- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-17
- Bylos Nr.
- eI-5092-473/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02983-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Callida“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Callida“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. el. 1–9), prašydama priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė), 105 257,56 Eur turtinės žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad verčiasi įstatymų nedraudžiama komercine ūkine veikla, kurios tikslas – gauti pelną, o pagrindinės jos veiklos sritys – žemės sklypų detaliųjų planų rengimas, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas, statinių projektavimas, sklypų vystymas. Pareiškėjos teigimu, ji ieško sklypų, kurie pagal Vilniaus miesto ar Vilniaus rajono bendruosius planus yra skirti gyvenamajai statybai, įsigyja tuos sklypus, keičia sklypų paskirtį, jeigu reikia, rengia sklypų vystymo projektus ir po projekto parengimo realizuoja sklypus arba pati vysto projektus ir realizuoja įgyvendintus projektus. Vykdydama savo pagrindinę veiklą, pareiškėja 2011 m. įsigijo 0,8985 ha kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kuris pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamąsias teritorijas. Tolimesniam sklypo vystymui pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą reikėjo parengti sklypo detalųjį planą. Kadangi pareiškėja neturėjo lėšų Žemės sklypo įsigijimui, tačiau įvertinusi aplinkybę, kad detaliojo plano parengimas ir jo patvirtinimas trunka nuo 6 iki 12 mėnesių, bei apskaičiavusi riziką, nusprendė sklypą įsigyti iš skolintų lėšų, nes iš Žemės sklypo buvo galima gauti pelną. Tuo tikslu pareiškėja su V. D. sudarė 2011-09-01 Paskolos sutartį, kuria pareiškėja Žemės sklypo įsigijimui pasiskolino 700 000 Lt sumą ir įsipareigojo paskolos davėjai mokėti 8 proc. metinių palūkanų normą nuo visos paskolintos sumos iki pilno atsiskaitymo.
Paaiškino, kad pirmą kartą į atsakovę kreipėsi su 2011 m. rugsėjo 15 d. prašymu dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo, tačiau atsakovė 2011 m. spalio 17 d. raštu Nr. A51-40034 (2.15.1.21-MP2) „Dėl sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo planavimo“ nurodyto prašymo netenkino ir pareikalavo planuoti didesnės apimties teritoriją. Nesutikdama su tokiu sprendimu, pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, kuris 2012 m. balandžio 6 d. sprendimus administracinėje byloje Nr. I-1712-580/2012 pareiškėjos skundą patenkino ir įpareigojo atsakovę pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo. Vykdydama teismo įpareigojimą, atsakovė 2012 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. A51-87249 (2.15.1.21-MP2) „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo sklypui (duomenys neskelbtini) planuoti“ atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą perduoti jai Žemės sklypo detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas. Pareiškėja vėl kreipėsi į teismą, tačiau jai atsakovės 2013 m. sausio 18 d. direktoriaus įsakymu buvo perduotos detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos organizuoti Žemės sklypo detaliojo plano rengimą, todėl pradėta administracinė byla Nr. I-1881-171/2013 buvo nutraukta. Įvertinusi atsakovės atsiųstos sutarties projektą, pareiškėja vėl kreipėsi į atsakovę, prašydama išbraukti iš sutarties projekto nepagrįstus ir neteisėtus pareiškėjos įsipareigojimus. Kadangi nesulaukė atsakymo, pareiškėja su skundu vėl kreipėsi į teismą, kuris 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2638-244/2013 pareiškėjos skundą tenkino ir įpareigojo atsakovę per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti pareiškėjos prašymą. Atsižvelgusi į per bylinėjimosi su atsakove laikotarpį įsigaliojusios naujos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) redakcijos pakeitimus, pareiškėja kreipėsi į atsakovę su 2014 m. sausio 16 d. prašymu pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą pagal Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius kreipėsi, tačiau nesulaukusi atsakymo padavė skundą į teismą. Po kreipimosi į teismą atsakovė geruoju tenkino pareiškėjos prašymą, dėl to administracinė byla Nr. I-7321-596/2014 buvo nutraukta. Pareiškėja, siekdama vystyti Žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) užstatymą su 2014 m. rugpjūčio 11 d. prašymu dėl daugiabučių gyvenamųjų namų Žemės sklype statybos projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduoties derinimo kreipėsi į pareiškėją, prašydama suderinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, tačiau atsakovė 2014 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. A51-72338/14 (2.15.2.31-MP8) „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo“ atsisakė suderinti užduotį, iš pareiškėjos pareikalaujant pateikti prašymą popierine forma, dviem originalais bei užpildyti nustatytos formos prašymą. