Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-11-18 · Administracinė byla Nr. AS-492-836-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-18
Bylos Nr.
AS-492-836-11
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00228-2011-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
T. Ž.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos Respublikos
Trečiasis asmuo
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Kategorijos
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS492-836/2011Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00228-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 63.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos Respublikos advokatūrai dėl sprendimų panaikinimo ir žalos priteisimo (tretieji suinteresuoti asmenys Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius R. V., teisės skyriaus vedėja K. G., advokatė L. B.).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėja T. Ž. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, ir prašė: 1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2011 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-574-11 skirti advokatę M. S. tik pirmosios instancijos teisme ir pažeidžiant visas kitas sprendime nurodytas jos teises, nuo jo paskelbimo dienos; 2) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-40-11 pakeisti advokatę M. S. kitu advokatu L. B. pirmosios instancijos teisme ir pažeidžiant visas kitas sprendime nurodytas jos teises, nuo jo paskelbimo dienos. Įpareigoti tarnybą priimti naują sprendimą dėl tinkamo advokato paskyrimo; 3) priteisti iš atsakovų solidariai padarytą jai jų neteisėtais, tyčiniais bei vilkinimo veiksmais 500 000 Lt neturtinės žalos. Regreso teisę dėl priteistos žalos nukreipti į kaltus asmenis. 4) priteisti iš atsakovų solidariai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas pateiktų dokumentų pagrindu. Regreso teisę nukreipti į kaltus asmenis. 5) priteisti iš atsakovų solidariai 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo visos priteistos sumos nuo šios administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Regreso teisę nukreipti į kaltus asmenis. Pareiškėja taip pat prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl itin sunkios materialinės padėties.

2011 m. birželio 17 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinis teismas nutarė įpareigoti pareiškėją T. Ž. iki 2011 m. rugpjūčio 16 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus ir sumokėti 100 Lt žyminį mokestį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė terminą pašalinti tokius pareiškėjos skundo trūkumu – nurodyti asmens kodą, gyvenamąją vietą, sumokėti žyminį mokestį, taip pat pasiūlė patikslinti proceso šalis bei pašalinti kitus nutartyje nurodytus trūkumus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nurodė, jog nuo žyminio mokesčio mokėjimo ji turi būti atleista dėl itin sunkios materialinės padėties, o taip pat ir tuo pagrindu, kad antrinė teisinė pagalba jau yra teisme teikiama. Kitokių dokumentų, išskyrus gyventojo turto ir pajamų deklaracijos, ar aplinkybių patvirtinančių jos sunkią materialinę padėtį nepateikia. Teismas iš SODROS pažymos nustatė, kad T. Ž. dirba UAB „Liva“, tačiau teismui duomenų apie gaunamą ar skaičiuojamą darbo užmokestį nepateikė. Atsižvelgęs į pareiškėjos prašymą ir į tai, kad ji jau vien per 2011 metus į teismą, dėl galimai jos pažeistų teisių gynimo, kreipėsi daugiau kaip 25 kartus, teismas padarė išvadą, kad toks kreipimasis iš esmės tampa vien tik formaliu bylinėjimusi, kai nebesiekiama sąžiningai apginti savo teises, o vien tik formaliai naudojamasi teisminės gynybos teise.

2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinis teismas nutarė pareiškėjos skundą atsisakyti priimti, kadangi pareiškėja nepašalino trūkumų ir nesumokėjo žyminio mokesčio.

II.

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartį, 2011 m. birželio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir atlyginti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatleido jos nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir neteisėtai neleido apskųsti nutarties, kuria buvo atmestas prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio. Pažymi, kad jos materialinė padėtis yra sunki.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje ginčijama nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nes ji nepašalino ankstesnėje teismo nutartyje nurodytų trūkumų, t. y. nesumokėjo žyminio mokesčio ir nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių įrodymų.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja žyminio mokesčio nesumokėjo, tačiau pareiškėja iš esmės nesutinka su tuo, kad skundas yra apmokestinamas bei su tuo, kad teismas, motyvuodamas tuo, jog ji pernelyg dažnai kreipiasi į teismą ir tai tampa formaliu bylinėjimusi, netenkino jos prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Nustatyta, kad skundu pareiškėja ginčija Tarnybos sprendimus, vienu kurių buvo nutarta pareiškėjai skirti teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl skolos išieškojimo, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją pirmosios instancijos teisme ir buvo paskirta advokatė M. S. (2011 m. balandžio 1 d. sprendimas), kitu buvo nutarta pakeisti ankstesniu sprendimu paskirtą advokatę M. S. kita advokate – L. B. (2011 m. gegužės 3 d. sprendimas). Šie skundo reikalavimai laikytini pagrindiniais, tuo tarpu likę skundo reikalavimai – išvestiniais.

