Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Linai Urbonienei, kaltinamajam L. G., kaltinamojo gynėjui advokatui Valerijui Kirpičnikovui, kaltinamajam K. M., kaltinamojo gynėjai advokatei Kristinai Sandrai – Butvilienei, nukentėjusiajam A. G., vertėjai Olgai Macijauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. G., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnį, ir

K. M., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis,(duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teistas Biržų rajono apylinkės teismo 2010-05-27 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, 4 MGL dydžio bauda, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. G. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

jis, 2021-07-25, apie 19.40 val., viešoje vietoje, prie namo, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad be pateisinamos priežasties tyčia sudavė vieną smūgį A. G. į galvos pakaušio sritį tuo sukeldamas nukentėjusiajam A. G. fizinį skausmą, po ko pakvietė K. M., su kuriuo bendrai pargriovė A. G. ant žemės ir bendrais veiksmais tyčia sudavė tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau dviejų smūgių kojomis ir rankomis pastarajam į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajam A. G. fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas nugaros dešinėje, kairėje plaštakoje, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrukdymu, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės tvarką. Šiais savo veiksmais L. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

jis, 2021-07-25, apie 19.40 val., viešoje vietoje, prie namo, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad be pateisinamos priežasties kartu su L. G. pargriovė A. G. ant žemės ir bendrais veiksmais tyčia sudavė tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau dviejų smūgių kojomis ir rankomis pastarajam į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajam A. G. fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas nugaros dešinėje, kairėje plaštakoje, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrukdymu, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės tvarką. Šiais savo veiksmais K. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. G. savo kaltę pripažino visiškai, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad jis faktiškai gyvena daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) cokoliniame aukšte. Į jo kambarį pro atidarytą langą pradėjo kristi nuorūkos ir kaltinamasis pagalvojo, kad nuorūkos galėjo mėtyti jo kaimynas A. G., kuris gyvena aukščiau. Įvykio kaltinamasis buvo išgėręs. Išėjo į lauką ir pamatė einantį A. G.. Kaltinamajam nepatiko, kad A. G. galėjo numesti nuorūkas, todėl nutarė prieiti prie nukentėjusiojo pasikalbėti. Priėjęs pasikalbėti, nukentėjusysis jo atžvilgiu pasakė keletą negražių žodžiu, dėl ko kaltinamasis susinervino ir sudavė A. G. smūgius, kurie nurodyti kaltinime. Ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta, iš dalies jau atlygino bei įsipareigojo atlyginti likusios 100 eurų. Po šio įvykio kaltinamasis nukentėjusįjį A. G. atsiprašė, nukentėjusysis jam jokių pretenzijų ir jie susitaikė. Esant šioms aplinkybėms, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu prašo nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. M. savo kaltę pripažino visiškai, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad įvykio dieną jis, L. G. ir (duomenys neskelbtini) vardu I. vartojo alkoholinius gėrimus. Kai išsiskirstė, kaltinamasis namo kieme liko kalbėtis su kaimynu, o L. nuėjo už namo link gatvės. Po kokių dešimties minučių L. sugrįžo ir pasakė, kad jis sumušė žmogų, parašė nueiti pažiūrėti. Priėję K. M. pamatė gulintį žmogų. Kaltinamasis pritūpė prie jo ir sudavė ranka kelis smūgius nukentėjusiajam į veidą. Po šio įvykio kaltinamasis nukentėjusįjį atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido, jokių pretenzijų neturi ir jie susitaikė. Dėl šių priežasčių K. M. baudžiamąją bylą jo atžvilgiu prašo nutraukti kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius.

