Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant Laimai Avižienytei, Karolinai Šlapšinskienei, vertėjaujant Giedriui Račkauskui, Eglei Smailienei,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Čerbauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. vasario 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-171-2022 (ROIK: 22157446885).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija, VTAĮT) vyresniojo patarėjo 2022 m. vasario 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-171-2022 (toliau – ir Nutarimas) T. F. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad ji, būdama mažamečio sūnaus D. F., gimusio (duomenys neskelbtini), motina, neužtikrino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje numatytos pareigos dorai auklėti savo vaiką, taip pat neįgyvendino tėvų valdžios, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje dorai auklėti ir prižiūrėti vaikus, juos išlaikyti atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų pasirengę savarankiškam gyvenimui visuomenėje, o būtent: Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriuje atvejo vadybos metu gauta (duomenys neskelbtini) informacija, kad „nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. stebimas nuolat blogėjantis D. F. elgesys mokykloje, berniukas elgiasi iššaukiančiai, atsikalbinėja, savavališkai pasišalina iš pamokų, meluoja, nuo 2021 m. gruodžio 20 d. tėvai atsisako leisti D. į mokyklą“; 2022 m. sausio 28 d. VTAĮT Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo gautas policijos pranešimas, kad mažametis D. F. kreipėsi į policiją dėl namuose nuolat patiriamo smurto iš motinos sutuoktinio; 2022 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini) socialinė pedagogė pranešė, kad mažametis mokykloje sumušė vaiką, padegė šiukšlinę, mažamečio motina atsisakė vykti į mokyklą. D. F. situacija 2022 m. sausio 31 d. buvo įvertinta remiantis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, nustatytas vaiko apsaugos poreikis. T. F. nesutiko su laikinosios priežiūros taikymu apsigyventi kartu su sūnumi Vilniaus miesto krizių centre ir išsakė norą, kad vaikas būtų paimtas laikinai globai, dėl ko VTAĮT Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą. Baudžiama pakartotinai (bausta 2021 m. rugpjūčio 26 d. pagal ANK 73 str. 1 d.). Nutarime nurodoma, kad šiais veiksmais T. F. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8, 13, 20, 24 straipsnių reikalavimus bei nubausta 60 Eur dydžio bauda (b. l. 17–18).

T. F. (toliau – ir pareiškėja) pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriame nurodo, jog Nutarimas yra nepagristas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas, prašo išnagrinėti visus bylos duomenis įrodymų vertinimo aspektu, ir, priešingai nei nurodyta Nutarime, nutraukti administracinio nusižengimo bylą, nesant jos veiksmuose nusižengimo pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį sudėties.

Skunde nurodoma, kad 2022 m. vasario 17 d. jai surašyto protokolo turinyje (vėliau jo turinys tiesiog atkartotas 2022 m. vasario 22 d. Nutarime) galimai padaryto administracinio nusižengimo esmė nėra atskleista, ji suformuluota tik abstrakčiomis bei formaliomis frazėmis ir tik bendrais bruožais, ir iš viso nėra aišku, ar administracinėn atsakomybėn yra patraukta už tai, kad savo tėvo valdžios nepanaudojo, ar už tai, kad panaudojo ją priešingai vaiko interesams ir kokius konkrečiai veiksmus atliko ar neatliko auklėjant ir prižiūrint mažametį sūnų D. F. Pabrėžiama, kad sūnaus elgesys yra blogėjantis nuo 2019 m. pavasario mėn., kuomet jis įvykdė vagystę iš parduotuvės. Nuo to laiko tėvai bendrauja su Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus darbuotojais, vykdo sudarytą Pagalbos planą. Namuose D. F. elgiasi normaliai, daro pamokas, dėl nesuprantamų priežasčių elgesys ugdymo įstaigoje krypsta neigiama linkme. Mokykloje (progimnazijoje) nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., t. y. nuo mokslo metų pradžios, sūnaus elgesys vis blogėjo. Su tėvu darė viską, kad koreguotų jo elgesį: nuolat bendravo su mokyklos mokytojais ir socialinėmis pedagogėmis, lankėsi su D. F. pas psichologą ir psichiatrą. Ieškojo priežasties netinkamo jo elgesio progimnazijoje ir viešosiose vietose. 2021 m. gruodžio mėn. D. F. elgesys progimnazijoje tapo pavojingu ne tik jam, tačiau ir kitiems moksleiviams: 2021 m. gruodžio 7 d. grasino mokytojai, 2021 m. gruodžio 8 d. išmetė ant grindų rūbinėse kitų vaikų striukes spardė, 2021 m. gruodžio 9 d. pamokos metu išvartė suolus ir pabėgo iš pamokų, 2021 m. gruodžio 13 d. valgykloje apipylė mergaitės plaukus, 2021 m. gruodžio 15 d. nenuėjo į pirmą pamoką, melavo jiems, kad buvo nuėjęs į pamoką, 2021 m. gruodžio 16 d. vaikščiojo turėklais, sukeldamas grėsmę fizinei savo sveikatai, 2021 m. gruodžio 17 d. susimušė su kitu berniuku, apkaltino jį, atsisakė eiti į istorijos pamoką, autobusų stotelėje su kitu draugu (jau suaugusiu) liepė penktokei atiduoti jam pinigus – kuo toliau, tuo labiau D. F. kėlė pavojingas fizinei sveikatai situacijas, tiek pamokoje, tiek pertraukų metu, todėl jo tėvai nutarė nuo 2021 m. gruodžio 20 d. laikinai, keletui dienų neleisti D. F. į mokyklą, kreiptis pagalbos į psichologus bei psichiatrus, ieškoti priežasčių tokio sūnaus elgesio, įtarė, kad jis gali vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, kurias gauna iš vyresnių vaikinų. Pareiškėjos nuomone, tokioje situacijoje vertinti jos veiksmus, kaip prieštaraujančius vaiko interesams negalima – viskas buvo daroma tam, kad jis koreguotų savo elgesį ir nekeltų pavojaus sau ir kitiems moksleiviams, kad saugiai mokytųsi pats ir nekeltų pavojaus mokytojams bei moksleiviams. 2021 m. gruodžio 21 d. įvyko pasitarimas Pagalbos šeimai skyriuje, kuriame pareiškėja dalyvavo kartu su vyru, kuomet buvo aptarta situacija ir tolimesni veiksmai. Iš karto po Naujųjų metų sulaukė eilės ir su D. F. porą kartų lankėsi pas psichologą (duomenys neskelbtini). D. F. vėl pradėjo lankyti progimnaziją. Taigi nėra jokio pagrindo protokole bei Nutarime padarytai išvadai, kad ji nevykdė pareigos auklėti ir prižiūrėti sūnų D. F., rūpintis jo mokslu bei sveikata, kad pažeidė vaiko teisę mokytis.

Pareiškėja pabrėžia, kad negali būti apkaltinta tuo, kad sūnus skambino į policiją ir melagingai pranešė apie smurtą, kurį patiria iš tėvo. Dėl to įvykio yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir tyrimo eigoje jau dabar aiškėja, kad tai buvo melagingas pranešimas. Niekada nematė, kad vyras smurtautų sūnaus atžvilgiu. Be to, nebuvo apkaltinta, pvz. neveikimu, žinant, kad yra smurtaujama. Po šio pranešimo policijai vyras buvo sulaikytas, 2022 m. sausio 28 d. teismo nutartimi jis buvo įpareigotas gyventi skyrium nuo sūnaus ir nebendrauti su sūnumi – tai žymiai apsunkino jos situaciją. Kuomet 2022 m. sausio 31 d. sūnus mokykloje sumušė vaiką, padegė šiukšlinę ir buvo skambinama tėvui, pastarasis atsakė, kad atvykti negalės, nes tai daryti jam uždraudė teismas. Pareiškėja negalėjo skubiai, kaip to reikalavo administracija, išvykti į mokyklą dėl darbo (dirba virėja). Po šio įvykio D. F. buvo gydomas ligoninėje, psichologui prisipažino, kad vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Kurį laiką jis buvo apgyvendintas pas senelę, tačiau elgėsi netinkamai, grasino jai, todėl šiuo metu jis yra Krizių centre. Kartu su vyru, kai baigsis ikiteisminis tyrimas, ruošiasi kreiptis su D. F. į pedagoginę psichologinę tarnybą, ieškoti psichiatrų ir psichologų pagalbos, kad koreguotų jo elgesį.

Vertindama išdėstytas aplinkybes, pažymi, kad VTAĮT specialistai, surašydami jai protokolą ir priimdami Nutarimą apie tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko – sūnaus D. F., interesams nenurodė, kokiais konkrečiai tyčiniais ar neatsargiais veiksmais, ar neveikimu ji padarė inkriminuojamą nusižengimą ir kokie medžiagoje esantys objektyvūs ir neginčijami duomenys tai patvirtina, apsiribojo bendro pobūdžio įstatyminių normų apie tėvų pareigas išdėstymu ir sūnaus elgesio progimnazijoje aprašymu, jo kreipimosi į policiją su melagingu pranešimu apie patirtą iš tėvo smurtą nurodymu. Nors Nutarime nuoroda, kad ji nesutiko apsigyventi su sūnumi Krizių centre ir išsakė norą taikyti jam laikinąją globą, tačiau tai taip pat negali būti vertinama kaip tėvų valdžios netinkamas vykdymas. Nusižengimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatyti veiksmai (ar neveikimas) bei subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo jos veiksmuose, reikėjo vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro vaiko netinkamo elgesio priežastys, jos bei tėvo veiksmų tikslas bei kryptingumas vaiko atžvilgiu. Priešingai, nei konstatavo Institucija, ji darė bei darys viską, kad koreguotų sūnaus elgesį, prižiūrėtų jį, kad jis lankytų mokyklą, nesmurtautų, nevykdytų kitų teisės pažeidimų (b. l. 2–5).