Nustatyta, kad aptarti pareiškėjos reikalavimai nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 40 straipsnyje nustatytą žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų sąrašą. Taip pat pareiškėjos skundu reiškiamų reikalavimų negalima laikyti neapmokestinamais žyminiu mokesčiu vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnio 1 dalyje numatytu reguliavimu, kadangi pagal šią teisės normą, neapmokestinami yra skundai, paduoti toje byloje, kurioje asmeniui yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba.

Vertinant, ar yra pagrindas pareiškėją atleisti nuo žyminio mokesčio, turi būti įvertinta jos turtinė padėtis. Pareiga įrodyti sunkią finansinę padėtį tenka pareiškėjai. Nustatyta, kad kartu su skundu pareiškėja pateikė 2011 m. gegužės 17 d. metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (b. l. 27–30). Šioje deklaracijoje nurodyta, kad 2010 m. birželio – 2011 m. balandžio mėnesiais pareiškėja negavo pajamų, jai nuosavybės teise priklauso butas, garažas ir žemės – viso už 75 000 Lt. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos prašymą teismas pateikė užklausą SODRAI, pagal kurios duomenis nustatyta, jog pareiškėja dirba UAB „Liva“ nuo 2010 m. birželio 1 d. (b. l. 39–40). Pareiškėja nepateikė teismui įrodymų apie iš UAB „Laiva“ gaunamas ar negaunamas pajamas. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, nėra galima neginčytina išvada, kad pareiškėjos finansinė padėtis yra sunki.

Taip pat pažymėtina, kad įstatymai garantuoja asmenims teisę kreiptis teisminės gynybos, tačiau šia teise turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama. Teismų sistema yra skirta realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus ir ja neturi būti naudojamasi nepagrįstam ir vien formaliam bylinėjimuisi. Įstatymas numato galimybę asmenį, kuris sąžiningai siekia apginti savo teises bei išspręsti ginčą ir kurio turtinė padėtis yra sunki, atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ABTĮ 41 str.). Tačiau įstatymas numato ir galimybę iš asmens, kuris pernelyg dažnai kreipiasi į teismą ir kurio kreipimaisi tokiu būdu iš esmės tampa vien tik formaliu bylinėjimusi, kai nebesiekiama sąžiningai apginti savo teises, o vien tik formaliai naudojamasi teisminės gynybos teise, pareikalauti sumokėti žyminį mokestį (ABTĮ 40 str. 4 d.).

Byloje pateiktas išrašas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (b. l. 41–45) patvirtina, jog Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2011 metais (iki skundo šioje byloje pateikimo 2011 m. birželio 15 d.) buvo gauti ir nagrinėjami 30 pareiškėjos skundų, trys iš jų (kartu su skundu šioje byloje) buvo gauti birželio mėnesį. Tokios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, galėjo sudaryti formalų pagrindą pirmosios instancijos teismui spręsti, jog pareiškėja piktnaudžiavo savo teisminės gynybos teise.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (pvz. administracinė byla Nr. AS442-180/2010), jog, nustatant piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise, turi būti taikomas konkretus kiekybinis kriterijus – kreipimasis į teismą dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. Be to, atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismą reikšmingumą, piktnaudžiavimas šia teise neturėtų būti konstatuojamas, remiantis vien kiekybiniu kriterijumi. Tokiu atveju turi būti įvertintas ir keliamo ginčo bei siekiamų apginti asmens teisių pobūdis.

Iš pareiškėjos skundo turinio ir byloje esančios medžiagos nustatyta, kad iš esmės pareiškėjai nepatinka valstybės jai skirta advokatė bei tai, kad jai antrinė teisinė pagalba skirta tik pirmosios instancijos teisme. Nustatyta, kad 2011 m. balandžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5010-889/2011 pareiškėjai buvo nutarta teikti antrinę teisinę pagalbą ir paskirta advokatė, kuri vėlesniu – 2011 m. gegužės 3 d. atsakovo sprendimu buvo pakeista. Taigi šio skundo dalyku nėra sprendimai, kuriais pareiškėjai atsisakyta suteikti teisinę pagalbą, bet ginčas keliamas dėl, pareiškėjos nuomone, jai paskirto netinkamo advokato.

Įvertinus aptartą skundo dalyko bei siekiamų apginti teisių pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir nustatė terminą trūkumams pašalinti. Pažymėtina, kad nutarus neatleisti pareiškėjos nuo žyminio mokesčio, nėra atimama jos teisė savo interesus ir teises ginti teisme, tačiau teisėtai nustatomi reikalavimai, kurių turi būti laikomasi paduodant skundą teismui. Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., bylos Nr. AS556-341/2009, AS63-404/2009), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles.

Apibendrinant nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatuotina, kad pareiškėja 2011 m. birželio 17 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai įpareigota sumokėti 100 Lt žyminį mokestį, o 2011 m. rugpjūčio 22 d. jos skundą pagrįstai atsisakyta priimti.

Kitų atskirajame skunde išdėstytų pareiškėjos argumentų teisėjų kolegija nenagrinėja, nes jie nesusiję su atskirojo skundo dalyku.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiArtūras DrigotasDainius RaižysVirginija Volskienė