Tokiu būdu L. G. ir K. M., kurie kaltinami nesunkaus nusikaltimo padarymo, savo kaltę pripažino visiškai ir po kaltinamojo akto paskelbimo pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybes nekelia abejonių, prokurorė bei advokatai sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, baudžiamoji byla nagrinėtina iš esmės sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Be visiško L. G. bei K. M. prisipažinimo, jų padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir kiti byloje surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. G. parodė, kad jis gyvena pažymoje nurodytu adresu su savo mama J. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. 2021-07-25, apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) jis su savo mama laistė gėles ir daržoves pasodintas prie namo laiptinės. Ten turi savo darželį. Mama nusprendė nueiti į parduotuvę ir paliko jį vieną tvarkyti darželio. Grįžusi mama prisėdo netoli darželio prie jos priėjo buvusi kaimynė J., o jis toliau jį ravėjo ir laistė. Prie jo priėjo jam nepažįstamas ir pirmą kartą matomas vaikinas. Minėtas vaikinas buvo apsirengęs raudonos spalvos džinsinėmis kelnėmis. Vaikinas pradėjo kabinėtis prie jo ir kaltinti, kad pas jį į kambarį įkrito nuorūka nuo neva jo rūkomų cigarečių ir sudegino sofą. Kalbant su vaikina išsiaiškino, kad jis gyvena cikloniniame (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) namo aukšte, tada jis jam atsakė, kad nerūko toje vietoje kur yra jo langai. Jis pasakė, kad geriau aiškinasi kaip atvyks policijos pareigūnai, nes jis to nepadarė kuo jis mane kaltina. Tada jis pritūpė prie namo laiptinės ir pradėjo skambinti policijai, prie jo, visai šalia priklaupė ir vaikinas su raudonomis kelnėmis. Jam tupint minėtas nepažįstamas vaikinas smogė jam į galvos sritį ir jis nukrito. Tada nukritęs pajuto smūgius į galvos ir nugaros sritį, dėl ko pajuto fizinį skausmą. Vaikinas iš niekur nieko baigė mušti jį ir kažką pasakęs, būtent ką jis nesuprato, nuėjo už namo kampo. Po trumpo laiko tarpo vaikinas raudonomis kelnėmis grįžo su dar vienu vaikinu, kuris buvo tamsiai apsirengęs ir tada jau abu vaikinai pradėjo kabinėtis prie jo ir jo mamos dėl sugadintos sofos. Ir tuomet abu jam nepažįstami vaikinai pradėjo jį talžyti. Spardė kojomis į nugaros ir galvos sritį, buvo rankomis užsidengęs veidą. Jis rėkė, kad jam skaudą, tačiau vaikinai nesiliovė. Tik kai atvyko policijos pareigūnai jie nustojo jį mušti. Po šio įvykio jis buvo pristatytas į Vilniaus RVUL, Šiltnamių g. 29, kur jam nustatyta krūtinės ląstos ir nugaros sumušimai. Dėl šio įvykio jis patyrė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 27-28).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. G. parodė, kad liudytojo teisės ir pareigos jam išaiškintos, jas suprato. Parodymus duos valstybine lietuvių kalba, vertėjas jam nereikalingas. Nori papildomai parodyti, kad su asmenimis, kurie 2021-07-25, apie 19.40 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kieme, prieš jį panaudojo smurtinius veiksmus, niekada anksčiau nebendravo, dėl mėtomų nuorūkų iš balkono, su jais žodinių konfliktų neturėjo. Taip pat nori patikslinti, kad jam būnant ant įėjimo durų laiptelių, vyras su raudonomis kelnėmis, su dešinės rankos kumščiu sudavė jam vieną kartą į galvos pakaušio sritį, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą. Pažymėtina, kad minėtas, po smurto į galvą daugiau jo nemušė ir nuėjo už namo kampo. Po penkių minučių vyras su raudonomis kelnėmis grįžo su kitu vyresniu vyru, kuris buvo apsirengęs tamsiais rūbais. Abu šiuos vyrus galėtų atpažinti. Tada šie vyrai pradėjo jį mušti, t. y. pargriovė jį priekine kūno dalimi ant žemės ir sudavė smūgius kojomis, tikslaus skaičiaus suduotų smūgių nurodyti negali, tačiau mano, kad jų buvo nemažiau kaip 10 (dešimt). Jam su kojomis buvo pataikyta į galvą, nugarą ir abu šonus. Jis rankomis dengė veidą ir pilvą, pradėjai rėkti, nes pajuto