Teisme gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atsiliepimas į pareiškėjos skundą, kuriame prašoma jį atmesti kaip nepagrįstą.

Institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 36 straipsniu ir Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803, nustatyta tvarka (6 p.), atliko procedūrinius veiksmus – nepilnamečiui D. F. grėsmės lygis nustatytas nebuvo, tačiau, siekiant padėti šeimai įveikti iškilusius sunkumus, buvo kreiptasi į BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centrą dėl kompleksinės pagalbos teikimo. Šeimai nuo 2019 m. vasario 25 d. pradėta taikyti atvejo vadyba ir skirtos socialinės paslaugos BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriuje. 2019 m. kovo 4 d. pirmojo atvejo vadybos posėdžio metu sudarytas pagalbos planas, iškelti uždaviniai (užregistruoti D. F. į Centrą ištyrimui dėl netinkamo elgesio, gerinti tėvystės įgūdžius užsiregistruojant į Pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo grupę ir kt.). Paaiškinama, kad atvejo vadybos tikslas – rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimai tokią pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti vaiko ir šeimos problemas, bet ir sudarytų sąlygas šeimai pačiai siekti reikiamų pokyčių, užtikrinančių vaiko fizinį ar psichinį saugumą ir jo interesus. Nepilnamečiui 2019 m. balandžio 9 d. nustatytas 1 grėsmės lygis (D. F. iš parduotuvės pavogė energetinio gėrimo), 2019 m. gruodžio 18 d. pakartotinai nustatytas 1 grėsmės lygis (T. F. namuose kartu su vaiku buvo neblaivi, jai nustatytas 2,19 promilių neblaivumas). 2021 m. gruodžio 21 d. vyko šeimos atvejo vadybos posėdis, kuriame buvo peržiūrėtas / papildytas pagalbos planas. Pagalbos plane užfiksuota šeimos atvejo vadybininkės nuomonė, jog T. ir S. (D. F. patėvis) F. šeimai atvejo vadybos procesas bei socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos teikiamos nuo 2019 m. vasario 25 d., tėvai pagalbos plane iškeltų įsipareigojimų nevykdo. Atvejo vadybininkė priminė, kad posėdis organizuojamas pakartotinai, kadangi 2021 m. gruodžio 8 d. T. ir S. į atvejo vadybos posėdį neprisijungė. Atvejo vadybininkė priminė, „kad 2021 m. rugsėjo 9 d. buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinavimo skyriaus (toliau – ir TBKS) pranešimas, kuriame buvo svarstoma dėl tolimesnių pagalbos galimybių D. F., kadangi nepilnametis kieme senyvo amžiaus kaimynei, tyčia spyrė kamuoliu į nugarą bei iškeikė necenzūriniais žodžiais. Specialistės teigimu, situacija šeimoje negerėja, D. F. elgesys ugdymo įstaigoje krypsta neigiama linkme, prastėja mokymosi rezultatai, šiai dienai gauta informacija iš mokyklos pedagogų, jog tėvai atsisako leisti D. į mokyklą, taip galimai pažeisdami vaiko teises į ugdymą. Specialistė paminėjo, kad dėl D. F. atvejo 2021 m. spalio 28 d. buvo organizuotas Tarpinstitucinis specialistų pasitarimas, kurio metu buvo svarstomi galimi problemos sprendimo būdai. Informavo, kad gauta informacija iš (duomenys neskelbtini), jog stebimas D. psichiatro konsultacijų poreikis, reikalingas dienos stacionaro lankymo užtikrinimas. Specialistė motyvavo T. ir S. vykdyti pagalbos plane iškeltus uždavinius, atsižvelgti į specialistų rekomendacijas bei priimti siūlomą pagalbą. Atvejo vadybininkė pabrėžė, kad D. F. yra būtina užtikrinti psichologo ir psichiatro konsultacijas siekiant jo elgesio korekcijos. Pabrėžė, kad tėvai privalo užtikrinti vaiko ugdymo(si) procesą, kitu atveju, tai bus traktuojama kaip vaiko teisių pažeidimas.“ Pagalbos plane užfiksuota ir socialinės darbuotojos nuomonė, kad „paslaugų gavėjai kaip ir bendrauja, tačiau dėl bendradarbiavimo sunku vertinti, nes T. ir S. retai kada atsižvelgia į specialistės teikiamas rekomendacijas. Paminėjo, kad ne kartą buvo siūlyti psichologinė pagalba, pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo kursai tėvams dėl patiriamų D. F. elgesio sunkumų, tačiau paslaugų gavėjai atsisako, teigdami, jog nemato tam poreikio. Socialinės darbuotojos teigimu, stebima, jog tėvams trūksta pozityvios tėvystės įgūdžių. Nurodė, kad glaudžiai bendradarbiauja su VšĮ „DUKU“ dienos centro darbuotojais, kurių teigimu, D. F. dienos centro veiklose dalyvauja noriai, pažymėjo, kad dienos centro darbuotojai taiko įvairesnius D. F. elgesio korekcijos būdus, nes taipogi susiduria su probleminiu nepilnamečio elgesiu. Pažymėjo, jog susisiekė su (duomenys neskelbtini) direktoriumi, šis nurodė, kad neigiamas D. F. elgesys buvo nuolat besikartojantis, buvo skirta daug įspėjimų, paskutinio įvykio direktorius K. K. nekomentavo, tačiau įvykis buvo paskutinis lašas, po kurio D. F. buvo išmestas iš (duomenys neskelbtini). Paminėjo, kad D. F. nebelanko futbolo treniruočių (duomenys neskelbtini), teigdamas, kad jam per sunku fiziškai.“ Pagalbos plane užfiksuota ir (duomenys neskelbtini) pavaduotojos ugdymui informacija dėl nepilnamečio D. F. Pavaduotoja informavo, jog nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. stebimas nuolat blogėjantis D. F. elgesys mokykloje, berniukas elgiasi iššaukiančiai, atsikalbinėja, savavališkai pasišalina iš pamokų, meluoja, taipogi jis ieško kontaktų su vyresniais, delinkventinio elgesio vaikais. Paminėjo dviejų savaičių mokinio elgesio reziumė: „2021 m. gruodžio 7 d. anglų kalbos pamoka – pamokos metu nieko nedaro, numetė užduočių lapą, grasino mokytojai, kad jeigu parašys pastabą, jai bus blogai, keikiasi pamokoje; 2021 m. gruodžio 8 d. išmetė ant grindų rūbinėse kitų vaikų striukes, jas spardė; 2021 m. gruodžio 9 d. per anglų kalbos pamoką iškeikė mokytoją, atsisakė dirbti, išvartė suolus ir pabėgo iš pamokos; 2021 m. gruodžio 10 d. pabėgo iš dviejų paskutinių pamokų; 2021 m. gruodžio 13 d. valgykloje apipylė mergaitės plaukus, megztuką, melavo, kad ne jis tai padarė, žaidė telefonu, anglų pamokoje vėl nieko neklausė ir tvirtino, kad mama leidžia neiti į pamokas, nes jam tiesiog nepatinka eiti į pamokas; 2021 m. gruodžio 15 d. nenuėjo į pirmą pamoką, vaikščiojo po mokyklą, melavo tėvams, kad buvo nuėjęs į pamoką į antrą pamoką nuėjo, tačiau šalia buvo padėjėja, deja, D. F. vis tiek nesimokė, trukdė pamokai, iš trečios ir ketvirtos pamokos pabėgo, tėvams melavo, kad trečios pamokos iš viso nebuvo; 2021 m. gruodžio 16 d. visas penkias pamokas D. F. buvo skirta mokytojo padėjėja, kuri sėdėjo šalia mokinio, per pertraukas vaikščiojo šalia, daugiau mažiau dirbo, tačiau tik išėjus padėjėjai, per šeštą pamoką (šokio) vėl elgėsi netinkamai, vaikščiojo turėklais, sukeldamas grėsmę fizinei savo sveikatai; 2021 m. gruodžio 17 d. visą dieną vėl skirta mokytojo padėjėja, per dvi pirmas pamokas nieko nedarė, metė savo grandinėlę, per pertrauką susimušė su kitos klasės berniuku, apkaltino jį, atsisakė eiti į paskutinę istorijos pamoką, tačiau ilgai įkalbinėtas padėjėjos – nuėjo, po pietų sužinota, jog autobusų stotelėje su vyresniu draugu (jau suaugusiu) liepė penktokei atiduoti jam pinigus. Pavaduotoja ugdymui nurodė, kad kiek žinoma, nuo 2021 m. gruodžio 20 d. tėvai atsisako leisti D. F. į mokyklą. Informavo, kad dokumentai, kurie reikalingi Pedagoginei psichologinei tarnybai (toliau – ir PPT), rytoj arba poryt tėvai bus kviečiami į mokyklą susipažinti su dokumentais bei juos pasiimti. Informavo, kad kuo toliau, tuo labiau D. F. sukelia pavojingas fizinei sveikatai situacijas tiek pamokoje, tiek pertraukų metu. Pastebėjo, kad, kai šalia yra mokytojo padėjėja, didžiąja dalimi D. F. suvaldyti pavyksta, motyvuoti jį pasimokyti, paklausyti, tačiau mokykla negali skirti padėjėjos D. F. visoms dienoms, kol kas nėra turima dokumentų, kuriuose būtų nurodyta, jog mokiniui reikalingas mokytojo padėjėjas. Paminėjo, kad problemos pereina į fizinį smurtą, nes yra liečiami šalia esantys vaikai. Nurodė, kad klasės vadovė apie situaciją visuomet informuoja nepilnamečio tėvus, jei situacijoje tiesiogiai dalyvauja soc. pedagogė, tuomet tėvus informuoja ji. Pastebėjo, jog D. F. nori būti matomas ir reikalingas. Paminėjo, kad, kai klasėje dingdavo gana brangūs daiktai (pabrėžė, jog įrodymų tikrai nėra), D. F. visuomet atrasdavo dingusius daiktus. Paskutinis susitikimas su D. F. mama T. F. vyko 2021 m. lapkričio mėn., buvo aptarta, jog reikia kreiptis į PPT dėl D. F. ištyrimo, paminėjo, jog susitikimo metu su vaiko motina atrado bendrą kalbą ir išgirdo viena kitą. Pažymėjo, jog turima informacijos iš soc. pedagogės, jog tėvai, kai ji jiems skambina, reaguoja teigiamai, tėtis klausinėja detalių, abu dėkoja už skambučius, žada, kad su berniuku pasikalbės. Buvo vienas atvejis, kai mama pažadėjo atskambinti, tačiau to nepadarė. Informavo T. F., kad mokykla atsako už vaiko saugumą pamokų metu, todėl, jei D. F. 3, 5 ar 7 pamokos metu savavališkai paliko mokyklos teritoriją, pedagogai visuomet apie tai informuos tėvus, kadangi nėra aišku, ar tuo metu mokinys yra saugus. Nurodė, kad tėvų sprendimas yra patogus jiems, tačiau nepatogus vaikui, tokių sprendimų apskritai negali būti. Paminėjo, kad tai yra mokykla – D. F. suteikta „n“ būdų, jis žino, kur yra socialinio pedagogo kabinetas, gali eiti į sporto salę, tačiau mokiniui ir tėvams jokie pasiūlymai netinka. Nurodė, kad nusprendus sūnaus neleisti į mokyklą – problema neišsispręs, o tik didės. Mokyklos specialistų nuomone, D. F. reikia mažesnės mokyklos, mažesnių klasių, Covid situacija neleidžia atsipalaiduoti ir vaikščioti laisvai po mokyklą, maišytis tarp kitų klasių. Paminėjo, kad sudėtingo elgesio vaikams visuomet siūloma Buivydiškių pagrindinė mokykla, klasėje yra žymiai mažesni mokinių skaičiai, galima skirti daugiau dėmesio vienam mokiniui.

