas šūvis galėjo sužaloti E. K., sužinojo tik kitą dieną, arba po kelių dienų ir apie tai jam papasakojo sūnus, nes jį apie informavo policijos tyrėja. Iki tol su sūnumi nekalbėjo apie tai, kad šovė, nė nebuvo progos, nes tą pačią naktį sūnus buvo sulaikytas ir patalpintas į areštinę. Tik po to, kai sūnus jam paaiškino, kad E. K. padaryta šautinė žaizda sūnui papasakojo, kad jis turi orinį šautuvą, kuriuo ir šovė konflikto naktį, norėdamas „išbaidyti“ agresyvius jaunuolius. Sūnus, kaip supranta, konflikto naktį nematė, kad rankoje turi šautuvą, jis taip pat nematė, kad jis rankoje laikė pagalį, tik vėliau apie tai sužinojo. Gali pasakyti, kad kitą dieną po konflikto matė, jog šalia tvoros gatvės pusėje mėtėsi mediniai pagaliai, mano, kad tie vaikinai buvo apsiginklavę lazdomis. Negali įvardinti nei vieno konfliktavusio vaikino, nes jų nepažįsta, tik vėlė iš kalbų girdėjo, kad į jo namo kiemą brovėsi ir jo sūnui bei jam ir jo šeimai grasino D., T. N., J. ir kiti. Po to, kai sūnus jam pranešė, jog pas E. K. šautinė žaizda ir sužinojo, kad galimai jis galėjo tą padaryti, informavo policijos tyrėją ir ji su juo susisiekė, po ko jis pats savanoriškai pateikė policijos tyrėjai ginklą, kuriuo dėl neatsargumo galėjo sužaloti E. K.. Gali pasakyti, kad iš žmonos žino, kad jo sūnui T. iki minimo konflikto kažkurį laiką ir po jo, buvo grasinama. Tačiau jokių aplinkybių nupasakoti negali. Tik iš žmonos žodžių žino, kad sūnui T. grasino T. N.. Apie galimus grasinimus gali daugiau papasakoti jo žmona V. Nuoširdžiai gailisi dėl įvykusio, neturėjo tyčios imti ir ką nors sužaloti, po visų įvykių, t. y. sprogimo, grasinimų ir tuo meta vykusio konflikto, buvo visiškai įbaugintas ir tik norėjo apginti savo šeimą (2 t., b. l. 82–85).
Liudytojas, Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis I. Z. (I. Z.), apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. PK Reagavimo skyriaus, vyriausiasis patrulis. Tikslios dienos nepamena, tačiau 2018 metų vasarą, liepos mėnesį, dirbo kartu su kolega vyriausiuoju patruliu A. B. (A. B.). Po vidurnakčio iš Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vyksta muštynės. Kadangi įvykis buvo labai seniai, todėl smulkiai prisiminti įvykio detalių negali, tačiau pamena, kad atvykęs į įvykio vietą pamatė, jog gatvėje didžiulė sumaištis. Kiek pamena į įvykio vietą jau buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, joje jau buvo nukentėjęs vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo E. K.. Kai priėjo prie greitosios pagalbos automobilio, tai jame buvusi slaugytoja paaiškino, kad E. K. prastos būklės, jam sužalota akis ir jis bus išgabentas į Vilniaus Santariškių ligoninę. Su E. K. negalėjo pabendrauti ir patikslinti įvykio aplinkybių. Įvykio vietoje buvę, kaip suprato E. K. draugai, kuriuos nurodė 2018 m. liepos 18 d. savo rašytame tarnybiniame pranešime (jis apklausos metu pateiktas perskaityti), t. y. R. D., E. K., D. J., buvę įvykio vietoje, buvo neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Vienas jų, t. y. R. D., buvo ypatingai agresyviai nusiteikęs. Su juo nebuvo įmanoma normaliai kalbėtis, jis tik rėkavo, į klausimus neatsakinėjo, tačiau dėl praėjusio didelio laiko tarpo negali konkretizuoti ką jis kalbėjo. Įvykio vietoje buvo ir T. N., tačiau apie jo elgesį įvykio vietoje nieko papasakoti negali, taip pat negali nurodyti kitų pavardžių asmenų buvusių įvykio vietoje, tik gali pasakyti, kad įvykio vietoje buvo apie 10 žmonių. Įvykio vietoje buvo labai tamsu, turėjo pasišviesti žibintuvėliu, kad galėtų ką nors įžiūrėti. Greitosios medicinos pagalbos automobilis stovėjo priešais namą (duomenys neskelbtini), galimai ten ir buvo įvykio vieta ir galimai ten buvo surastas sužalotasis vaikinas, atstumas nuo (duomenys neskelbtini)namo iki tos vietos būtų apie 10 metrų. Įvykio