Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-07-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2082-891/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-07-02
Bylos Nr.
1-2082-891/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33601-2015-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Kaltinamasis
A. G.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-2082-891/2015Proceso Nr. 1-01-1-33601-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2., 1.2.14.1.2.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,sekretoriaujant Agnei Sarnačinskaitei,dalyvaujant prokurorui Dainiui Kunigėliui,kaltinamojo gynėjai advokatei Silvai Mardosaitei,vertėjai Eglei Smailienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirba, registruotas darbo biržoje gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus: 1) 2005-04-21 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2013-04-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesių viešųjų darbų bausme, atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. G., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2015-06-15 apie 13 val., įsibrovė pro išdužtą langą į UAB „Senevita“ reabilitacijos centro teritorijoje esančias patalpas Baldžio g. 33, Vilniuje, kur iš vidaus pasikėsino pavogti UAB „Senevita“ priklausančius dešimt basonų, bendros 70 € vertės, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas A. Ž..

Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino. Jis nurodė, jog 2015-06-15 iš ryto su draugais, kurių iš esmės nepažįsta, nuvažiavo prie ežero, ten gėrė alkoholinius gėrimus. Jo nepažįstami draugai išvažiavo keturiese su mašina, o jis liko prie ežero, dar išgėrė alaus ir užsnūdo. Pabudęs nusprendė eiti į autobusų stotelę, bet kelio nežinojo, todėl ėjo per mišką, pro kažkokius pastatus, nes prie tų pastatų buvo stotelė. Jis eidamas pro pastatus pastebėjo, kad ant vieno lango palangės stovi kažko prikrautas maišas, todėl priėjo pasižiūrėti, kas jame yra. Taigi jis prie to maišo atsidūrė atsitiktinai. Tuo metu prie jo priėjo liudytojas ir paklausė, ką jis čia daro, nebeleido jam išeiti ir iškvietė policiją. Langas, ant kurio palangės stovėjo maišas, anot kaltinamojo, buvo pravertas, bet neišdaužtas. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis, įvykio vietos apžiūros protokole negalėjo nurodyti prie kurio lango jis buvo nuėjęs.

Motyvuojamoji dalis

Nepaisant to, jog kaltinamasis A. G. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, kaltinamojo kaltė pilnai yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismo įvertintais įrodymais: iš dalies paties kaltinamojo parodymais, liudytojo parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitais įrodymais.

Liudytojas A. Ž. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog jis dirba UAB „Senevita“ ūkio skyriaus vadovu. 2015-06-15 apie 13 val. jis, apeidamas įmonės teritoriją, pastebėjo iš pastato per pirmo aukšto langą iššokantį žmogų, su ant palangės laikytu maišu. Jis pamatė kaltinamąjį, kaip jis iššokinėjo pro langą, o maišas, stovėjęs ant palangės, buvo jam kaip atramos taškas. Jis matė tiek maišą, tiek ir kaltinamąjį ant palangės vienu metu. Pribėgęs prie jo paklausė, ką jis daro, tačiau tas žmogus kažką numykė, pasakė, kad čia ne jo maišas, pradėjo sakyti atsiprašau ir norėjo pasišalinti. Jis – liudytojas, kaltinamajam neleido išeiti, iškvietė policiją telefonu Nr. 112. Sklindančio alkoholio kvapo nuo kaltinamojo nejautė. Pastatas, iš kurio norėta pavogti basonus, yra senas administracinis, šiuo metu nenaudojamas, bet prižiūrimas, užrakintas, iki šiol buvo ir su langais. Pirmadienį rytą – 2015-06-15, jam kiemsargis pranešė, jog yra išdaužti trys ar keturi langai. 2015-06-12 – prieš savaitgalį, langai dar nebuvo išdaužti. Jis iš ryto pirmadienį nuėjo pasižiūrėti, bet nesiėmė priemonių langus suremontuoti. Taip pat pastebėjo, kad ir durys, prie to lango, per kurį lipo kaltinamasis, sugadintos, bet per tokį sugadinimą į vidų patekti nėra galimybės. Tų durų skląstis buvo uždėtas iš vidaus. Langas per kurį iššokinėjo kaltinamasis buvo išdaužtas. Kaltinamasis įsilaužimui skirtų įrankių neturėjo, tačiau turėjo elektrošoką. Pati pastatų teritorija yra aptverta nuo gatvės pusės, tačiau nuo miško pusės į ją lengvai patenkama. Basonai, kuriuos norėta pavogti yra nerūdijančio metalo, tačiau jie įmonėje yra nurašyti ir nenaudojami, kadangi neatitiko higienos normų. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu naudojami plastmasiniai basonai kainuoja apie 4,5 €, jie su įmonės direktoriumi šiuo basonus įvertino po 7 €, bendra vertė 70 €, t. y. nepaisant to, jog jie nurašyti, jie vis tiek turi vertę ir priklauso įmonei.

Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota vieta – UAB „Senevita“ teritorija, esanti Balžio g. 33, Vilniuje. Teritorija nuo gatvės aptverta tvora, vartai atidaryti. Vieno nenaudojamo pastato keli langai išdaužti. Langas, esantis prie įėjimo durų, išdaužtas, stiklo šukės guli tiek pastato viduje, tiek ir išorėje. Įėjimo durys apgadintos, tačiau užrakintos. Langai taip pat užrakinti. Taip pat apžiūrėtas medžiaginis maišas, matosi, jog jame yra metaliniai basonai (b. l. 11-16).

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtina kaltinamajam A. G. pareikštą kaltinimą. Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu pripažino, jog buvo nusikaltimo vietoje, buvo priėjęs prie maišo, kuriame buvo sukrauti basonai, tačiau neigė, jog jis norėjo šios basonus pagrobti. Anot kaltinamojo jis tiesiog atsitiktinai viduryje miško atsidūrė prie to maišo su basonais. Teismas, visų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų kontekste, kritiškai vertina kaltinamojo parodymus apie jo atsiradimo nusikaltimo vietoje aplinkybes, apie jo atsiradimo šalia grobiamų daiktų aplinkybes ir ketinimus, kaip neįtikinančius, nelogiškus, nesutampančius su kitais byloje esančiai įrodymais (liudytojo parodymais ir apžiūros protokolu) ir jais šioje dalyje netiki bei nesivadovauja. Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog atvyko pailsėti prie ežero su pažįstamais, tačiau paprašytas nurodyti pažįstamų asmenų duomenis, to padaryti negalėjo ir pasakė, kad jie praktiškai nepažįstami. Kaltinamasis nurodė, jog buvo ganėtinai girtas, tačiau liudytojas nurodė jog jokio alkoholio kvapo nejautė. Anot kaltinamojo, maišas su basonais stovėjo ant palangės lango, kuris buvo pravertas, o ne išdaužtas, tačiau iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog minėtas langas yra išdaužtas. Liudytojas A. Ž. aiškiai ir logiškai papasakojo kaip jis sulaikė kaltinamąjį, kaip jis matė jį iššokantį pro langą, nurodė aplinkybes, kada pastebėjo išdaužtus langus ir pan. Abejoti tokiais liudytojo parodymais pagrindo nėra, be to, šie parodymai sutampa tarpusavyje ir su kitais byloje esančiais įrodymais, taip pat iš dalies ir su kaltinamojo parodymais. Apibendrindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, kad kaltinamasis A. G. per langą įsibrovė į patalpas ir pasikėsino iš ten pagroti 10 basonų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas liudytojo. Kaltinamasis A. G. šią nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į patalpas ir paėmė ten buvusius daiktus – basonus, todėl kaltinamojo A. G. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo gynėja teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kam priklausė turtas, o kadangi liudytojas nurodė, kad turtas yra nurašytas, jį reiktų vertinti kaip bevertį.

BK 178 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota vagystė, jog tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-428/2011). Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, jog nėra pagrindo tikslinti basonų, kuriuos kėsintasi pagrobti, vertės. Aplinkybė, jog nerūdijančio metalo gaminiai turi atitinkamą vertę yra savaime suprantama, o pačių daiktų – basonų, paskirtis iš esmės atitinką ir vietą, kurioje jie buvo, reabilitacijos centrą. Šios aplinkybės neleidžia teismui abejoti, jog turtas – basonai, turi materialinę vertę, priklauso UAB „Senevita“ ir yra svetimas A. G..

Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną apysunkį turtinį nusikaltimą, nusikaltimas nebaigtas, veikė tiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgia ir į pagrobto turto konkrečią vertę, žala nepadaryta, kadangi kaltinamasis buvo sulaikytas nusikaltimo vietoje. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: A. G. naują tyčinį nusikaltimą padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas. A. G. nedirba, iš viso yra teistas 2 kartus, praeityje yra trauktas ir administracinėn atsakomybėn už smulkias vagystes. Teismas, įvertinęs visumą reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui aplinkybių, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant už nusikaltimą su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmę – areštą, kurio dydis nustatytinas artimesnis sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

A. G. laikinajame sulaikyme išbūto laiko klausimas spręstinas BK 66 straipsnyje numatyta tvarka.

Baudžiamojoje byloje iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gautas prašymas, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteisti iš kaltinamojo 46,32 € antrinės teisinės pagalbos išlaidų – advokato užmokestį. Šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, teismas turi teisę nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo. Teismas sprendžia, kad toks prašymas netenkintinas. Asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis, todėl kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, jog gynėjo dalyvavimas nagrinėjant byla pagreitinto proceso tvarka būtinas. Būtent šia nuostata teismas ir vadovavosi paskirdamas kaltinamam gynėją. Šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Todėl Vilniaus valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-303 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, bei nubausti jį 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme, pastarąją atliekant areštinėje.

Į šios bausmės laiką pagal BK 66 straipsnį įskaityti A. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-06-15 iki 2015-06-17 (dvi dienas).

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo A. G. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš kaltinamojo A. G. 23,16 € antrinės teisinės pagalbos išlaidų netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikrasTeisėjas Arūnas Budrys