Institucijoje 2022 m. sausio 27 d. gautas pranešimas iš Policijos dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini). Pranešėjas (duomenys neskelbtini) metų berniukas nurodė, jog jį galimai mušė tėtis dėl problemų mokykloje. Nurodytu adresu nuvykusiems Institucijos specialistams, mažametis D. F. paaiškino, kad tėvas S. F. (T. F. sutuoktinis, vaikas vadina tėvu, toliau tekste vadinamas tėvu) nuolat prieš jį naudoja fizinę prievartą, tai yra kumščiais bei kitais esančiais bute daiktais (kėde) smūgiuoja į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jam stiprų fizinį skausmą. Nepilnametis papildė, kad tėvas, sužinojęs, kad pas vaiką mokykloje kilo problemos, vakare jam grasino fiziniu susidorojimu „tuoj mama ateis ir tau bus šakės“, išsigandęs mažametis paskambino bendruoju pagalbos numeriu, tai pamatęs S. F., atėmė iš mažamečio mobilaus ryšio priemonę ir pasišalino iš namų. Bendraujant su nepilnamečiu D. F., vaikas iš pradžių neigė smurtą, tačiau pavykus prakalbinti vaiką, jis prisipažino, kad tėvas dažnai prieš jį smurtauja. Pasak mažamečio, smurtas pasireiškia smūgių sudavimais į įvairias kūno vietas. Vaikas teigė, kad šiandieną turėjo pastabų mokykloje, todėl tėvas jam porą kartų sudavė delnu į pakaušį. D. F. nurodė, kad paskambino policijai.

2022 m. sausio 31 d. telefonu bendrauta su vaiko motina. T. F. teirautasi, ar ji sutiktų su laikinosios priežiūros priemone, kartu su sūnumi apsigyvenant krizių centre. Vaiko motina atsisakė, kadangi turi dirbti bei prašė paimti sūnų laikinai į globos namus. Pasak moters, sūnus viską melavo specialistams, nurodė, jog nereikėjo paimti vaiko ir uždaryti vyro. T. F. teigė, kad norėtų, jog vaikas būtą paimtas kokiems 3 mėn. laikinai globai. Vaiko motina nurodė, jog sūnus galimai vartoja narkotikus, teigė, kad išnešė iš namų viską, pradėjo vagiliauti. Vėliau paskambinusi motina nurodė, jog sūnus šiandien į mokyklą išėjo turėdamas telefoną, o grįžo be jo, nurodė, jog ketina kreiptis į policiją dėl to.

D. F. situacija 2022 m. sausio 31 d. buvo įvertinta, 2022 m. sausio 31 d. užpildyta Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-251, nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Laikinosios priežiūros priemonė taikyta nebuvo, kadangi vaiko motina su ja nesutiko, išsakė norą, kad vaikas būtų paimtas laikinai globai. Institucija 2022 m. vasario 3 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti vaiką D. F. iš jo motinos T. F. Teismas 2022 m. vasario 21 d. civilinėje byloje Nr. eS2-6972-869/2022 tenkino prašymą (tuo patvirtindamas Institucijos veiksmų teisėtumą) ir išdavė leidimą paimti nepilnametį D. F. iš jo motinos T. F., motyvuodamas, kad ištyrus ir įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad nepilnamečio vaiko D. F. motina T. F. šiuo metu negali tinkamai atlikti savo pareigų ir užtikrinti nepilnamečio vaiko saugumo bei tinkamos priežiūros. Bylos duomenimis, T. F. atsisakė imtis priemonių, kurios padėtų pagerinti vaiko elgesį ir pati prašė jį laikinai paimti į globos namus. Taip pat suinteresuotas asmuo nesistengia vykdyti nustatytų įsipareigojimų. Motinos sutuoktinis galimai naudoja fizinį smurtą prieš vaiką. Teismo vertinimu, motinos nesugebėjimas kontroliuoti vaiko elgesio, netinkamas rūpinimasis vaiku bei vaikui sudaryta nesaugi aplinka, gali turėti tiesioginės neigiamos įtakos nepilnamečio vaiko sveikatai bei sukelti realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui ar sukelti reikšmingą žalą vaiko normaliai raidai.

Daroma išvada, kad net ir ilgą laiko tarpą šeimai teikiant pagalbą, problemos šeimoje nesisprendžia, teikiama pagalba nėra veiksminga, nes T. F. pagalbos plane iškeltų įsipareigojimų nevykdo arba vykdo tik iš dalies, dėl ko D. F. elgesys negerėja. Pareiškėja sūnui neturi visiškai jokios įtakos, ji lengvabūdiškai atsisakė savo, kaip motinos, pareigų, perleisdama jas valstybės institucijoms. T. F. negeba užtikrinti sūnaus sveikatos, mokymosi poreikių – ištyrimo Centre ar PPT, nuoseklių ir kryptingų psichologo ir / ar psichiatro konsultacijų lankymo, kas palengvintų vaiko ugdymosi procesą, padėtų jam suprasti savo elgesio priežastis bei ieškoti būdų kaip susidoroti su iškilusiais sunkumais, dėl to pareiškėja linkusi kaltinti / atsakomybę perleisti kitiems asmenims (kaip ugdymo įstaigos atstovams). T. F. atsisako leisti vaiką į ugdymo įstaigą, neieškodama kitų mokymosi būdų (kaip nuotolinis mokymasis, mokymasis šeimoje), taip neužtikrindama Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos, kad mokslas iki 16 metų yra privalomas. Berniukas nuo 2019 m. ne kartą yra išsakęs, kad jam taikomos ir fizinės bausmės.

Institucijos vertinimu, administracinės bylos medžiagoje yra pakankamai įrodymų (Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2021 m. gruodžio 21 d. atvejo vadybos plane užfiksuotos specialistų nuomonės, 2022 m. vasario 17 d. T. F. paaiškinimas ir kt.) (tą patvirtina ir Teismas 2022 m. vasario 21 d. nutartyje), kad T. F. nepanaudojo savo, kaip motinos, valdžios tinkamam sūnaus auklėjimui ir priežiūrai ir taip pažeidė VTAPĮ 8 straipsnį (vaiko teisė mokytis), 13 straipsnį (vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas), 20 straipsnį (vaiko teisė būti apsaugotam nuo smurto), 24 straipsnį (vaiko ugdymas naudotis savo teisėmis ir laisvėmis); neužtikrino Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos dorai auklėti savo vaiką bei neįgyvendino tėvų valdžios, numatytos CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (b. l. 63–88).