labai stiprų fizinį skausmą. Tuo momentu atvyko policijos pareigūnai, pagal jo iškvietimą telefonu, kurie sulaikė minėtus vyrus. Po to VGMPS medikai jį nuvežė į RVUL. Vėliau jis buvo nuvykęs į VTMT Vilniaus skyrių, kur buvo apžiūrėtas teismo medicinos eksperto ir buvo surašyta abdukcija. Šio konflikto liudytoja yra jo motina J. G. ir kaimynė J. Ž.. Civilinio ieškinio klausimą spręs vėliau, priklausomai nuo įtariamųjų pozicijos, dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Jis pageidautų, kad jo atžvilgiu smurtavę vyrai, būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Daugiau nieko parodyti nenori (t. 1, b. l. 51-52).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. G. parodė, kad ji yra A. G., gim. (duomenys neskelbtini)m., mama. 2021-07-25, apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ji su sūnumi laistė gėles ir daržoves pasodintas prie namo laiptinės. Ji nuėjo į parduotuvę ir paliko sūnų vieną. Grįžusi prie namo atsisėdo šalia, o sūnus toliau laistė ir ravėjo darželį. Tada prie jos sūnaus atėjo vaikinas, kurio ji nepažįsta, tik žino, kad gyvena cokoliniame aukšte adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Minėtas vaikinas buvo apsirengęs raudonomis sportinėmis kelnėmis, be viršutinių marškinėlių ir su savimi turėjo stiklinę su rudos spalvos skysčiu. Vaikinas pradėjo kabintis prie jos sūnaus, kaltindamas jos sūnų, kad pas juos įkrito nuorūka ir sudegino, ar tai neva sugadino sofą. Tada sūnus pasakė, kad jis nerūko prie lango, kadangi ten pasodintos gėlės ir jo nuorūka niekaip negalėjo sudeginti sofos. Sūnus pasakė, kad iškvies policiją ir atvykus pareigūnams viską išsiaiškins. Tada jos sūnus atsitūpė prie laiptinės ir pradėjo skambinti policijai, tada prie jo priklaupė vaikinas su raudonomis kelnėmis ir pradėjo klausyti jos sūnaus ką kalba telefonu. Kuomet jie abu tupėjo vaikinas su raudonomis kelnėmis iš dešinės savo rankos smogė jos sūnui į galvos sritį. Po smūgio jos sūnus nukrito. Tada raudonkelnis vaikinas atsistojęs sudavė daugybę kartų savo rankomis jos sūnui į įvairias kūno vietas. Vaikinas baigė mušti jos sūnų ir kažką pasakęs nuėjo už namo kampo. Ji ėjo iš paskos ir stebėjo, kur eina minėtas vaikinas. Matė kaip jis nuėjo konkrečiai į aikštelę už namo, kur stovėjo trys vyrai su šunimi, tai pamačiusi ji grįžo prie sūnaus, sakydama, kad einam namo. Tada iš už namo kampo grįžo du vaikinai, tas pats vaikinas su raudonomis kelnėmis, ir kitas nepažįstamasis, bei pradėjo kabinėtis prie jų dėl sugadintos sofos. Jos sūnus stovėjo prie laiptinės turėklų ir abu vaikinai ji pradėjo mušti rankomis į įvairias kūno sritis. Kaip mušė tikslia negali atsakyti, nes vienas vaikinas stovėjo iš vienos pusės, kitas iš kitos. Jos sūnui nukritus ant žemės, abu vaikinai pradėjo jį spardyti į pilvą ir į galvą. Ji pradėjo rėkti, kad vaikinai baigtų, o jos sūnus rusų kalba pradėjo rėkti: ,,skauda, skauda“. Bet vaikinai nebaigė ir spardydami jos sūnų kaltino jį, kad jis sudegino sofą. Ji iškvietė greitąją. Pas ją vaikinas raudonomis kelnėmis reikalavo, kad ji įleistų juos į namo laiptinę. Ir pasakė, kad skaičiuoja iki trijų, kitaip jos sūnui blogai baigsis. Tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai. Kuomet minėtus vaikinus sulaikė policijos pareigūnai pamatė, kad jos sūnus yra visas kruvinas ir laikosi už galvos, bei už pilvo. Tuomet atvažiavusi GMP brigada išvežė jos sūnų į Vilniaus RVUL, Šiltnamių g. 29. Kokie sužalojimai nustatyti jos sūnui nežino. Vaikinų, kurie mušė jos sūnų nepažįsta, vardų nežino. Prie sūnaus jau ne pirmą kartą taip prisikabina asmenys iš to pačio cokolinio buto, maždaug prieš dvi savaites buvo prisikabinęs vaikinas sakydamas jos sūnui, kad jis rūko ,,Marlboro“ cigaretes ir jo nuorūkos krenta. Tačiau jos sūnus atsakė, kad rūko ,,Denim“, tai gali patvirtinti ir ji. Šis susitikimas baigėsi taikiai, apsiėjo tik pokalbiu. Daugiau apie šį įvykį papasakoti nieko negali (t. 1, b. l. 65-66).?????

