Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. N., I. M. bei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime bei patvirtintais teismo posėdžio metu: (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos R. N., suinteresuotų asmenų L. N. bei I. M. tėvas V. A. N. Pareiškėja nuo 1991 metų gyveno kartu su tėvu šiam priklausančiame bute, čia liko gyventi ir po tėvo mirties, todėl yra priėmusi tėvo palikimą faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Prašomo fakto nustatymas sukels pareiškėjai teisines pasekmes, kadangi ji turės teisę paveldėti tėvui priklausantį turtą.

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. N. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos R. N. atstovė advokatė Kristina Mikolaitė prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja R. N., po tėvo mirties likusi gyventi tėvo bute, iš karto ėmė butą remontuoti, mokėjo mokesčius už butą. Nors mokesčių knygelių už 2000 m. pateikti neturi galimybių, tačiau įsiskolinimo už butą niekada nebuvo, kas rodo, kad pareiškėja butą valdė kaip savo nuo pat tėvo mirties. Pareiškėja į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl nežinojimo, vėliau dėl sunkios turtinės padėties, tačiau faktiškai yra priėmusi tėvo palikimą.

Suinteresuotas asmuo L. N. teismo posėdžio metu sutiko su pareiškimu.

Suinteresuotas asmuo I. M. teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko, dėl buto pretenzijų neturi.

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b.l. 44). Teisme gautas suinteresuoto asmens atsiliepimas, kad su pareiškimu sutinka, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 34-35).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Proceso dalyvių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad V. A. N. yra pareiškėjos R. N. tėvas (b.l. 6). V. A. N. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 5). Po V. A. N. mirties atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, kadangi V. A. N. testamento nebuvo sudaręs (paveldėjimo byla 133/2006 m.) (LR CPK 5.2 str. 2 d., 5.13 str.). Šiuo metu yra likęs nepaveldėtas V. A. N. nuosavybės teise priklausantis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 10, 11-16). Pareiškėja į notarą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą nustatytu terminu nesikreipė, todėl paveldėjimo byla po Vytauto A. N. mirties buvo užvesta Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Nepriemokų išieškojimo skyriaus pareiškimu priimti palikimą valstybės vardu, paveldėjimo teisės liudijimas niekam išduotas (b.l. 16). Pareiškėjos ir jos atstovės teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad pareiškėja po tėvo mirties gyvena šiam nuosavybės teise priklausiusiame bute, prižiūri ir rūpinasi nekilnojamuoju turtu kaip savu, patvirtino ir suinteresuoti asmenys L. N. bei I. M.. Šias aplinkybes taip pat tvirtina ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žiežmarių m. seniūnijos išduota pažyma apie tai, kad R. N. nuo pat 1991 metų yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 9), taip pat pažymos apie apmokėjimą už suvartotą elektros energiją, vandenį nurodytu adresu (b.l. 17-21).

Suinteresuoti asmenys į po tėvo mirties likusį turtą nepretenduoja, ginčo dėl palikimo nėra.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Vytauto A. N. duktė R. N. iš karto po palikėjo mirties priėmė mirusio tėvo palikimą, nes turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, t.y., palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio tėvo turtą negavo. V. A. N. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja mirusio V. A. N. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265-270 str. ir 448 str., teismas

nusprendžia:

R. N. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė tėvo V. A. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2000 m. rugpjūčio 18 d., palikimą, po jo mirties faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.