Teismo posėdžio metu (2022 m. gegužės 10 d.) administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. F. paaiškino, kad nesutinka su administracine nuobauda. 2021 m. gruodžio 20 d. keletą dienų neleido sūnaus į mokyklą, nes norėjo išsiaiškinti aplinkybes, jį nuvežti pas psichiatrą ar pas psichologą, kad patikrintų jį dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Be to, jos sūnus 2022 m. sausio 27 d. melagingai pranešė, kad jį skriaudžia tėvas, be priežasties vaikas buvo paimtas iš namų, tačiau galiausiai priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą tėvo atžvilgiu. Su vyru įtaria, kad jis (sūnus) pradėjo vartoti kažkokias psichotropines medžiagas, nes kol jis būna namuose, elgiasi gražiai, kai tik išeina į mokyklą, jo elgesys tampa nevaldomas. (Duomenys neskelbtini) jis pripažino, kad vartoja psichotropines medžiagas, buvo iškviestos Vaikų teisės, tačiau į jos pasakymą, kad vaikas vartoja psichotropines medžiagas, niekas nereagavo. 2022 m. sausio 31 d. vaikas buvo pas močiutę, iš kurios išvažiavo į mokyklą, padegė šiukšliadėžę, sumušė kitą vaiką. Tačiau dažnai į mokyklą nenueina. Ji tą kartą negalėjo atvykti į mokyklą, kadangi jau buvo nuvykusi į darbą, reikėjo atidaryti restoraną. Svarstė visokius variantus, gal ir norėtų vaiką pervesti į kitą mokyklą, tačiau nori, kad šiuos metus pabaigų toje pačioje (duomenys neskelbtini). Krizių centre su vaiku apsigyventi negali, nes jai reikia anksti keltis į darbą, ji ilgai dirba, vaiku negalėtų rūpintis, be to, tuo metu kai buvo siūlymas, vyrui buvo apribota galimybė bendrauti su vaiku, bijojo, kad viena nesusitvarkys su sūnumi, taip pat ir tas apsigyvenimas neveiksmingas, tai ne išeitis, ir nėra kur palikti turimų gyvūnų, mažai laiko bendrautų su vaiku. Ji buvo užregistravusi vaiką į Pedagoginę psichologinę tarnybą, vaikas nesutiko važiuoti, ir niekas vaiko ten nenuvežė, paskambino Krizių centrui, kad nuvežtų vaiką, bet jie nenuvežė, tėvas būtų jį įkalbėjęs ir ji gali daryti jam įtaką. Su vyru lankėsi pas psichologą (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) atsisakė pateikti jiems šiuos duomenis, todėl teismui nepateikė. Bendrauja su mokyklos psichologe, socialiniais darbuotojais, mokytoja. Su vaiku kalba, kaip patarė specialistas, kaip jis turi elgtis mokykloje, kokias turi pareigas. Neatsisakė to vaiko. Ji pati po 12 valandų dirba. Stengiasi viską daryti dėl savo vaiko, tačiau jis buvo atimtas. Prašo patikrinti vaiką dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Šiuo metu jis naktimis nebūna pas globėjus, būna sužalotas, purvinas, neprižiūrėtas, nėra jokios priežiūros iš Institucijos, o kaltina ją, kad neprižiūri vaiko. Pagalba šeimai nieko naujo, tas pats per tą patį, tačiau visi vaikai skirtingi. Reikia pritaikyti pagalbą konkrečiam atvejui. Jie priima pagalbą. Sprendžia problemas su vaiku. Situacija namuose buvo valdoma, kol nebuvo melagingo skambučio į policiją. Ateidavo psichologė į namus kartą per savaitę. Vaikas lankėsi vaikų centre, ten vykdavo užsiėmimai, išvykos. Jos slenkantis grafikas, namuose turėtų daugiau laiko su vaiku būti, yra tėvas. Metrikacijos skyriuje yra perrašyti visi dokumentai, vaikas yra D. F. Gimimo įraše kaip tėvas nurodytas kitas asmuo, kadangi tuo metu su juo dar buvo neišsituokusi, tačiau vaikas yra S. F. Jeigu paaiškėtų, kad sūnus vartoja psichotropines medžiagas, ji pati rūpintųsi jo gydymu. Jeigu vaikas būtų namuose, ji išeitų iš darbo ir užsiimtų rūpinimusi vaiku.

Teismo posėdžio metu (2022 m. gegužės 26 d.) administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. F. paaiškino, kad 2021 m. gruodžio 20 d. neleido sūnaus į mokyklą todėl, kad vyrui nusprendus grįžti iš komandiruotės, nusprendė praleisti vieną dieną kartu, kad kažkokiu būdu išspręstų šitą problemą su D. F., pabendrauti. Nebuvo jokio smurto prieš vaiką. Jie visada stengėsi, kad jis būtų geras, dėjo visas pastangas, tačiau jį paėmė, be jokios priežasties, jai nieko nepaaiškino. Išvežė vyrą į sulaikymo kamerą. Uždraudė dviem mėnesiams bendrauti su vaiku. Dėl apsigyvenimo Krizių centre paaiškino, kad ji dirba 12 valandų per dieną, ir ji jo vis tiek nemačius būtų, jis būtų vienas, ji turėjo prižiūrėti ir nepilnametę dukrą, kuriai tuo metu (duomenys neskelbtini) metų buvo. Apie tai, kad jau buvo bausta administracine tvarka pagal ANK 73 straipsnį, nieko nežino, negavo jokių baudų, nutarimo ji negavo. Buvo įvykis kieme, buvo daug vaikų žaidžiančių su kamuoliu, o kaimynai tokie, kuriems vaikai nuolat triukšmauja ir maišo, yra daug bobučių, kurios nemėgsta vaikų, o tada tikrai vaikų buvo daug. Tuo metu kalbėjosi su tyrėja, D. F. apklausė ir visus vaikus kieme, o jos neapklausė.