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. Ž. parodė, kad lietuvių kalbą supranta ir moka. Ji nenaudoja mobilaus ryšio telefono, tad su ja galima susisiekti per jos sūnų V., tel. Nr. (duomenys neskelbtini). 2021-07-25, apie 19.00 val., ji ėjo pasivaikščioti (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) g. ir prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo ji pamatė ten sėdinčią savo buvusią kaimynę J. J. buvo su savo sūnumi A., kuris ravėjo prie namo esantį darželį. Iš niekur nieko atėjo vaikinas, kaip buvo apsirengęs nepamena, ir pradėjo sakyti A., kad jis mėto nuorūkas. Ir paguldęs A.pradėjo jį spardyti kojomis. Baigęs spardyti A., nepažįstamas vaikinas nuėjo už namo kampo ir grįžo su kitu vaikina. Kaip antrasis vaikinas atrodė ji neatsimena. Abu vaikinai pradėjo mušti A.. Bemušant atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė minėtus asmenis. Kaip vaikinai tiksliai atrodė ir buvo apsirengę negali nurodyti, kadangi ji viena akimi visiškai nemato. Daugiau apie įvykį papasakoti nieko negali (t. 1, b. l. 73).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. Ž. papildomos apklausos metu parodė, kad ji papildomai nori parodyti, kad jai šiandien, t. y. 2021-12-10 buvo pagarsinti jos parodymai, kurios davė 2021-07-26 apklausos metu. Tai pat jai šiandien buvo parodyti vaizdo įrašai iš policijos BODY A. N. papildomai dėl minėto įvykio ji tikrai parodyti negali. Tik gali dabar patikslinti, kad nors ji ir pasakė anksčiau apklausos meta, kad abu vaikinai pradėjo mušti A. G., tačiau ji negali tiksliai pasakyti kaip mušė A.antras vaikinas. Ji dabar tiksliai dėl minėto įvykio nieko neatsimena, kaip mušė antras vaikinas ji tikrai neatsimena. Atsimena, kaip A.spardė pirmas vaikinas (kaip jis buvo apsirengęs tikrai neatsimena), jis spyrė gulinčiam ant žolės A. nemažiau kaip 3-4 kartus į nugarą, į įvairias kūną vietas (kokiomis aplinkybėmis nukrito A. G. ant žolės ji nematė, neatsimenu). Po ko minėtas 1-as vaikinas nuėjo už namo kampo, po ko grįžo su kitu vaikina, jai nepažįstamu, kuri ji nei atpažinti, nei apibūdinti irgi negali. Ji tikrai dabar negali pasakyti kaip mušė, spardė antras vaikinas kartu su pirmo vaikina A. G.. Kodėl ji dabar negali parodyti, kaip antras vaikinas mušė A. G. ji nežino. Ji tik atsimena, kaip