- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-11
- Bylos Nr.
- 2YT-870-488/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00087-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ineta Baliukaitytė
- Pareiškėjas
- B. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui
- Advokatai
- Petras Pagareckas
- Kategorijos
nedalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. T. pareiškimą, suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja patikslintu pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad įvairiuose dokumentuose nurodytas asmuo – jos senelis „L. P.“ įvairiuose dokumentuose nurodytas kaip „P. L.“ yra tas pats asmuo. Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jog įvairiuose dokumentuose skirtingai nurodoma pareiškėjos senelio pavardė „L“, „L“, „L“. Prašo suvienodinti senelio pavardę ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nes siekia sudaryti šeimos genealoginį medį bei pradėti teisines procedūras dėl praleistų terminų atnaujinimo siekiant privatizuoti turėtą nekilnojamąjį turtą.
Pareiškėjos atstovas pareiškimą palaiko pareiškime nurodytais pagrindais.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdį jai pranešta. Gautas prašymas, kad paskirtame teismo posėdyje negalės dalyvauti (49 b. l.). Atsiliepime nurodė, kad suinteresuotas asmuo pareiškimui neprieštarauja, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, nes pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų (36-38 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Civilinė byla nutrauktina.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja B. T. (ikisantuokinė pavardė – Ž) gimė (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime jos tėvas nurodytas J. Ž., o motina – E. L. (17 b. l.). Iš 2016-02-19 Civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjos motina E. L. gimė (duomenys neskelbtini) , jos tėvas (pareiškėjos senelis) nurodytas P. L., o motina (pareiškėjos senelė) – O. V. L (60-61 b. l.). Iš 2016-02-19 Civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjos senelis P. L. gimęs (duomenys neskelbtini) ., mirė (duomenys neskelbtini) , mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) (62-63 b. l.). Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos matyti, kad (duomenys neskelbtini) susituokė P. L., P. ir O. V., P. (11 b. l.). 2015-11-26 Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė P. L., P. (13 b. l.).
Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių giminystės santykių fakto nustatymą, aiškinimo ir taikymo praktiką, giminystės santykių faktas teismine tvarka gali būti nustatomas tik tada, kai asmuo neturi dokumentų, patvirtinančių jo giminystę su kitu asmeniu, ir negali šių dokumentų gauti kitokia tvarka, o siekiamas nustatyti faktas gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių. Kai pareiškėjas turi dokumentus, tačiau šiuose dokumentuose, jo nuomone, nurodyti neteisingi duomenys, teismas negali nustatinėti giminystės santykių fakto, šiuo atveju asmuo turi kreiptis dėl civilinės būklės aktų netikslumų ištaisymo (CPK 442 str. 7 p.). CPK 442 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. CPK 442 str. 7 p. numatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo. Abiem atvejais bendra tai, kad prašymus teisme galima nagrinėti tik po to, kai pareiškėjas pasinaudojo ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių tokį faktą.
Iš pareiškėjos pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėja turi dokumentus, patvirtinančius jos ir senelio giminystę, tačiau, pareiškėjos manymu, juose neteisingai nurodytas pareiškėjos senelio vardas ir pavardė. Taigi paties pareikšto reikalavimo esmė ir įrodinėjimo dalykas yra susiję būtent su civilinės būklės aktus patvirtinančiuose dokumentuose padarytų klaidų ištaisymu. Esant šioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad iš pareiškėjos pateiktų įrodymų galima spręsti apie giminystės ryšius, ir kad tokiu atveju giminystės santykių faktas negali būti nustatomas teismo tvarka (CPK 445 straipsnis) ir pareiškėja turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl tokių įrašų ištaisymo.
Išaiškintina, kad teismas neturi teisės nustatyti asmenų, kurie įvairiuose dokumentuose kitaip vadinami, vardų ir pavardžių tapatybę, tuo labiau civilinės metrikacijos įstaigų išduotose liudijimuose. Teismas taip pat neturi teisės nustatyti ar keisti šių asmenų vardus ar pavardes, nustatyti, kad įvairiuose dokumentuose skirtingai vadinamas asmuo yra tas pats žmogus. Kadangi pareiškėjos turimuose civilinės būklės aktus patvirtinančiuose dokumentuose yra netikslumų, dėl kurių giminystės santykiai nėra akivaizdūs, todėl pareiškėja turi kreiptis dėl tokių netikslumų ištaisymo. Pažymėtina, kad civilinės būklės aktų registravimą, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą reglamentuojančios teisės normos (CPK XXXII skyrius (514–516 straipsniai) nustato privalomą šio klausimo išankstinio sprendimo ne teisme tvarką (CPK 514 straipsnio 2 dalis). Civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo funkcijas vykdo civilinės metrikacijos įstaigos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių nustatyta tvarka (CK 3.280., 3.281 straipsniai, 3.313 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėja pirmiausia su atitinkamu prašymu turi kreiptis į šias įstaigas. Tik civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius įregistruoti, atkurti, pakeisti, papildyti, ištaisyti ar anuliuoti civilinės būklės akto įrašą, pareiškėja gali kreiptis į teismą, pateikdama CPK 514 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantį pareiškimą ir pridėdama prie jo įrodymus, kad kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą, tačiau jos prašymas nebuvo patenkintas.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, byla nutrauktina, kaip nenagrinėtina teisme (CPK 294 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Civilinę bylą nutraukti.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.