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu sprendimu, su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, kuris 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-7221-811/2016 pareiškėjos patikslintą skundą tenkino ir įpareigojo atsakovę išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Atitinkamai, pareiškėja vėl kreipėsi į atsakovę su 2016 m. spalio 28 d. prašymu dėl daugiabučių gyvenamųjų namų Žemės sklype statybos projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo, tačiau jos prašymas vėl nebuvo išnagrinėtas įstatymų nustatyta tvarka, todėl ji vėl kreipėsi į teismą. Po kreipimosi į teismą atsakovė įvykdė skundo reikalavimus, t. y. į pareiškėjos prašymą atsakė, todėl administracinė byla Nr. eI-9864-643/2016 buvo nutraukta. Visgi pareiškėja į atsakovė vėl kreipėsi 2017 m. vasario 8 d. prašymu dėl Žemės sklypo projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo bei pritarimo įvažos vietos parinkimui pagal pateiktus priešprojektinio pasiūlymo sprendinius, tačiau atsakovė 2017 m. vasario 15 d. raštu Nr. A51-8813/17(2.15.2.31-MP8) „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties ir įvažos į sklypą“ užduotį atsisakė suderinti, todėl pareiškėja su skundu vėl kreipėsi į teismą, kuris 2017 m. liepos 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2601-281/2017 skundą patenkino. Dėl tokių atsakovės veiksmų pareiškėja iki šiol nežino, ką ir kaip gali daryti Žemės sklype.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos teigimu, atsakovės neteisėtus veiksmus įrodo eilė aptartų teismų sprendimų, kuriais pareiškėjos skundai dėl atsakovės veiksmų buvo patenkinti. Dėl šių neteisėtų atsakovės veiksmų, t. y. kad atsakovė nesprendė pareiškėjos prašymų, susijusių su Žemės sklypo vystymu, pareiškėjai buvo priskaičiuota ir sumokėta 2 524,35 Eur žemės mokesčio, už laikotarpį iki 2013 m. gruodžio 31 d. jai priskaičiuota ir sumokėta 37 858,33 Eur palūkanų pagal paskolos sutartį, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. priskaičiuotos palūkanos sudaro 64 874,88 Eur (bendra palūkanų suma – 102 733,21 Eur; bendra palūkanų ir žemės mokesčio suma – 105 257,56 Eur), o tai, pareiškėjos nuomone, yra jai atsakovės neteisėtais veiksmais padaryta turtinė žala. Be to, akivaizdu, kad patirtos išlaidos – žemės mokesčio mokėjimo laikotarpis, išsitęsęs palūkanų mokėjimo laikotarpis – yra priežastiniame ryšyje su neteisėtais atsakovės veiksmais.
Pareiškėja teigė, kad atsakovė savo neteisėtais veiksmais sukūrė tokią situaciją, kad pareiškėja nuo Žemės sklypo įsigijimo momento iki dabar vis dar nežino, kaip ir kokiu būdu gali vystyti jai priklausantį sklypą, klausimas eilę metų visiškai nesprendžiamas, nes atsakovė priima teisės aktų reikalavimų neatitinkančius sprendimus ir tai daro nuolat, sistemingai, kartodama tuos pačius sprendimų priėmimo procedūrų ir sprendimų teisėtumo pažeidimus, dėl ko atsakovės sprendimai naikinami, o pareiškėja nežino iki šiol, ką apskritai gali arba negali daryti jai priklausančiame sklype, dėl ko negali priimti atitinkamų sprendimų, susijusių su Žemės sklypo vystymu arba sklypo pardavimu, jei jis netinkamas jokio projekto vystymui. Atsakovė įvairiais būdais vilkina klausimo sprendimą arba priima tokius sprendimus, dėl kurių pareiškėja turi nuolat bylinėtis su atsakove, tačiau nepaisant daugybės pareiškėjai palankių teismo sprendimų, pareiškėjos prašymai neišspręsti iki šiol. Per tą laiką pareiškėja tai pačiai atsakovei mokėjo žemės mokestį už sklypą, dėl kurio negali gauti jokio suprantamo ir teisės aktus atitinkančios sprendimo, bei mokėjo palūkanas už kreditą sklypo įsigijimui.
Atsakovė atsiliepime (1 t., b. el. 185–191) prašė pareiškėjos skundui taikyti ieškinio senatį, o netenkinus prašymo dėl ieškinio senaties taikymo, atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą bei skirti pareiškėjai 300 Eur baudą dėl piktnaudžiavimo teise bei administraciniu procesu.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1712-580/2012 buvo patenkintas pirmasis pareiškėjos skundas, o skundžiamas atsakovės sprendimas panaikintas. Po šio teisminio ginčo sekė kitos administracinės bylos, kuriose pareiškėja skundė atsakovės sprendimus arba vilkinimą atlikti veiksmus. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad didžioji dalis atsakovei nepalankių teismo sprendimų buvo priimti iki 2014 m. vidurio, atitinkamai, didžioji dalis pareiškėjai pateiktų atsakovės atsakymų, kurie buvo skųsti teismams, taip pat buvo pateikti iki 2014 m. vidurio. Todėl, atsakovės nuomone, pareiškėjos reikalavimui trejų metų ieškinio senaties termino eiga turėtų būti skaičiuojama nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1712-580/2012 priėmimo dienos. Tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo vėliau nei 2012 m. balandžio 6 d., vis vien ieškinio senaties terminas laikytinas praleistu, nes pareiškėja nuo 2012 m. nuolat apskųsdavo atsakovės sprendimus ir inicijuodavo teisminius ginčus ir nors pareiškėjos atžvilgiu buvo priimami palankūs teismų sprendimai, tačiau pareiškėja kartu nereikšdavo reikalavimų dėl žalos atlyginimo.