pirmas vaikinas nuėjo už kampo, sakydamas rusiškai: „Reikia jį damušti“. Po ko atsimena, kaip minėtas pirmas vaikinas atsivedė antrą vaikiną, kurio ji nepažįsta bei negali nei apibūdinti, nei atpažinti. O toliau ji nieko neatsimena. Nuo įvykio praėjo pakankamai daug laiku, jai sunku dabar atsiminti įvykio aplinkybės. Ji nebuvo tą vakarą girta. Dar atsimena, kaip atvyko policininkai ir minėtus vaikinus sulaikė, t. y. kaip sulaikė ji matė. Kaip antras vaikinas mušė A. ji neatsimena. Tik atsimena, kaip A. spardė pirmas vaikinas, po ko nuėjo už namo kampo, po ko grįžo su kitu vaikinu. O toliau ji nieko neatsimena. Kodėl dabar neatsimena, nežino. Po įvykio ji minėtų vaikinų nematė. A. G. niekur nedirba, jam padeda jo motina, kaip jos motina jai papasakojo, tai A. yra problema dėl skrandžio, o dėl jo psichikos, t. y. ar turi jis problemos ji nežino, nieko negirdėjo. Ji porą kartą matė A. išgėrusi laukė, tačiau jis nėra alkoholikas. Daugiau dėl minėto įvykio ji tikrai nieko negali parodyti. Ji pati yra sergantis žmogus, kairės akys glaukoma. Dar turi hipertenziją, širdies nepakankamumas. Kodėl ji dabar neatsimena kaip sumušė antras vaikinas kartu su pirmu vaikinu A. G., ji nežino. Daugiau ji tikrai nieko negali parodyti. Prašo daugiau jos nekviesti į policiją, nes ji yra sergantis žmogus ir daugiau ji nieko naujo neatsimins ir nepasakys. Tuo labiau, kad nuo įvykio praėjo pakankamai daug laiku. Todėl ko toliau nuo įvykio, to mažiau ką ji gali ir atsiminti (t. 1, b. l. 78-79).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. P. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinėje. 2021-07-25, apie 20.00 val., kartu su vyr. patruliu A. N. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kieme, mušasi trys vyrai. Vienas su raudonais šortais. Kai atvyko į įvykio vietą, tai pamatė ant žemės sėdinti sumuštą vyrą, tai buvo A. G., kuris skundėsi galvos ir dešinio šono skausmais. Šalia jo buvo jo motina J. G.. Taip pat prie minėto namo buvo du piliečiai, tai L. G. (su raudonos spalvos kelnėmis, be viršutinių drabužių) ir K. M. (apsirengęs tamsios spalvos drabužiais). Paklausus ant žemės sėdinčio A. G. kas jį sumušė jis nurodė, kad jį sumušė abu minėti L. G. ir K. M.. Šį faktą patvirtino jo motina J. G. bei kaimynė J. Ž. (1 t., b. l. 83-84).