vietoje buvo ir E. Ž., kuris paaiškino, kad gyvena namo esančio (duomenys neskelbtini), kaimynystėje ir paaiškino, kad atėjęs į įvykio vietą sužinojo, jog E. K. buvo sumuštas asmens gyvenančio name adresu (duomenys neskelbtini). Dėl to, kad E. K. ir R. D. buvo nepilnamečiai įvykio metu ir buvo neblaivūs, todėl jie buvo nugabenti į namus bei perduoti giminaičiams. E. K. ir R. D. buvo surašyti administracinio pažeidimo protokolai dėl to, kad jie vartojo alkoholinius gėrimus neturėdami 20-ies metų. Kadangi nepilnamečius turėjo perduoti giminaičiams, todėl į įvykio vietą iškvietė operatyvinę grupę, dėl tolimesnių aplinkybių aiškinimosi, kadangi paaiškėjo, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika – viešosios tvarkos pažeidimas ir dėl to turėjo būti išspręstas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Paklaustas ar įvykio vietoje kas nors kalbėjo apie galimai buvusį šūvį ar kokį nors šūvio garsą, patvirtino, kad įvykio vietoje apie tai niekas nekalbėjo, buvo akcentuojama tik tai, kad sužalojimas galėjo būti padarytas pagaliu. Matė, kad namo esančio (duomenys neskelbtini), kiemo tvora apgadinta, ji buvo įlenkta, tačiau nepamena kada sužinojo apie tai, jog į minimo namo kiemą brovėsi būtent įvykio vietoje buvę vaikinai. Galimai tokią informaciją sužinojo vėliau iš kalbų, bendraudamas su kolegomis (1 t., b. l. 39–40).
Liudytojas, Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis R. G. (R. G.) apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m vasarą tikslios dienos nepamena dirbo kartu su kolega R. (R.) T. Po vidurnakčio iš kolegų gavo pranešimą, kad reikia atvykti į įvykio vietą esančią (duomenys neskelbtini), kur įvyko konfliktas. Jokių įvykio detalių jau nepamena, tačiau kiek pamena atvykus į įvykio vietą, joje buvo du vyriškiai, vienas jų buvo R., tačiau net pavardės nepamena. Iš kolegų ir R. bei su juo buvusio vyriškio. Kaip vėliau paaiškėjo R. tėvas, sužinojo, kad įvyko konfliktas tarp namo gyventojų, t. y. R., jo tėvo ir gatvėje buvusių jaunuolių. Paties konflikto jis nematė ir nieko apie jį papasakoti negali, viskas ką pamena žino tik iš žodžių. R. paaiškino, kad konflikto metu jaunuoliai brovėsi į jo namo kiemą, o jis ir jo tėvas gynėsi nuo agresyvių jaunuolių ir vienam iš jų pagaliu sužalojo akį. Kai jis atvyko į įvykio vietą greitosios medicinos pagalbos automobilio jau nebuvo, kaip suprato juo iš įvykio vietos buvo išgabentas sužalotas vaikinas. Kiek dar buvo žmonių įvykio vietoje jis nepamena. Taip pat nepamena ar tuo metu gatvė buvo apšviesta ar ne. Gali pasakyti, jog matė, kad namo kiemo (žalios spalvos) tvora buvo išlenkta, ji buvo išlenkta į kiemo pusę, todėl daro prielaidą, kad jaunuoliai tikrai galėjo būti agresyviai nusiteikę ir galimai per tvorą ketino lipti į kiemą. Kai atvyko į įvykio vietą nei vienas iš vyriškių, t. y. nei R., nei jo tėvas rankose jokio ginklo neturėjo. Išsiaiškinus įvykio aplinkybes, t. y. tai, kad galimai R. sužalojo jaunuolį, jis (R.) buvo sulaikytas ir tolimesniam aiškinimuisi pristatytas į Šalčininkų r. PK. Tą naktį buvo sulaikytas tik R., nes būtent jis paaiškino, jog būtent jis (R.) galėjo sužaloti jaunuolį, pagaliu. Kiek pamena R. pasakojo, kad kieme rastu mediniu pagaliu bandė apsiginti nuo agresyvių jaunuolių ir juo galėjo sužaloti vaikiną. Negali pasakyti kurioje vietoje galėjo gulėti sužalotas vaikinas, nes kaip minėjo, atvykus į įvykio vietą jo jau nebuvo. Negali nurodyti sužalotojo vaikino duomenų, nes nežino, taip pat nežino kitų vaikinų pavardžių kurie galėjo dalyvauti konflikte. Apklausos metu paklaustas koks atstumas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės namo, į kurio kiemą jaunuoliai galimai ketino įsibrauti iki kitoje kelio pusėje esančio vaikų darželio tvoros, nurodė, kad atstumas gali būti apie 7 metrus (1 t., b. l. 46–47).