Teismo posėdžio metu (2022 m. gegužės 26 d.) liudytoja apklausta J. S. paaiškino, kad yra T. F. kaimynė, nuolat bendrauja. Vaikas (D. F.) tikrai yra sudėtingas, problematiškas, sunkiai save valdo. Ji pati bendravo su socialine darbuotoja, kuri lankė T. F. šeimą, prašė jos pagalbos šiai šeimai, prašė, kad būtų parinktas koks raidos centras, kad vaikas savaitę ar dvi galėtų pabūti su psichologais, psichiatrais, kad jį išmokytų kaip reikia save sudrausminti, kaip kitaip išlieti pyktį, kad nesukeltų problemų mokykloje, T. F. pati norėjo paprašyti, bet jai pačiai sudėtinga bendrauti lietuvių kalba, be to, socialinė darbuotoja nesuderinusi grafiko su pačia T. F. užregistravo ją pas psichologą, nors buvo kalbama apie darbo grafiko suderinimą, todėl T. F. atšaukė vizitą. Visame tame ji (liudytoja) dalyvavo, nes padėjo jai su lietuvių kalba. Bet visa tai yra ignoruojama, vaikas tikrai sudėtingas. Žmogus tiesiog prašo pagalbos iš socialinių darbuotojų, kad jai padėtų institucijos, nes ji sudėtingai su juo susitvarko. Tikrai pagalbos buvo prašyta iš jos pusės. Į atvejo vadybos susitikimus kelis T. F. tikrai ėjo. Šiuo metu vaikas nelanko mokyklos, jau daug mėnesių. 2021 m. gruodžio mėnesį vaikas mokyklą lankė. 2021 m. gruodžio 20 d. vaikas nėjo į mokyklą, tėvai turėjo planų, bet 21, 22, 23 d. jis į mokyklą jau ėjo. Jų vaikai lanko tą pačią mokyklą. Planas neleisti D. F. į mokyklą gruodžio mėnesį atsirado 19 d. iš mokyklos buvo nusiskundimai dėl jo elgesio. Tuo metu tėvas (S. F.) buvo komandiruotėje ir jie susiskambino ir nusprendė 20 d. praleisti dieną su vaiku, jie nusprendė išvykti ir išvykos metu pabendrauti su vaiku, kodėl jo toks elgesys, kas jam trukdo mokytis, kodėl jis bėga iš pamokų. Jų planas buvo praleisti visą dieną kartu, nes tėvas turi didesnį autoritetą vaikui, padeda ir namų darbus daryti, paskaito kartu, su matematika jis jam labai padeda. Tėvų buvo toks sprendimas praleisti dieną kartu ir sužinoti, kokia yra problema, kodėl tie nusiskundimai, konfliktai tarp kitų mokinių. T. F., kaip ir visi, dirba, tačiau darbo grafikas „slenkantis“, per laisvadienius pas psichiatrą yra vaiką užregistravusi į (duomenys neskelbtini), per laisvadienius ji derino grafiką su poliklinika. Tai buvo (duomenys neskelbtini), ji stengėsi, su juo pas neurologus važiavo. Prižiūrėjo ji vaiką, rūpinosi, vaikas visada švarus buvo. Krizių centre jo niekas neprižiūri. Labai rūpėjo T. F. ir vaiko mokslai. Kiekvieną rytą jį žadindavo, labai gražiai prašydavo, kad nepraleidinėtų pamokų, niekada prieš jį balso nekeldavo. Ji po kiekvienos pamokos pasijungia į „Tamo“ dienyną ir žiūri, ar jis pamokoje dalyvavo, jei tik pamato „n“ raidę, iš karto skambina vaikui, klausia, kodėl jis nebuvo pamokoje. Ji visada prašo jos (liudytojos) padėti, jeigu nepavyksta su „Educa“ patiems prisijungti, ar nuotoliniu.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė paaiškino, kad T. F. administracinį teisės pažeidimą padarė pakartotinai, būdama bausta 2021 m. rugpjūčio 26 d. pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, tada jai buvo skirtas įspėjimas. Šiuo atveju Vaiko teisių apsaugos tarnyba jau galėjo skirti ir baudą. Bauda buvo skirta pirmą kartą ir ne maksimali. Nutarime yra nuoroda į konkrečias teisės normas, kurias pažeidė T. F. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams, tinkamas tėvų valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi tiek fiziškai, tiek protiškai, siekiant apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Yra draudžiamas bet koks tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo paskutinėse nutartyse yra pasisakęs, kad už netinkamą tėvų valdžios panaudojimą, tėvai traukiami administracinėn atsakomybėn. Pažymėtina tai, kad Civiliniame kodekse nurodyta, kad tėvų teisės ir pareigos yra asmeninės, tai yra negalima permesti ir deklaruoti to valdžios ar socialinėms institucijoms, šiuo atveju vaiko teisių, socialinėms darbuotojams ir Krizių centrams. T. F. šeima, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, Vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma jau keletą metų, tačiau Vaiko teisių apsaugos skyrius pirmiausia imasi prevencinės funkcijos ir iš karto netaiko atsakomybės, tačiau teikia šeimai socialinę pagalba ir siekia gauti atgalinį ryšį iš socialinės pagalbos įstaigų. Kaip numato Vaiko teisių pagrindų įstatymas, Vaiko teisių apsaugos tarnyba pirmiausia šeimai skiria atvejo vadybą, socialines paslaugas, kas buvo ir šiuo atveju, ir tik tada, kai gauna grįžtamąjį ryšį iš atvejo vadybos ir socialinių tarnybų, taiko griežtesnes priemones, būtent administracinę atsakomybę arba kreipiasi į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo. Šiuo atveju Vaiko teisių apsaugos tarnyba iš atvejo vadybos darbuotojų, kurie tiesiogiai dirbo su šeima, gavo informaciją, kad yra pranešimas iš mokyklos, kad stebimas blogėjantis vaiko elgesys, berniukas elgiasi iššaukiančiai, atsikalbinėja, savavališkai pasišalina iš pamokų, meluoja, o nuo 2021 m. gruodžio 21 d. tėvai atsisako leisti į mokyklą. Su T. F. ir sūnaus elgesiu mokykloje tai susiję, nes atvejo vadybos vienas iš tikslų ir buvo teikti pagalbą šeimai, kad pasikeistų tas vaiko elgesys, tačiau, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) socialinės darbuotojos parodymų, kurie buvo užfiksuoti tame pačiame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, kurį T. F. pateikė teismui, bendrauta su tėvais, jie nurodydavo, kad pasikalbės su vaiku, tačiau vaiko elgesys nesikeičia, neužtektinai dedamos pastangos, mama nuolat kaltina kitus, t. y. mokyklą, darbuotojus, dėl to, kad blogėja vaiko elgesys, tas pats matoma ir iš T. F. paaiškinimo Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Iš tų pačių parodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) socialinė pedagogė dėjo visas pastangas, suruošė visus dokumentus, įteikė T. F. į rankas, o ji net 3 savaites nesugebėjo gavusi dokumentus užrašyti vaiką į pedagoginę psichologinę tarnybą, t. y. mama nesudarė galimybių pristatyti vaiką ištyrimui, nurodydama, kad į Pedagoginę psichologinę tarnybą ji nesikreipė, nes vaikas atsisakė vykti. Atkreipiamas dėmesys, kad Nutarime nėra nurodoma, jog T. F. neleidžia vaiko į mokyklą, čia kalbama tik apie tai, kad ji taip pareiškė mokyklos pedagogams, kad atsisako ir nenori leisti vaiko į mokyklą, kadangi kaltina mokyklą, kas ir paaiškinime užfiksuota. Dėl Nutarime minimo policijos pranešimo, jog mažametis D. F. kreipėsi į policiją dėl namuose nuolat patiriamo smurto iš motinos sutuoktinio, tai nėra kalbama apie patį smurto faktą, kuris pasitvirtino ar ne, čia kalbama apie vaiko elgesį, nes pats vaikas paskambino į policiją ir išdėstė tokį savo požiūrį, kad jį skriaudžia tėvas ir jis jo bijo, bijo diržo ir pan. Atkreipiamas dėmesys, kad Vaiko teisių apsaugos įstatyme yra nurodyta, jog vaikas turi teisę į saugią aplinką namuose ir ta saugi aplinka yra suprantama ne tik kaip fizinio smurto nenaudojimas, bet ir kaip tam tikro emocinio, psichologinio smurto nenaudojimas. Taip pat socialinė pedagogė pranešė, kad mažametis mokykloje sumušė vaiką, padegė šiukšlinę ir T. F. atsisakė vykti į mokyklą aiškintis. Nors vaikas Krizių centre, T. F. vis tiek išlieka jo mama, ji gali bet kada susitikti su vaiku ir su juo bendrauti, jos, kaip mamos, teisės ir pareigos asmeninės nepereina nei institucijoms, nei socialiniams darbuotojams. 2022 m. sausio 31 d. įvertinus D. F. situaciją nustatytas vaiko apsaugos poreikis, T. F. buvo patarta kartu su sūnumi apsigyventi Vilniaus miesto Krizių centre, kur vaikas yra apgyvendinamas kartu su tėvais ir ten vietoje socialiniai pedagogai ir psichologai stebėdami mamos ir vaiko elgesį vietoje teikia pastabas ir konsultacijas, dauguma ten gyvenančių šeimų ir mamų dirba, vaikai eina į mokyklą, gauna vietoje pagalbą, visa tai yra Vilniaus miesto savivaldybės finansuojama ir nemoka. Tai yra skubi ir greita pagalba, kurią gali gauti tėvai vietoje, nevežant vaiko pas gydytojus, nelaukiant ilgose eilėse. T. F. buvo pasiūlyta tokia pagalba, kadangi atvejo pagalba jai nepadėjo. Tai buvo vienas iš būdų prieš Vaiko teisių apsaugos tarnybai kreipiantis į teismą norint paimti vaiką. T. F. kartu su pasiūlymu buvo paaiškinta, kad kitu atveju Vaiko teisių apsaugos tarnyba bus priversta kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką laikinai iš tėvų, kad T. F. galės dirbti, nes ji vis pabrėžia, kad darbas jai yra pirmoje vietoje. Iš kaimynės išgirdome, kad T. F. dirba slenkančiu grafiku ir laisvas dienas skiria bendravimui su vaiku tai ir tame Krizių centre būtų galėjusi bendrauti su vaiku, tačiau T. F. atsisakė ir išreiškė norą, kad vaikas būtų laikinai apgyvendintas vienas Krizių centre, paimtas laikinai globai, dėl to Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos tarnyba kreipėsi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą. Pažymėtina, kad tai yra kraštutinė priemonė, kuri taikoma išnaudojus visas kitas priemones ir tą prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 21 d. nutartimi tenkino. Kad jis buvo pagrįstas, tai įrodo teismo nutartis, kurioje teismas įžvelgė ir piktnaudžiavimą tėvų valdžia. Teismo prašė netenkinti T. F. skundo ir palikti baudą galiojančia.

Teismo posėdžio metu T. F. atstovas advokatas T. Borkovskis nurodė, kad pirmiausia Institucija turi rūpintis vaiku. Šiuo atveju apie vaiką nebuvo kalbos. Ką šiuo atveju konkrečiai Vaiko teisių apsaugos tarnyba galėjo dėl vaiko padaryti (raidos centrai, psichologai ir pan.). Nebuvo pranešta pareiškėjai apie jai skirtą nuobaudą už ankstesnį nusižengimą pagal ANK 73 straipsnį. Nebuvo paimtas iš jos paaiškinimas, Institucija net neužklausė policijos apie tą atvejį. Tai yra buvo formaliai surašytas ankstesnis nutarimas, o dabar pakartotinumas. Progimnazija taip pat nieko nedarė. Visos tarnybos turi dėti pastangas ir rūpintis pirmiausia vaiku, o ne kaltinti tik tėvus. Einant tuo keliu, už vaiko padarytus nusikaltimus tėvai turės būti kaltinamieji, nes neprižiūrėjo. Kalbant apie konkretų kaltinimą T. F. Net jei ir būtų nustatyta, kad ji nebendradarbiauja su tarnybomis, tačiau ji prižiūri tą vaiką. Jis ir aprengtas, ji ir siunčia jį į mokyklą, rūpinasi jo maitinimu, ji žiūri jo lankomumo žurnalą, bendrauja su socialine darbuotoja, gal nepakankamai, gal įgūdžių kartais neužtenka, teikėtų gal Vaiko teisių apsaugos tarnybai daugiau bendrauti ir protokolą rašyti ir tėvui. Dėl smurto rezultatas – ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Įvyko tai, kad iš progimnazijos gavo tėvai žinutes, jog nebesusitvarko su jų vaiku. Todėl tėvas nutarė kartu su mama ir vaiku nuvažiuoti į restoraną pakalbėti. Šiuo atveju nebuvo atsižvelgta, kad vaikas problematiškas, gali meluoti, todėl tėvą išvežė į areštinę, neatsižvelgė, kad mama nesusitvarkys, vaiką kažkur į Krizių centrą, galiausiai teismas nusprendė, kad tėvas negali artintis 100 metrų ir bendrauti su vaiku, o kai progimnazija vėl pranešė, kad evakuoja moksleivius, nes D. F. padegė šiukšliadėžę, tėvas ir atsakė, kad negali artintis, niekuo padėti. Institucijos nesuveikė, niekas negalėjo padėti, mama irgi negalėjo, nes prie puodų, negalėjo jų mesti. 2021 m. gruodžio 20 d. taip pat tėvai norėjo išvykti, pabendrauti ir išsiaiškinti, nes reikia kažką daryti. Kaltinti dėl to, kad neleido tą dieną į mokyklą negalima, būtent toks kaltinimas ir yra. Kitas dienas iki atostogų jis ėjo į mokyklą, vieną pamoką tik praleido, ir tai turėjo jis pasiaiškinti. O po to, kai jis talpinamas į Krizių centrą, praktiškai jo lankomumas vis blogėja ir blogėja. Taigi kuriozinė situacija – nuo tėvo atskyrė, negali bendrauti ir mamai padėti, rašo, kad mama į Krizių centrą nevažiuoja, tačiau dukrai (duomenys neskelbtini) metų, negalėjo jos vienos palikti. Nors sakoma, kad Krizių centre, kol nėra sprendimo paimti vaiką, mama turi rūpintis juo, tačiau ir tėvas, ir mama rūpinosi vaiku, jis bėgdavo namo pavalgyti ir apsirengti iš to Krizių centro. Pareiškėja lankėsi ir (duomenys neskelbtini) pas psichologus, psichiatrus. Šiuo atveju tarnybos veikė formaliai. Už tai, kad mažai padalyvavo ar neatvyko pagal grafiką, kaip sakė kaimynė, nubausta. Mama turi dirbti ir pamaitinti vaiką. Ir dabar, kai vaikas paimtas, tėvai bendrauja ir prižiūri tą vaiką.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu Nutarimu pareiškėja T. F. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 2 dalyje, kadangi ji, pažeisdama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8, 13, 20, 24 straipsnių reikalavimus, būdama mažamečio sūnaus D. F. motina, neužtikrino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje numatytos pareigos dorai auklėti savo vaiką, taip pat neįgyvendino tėvų valdžios, numatytos CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. stebint nuolat blogėjantį D. F. elgesį mokykloje, kad jis elgiasi iššaukiančiai, atsikalbinėja, savavališkai pasišalina iš pamokų, meluoja, nuo 2021 m. gruodžio 20 d. atsisakė leisti jį į mokyklą, 2022 m. sausio 28 d. gauta duomenų, kad mažametis D. F. kreipėsi į policiją dėl namuose nuolat patiriamo smurto iš motinos sutuoktinio, 2022 m. sausio 31 d. mažametis mokykloje sumušė vaiką, padegė šiukšlinę, o ji atsisakė vykti į mokyklą, be to, nustačius D. F. vaiko apsaugos poreikį, T. F. nesutiko su laikinosios priežiūros taikymu apsigyventi kartu su sūnumi Vilniaus miesto krizių centre ir išsakė norą, kad vaikas būtų paimtas laikinai globai, dėl ko VTAĮT Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą. Visa tai padaryta pakartotinai (bausta 2021 m. rugpjūčio 26 d. pagal ANK 73 str. 1 d.), todėl jai skirta 60 Eur dydžio bauda.