2021-08-03 iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus gauta specialisto išvada 2021-08-02 Nr. G1898/2021(01) kurioje konstatuota, kad :

1.A. G. padaryta poodinė kraujosruva nugaros dešinėje, kairėje plaštakoje kietu buku daiktu (daiktais), prie 6-9 paras iki apžiūros.

2. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. G. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą.

3. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais ir galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t.y. 2021-07-25.

4. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie individualias žalojusio daikto savybes, neužsifiksavo.

5. A. G. sužalojimų padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (t. 1, b. l. 58-59).

2021-08-19 atlikta iškvietimo dėl įvykio garso įrašo apžiūrą, kurios metu nustatyta, kad „Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjas A. S., tarnybinėse patalpose, esančiose adresu Algirdo g. 20, Vilniuje, IT medžiagoje Nr. 01-1-25135-21, atliko iš BPC gauto pranešimo įrašo, kuriam suteiktas Nr. 2021_07_25_19-52-58_37067450765.mp3, apžiūrą (perklausą), panaudojant programą "Internet Explorer". Perklausant minėtą garso įrašą girdisi du balsai : Bendrojo pagalbos centro operatoriaus (vyriškas balsas) - BPC ir moteriškas balsas, kuris neprisistato ir yra pranešėjos - PR. Pokalbis vyksta lietuvių kalba. Garso įrašo trukmė - 01.47 min.

PR : Sveiki, čia muštynės prasidėjo ...

BPC : Prasidėjo muštynės ? Kokiame mieste ponia ? Miestas koks ?

BPC : Nėra tokio miesto - (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) miestas, taip ?

PR : Taip.

BPC : (duomenys neskelbtini), čia bute ar kieme, kur čia tos muštynės ?

PR : Kieme prasidėjo.

PR : Ten, palaukit, lygtai trys žmonės. Ten vaikinas su raudonais šortais.

PR : Taip.

PR : Aš tik vieną vaikiną matau, ten ...

PR : Aš čia nežinau, čia reikėtų klausti ...

PR : Man atrodo, kad reikėtų.

PR : Taip.

BPC : Supratau, gerai, informuosime, policiją informavom ir "greitąją" informuosime. Kiek tam sumuštam metų, kuris sumuštas ?

PR : Pakartokite klausimus.

PR : Nu, (duomenys neskelbtini) kažkur ...

PR : Taip.

PR : Aš ..., guli ant žemės, aš nežinau kas ten sumušė.

PR : Taip.

BPC : Supratau, gerai, informavome policiją ir "greitąją", ačiū už pranešimą.

Garso įrašo pabaiga." (t. 1, b. l. 96-97).

2022-01-24 atlikta iškvietimo dėl įvykio garso įrašo apžiūrą, kurios metu nustatyta, kad „Peržiūrėjusi garso įrašus iš BPC yra nustatyta, kad 19:50:12 val. paskambino nukentėjusysis A. G., kuris pasakė, kad girtas žmogus laukė, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kabinėjosi. triukšmauja. Po ko 19:56:20 val. yra užfiksuotas liudininkės J. G. skambutis. Ji kalba verkdama, susijaudinusi, prašė iškviesti medikus, nes yra sumuštas jos sūnus, "sumušė per galvą, į pilvą", "sumušė kojomis" (t. 1, b. l. 100).

2022-01-24 atlikta vaizdo įrašų dėl įvykio apžiūrą, kurios metu nustatyta, kad "Peržiūrėjusi vaizdo įrašus iš BODY CAM (failai "2021_0725_200422_001", "2021_0725_200921_002", "2021_0725_201420_003", nustačiau, kad yra užfiksuotas beveik gulintis ant žolės prie namo sužalotas nukentėjusysis A. G. (ant jo kakto iš dešinės pusės yra raudonos spalvos dėmę, t. y., nubrozdinimai). Į. K. M. pasakė policijos pareigūnui, kad jam nusibodo, kaip jau trečią kartą A. G. jiems į butą, kuris yra cokoliniame aukšte, per savo buto lango iš (duomenys neskelbtini)-o aukšto numetė nuorūką. Į. L. G. irgi pradėjo aiškinti policijos pareigūnui dėl nuorūkos metimo. Į. L. G. apsirengęs tik su raudonos spalvos treningais. Liudininkė J. Ž. pasakė policijos pareigūnui, kad matė, kaip „spardė", „mačiau kaip spardė, daugiau nieko nemačiau". Nukentėjusiojo motina J. G. pasakė, kad minėti vaikinai sumušė jos sūnų A. G., pasakė, kad jie spardė kartu abu jos sūnų, spardė į galvą, į pilvą. Po to, kai atvyko medikai, tai policijos pareigūnas jiems paaiškino, kad „dviese suspardė“ (t. 1, b. l. 104).