Liudytojas, Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis A. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. PK Reagavimo skyriaus, vyriausiasis patrulis, į jo pareigas įeina reagavimas į įvykius. Tikslios dienos nepamena, tačiau 2018 metų vasarą, dirbo kartu su kolega vyriausiuoju patruliu I. Z.. Po vidurnakčio iš Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vyksta muštynės. Kadangi įvykis buvo labai seniai, todėl smulkiai prisiminti įvykio detalių negali, tačiau pamena, kad atvykęs į įvykio vietą pamatė, jog gatvėje didžiulė sumaištis, visas veiksmas vyko gatvėje. Gatvėje buvo jaunuoliai, tačiau nė nepamena kiek jų buvo, įvykio vietoje jau buvo greitosios pagalbos automobilis, o jame buvo nukentėjęs vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo E. K.. Dalis gatvėje buvusių jaunuolių buvo neblaivūs, kai kurie buvo agresyvūs, rėkavo, keikėsi, į užduodamus klausimus neatsakinėjo, ignoravo kiekvieną teisėtą jų (policijos pareigūnų) reikalavimų. Nustačius vaikinų tapatybes paaiškėjo, kad keli iš jų buvo nepilnamečiai, todėl kartu su kolega juos turėjo pristatyti į namus ir perduoti tėvams. Labiausiai įsiminė tik vieną vaikiną, kurio tikslių duomenų nepamena, tik įsiminė jo pavardę, t. y. D., jis buvo agresyvus, rėkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, buvo neblaivus ir t.t. Nepamena kitų vaikinų vardų ir pavardžių, nes viskas įvyko labai seniai, nė negali nurodyti kiek tiksliai žmonių buvo įvykio vietoje, tačiau gali pasakyti, kad ne mažiau nei 5 asmenys. Nepamena ar įvykio vietoje buvo įjungtas gatvės apšvietimas, gali tik patvirtinti, kad viskas vyko tamsiu paros metu, taip pat, nepamena ar namo kieme adresu (duomenys neskelbtini) buvo įjungtas apšvietimas. Greitosios medicinos pagalbos automobilis stovėjo priešais namą (duomenys neskelbtini), galimai ten ir buvo įvykio vieta ir galimai ten buvo surastas sužalotasis vaikinas, atstumas nuo (duomenys neskelbtini) namo iki tos vietos būtų ne mažiau nei 7 metrai. Apie patį įvykį ir įvykio vietą nieko negali pasakyti, nes tikrai nepamena, tik gali pasakyti, kad atvykus į įvykio vietą, namo esančio (duomenys neskelbtini), šeimininkas, kurio duomenų taip pat nepamena, paaiškino, kad jaunuoliai triukšmavo gatvėje , o jis pareiškė jiems pastabą bei paprašė elgtis tyliau, po ko, jaunuoliai pradėjo veržtis į jo namo kiemą. Namo šeimininkas ne kartą akcentavo, kad gindamasis nuo agresyvių jaunuolių mojavo namo kieme rasta, medine lazda, kuria buvo paremtos obels šakos ir galimai jis tuo pagaliu galėjo sužaloti jaunuolį. Kadangi nepilnamečius turėjo perduoti giminaičiams, todėl į įvykio vietą iškvietė operatyvinę grupę, dėl tolimesnių aplinkybių aiškinimosi, t. y. dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos. Paklaustas ar įvykio vietoje kas nors kalbėjo apie galimai buvusį šūvį ar kokį nors šūvio garsą, patvirtino, kad įvykio vietoje apie tai niekas nekalbėjo, buvo akcentuojama tik tai, kad sužalojimas galėjo būti padarytas pagaliu, kaip minėjo būtent pats namo šeimininkas pats ne kartą ir akcentavo, jog jaunuolį galėjo sužaloti pagaliu. Nepamena ar namo esančio (duomenys neskelbtini), kiemo tvora apgadinta. Į įvykio vietoje galimai buvusius tvoros sulaužymus ar apgadinimus nesigilino, nes į įvykio vietą buvo pakviesta operatyvinė grupė (1 t., b. l. 53–54).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas optinė laikmena TITANUM DVD-R ant kurios yra užrašas "IT 01-1-34172-18 BPC garso įrašai 2018-07-18 (duomenys neskelbtini)". Optinėje laikmenoje įrašyti du garso įrašai pavadinimais "10.102.186.21_2018-07-18_00-25-34_25.07, 37060325376" ir "10.102.186.21_2018-07-18_00-25-34_25.07, 37064687943". Garso įrašo rinkmenos pavadinimas sudarytas pagal įrašo datą ir įrašo pradžios laiką, kuriuose užfiksuoti pokalbiai – pranešimai Bendrajam pagalbos centrui apie įvykusį konfliktą – muštynes (1 t., b. l. 59–61).
