- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-29
- Bylos Nr.
- 2A-172-40/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Liudvika Tupienė (pirm.), Regina Agota Gutauskienė, Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- A. A.
- Ieškovas
- V.
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja E. Montvidienė Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1.
NUTARTI S
2007 m. gegužės 29 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Liudvikos Tupienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-180-616/2007 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui A. A. dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir vienašalės restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. A. įmonės 6070 Lt žalos atlyginimą. Nurodė, kad iš atsakovo 2003 m. kovo 22 d. pirko juodos spalvos automobilį BMW 318. Ieškovui nuvykus į VĮ „Regitra” Kauno filialą, 2004 m. vasario 3 d. buvo nustatyta, kad automobilis yra pavogtas iš Ž. Z., todėl jis iš ieškovo paimtas ir grąžintas savininkui, o automobilio teisinė registracija panaikinta.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2005 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Šiaulių apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 11 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad ieškovo pareiga yra įrodyti patirto ir reikalaujamo atlyginti nuostolio dydį. Ieškovas 6070 Lt nuostolio ir atsakovo atsakomybės neįrodė. Pažymėjo, kad apylinkės teismas pagrįstai taikė CK 6.253 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes nėra įrodymų, kad atsakovas neįvykdė pirkimo-pardavimo sandorio. Priešingai, ieškovui automobilis buvo perduotas, jis juo naudojosi. Atsakovo kaltė dėl vagystės ar identifikacinių numerių perkalimo nenustatyta, todėl atsakomybė atsakovui už nuostolių atsiradimą dėl trečiojo asmens veiklos, už kurį jis neatsako, neatsiranda.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. kovo 6 d. nutartimi panaikino Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 11 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 5 d. nutartį bei perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos – Šiaulių rajono apylinkės teismui. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad teismai netinkamai taikė materialinės teisės normas, nustatančias pardavėjo pareigą užtikrinti, kad parduodamas daiktas jam priklauso nuosavybės teise ir atsakomybę už šios pareigos nevykdymą, taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.
Šalies argumentai
Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme ieškovas V. K. 2006 m. spalio 2 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2003 m. kovo 22 d. automobilio pirkimo – pardavimo sutartį – pažymą – sąskaitą Nr. 078426, sudarytą tarp V. K. ir A. A. įmonės ir taikyti restituciją – priteisti iš A. A. įmonės ieškovo naudai 6070 Lt. Nurodė, jog 2004 m. vasario 3 d. Kauno VPK pareigūnai iš ieškovo paėmė automobilį, esant įtarimui, kad jis vogtas. 2004 m. rugpjūčio 2 d. iš Biržų rajono komisariato gautas raštas, kuriame nurodyta, kad nustačius tikruosius automobilio, paimto iš V. K., identifikacinius numerius (VIN), kurie yra (duomenys neskelbtini), nustatytas automobilio tikrasis savininkas - Ž. Z. ir jam automobilis grąžintas. 2005 m. vasario 1 d. raštu Nr. 1.5-24-3 VĮ Regitra Panevėžio filialas Biržų grupė pranešė, kad ieškovo įsigyto automobilio registracija panaikinta, 2004 m. balandžio 20 d. registruojant automobilį Ž. Z. vardu, taip pat sunaikinti ieškovo įsigyto automobilio valstybiniai numeriai. Ieškovas pažymėjo, jog jo įsigytą automobilį pagal 2003 m. kovo 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį sugrąžinus tikrajam automobilio savininkui, yra pagrindas teigti, kad atsakovas A. A. įmonė pardavė automobilį, kuris nepriklausė jam nuosavybės teise ir kurio jis neturėjo teisės parduoti.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2007 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkino visiškai. Pripažino 2003 m. kovo 22d. automobilio pirkimo- pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. K. ir A. A. įmonės, negaliojančia ir taikė restituciją – priteisė ieškovui iš atsakovo 6070 Lt ir 546,30 Lt. žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad atsakovas Vokietijoje įgijo baltos spalvos automobilį BMW 318 E, VIN (duomenys neskelbtini), šiam automobiliui pagal atsakovo suteiktą įgaliojimą, V. L. paėmė laikinus valstybinius transporto numerius VĮ Regitra Kelmės filiale. Įgaliotas asmuo V. L. automobiliu naudojosi iki šio automobilio pardavimo, t.y. 2003-03-22d. Ieškovas V. K. iš atsakovo A. A. įgijo nuosavybės teisę į juodos spalvos automobilį BMW 318, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas A. A. tvirtino nežinantis kas ir kada ištaisė deklaracijoje automobilio spalvos duomenis, t.y. iš baltos į juodą, tačiau neginčija, jog yra uždėtas jo įmonės antspaudas. Kas pasirašė greta antspaudo - nežino. Pateikiant prašymą VĮ „Regitra“ Kauno filiale, V. K. įgyto automobilio VIN buvo Nr. (duomenys neskelbtini), tai patvirtina prašymas Nr. KN151941. Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatavo, kad atsakovas netinkamai vykdė pagrindinę pareigą perduoti daiktą ir užtikrinti, kad jam priklauso nuosavybės teisės į jį A. A., išduodamas dokumentus, patvirtintus savo antspaudu, atsako už duomenų dokumentuose teisingumą. A. A. neįrodė, jog ieškovui pardavė baltos spalvos automobilį BMW 318E, šie jo teiginiai prieštarauja įmonės išduotiems dokumentams, o parduodant juodos spalvos BMW 318E neužtikrino nuosavybės teisės į parduodamą automobilį. Taip pat teismas nurodė, kad grąžinus automobilį tikrajam jo savininkui - Ž. Z., šis automobilį pardavė, todėl ieškovas neteko nuosavybės į iš atsakovo įsigytą automobilį. Visa tai sudaro pagrindą pripažinti 2003 m. kovo 22 d. pirkimo pardavimo sutartį negaliojančia bei taikyti restituciją. Dėl ieškinio senaties taikymo teismas nurodė, jog ieškovas apie tai, kad perkalti automobilio BMW 318 numeriai sužinojo 2004-02-03, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes ieškovo reikalavimai grindžiami LR CK 6.307 straipsnio pagrindu, o ne LR CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu.
Šalies argumentai
Atsakovas A. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškovo prašymą dėl ieškinio patikslinimo, pažeidė CPK 141 straipsnio nuostatas. Ieškovas pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo pateikė teismui po to, kai civilinė byla jau buvo perduota nagrinėti teismo posėdyje, todėl teismas pagal CPK 141 straipsnio nuostatas privalėjo tokį ieškovo pareiškimą atsisakyti priimti. Atsakovo įmonė 2003 m. kovo 22 d. pirkimo – pardavimo sutarties vykdymo metu buvo ginčo automobilio savininkė, todėl teismas be pagrindo konstatavo, kad atsakovas neįrodė nuosavybės teisės į ieškovui parduotą automobilį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog pardavė baltos spalvos automobilį. Tačiau atsakovas šito neprivalėjo įrodinėti, nes jis pardavė ne baltos, o juodos spalvos automobilį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl 2003 m. kovo 22 d. automobilio pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia 2006 m. rugsėjo 27 d., todėl praleido LR CK 1.125 straipsnio 5 dalis 2 punkte numatyta ieškinio senaties terminą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Ieškinio dalyko pakeitimas niekaip negalėjo užvilkinti bylos nagrinėjimo ir juo labiau turėti reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui ir neteisingam sprendimo priėmimui. Teismas neturėjo pagrindo taikyti LR CK 307 straipsnio 2 d., nes atsakovas niekada neįrodinėjo, kad jis sandorio sudarymo metu nebuvo automobilio savininku., bet juo tapo po sutarties sudarymo. atsakovo argumentai, kad teismas netinkamai vertinio įrodymus yra visiškai nepagrįsti. Ieškovas ginčija pirkimo – pardavimo sutartį, todėl tai nėra ieškinys dėl kaito trūkumų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagrindai panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra proceso ar materialinės teisės normų pažeidimai arba netinkamas šių normų taikymas, t.y. pažeidimai, numatyti CPK 329, 330 straipsniuose.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. A. apeliacinį skundą, daro išvadą, jog pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio antroje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindais, nėra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. spalio 28 d. konsultacijoje yra pažymėjęs (Teismų praktika Nr. 22), jog CPK 42 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą ieškovas gali įgyvendinti, pateikdamas teismui rašytinį pareiškimą, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. LR CPK 141 straipsnis ne tik nustato ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimo tvarką, bet ir aiškiai įvardija tokį veiksmą patvirtinantį procesinį dokumentą - pareiškimą dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo. Pažymėtina, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas nėra kliūtis atlikti tuos procesinius veiksmus, kurių prašoma pateiktame dokumente (CPK 115 straipsnio 4 dalis). Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas 2006 m. spalio 2 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, kurį teisėjas 2006 m. spalio 3 d. rezoliucija priėmė (2t., b.l. 197-198). Pateikto pareiškimo analizė nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeisto procesinės teisės normos. Be to, atsakovas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 141 straipsnio nuostatas, nenurodo, kaip pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo priėmimas gėlėjo sąlygoti netinkamą bylos išnagrinėjimą. Todėl apelianto argumentai dėl procesinių teisės normų pažeidimo atmestini, kaip visiškai nepagrįsti. Naudotos transporto priemonės pirkimo sutartis ((1 t., b.l. 55-56) ir transporto priemonės pasas patvirtina (1 t., b.l. 57-58), kad atsakovas Vokietijoje įsigijo baltos spalvos automobilį BMW 318, kurio identifikacinis numeris yra (duomenys neskelbtini). Muitinės deklaracijoje (1t., b.l. 54) nurodyta, kad A. A. įmonė 2002 m. birželio 3 d. iš Vokietijos įvežė BMW 318E, baltos spalvos, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), deformuota priekinė dalis, jis 2002 m. birželio 11 d. patikrintas muitinėje. Deklaracijoje, kurią ieškovas vėliau pateikė VĮ „Regitra”, Kauno filialui įregistruodamas nupirktą automobilį savo vardu, įrašas „spalva balta” yra ištaisytas į „juoda” (1t., b.l. 60). Pažymoje-sąskaitoje Nr. 078426 nurodyta, kad 2003 m. kovo 22 d. V. K. perka automobilį BMW 318, kurio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), spalva – juoda (1 t., b.l. 7) . Ieškovas 2003 m. balandžio 8 d. tokį automobilį įregistravo VĮ „Regitra”, Kauno filiale, automobiliui išduotas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l.5). Ieškovas 2004 m. vasario 3 d. nuvykęs į VĮ „Regitra” Kauno filialą, buvo informuotas, kad jo automobilio numeriai gali būti perkalti. Tyrimą atlikęs specialistas pateikė išvadą, kad juodos spalvos automobilio BMW su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) yra pakeistas perkalant atskirus simbolius, t. y. pakeičiant automobilio identifikacinį numerį (duomenys neskelbtini). Išvadoje pažymėta, kad originali automobilio spalva nepakeista (baudžiamoji byla Nr. 54-1-497-02 b.l. 90-91). Nustačius tikruosius automobilio, paimto iš V. K., identifikacinius numerius, kurie yra(duomenys neskelbtini), nustatytas automobilio tikrasis savininkas - Ž. Z. ir jam automobilis grąžintas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą pagrįstai konstatavo, kad atsakovas pardavė automobilį ieškovui, todėl jis privalo garantuoti (patvirtinti) nuosavybės teisę į automobilį (CPK 6.317 straipsnio 2 dalis). Pardavėjo pareiga garantuoti, kad parduodamas daiktas priklauso jam ir kilus ginčui suponuoja pardavėjo pareigą įrodyti turėtą nuosavybės teisę į parduotą daiktą. Todėl, kaip pagrįstai nurodė teismas, pardavus ne baltos, o juodos spalvos automobilį, atsakovas turi įrodyti, kad jis turėjo nuosavybės teisę į šį automobilį. Aukščiau minėtos bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas negalėjo įrodyti, kad jis Vokietijoje įgijo ne baltos, bet juodos spalvos automobilį (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Taigi byloje surinkti dokumentai patvirtina, kad atsakovas netinkamai vykdė pagrindinę pareigą perduoti daiktą ir užtikrinti, kad jam priklauso nuosavybės teisės į jį. Todėl pagal CK 6. 307 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsakovui neįrodžius, kad pagal 2003 m. kovo 22 d. automobilio pirkimo – pardavimo sutartį pardavė ieškovui jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, ieškovo (pirkėjo) reikalavimu yra pagrindas šią sutartį pripažinti negaliojančia. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą 2003 m. kovo 22 d. automobilio pirkimo pardavimo sutarčiai ginčyti. Atsakovas teigia, kad šiai sutarčiai ginčyti yra nustatytas sutrumpintas trejų metų senaties terminas (CK 1.125 str.5 d. 2 p, 8 p). Tačiau CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytas sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas taikomas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų, o CK 1. 125 starispnio 8 dalyje numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas dėl padarytos žalos atlyginimo. Tuo tarpu ieškovas ginčija 2003 m. kovo 22 d. automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, kuriai minėti ieškinio senaties terminai netaikomi.
Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies pirmu punktu,
nutaria:
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.