Motyvuojamoji dalis

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, kad kaltinamieji L. G. bei K. M. įvykdė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jų kaltę patvirtina pačių kaltinamųjų visiškas prisipažinimas, nukentėjusiojo parodymai, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti nuoseklūs parodymai, specialisto išvada, kita rašytinė aukščiau nurodyta bylos medžiaga.

Kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, nes jie viešojoje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką sudavė smūgius nukentėjusiajam A. G. į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas nugaroje ir kairėje plaštakoje, padarydami nukentėjusiajam A. G. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo L. G. bei K. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Nukentėjusysis A. G. ir kaltinamieji L. G. bei K. M. pateikė teismui 2020 m. liepos 26 d. sudarytą susitarimą dėl susitaikymo, pagal kurį jie susitaikė, nukentėjusiajam padarytą žalą kaltinamieji įsipareigojo atlyginti dalimis bei nukentėjusysis kaltinamiesiems jokių pretenzijų neturi, sutinka, kad kaltinamieji būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jiems ir nukentėjusiajam susitaikius (t. 2, b. l. 148).

BK 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai yra išvardintos sąlygos, teismas gali, bet neprivalo kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kas reiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pagal bylos aplinkybes yra tikslinga nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikymo pagrindu gali būti taikomas esant baudžiamajame įstatyme nurodytų imperatyvių pagrindų visumai. Priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi konstatuoti žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalą) bei susitaikymo faktus, taip pat argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-555-788/2015).

K. L. G. bei K. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamieji savo kaltę teisminio nagrinėjimo metu visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, susitaikė su nukentėjusiuoju, raštiškai įsipareigojo nukentėjusiajam atlyginti padarytą žalą dalimis ir įsipareigojo sumokėti likusią žalos dalį Vilniaus teritorinei ligonių kasai. K. L. G. anksčiau neteistas, dirbantis, baustas administracine tvarka, nusikalto būdamas nepilnamečiu. Jis įsipareigojo ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų, nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam neturi. Nors K. M. praeityje teistas 1 kartą, tačiau teismo baudžiamuoju 2010-05-27 įsakymu paskirtą baudą sumokėjo, teistumas senai išnykęs, K. M. visiškai prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, įsipareigojo nukentėjusiajam padarytą žalą atlyginti dalimis, nukentėjusysis jokių pretenzijų kaltinamajam neturi.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad L. G. bei K. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl egzistuoja visos sąlygos taikyti jų atžvilgiu BK 38 straipsnio ir 93 straipsnio nuostatas ir atleisti K. M. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, kaltinamąjį L. G., kaip asmenį padariusį nusikalstamą veiką būdamas nepilnamečiu, o baudžiamąją bylą jų atžvilgiu nutraukti. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant vienerių metų išbandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkams (-ui) padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas veikas.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 438,70 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo A. G. gydymo išlaidų atlyginimo (t. 2, b. l. 28). Teiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. M. pateikė pinigų įmokėjimo kvitus iš kurių matyti, kad kaltinamasis civiliniam ieškovui nukentėjusiojo gydymo išlaidos atlygino, sumokėjo 240.00 eurų. Esant šioms aplinkybėms byla dalyje dėl civilinio ieškinio nutrauktina, kaltinamajam geruoju atlyginus civilinį ieškinį.

Kaltinamajam L. G. ir K. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 ir 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. G., gim. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 3 punktu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-1058-486/2022, L. G. atžvilgiu nutraukti.

Paskirti L. G. auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti L. G. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

K. M., gim. (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, kaltinamajam ir nukentėjusiajam A. G. susitaikius.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-1058-486/2022 K. M. atžvilgiu, nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti kaltinamajam K. M. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Patvirtinti 2022 m. liepos 26 d. tarp kaltinamųjų L. G. ir K. M. bei nukentėjusiojo A. G. pasirašytą susitarymą dėl susitaikymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1058-486/2022.

Bylą dalyje dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos 438,70 eurų dydžio civilinio ieškinio nutraukti, kaltinamajam K. M. atlyginus ieškinį geruoju.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.