Liudytoja D. J.-Š. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, ji yra Vilniaus m. GMPS, Šalčininkų PSP centro GMPS, skubios pagalbos specialistė. Tikslios dienos negali prisiminti, viską gali papasakoti tik iš greitosios pagalbos kvietimo kortelės. Peržiūrėjusi kvietimo kortelę gali pasakyti, kad įvykis buvo 2018 m. liepos 18 d. naktį, t. y. kvietimas į įvykio vietą buvo 00.35 val. Kvietimo priežastis – sumuštas žmogus ir yra be sąmonės, kaip mato iš kortelės apie įvykį pranešė praeiviai. Atvykus į įvykio vietą su vairuotoju J. G. (J. G.) pamatė, kad gatvėje ant žolės guli vaikinas kuris buvo sąmoningas, tačiau traumos aplinkybių negalėjo paaiškinti, tiesiog atsisakė paaiškinti. Įvykio vietoje buvo žmonių, tikslaus skaičiaus nepamena, gali pasakyti tik tiek kad buvo tikrai daugiau nei du žmonės. Jiems atvykus konflikto nematė ir negirdėjo, todėl nė negali pasakyti kas galėjo įvykti iki jiems atvykstant į įvykio vietą. Nori pasakyti, kad vaikinui buvo sužalota dešinė akis, kiek pamena akis buvo patinusi, matėsi poodinės kraujosruvos, iš akies tekėjo kraujingos išskyros. Po pagalbos suteikimo ant akies uždėjo tvarstį ir priėmė sprendimą pacientą transportuoti į Vilniaus Santaros klinikų vaikų ligoninę. Iš įvykio vietos vaikinas, kaip vėliau sužinojo E. K., buvo nuneštas neštuvais į greitosios pagalbos automobilį. Kadangi E. K. buvo nepilnametis, todėl prieš vežant jį į ligoninę informavo jo močiutę U. R., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), kad E. K. yra sužalotas ir bus gabenamas į gydymo įstaigą. Močiutės duomenis, t. y. gyvenamosios vietos adresą ir kontaktus gavo iš E. K.. Informavus močiutę, ji išreiškė norą lydėti E. K. į ligoninę, todėl kartu su ja E. K. buvo pristatytas į Santaros klinikas tolimesniam gydymui. Iki atvežant jį į ligoninę, E. K. būklė buvo stabili. Nori atkreipti dėmesį, kad E. K. buvo vartojęs alkoholio, jo girtumo lygio nenustatinėjo, tačiau iš burnos sklido alkoholio kvapas. Įvykio vietoje niekas nieko konkretaus pasakyti negalėjo, kiek pamena kažkas užsiminė, kad E. K. buvo sumuštas, todėl kvietimo kortelėje pažymėjo, kad traumos aplinkybės neaiškios. Paklausta ar iš įvykio vietos iki močiutės kartu su E. K. važiavo koks nors jo draugas ar kitas lydintis asmuo, gali pasakyti, kad nepamena tokio dalyko. Taip pat nepamena ar gatvėje buvo įjungtas apšvietimas. Kadangi nuo įvykio praėjo labai daug laiko, todėl tikrai negali prisiminti smulkmenų, be to darbo metu gauna labai daug iškvietimų, todėl kiekvieno įvykio smulkiai tikrai nepamena (1 t., b. l. 74–75).