Pareiškėja T. F. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu neneigė Nutarime nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau jas aiškino tuo, kad darė viską, kad koreguotų netinkamą sūnaus elgesį – bendravo su Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus darbuotojais, vykdė sudarytą Pagalbos planą, nuolat bendravo su mokyklos mokytojais ir socialinėmis pedagogėmis, lankėsi su sūnumi pas psichologą ir psichiatrą, ieškojo priežasties netinkamo jo elgesio progimnazijoje ir viešosiose vietose, kadangi, jos teigimu, toks sūnaus elgesys namuose nepasireiškia.

ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams (užtraukia įspėjimą), o 2 dalyje – už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai (užtraukia baudą nuo 10 iki 100 Eur).

Tėvų valdžios turinys apibrėžtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Privalomas tėvų valdžios vykdymas numatytas CK 3.159 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja; už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai; tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams; už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose.

VTAPĮ 8 straipsnis reglamentuoja vaiko teisę mokytis – vaikas turi teisę mokytis, siekdamas visapusiškai ugdyti savo asmenybę, talentą, protinius ir fizinius gebėjimus ir juos nuolat tobulinti (2 d.), vaikui garantuojamas nemokamas mokymas valstybinėse ir savivaldybių mokyklose pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas ir profesinio mokymo programas, skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti (3 d.), vaikui iki 16 metų mokslas yra privalomas; vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą sudaro būtinas sąlygas vaikui mokytis iki 16 metų, o šio reikalavimo nevykdantys vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą atsako įstatymų nustatyta tvarka (6 d.), valstybė imasi priemonių, kurios skatintų vaikus siekti privalomo ir valstybės garantuojamo ugdymo iki 16 metų ir mažintų šio ugdymo nebaigusių vaikų skaičių (9 d.).

Pagal VTAPĮ 13 straipsnį vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą (1 d.). Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos padeda tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą įgyvendinti šią teisę, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali šios teisės visiškai įgyvendinti (2 d.).

Be to, VTAPĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos turi užtikrinti vaiko apsaugą nuo smurto ir draudžiamas visų formų smurtas prieš vaiką. Vaikas, nukentėjęs nuo bet kokios formos smurto, turi teisę į jo poreikius ir geriausius interesus atitinkančią pagalbą (2 d.). Valstybė ir savivaldybės imasi visų reikiamų švietimo, socialinių, administracinių, teisinių ir kitų būtinų priemonių, kad apsaugotų vaiką nuo bet kokios formos smurto prieš vaiką ir suteiktų pagalbą nuo smurto nukentėjusiam vaikui, jo atstovams pagal įstatymą (3 d.).

Kaip nurodyta VTAPĮ 24 straipsnio 1 dalyje, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi taip ugdyti vaiką, kad jis taptų atsakingu visuomenės nariu, naudodamasis savo teisėmis ir laisvėmis laikytųsi visuotinai pripažintų elgesio normų, Konstitucijos, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų bei tinkamai vykdytų pagrindines savo pareigas: 1) gerbti tėvus ir tausoti jų nuosavybę; 2) gerbti kitus šeimos narius, suaugusius asmenis, vaikus, nepažeisti jų teisių ir laisvių; 3) laikytis elgesio normų buityje, švietimo, kitose įstaigose, viešosiose vietose; 4) tausoti kultūros, istorijos vertybes, gamtą, kitų asmenų nuosavybę; 5) atlikti kitas pareigas, numatytas Švietimo įstatyme, kituose teisės aktuose. Vaikas turi būti ugdomas tinkamai pagal savo amžių ir brandą atlikti savo pareigas ir pats atsakyti už savo poelgius (2 d.). Vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas ar pažeidžiantį kitų asmenų teises ir laisves, vaiko tėvai, vaiko atstovai pagal įstatymą arba kiti už vaiko priežiūrą atsakingi asmenys gali tinkamai drausminti, išskyrus fizines bausmes ar kitas smurto formas; vaiko teisės išlieka ir tada, kai jis savo pareigų nesilaiko, o pareigų nesilaikymas tik sukuria kitas pareigas (3 d.). Vaikas turi būti rengiamas savarankiškam gyvenimui ir integracijai į visuomenę, kad gebėtų tinkamai pasirūpinti savimi ir savo artimaisiais, pasirengtų šeiminiams santykiams, gerbtų tėvų ir kitų asmenų teises ir laisves, lyčių lygybę, taptų visaverte ir atsakinga už savo poelgius asmenybe (4 d.).

Taigi, siekdami kuo geriau užtikrinti minėtas vaiko teises, būtent tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi atitinkamas pareigas vaikų atžvilgiu, kurias įgyvendina vykdydami tėvų valdžią. Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog, nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. blogėjant mažamečio D. F. elgesiui mokykloje (ir jam nesikeičiant), nuo 2021 m. gruodžio 20 d. kuriam laikui (kad ir vienai ar kelioms dienoms) atsisakiusi leisti (neleidusi) sūnų D. F. į mokyklą, 2022 m. sausio 31 d. jam mokykloje sumušus vaiką, padegus šiukšlinę, atsisakiusi vykti (neatvykusi) į mokyklą, o nustačius D. F. vaiko apsaugos poreikį, nesutikusi su laikinosios priežiūros taikymu apsigyventi kartu su sūnumi Vilniaus miesto krizių centre ir išsakiusi norą, kad vaikas būtų paimtas laikinai globai, kas ir buvo padaryta, pareiškėja T. F. tiek netinkamai vykdė savo, kaip mažamečio D. F. motinos, pareigas jo atžvilgiu, tiek neužtikrino minėtų įstatymuose numatytų D. F. teisių mokytis, į tinkamas gyvenimo sąlygas, saugią aplinką, naudojimąsi savo teisėmis ir laisvėmis, t. y. neįgyvendino tėvų valdžios tinkamai vaiko interesams.

Pažymėtina, jog pareiškėja skunde nurodė, kad kai 2021 m. gruodžio mėn. sūnaus D. F. elgesys progimnazijoje tapo pavojingu ne tik jam, tačiau ir kitiems moksleiviams, su tėvu nutarė nuo 2021 m. gruodžio 20 d. laikinai, keletui dienų neleisti D. F. į mokyklą, kreiptis pagalbos į psichologus bei psichiatrus, ieškoti priežasčių tokio sūnaus elgesio, įtarė, kad jis gali vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas. Pirmojo teismo posėdžio metu T. F. iš esmės tai patvirtino, teigė, kad 2021 m. gruodžio 20 d. keletą dienų neleido sūnaus į mokyklą, nes norėjo išsiaiškinti aplinkybes, jį nuvežti pas psichiatrą ar pas psichologą, kad patikrintų jį dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Antrojo teismo posėdžio metu T. F., atstovaujama advokato, nurodė, kad sūnaus į mokyklą neleido tik 2021 m. gruodžio 20 d., norėdami su tėvu pabendrauti su vaiku, praleisti kartu laiką. 2022 m. vasario 17 d. paaiškinime administracinio nusižengimo byloje T. F. dėl mokyklos nurodė, kad vaiko netinkamas elgesys pasireiškia tik mokykloje, mokykla su juo nesusitvarko, todėl jie su vyru nusprendė, kad geriau jei vaikas neis į mokyklą, kol nepabendraus su psichologais ir psichiatrais, jos nuomone, visos problemos prasidėjo jam pradėjus lankyti (duomenys neskelbtini) (b. l. 23–24).

Teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, mažamečio D. F. elgesio problemos nustatytos dar 2019 m. pradžioje. Pareiškėja be abejonės tai žinojo, kadangi jos šeimai nuo 2019 m. vasario 25 d. taikyta atvejo vadyba ir skirtos socialinės paslaugos, organizuoti posėdžiai, sudarytas pagalbos planas. Todėl jau nuo 2019 m. pradžios T. F. privalėjo spręsti mažamečio sūnaus netinkamo elgesio problemas, ieškoti to priežasčių, imtis priemonių, kurios sustabdytų, padėtų koreguoti netinkamą D. F. elgesį, pasinaudoti siūloma valstybės institucijų pagalba, o ne 2021 m. gruodžio 20 d., kad ir vienai dienai, neleisti vaiko į mokyklą, kai vaikui iki 16 metų mokslas yra privalomas, neva, bandant spręsti iškilusias problemas ar netgi tėvams atitinkamai leidžiant laiką su vaiku pamokų metu. Teismo vertinimu, toks sprendimas nėra tinkamas tėvų valdžios naudojimas. Kaip nurodoma mokyklos pranešimuose, nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. D. F. elgesys mokykloje ir situacija nesikeičia. Šiam vaikui reikia mažesnės mokyklos, mažesnių klasių, siūlytina kita – Buivydiškių pagrindinė mokykla, kur klasėje yra žymiai mažesni mokinių skaičiai, galima skirti daugiau dėmesio vienam mokiniui, kadangi (duomenys neskelbtini) pastebėta, kad, kai šalia D. F. yra mokytojo padėjėja, didžiąja dalimi jį suvaldyti pavyksta, motyvuoti pasimokyti, paklausyti, tačiau mokykla negali skirti padėjėjos D. F. visoms dienoms, be to, kol kas nėra turima dokumentų, kuriuose būtų nurodyta, jog mokiniui reikalingas mokytojo padėjėjas. Tam reikia vaiką įvertinti Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, tačiau to tėvai nesugebėjo užtikrinti. Mokykloje D. F. suteikta daug būdų – kreiptis pagalbos į socialinį pedagogą, eiti į sporto salę ir kt., tačiau mokiniui ir tėvams jokie pasiūlymai netinka (b. l. 53). Teismo posėdžio metu pareiškėja taip pat nurodė, kad gal ir norėtų vaiką pervesti į kitą mokyklą, tačiau nori, kad šiuos metus pabaigų toje pačioje (duomenys neskelbtini) (pirmajame teismo posėdyje dalyvavęs S. F., nurodė „jau trečia mokykla yra pakeista, tai kiek galima keisti mokyklas“). Kita vertus, kaip matyti iš 2021 m. gruodžio 21 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio, T. F. nurodė, kad nereikia D. F. jokių psichiatrų, jis geras vaikas, jos teigimu, „tegul mokykla greičiau ruošia dokumentus į PPT, kiek galima laukti“, paminėjo, kad dėl saugumo ir neleidžia vaiko į mokyklą, bus saugu ir jiems, ir mokyklai (b. l. 52).

Tai, kad pareiškėja nesiėmė pakankamų priemonių koreguodama mažamečio D. F. netinkamą elgesį, rodo ir kitos nustatytos aplinkybės. Skundžiamame Nutarime pagrįstai nurodyta, jog 2022 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini) socialinė pedagogė pranešė, kad mažametis mokykloje sumušė vaiką, padegė šiukšlinę, tačiau mažamečio motina atsisakė vykti į mokyklą. To neneigia ir pati pareiškėja. Tai aiškina tuo, kad tėvas tuo metu atvykti negalėjo, nes tai daryti jam buvo uždraudęs teismas (dėl pradėto ikiteisminio tyrimo dėl smurto prieš sūnų), o ji negalėjo skubiai, kaip to reikalavo administracija, išvykti į mokyklą dėl darbo. Atkreiptinas dėmesys, kad darbą, kaip pateisinamą savo negalėjimo tam tikrais atvejais dalyvauti mažamečio D. F. problemų sprendimo procese priežastį, T. F. nurodo itin dažnai. Dėl tos pačios priežasties nurodo negalinti apsigyventi su vaiku ir Krizių centre. Tame pačiame 2021 m. gruodžio 21 d. vykusiame atvejo vadybos posėdyje T. F. nurodė, kad dėl D. F. elgesio „tegul mokykla informuoja SMS žinute arba vakare, o ne darbo metu“, į praeitą posėdį neprisijungė, nes dirbo (b. l. 52). 2022 m. sausio 31 d. telefoninio pokalbio metu bendrauta su vaiko motina T. F., jos teirautasi, ar ji sutiktų su laikinosios priežiūros priemone, kartu su sūnumi apsigyvenant krizių centre, tačiau ji atsisakė, kadangi turi dirbti bei prašė paimti sūnų laikinai į globos namus, T. F. teigė, kad norėtų, jog vaikas būtą paimtas kokiems 3 mėn. laikinai globai (b. l. 39). Taip pat (duomenys neskelbtini) pateikiamoje informacijoje nurodoma, kad mokykloje taikytos poveikio priemonės mažamečiui D. F. nepadeda, su berniuko tėvais bendradarbiavimas nevyksta dėl, galimai, tėvystės įgūdžių stokos. Dar 2019 m. sausio 18 d. vykusio Vaiko gerovės komisijos posėdžio metu mama supažindinta su vaiko elgesio sunkumais, jai skirtas direktoriaus įspėjimas dėl mokinio chuliganiško elgesio mokykloje, rekomenduota tirti sūnų Vaiko raidos centre, T. F. su įspėjimu susipažino, su rekomendacijomis sutiko, tačiau situacija nesikeičia: mama telefonu informavo, kad neturi laiko užrašyti į Centrą, D. F. ir toliau vėluoja į pamokas, muša ir reikalauja pinigų iš kitų vaikų. Kaip nurodė (duomenys neskelbtini) socialinė pedagogė D. L. 2022 m. vasario 4 d. liudytojo apklausos metu ikiteisminiame tyrime, jai teko bendrauti ir su D. F. abiem tėvais. Kai praneša apie jo elgesį, atsakymas būna vienas ir tas pats – ačiū, kad pranešėte, pakalbėsime, bet elgesys taip ir nesikeisdavo, mama linkusi jį ginti, tėvai linkę kaltinti mokyklą, kirtus mokinius, o ne jį. Tėvų teigimu, D. F. lankėsi pas psichiatrą, neva jam buvo išrašyti vaistai, tačiau nėra tikri, kad jis juos vartoja, nes elgesio pakeitimų nesimato. Kai tėvams buvo pasiūlyta D. F. ištirti PPT, mama sutiko tačiau iniciatyvos pati nesiėmė. Tarpinstitucinio susitikimo metu priekaištavo, kad dokumentų iš mokyklos dar nėra, kai dokumentai buvo paruošti ir įteikti į rankas, jie delsė vaiką registruoti net 3 savaites, nors tai buvo skubu, teigė, kad šiuo metu niekas negalės jo vežioti. 2022 m. vasario 2 d. paskirta data, mama buvo informuota prieš 3 savaites, tačiau tik 2022 m. vasario 2 d. prisiminė ir nesudarė galimybių pristatyti D. F. į PPT, o be PPT dokumentų negali būti taikyta spec. programa (b. l. 92–93). Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus atvejo vadybos 2021 m. gruodžio 21 d. posėdyje buvo peržiūrėtas / papildytas pagalbos šeimai planas, kuriame užfiksuota šeimos atvejo vadybininkės nuomonė, jog tėvai pagalbos plane iškeltų įsipareigojimų nevykdo, 2021 m. gruodžio 8 d. į atvejo vadybos posėdį neprisijungė, nuo 2021 m. rudens buvo svarstoma dėl tolimesnių pagalbos galimybių D. F., kadangi situacija šeimoje negerėja, specialistė motyvavo tėvus vykdyti pagalbos plane iškeltus uždavinius, atsižvelgti į specialistų rekomendacijas bei priimti siūlomą pagalbą, socialinės darbuotojos nuomone, paslaugų gavėjai kaip ir bendrauja, tačiau dėl bendradarbiavimo sunku vertinti, nes tėvai retai kada atsižvelgia į specialistės teikiamas rekomendacijas, ne kartą buvo siūlyti psichologinė pagalba, pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo kursai tėvams dėl patiriamų D. F. elgesio sunkumų, tačiau paslaugų gavėjai atsisako, teigdami, jog nemato tam poreikio. Socialinės darbuotojos teigimu, stebima, jog tėvams trūksta pozityvios tėvystės įgūdžių (b. l. 52–53). Teismo posėdžio metu pareiškėja T. F. taip pat teigė, kad pagalba šeimai – nieko naujo, tas pats per tą patį, visi vaikai skirtingi, reikia pritaikyti pagalbą konkrečiam atvejui. Taip pat ir apsigyvenimas Krizių centre neveiksmingas, tai ne išeitis. Vienintelė išeitis, jos nuomone, nustatyti, kad vaikas vartoja narkotines / psichotropines medžiagas ir jį gydyti. Jos teigimu, jei vaikas gyventų jų namuose, būtų nustatytas jo psichotropinių (narkotinių medžiagų) vartojimas, ji mestų darbą, užsiimtų rūpinimusi vaiku, kreiptųsi ir į psichologinę pedagoginę tarnybą.

Pareiškėja itin akcentuoja, kad ji su vaiku lankėsi (duomenys neskelbtini) pas psichologus. Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos D. F. asmens sveikatos istorijos matyti, kad pirmą kartą į psichikos sveikatos specialistus dėl D. F. elgesio (duomenys neskelbtini) kreipėsi tėvas (S. F.). (duomenys neskelbtini) vaikas lankėsi psichologo konsultacijose, (duomenys neskelbtini) atliktas intelekto vertinimo testas. Kitas apsilankymas fiksuotas tik (duomenys neskelbtini). Mama kreipėsi su nusiskundimais, kad berniukas impulsyvus, greitai praranda savitvardą, mušasi su kitais vaikais, praleidinėja pamokas. (Duomenys neskelbtini) vyko išplėstinės konsultacijos su psichologu. Vėliau D. F. apsilankymai psichologo konsultacijose ir poliklinikoje vyko jam jau nebegyvenant su tėvais. Taigi iš viso to matyti, kad pastangos dėl mažamečio D. F. ištyrimo pas psichologus dėtos tik kelis kartus (duomenys neskelbtini), nors, kaip jau minėta, mažamečio D. F. elgesio problemos nustatytos dar 2019 m. pradžioje ir tęsiasi iki šiol.