Liudytoja O. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, tikslios dienos nepamena, 2018 metų vasarą, ji kartu su savo giminaičiais, pusbroliu V. R. (V. R.) ir seserimi L. K. buvo savo namų kieme adresu (duomenys neskelbtini), kai apie vidurnaktį išgirdo triukšmą gatvėje. Girdėjo rėkavimus, girdėjosi, kad garsiai rėkauja vyriški balsai. Kas ir ką šaukė visiškai neįsidėmėjo ir negirdėjo kas ir ką galėjo šaukti ir rėkauti, t. y. negali pasakyti tiksliai žodžių, kuriais buvo rėkaujama. Kadangi jų gatvėje visada pakankamai ramu, todėl jiems kilo nerimas kas atsitiko. Gali pasakyti, kad kiekvieną vakarą jų gatvėje ir visame (duomenys neskelbtini) yra išjungiama šviesa 23.00 val., todėl kai su giminaičiais išėjo į gatvę, nematė kur ir kas vyksta, ėjo link tos pusės kur girdėjosi šauksmai ir riksmai. Einant gatve turėjo pasišviesti, nes buvo tamsu, todėl jungė telefone esantį žibintuvėlį, kad matytų kur eina. Priėjus prie kaimynų N. namo, pamatė, kad ant šaligatvio guli vaikinas, kurio jokių duomenų nežino, galimai galėjo jį kada nors matyti (duomenys neskelbtini), tačiau asmeniškai to vaikino nepažinojo. Vaikinas gulėjo išilgai šaligatvio, jei neklysta, jo galva buvo ant grindinio. Šaligatvis yra kitoje kelio pusėje, nei kaimynų N. namas, t. y. apie 10 metrų atstumu nuo N. kiemo vartų. Priėjusi prie gulinčio vaikino pamatė, kad vaikino akis raudona ir patinusi, nepamina ar buvo kraujo, neapžiūrinėjo šio vaikino nuodugniai, nes prastai jaučiasi, kai mato sužalojimus ar kraują. Kai ji su giminaičiais priėjo prie sužaloto vaikino, šalia jo buvo dar kiti vaikinai, kurių duomenų nežino, tik gali pasakyti, kad vienas jų buvo D. J.. Be sužalotojo gatvėje dar buvo 5 vaikinai. Visi jie buvo neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Kai vaikinų paklausė kas nutiko, jie vienas per kitą aiškino, kad kaimynas R. N. vaikinui trenkė pagaliu. Nei vienas iš vaikinų negalėjo normaliai paaiškinti kas įvyko, tik rėkavo vienas per kitą. Jos pusbrolis V. R. pritūpė prie vaikino ir bandė su juo kalbėtis, kad vaikinas neprarastų sąmonės. Ką sužalotasis sakė pusbroliui nežino, nė nežino ar jis iš viso ką nors kalbėjo. Nori pasakyti, kad tuo metu kai ji su giminaičiais atėjo į įvykio vietą, prie sužalotojo vaikino stovėjo ir V. su R. (V. sūnus). Paklausė ar iškviesta greitoji pagalba, tačiau V. pasakė, kad greitoji neiškviesta ir kam ji reikalinga, galimai galėjo nematyti, kad vaikinas sužalotas. Tačiau ji matydama, kad sužalojimas gali būti sunkus ir kad sužalotas vaikinas, kuris galimai nė neturi 18 metų, nutarė iškviesti greitąją pagalbą. Bendruoju pagalbos telefonu 112 paskambinusi informavo, kad (duomenys neskelbtini) yra sužalotas žmogus bei paprašė greitosios pagalbos ir policijos pagalbos. Apytiksliai 10 –ies minučių laikotarpyje atvažiavo policijos pareigūnai, po to į įvykio vietą atvažiavo ir greitoji medicinos pagalba. Po to, kai į įvykio vietą atvyko greitoji medicinos pagalba ir pasirūpino vaikinu, t. y. įkėlė jį greitosios pagalbos automobilį, ji su giminaičiais išėjo iš įvykio vietos. Ar su sužalotuoju kas nors važiavo į ligoninę nežino, nes nematė. Nori pasakyti, kad nieko nežino apie galimai įvykusį konfliktą tarp N. ir minėtų vaikinų, nes nematė, į įvykio vietą atėjo jau po to, kai buvo sužalotas vaikinas. Matė, kad įvykio vietoje vaikšto R., jis rankoje laikė medinį, apie 2 metrų ilgio pagalį, todėl, kai vaikinai pasakė, kad sužalotajam į akį buvo trenkta pagaliu, tai pamanė, kad būtent R. savo turimu pagaliu galėjo sužaloti akį, tačiau kaip jau minėjo sužalojimo fakto ji nematė. Iki tol kol atvyko greitoji medicinos pagalba visi vaikinai buvo gatvėje, netoli sužalotojo ir visi vienas per kitą kažką rėkavo, tačiau ji visiškai neužfiksavo ką jie kalbėjo. Paklausta ar iki to kai išgirdo vykstantį konfliktą gatvėje ar kiek vėliau girdėjo šūvio garsą, gali pasakyti, kad negirdėjo. Galimai šūvio garso galėjo neišgirsti dėl to, kad sėdėdami kieme klausėsi muzikos, dėl to, kad riksmai gatvėje buvo tikrai dideli. Žino ir galėtų atskirti šūvio garsą, tačiau, tikrai negirdėjo. Vėliau, t. y. praėjus kelioms dienoms po įvykio girdėjo kalbas, kad įvykio metu galėjo būti šaudoma, tačiau nepatikėjo pletkais, nes buvo įsitikinusi, kad akis galėjo būti sužalota, pagaliu, juolab matė, kad įvykio vietoje R. vaikščiojo rankoje laikydamas pagalį. Su kaimynais N. apie tą įvykį daugiau niekada nekalbėjo. Taip pat iš kažko sužinojo, kad vaikinui, kuris buvo sužalotas įvykio metu, buvo įstatytas akies protezas, nes akis buvo peršauta. Daugiau nieko apie įvykį papasakoti negali, nes pradžios nematė (1 t., b. l. 81–82).
Liudytojas E. Ž. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), pažymoje nurodytu adresu. Š. m. liepos mėn. viduryje, tiksliau datos nepamena, jis grįžo pėsčiomis namo po rankinio treniruotės, tai buvo po 23 val. ir eidamas girdėjo, kad prie rusų mokyklos (esančios už lietuvių mokyklos, kuri yra (duomenys neskelbtini) kieme, kažkas geria, klausosi muzikos, triukšmauja, tačiau kas, nematė (tik vėliau sužinojo, kad toje kompanijoje buvo T. N., D. J., R. D., E. K., E. K.). Grįžęs namo įsijungė kompiuterį, užsidėjo ausines, tačiau po kurio laiko net per ausines išgirdo labai stiprų triukšmą, išėjo į lauką pažiūrėti tik po kelių minučių, nes triukšmas buvo labai stiprus ir pamatė, kaip vietiniai paaugliai laužia kaimynų N. namo (duomenys neskelbtini) metalinę tvorą. Jie buvo iš gatvės pusės, tvorą spardė kojomis, stengėsi išlaužti, taip pat labai keikėsi rusiškai necenzūriniais žodžiais, tačiau konkrečių grasinimų N. šeimai jis negirdėjo. Iš jų elgesio ir kalbos suprato, kad jie visi labai girti, nuo jų labai tvoskė alkoholiu. Jie kažką rėkė "ką jūs padarėt". Kitoje tvoros pusėje, savo kieme, stovėjo P. N. ir R. N., kuris rankose turėjo storą ir ilgą, apie 1,5 m. medinį pagalį. P. rankose neturėjo nieko. Jis pažino, kad tvorą laužė D. J., D., T. N.. Su jais buvo ir E. K., tačiau ką jis darė, nepamena, iš viso ten buvo gana tamsu, gatvės žibintai nedegė, tik iš N. kiemo lyg buvo šiek tiek šviesos. Jis pripuolė prie tų paauglių ir stengėsi juos nustumti nuo tvoros ir nuraminti, sakė, "ką jūs darot", jie jį atpažino ir tada D. J. pasakė, kad pažiūrėtų kas vyksta, nes jų draugas guli, kad jam kažkas su akim, kad lyg peršautas, kaip suprato iš D., kad jų draugą sužalojo būtent N., tačiau kuris konkrečiai, nesakė. Kadangi jų draugas nukentėjo, todėl jie ir laužė N. tvorą. Tuo meta, kai jis pradėjo raminti paauglius, P. N. išėjo iš savo kiemo, matė, kaip jis puolė kumščiai mušti D., tačiau tas jam trenkė atgal, kiek buvo smūgių, negali pasakyti, bet toks vaizdas, kad P. N. labiau gavo nuo D. T. p. matė, kad iš kiemo išbėgo ir R. N. su minėtu pagaliu ir pradėjo juo mojuoti, tačiau ar kuriam nors pataikė, nematė. Kokius žodžius sakė P. ir R., jis nepamena, nes vyko muštynės, visi kažką rėkė, daugiau keikėsi rusiškai. Kiek matė, viskas vyko trumpai, po to apsiramino, o jis nubėgo prie gulinčio paauglio, jį jam parodė D. J.. Jis gulėjo prie vaikų darželio tvoros, kitoje gatvės pusėje. Jis pribėgo pažiūrėti, atpažino, kad guli E. K. ir pamatė, kad jis taip pat labai girtas, apsvaigęs, tačiau jo akis buvo sužalota, jis nieko nesakė, sunkiai reagavo, tačiau ar buvo be sąmonės, negali pasakyti. Ar muštynių metu P. N. ir R. N. buvo girti, negali pasakyti, nepastebėjo, bet visi jaunuoliai buvo labai stipriai išgėrę. Ar muštynių metu kieme buvo V. N., jis nežino, nepastebėjo, tačiau jau vėliau, kai atvyko policija, V. buvo išėjusi. Kiek pamena, greitoji pagalba atvyko pirma, kas iškvietė, nežino, o policija atvyko vėliau, kas iškvietė policiją, t. p. nežino. Policijos pareigūnai davė kai kuriems ten buvusiems paaugliams pūsti į alkotesterį, bet kažkodėl ne visiems ir po to kelis išvežė. Muštynių metu iš kaimynų buvo išėjęs tik jis. Tik vėliau, kai muštynės buvo pasibaigusios, buvo išėję į lauką mergina ir vaikinas, jų duomenų nežino, kurie gyvena toje pačioje gatvėje, bet adreso nežino. Kai jis išėjo į lauką, E. K. jau gulėjo sužalotas, todėl jis nematė, nei kas jį sužalojo, nei kuo. Taip pat jis nematė, kad minėti girti paaugliai būtų užėję į N. kiemą, po to, kai pats išėjo į lauką dėl triukšmo. Daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti negali (1 t., b. l. 86–87).