Galiausiai itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tiek Institucijos, tiek pačios pareiškėjos iniciatyva (sutikimu) 2022 m. vasario 3 d. kreiptasi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti mažametį D. F. iš jo motinos T. F. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-6972-869/2022 būtent ir tenkintas Institucijos prašymas ir leista paimti nepilnametį D. F. iš jo motinos T. F., motyvuojant tuo, kad ištyrus ir įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad nepilnamečio vaiko D. F. motina T. F. šiuo metu negali tinkamai atlikti savo pareigų ir užtikrinti nepilnamečio vaiko saugumo bei tinkamos priežiūros. Bylos duomenimis, T. F. atsisakė imtis priemonių, kurios padėtų pagerinti vaiko elgesį ir pati prašė jį laikinai paimti į globos namus. Taip pat ji nesistengia vykdyti nustatytų įsipareigojimų. Teismo vertinimu, motinos nesugebėjimas kontroliuoti vaiko elgesio, netinkamas rūpinimasis vaiku bei vaikui sudaryta nesaugi aplinka, gali turėti tiesioginės neigiamos įtakos nepilnamečio vaiko sveikatai bei sukelti realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui ar sukelti reikšmingą žalą vaiko normaliai raidai (b. l. 72–73).

Taigi, įvertinus visas aptartas aplinkybes, Institucija pagrįstai nustatė, jog net ir ilgą laiko tarpą T. F. šeimai teikiant pagalbą, problemos šeimoje nesisprendžia, teikiama pagalba nėra veiksminga, nes T. F. pagalbos plane iškeltų įsipareigojimų nevykdo arba vykdo tik iš dalies, dėl ko D. F. elgesys negerėja. Pareiškėja atsisakė savo, kaip motinos, pareigų, perleisdama jas valstybės institucijoms. T. F. negeba užtikrinti sūnaus sveikatos, mokymosi poreikių – ištyrimo Centre ar PPT, nuoseklių ir kryptingų psichologo ir / ar psichiatro konsultacijų lankymo, kas palengvintų vaiko ugdymosi procesą, padėtų jam suprasti savo elgesio priežastis bei ieškoti būdų kaip susidoroti su iškilusiais sunkumais. T. F. atsisako leisti vaiką į ugdymo įstaigą, neieškodama kitų mokymosi būdų (kaip nuotolinis mokymasis, mokymasis šeimoje, kita mokymosi įstaiga), taip neužtikrindama Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos, kad mokslas iki 16 metų yra privalomas. Todėl konstatuotina, kad T. F. nepanaudojo savo, kaip motinos, valdžios tinkamam sūnaus auklėjimui ir priežiūrai ir taip pažeidė VTAPĮ 8 straipsnį (vaiko teisė mokytis), 13 straipsnį (vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas), 24 straipsnį (vaiko ugdymas naudotis savo teisėmis ir laisvėmis); neužtikrino Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos dorai auklėti savo vaiką bei neįgyvendino tėvų valdžios, numatytos CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Teismas sutinka tik su pareiškėjos argumentais, kad ji nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2022 m. sausio 28 d. VTAĮT Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo gautas policijos pranešimas, jog mažametis D. F. kreipėsi į policiją dėl namuose nuolat patiriamo smurto iš motinos sutuoktinio, kadangi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2022 m. kovo 10 d. nutarimu (fizinio) smurto prieš mažametį D. F. atvejis nepasitvirtino – ikiteisminis tyrimas S. F. atžvilgiu nutrauktas (b. l. 91–100). Pati VTAĮT Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė D. G. 2022 m. sausio 28 d. liudytojos apklausos metu nurodė, jog iki tol apie smurtinius veiksmus šioje šeimoje Institucija informacijos neturėjo. Taip pat jau minėta (duomenys neskelbtini) socialinė pedagogė D. L. 2022 m. vasario 4 d. liudytojo apklausos metu nurodė, kad anksčiau yra kilę įtarimų dėl fizinės jėgos panaudojimo iš tėvo pusės, tačiau tai nepasitvirtino, nes niekas labai netyrė šio įvykio, nors šeima stebima dienos centro darbuotojų, kurio vadovas buvo užsiminęs, kad tėtis taip auklėja sūnų, tačiau dėl ko tokios kalbos buvo, negali pasakyti nes nežino. Ant D. F. kūno matomose vietose jokių sumušimo žymių nesimatė, motina nuolatos neigdavo, kad tėtis gali kelti ranką prieš sūnų. Vien tai, kad D. F. pranešime policijai nurodė apie nuolat patiriamą smurtą iš tėvo pusės, nėra pagrindas vienareikšmiškai pripažinti, kad šiuo atveju pareiškėja T. F. neužtikrino sūnaus teisės būti apsaugotam nuo smurto. Nors Institucijos atstovė teismo posėdžio metu šią aplinkybę aiškino taip, kad šiuo atveju kalbama ne tik apie fizinį smurtą, bet ir apie bet kokios kitos formos smurtą (ir psichologinį), tačiau iš Nutarime pateikto aprašymo toks įspūdis nesusidaro. Priešingai, pareiškėja patraukta atsakomybėn būtent už policijos 2022 m. sausio 28 d. pranešime išdėstytas galimo smurto apraiškas pagal D. F. pareiškimą, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas S. F. atžvilgiu. Pažymėtina, jog nutarimo (nutarties), priimto administracinio nusižengimo byloje, motyvuojamojoje dalyje, be kita ko, turi būti tiksliai nurodoma administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryta veika, t. y. jos laikas, vieta, neteisėtas asmens (ne)veikimas. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo Nutarimo turinio nėra visiškai aišku, kodėl ir už kokį konkrečiai ir kada pasireiškusį smurtą prieš mažametį D. F. administracinėn atsakomybėn traukiama pareiškėja T. F., kaip neužtikrinusi jo apsaugos nuo smurto. Atsižvelgiant į tai, iš skundžiamo Nutarimo šalintina ši aptariama aplinkybė. Nepaisant to, įvertinus jau aptartų duomenų ir įrodymų visumą, spręstina, kad skundžiamas Nutarimas (likusi jo dalis) yra teisėtas bei pagrįstas, jo naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog T. F. nuo 2021 m. rugsėjo mėn. neužtikrino vaiko teisių į mokslą, tinkamas (saugias) gyvenimo sąlygas, tinkamai neugdė vaiko naudotis savo teisėmis ir laisvėmis, neįgyvendino Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos dorai auklėti savo vaiką bei tėvų valdžios, numatytos CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tokia T. F. veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 73 straipsnį.

Pasisakydamas dėl T. F. padaryto nusižengimo kvalifikavimo pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl pakartotinumo, teismas pažymi, pagal ANK 40 straipsnį, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Šiuo atveju, kaip matyti iš T. F. administracinių nusižengimų registro išrašo apie jai registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus (2022 m. kovo 14 d. išrašas (b. l. 8–16)), 2021 m. rugpjūčio 26 d. jos atžvilgiu priimtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2021 m. birželio 27 d. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai kieme žaidžiantiems vaikams padarius pastabą, D. F. metė kamuolį jai į galvos sritį ir viešoje vietoje aplinkiniams girdint išvadino ją necenzūriniais žodžiais. Už tai T. F. skirtas įspėjimas. Taigi šiuo atveju T. F. skundžiamu Nutarimu buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tėvų valdžios (ne)panaudojimą tinkamai vaiko interesams pakartotinai. Tai, kad, kaip teigia pareiškėja ir jos atstovas, ji nežinojo apie jos atžvilgiu 2021 m. rugpjūčio 26 d. priimtą nutarimą, nereiškia, kad ji šiuo atveju negali būti traukiama atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį. Institucija šiuo atveju neturėjo pareigos aiškintis, ar pareiškėja buvo susipažinusi su ankstesniu nutarimu, ar priimant tą nutarimą buvo padaryti kokie nors procedūriniai (proceso) pažeidimai. Kaip matyti iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktų duomenų, 2021 m. rugpjūčio 26 d. T. F. atžvilgiu priimtas nutarimas yra įsiteisėjęs, galiojantis, todėl skundžiamu Nutarimu T. F. padarytas nusižengimas pagrįstai ir pripažintas kaip pakartotinis.

Teismo vertinimu, T. F. paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda, kurios dydis nežymiai viršija sankcijoje numatytos baudos vidurkį, yra tinkamai individualizuota ir proporcinga padaryto administracinio nusižengimo pobūdžiui ir pareiškėjos asmenybei (dirbanti, ne kartą bausta administracine tvarka (b. l. 8–16), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta) (ANK 34 str. 2 d.). Todėl darytina išvada, kad skundžiamas 2022 m. vasario 22 d. nutarimas Nr. VVTAIT-ANR_N-171-2022 yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, taigi T. F. skundas netenkintinas, o skundžiamas Nutarimas paliktinas iš esmės nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

T. F. skundo netenkinti.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. vasario 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-171-2022 (ROIK: 22157446885), kuriuo T. F. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 2 dalį ir nubausta 60 Eur bauda, palikti iš esmės nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Nutarčiai įsiteisėjus (duomenys neskelbtini) grąžinti D. F. Psichikos sveikatos centro ambulatorinę asmens sveikatos istoriją.