Liudytoja A. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra registruota adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jau 3 metus su trims savo vaikais tame tarpe ir E. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), gyvena Anglijoje, (duomenys neskelbtini). Vaikai Anglijoje lanko mokyklą, o ji dirba. 2018 m. birželio 9 d. ji parskrido su savo sūnumi E. K. į Lietuvą, nes paprašė palikti jį vasaros atostogoms pas senelę, t. y jos motiną U. R., gyv. (duomenys neskelbtini). 2018 m. birželio 10 d. ji išskrido į Angliją o sūnus E. K. liko su močiute (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 17 d. apie 08.00 val., ryte atsikėlus į darbą savo mobilaus ryšio telefone aptiko žinutę nuo mamos U. R. skubiai jai paskambinti. Susiskambinus su motina sužinojo, kad jos sūnus E. K. sužalotas lazda į akį. 2018 m. liepos 24 d. jai pavyko nusipirkti bilietą ir atskristi į Lietuvą. Dabartiniu metu E. K. dar randasi Santaros klinikoje po operacijos. Įvykio aplinkybių ji nežino. Sūnus po patirto šoko nelabai ką pasakoja, nes neprisimena. Po operacijos jam per nosį iš kairės akies buvo ištrauktas metalinis objektas panašus į šratą. Teisė dėl civilinį ieškinį jai išaiškinta (1 t., b. l. 125).
Liudytojas E. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie įvykį, kai jam buvo sužalota akis gali pasakyti, kad jie su draugais susitiko (duomenys neskelbtini) apie 16.00 val., po to nuėjo prie mokyklos apie 19.00 val., ten gėrė degtinę. Kartu buvo R. D., D. J., D. U., E. K., T. N.. Po to, apie 01.00 valandą nakties ėjo pasivaikščioti visi kartu. Ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, jie kažką rėkavo, triukšmavo. Jis matė, kad 23-o namo kieme, prie tvoros stovi tėvas ir sūnus N., t. y. P. ir R. N. R. mums pasakė ,,piderai nerėkaukit“ ir mes jiems kažką atsakėm, bet neprisimenu ką. Tada tėvas P. pradėjo muštynes, trenkė R. D. pagaliu, pagalys apie metro ilgio. Už ką trenkė nežino. Jo draugai buvo priėję prie N. tvoros, bet kieme nebuvo. Nepamenu, ar kas iš draugų laužė tvorą. Jis pamatė, kad R. turi ginklą, tai buvo orinis šautuvas, rudas, ilgas. Buvo nuo jo gal 10 metrų atstumu, o R. buvo savo kieme. Ar tuo metu buvo apšviesta gatvė nepamena, gal ne. Konflikto metu nebuvo grasinimų, visi rėkė, bet konkrečių žodžių nepamena. R. šovė vieną kartą, paties šūvio negirdėjo, pajuto tik skausmą dešinėje akyje (10 balų iš 10-ies), nukrito ant žemės ir toliau nieko neprisimena. Vėliau iš draugų sužinojo, kad buvo priėję kažkokia mergina ir vaikinas, bet pats nematė. Šio konflikto metu jam buvo sužalota dešinė akis, buvo padaryta operacija, kurios metu buvo išimta kulka. Kartais skauda akies srityje. Kaune įstatė stiklinę akį. 2019 m. sausio mėn. R. ir jo tėvas buvo girti, supratau iš balso. Patikslina, kad D. U. konflikto metu nebuvo, nes jis išgėręs alkoholio užmigo, ten kur jie gėrė, prie rusų mokyklos, adreso nežino. Patikslina, kad P. ir R. nestovėjo prie tvoros, o iš pradžių išėjo tėvas P. iš namų į savo kiemą ir norėjo juos apraminti, keikėsi, o vėliau išėjo ir R., P. ir R. D. mušėsi prie tvoros gatvėje, D. trenkė P. kelis smūgius kumščiu į galvą, P. nukrito, po to kas buvo nepamena. Bet pirmas pradėjo P., trenkė D., o D. gynėsi. Kai P. nukrito, tada R. nuėjo į namą ir atsinešė šautuvą orinį, matė, lyg prie jų namų degė šviesa. Daugiau nei vienas iš asmenų nesimušė, tik rėkavo ir keikėsi. Viso konflikto metu jis nebuvo priėjęs prie N. namo tvoros, buvo kitoje gatvės pusėje ant šaligatvio, ten ir buvo sužalotas. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti nenori, tą vakarą visi kartu išgėrė litrą degtinės (2 t., b. l. 11–14).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas nuosavo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) tvora yra nuo (duomenys neskelbtini) pusės, prie šaligatvio. Tvora yra metalinė. Vienas tvoros segmentas yra įlenktas. Toliau už elektros stulpo, kitas tvoros segmentas yra sulaužytas ir pakrypęs į kiemo pusę. Daugiau tyrimui turinčių reikšmę pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 31–33).
Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad D. J., R. D., T. N., veikdami kartu, kaltinime nurodytu metu, vietoje ir aplinkybėmis, viešoje vietoje, P. N. ir R. N. akivaizdoje, šiurkščiai pažeisdami viešąją tvarką, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, įžūliu elgesiu, tyčia, po to, kai R. N. juos sudrausmino dėl keliamo triukšmo, plūsdami necenzūriniais žodžiais bei grasindami sudaužyti namo langus, padegti namą ir papjauti name esančius žmones, kartu vandališkais veiksmais, spardydami kojomis ir laužydami rankomis, sugadino tvorą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamųjų parodymus, liudytojų parodymus, tarnybiniuose pranešimuose, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami D. J., R. D., T. N. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jų kaltei pagrįsti. Kaltinamųjų veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 284 straipsnį.
Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 284 straipsnio padarymą skirti kaltinamiesiems D. J. ir R. D. baudą, o kaltinamajam T. N. laisvės apribojimo bausmę. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.
Kaltinamiesiems paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamieji pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27). Nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad D. J., R. D. ir T. N. nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje bei būdami apsvaigę nuo alkoholio, tačiau šios aplinkybės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytos nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 9 punkte, laikyti jų atsakomybę sunkiančia aplinkybe.
Teismas, skirdamas bausmę D. J. vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, 61 straipsnyje, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į asmenybę charakterizuojančius duomenis – neteistas, administracine tvarka baustas, dirbantis, nusikalstamą veiką padarė tik sulaukęs pilnametystės. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmę – baudą, jos dydį parenkant lygų įstatymo numatytam minimumui.
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam D. J. skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.
Teismas, skirdamas bausmę R. D., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis, taip pat BK XI skyriuje įtvirtintais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis neteistas, administracine tvarka baustas, oficialiai nedirbantis, bet gaunantis pajamas už atsitiktinius darbus, taip pat nustatyta, kad prisipažino ir gailisi dėl savo padarytų veiksmų, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmę – baudą, jos dydį parenkant artimą įstatymo numatytam minimumui (BK 90 straipsnio 3 dalis).
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam R. D. skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.
R. D. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.
Teismas, skirdamas bausmę T. N. vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, 61 straipsnyje, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Individualizuodamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas įvertina ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis teistas, po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarė dar du nusikaltimus, dėl ko dabar už vieną iš jų atlikinėja arešto bausmę, baustas administracine tvarka, iki arešto bausmės atlikimo dirbęs. Nors prokurorė mano, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam T. N. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, tačiau kaip matyti kaltinamasis ir po šios nusikalstamos veikos padarymo toliau nusikalsta, kritiškai savo elgesio nevertina ir dėl to išvadų nedaro, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes kaltinamajam skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė – areštas.
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam T. N. skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.
Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas šioje byloje, T. N. padarė prieš priimant 2019 m. gruodžio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų baudžiamąjį įsakymą, kas sudaro pagrindą šiuo baudžiamuoju įsakymu skirtiną bausmę BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu bendrinti su 2019 m. gruodžio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų paskirta galutine bausme. BK 63 straipsnio 4 dalis (2017-09-28 įpareigoja teismą, bendrinant bausmes iš dalies sudedant, nurodyti pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvus. Parenkant konkretų bausmių bendrinimo būdą ir nurodant pridedamos bausmės dalies motyvus, teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarytos pagal pavojingumą labai nesiskiria, taip pat sunkių padarinių nesukėlė, todėl prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėtina šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės dalis, artima minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydžiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendė:
D. J. (J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir skirti 51 MGL (2550 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu D. J. (J.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 34 MGL (1700 eurų) baudą.
Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
R. (R.) D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir skirti 6 MGL (300 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu R. (R.) D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 4 MGL (200 eurų) baudą.
Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
R. D. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.
T. N. (T. N.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu T. N. (T. N.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę T. N. (T. N.) skirti 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. baudžiamąjį įsakymą.
Nesutikdami su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir jų dydžiu, kaltinamieji turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.
Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.