Atsakovės teigimu, nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų, nes pareiškėja kaip verslo subjektas, vykdantis ūkinę veiklą, siekiantis pelno ir turėdamas verslo patirties, turėjo ir privalėjo įvertinti riziką, pirkdama netaisyklingos formos Žemės sklypą, įsiterpusį į valstybinės žemė į sklypą, regioninio parko kaimynystę bei galėjo numatyti galimas tam tikras kliūtis ateityje siekiant ypač intensyviai užstatyti minėtą Žemės sklypą. Atsakydama į pareiškėjos argumentus dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, nustatytų teismų sprendimais, atsakovė teigė, kad pareiškėjos skunde nurodytuose teismų sprendimuose nėra konstatuota nei vieno atsakovės veiksmo, kuris galėjo sukelti pareiškėjai kokią nors turtinę žalą ar būti priežastiniu ryšiu susijęs su tokios žalos atsiradimu.
Atsikirsdama į pareiškėjos skundo argumentus dėl turtinės žalos ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjai kilusios turtinės žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų nurodė, kad pareiškėjos nurodyta tariamai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų kilusi žala iš tikrųjų kilo ne iš atsakovės veiksmų, o iš pačios pareiškėjos laisva valia sudarytos paskolos sutarties, kuria ji pati įsipareigojo mokėti 8 proc. palūkanų paskolos davėjai. Atitinkamai, prievolė mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį kyla iš teisinio reguliavimo, todėl irgi yra nesusijusi su atsakovės veikimu ar neveikimu, o remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, pats kreipimasis į teismą yra įprastas demokratinėje visuomenėje teisių gynimo būdas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad dėl tokio ginčų sprendimo būdo gali atsirasti žala (žr., 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-548/2010 ir kt.). Todėl tai, kad pareiškėja savarankiškai pasirinko būdą ginti savo galimai pažeistas teises teismine tvarka, nesudaro pagrindo manyti, jog dėl tokios pareiškėjos pasirinktos elgsenos turėtų būti atsakinga atsakovė. Kaip minėta, žemės mokestis pagal įstatymą turėjo ir turi būti mokamas nepriklausomai nuo Žemės sklypo vystymo sėkmės, taip pat ir 8 proc. palūkanos turi būti mokamas pagal pareiškėjos sudarytą paskolos sutartį, kuri buvo sudaryta dar iki atsakovės sprendimų, kurie buvo apskųsti teismams, bei iki visų iškeltų administracinių bylų, todėl laikytina, kad pareiškėja pati prisiėmė atitinkamą riziką, už kurią atsakovė negali būti atsakinga.
Pažymėjo, jog administracinėje byloje Nr. eI-234-629/2017 pagal pareiškėjos skundą dėl atsakovės direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 30-4032 „Dėl apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja skundžiamo detaliojo plano neteisėtumą grindė iš esmės tariamu neatsižvelgimu į pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių, tačiau teismas 2017 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą bei nustatė, kad pareiškėjos pasiūlymai buvo išnagrinėti tinkamai.
Teismo posėdyje proceso šalys nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnis).
Teismas konstatuoja:
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja (paskolos gavėja) ir V. D. (paskolos davėja) sudarė 2011 m. rugsėjo 1 d. paskolos sutartį, pagal kurios 1 punktą paskolos davėja paskolino paskolos gavėjai 700 000 Lt (202 734,01 Eur) apyvartines lėšas, o pagal 4 punktą šalys sutarė, kad už paskolintus 700 000 Lt (202 734,01 Eur) paskolos gavėja įsipareigoja mokėti paskolos davėjai 8 proc. metinę palūkanų normą nuo visos paskolintos sumos iki pilno atsiskaitymo su paskolos davėja; paskolą paskolos gavėja privalo grąžinti paskolos davėjai iki 2012 m. rugsėjo 3 d. (5 punktas) (1 t., b. el. 11; 2011 m. rugsėjo 1 d. kasos pajamų orderis Nr. C1 – 1 t., b. el. 13). Pagal 2011 m. rugsėjo 1 d. paskolos sutarties 2012 m. rugsėjo 3 d. pakeitimą, paskolos gavėja privalo grąžinti paskolos davėjai 700 000 Lt iki 2018 m. rugsėjo 3 d. (1 t., b. el. 12).
Pareiškėja (pirkėja) ir D. S. (pardavėjas) sudarė 2011 m. rugsėjo 2 d. prikimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka Žemės sklypą už 700 000 Lt (202 734,01 Eur) (pirkimo-pardavimo sutarties 2.1 ir 3.1 papunkčiai) (1 t., b. el. 14–21; 2011 m. rugsėjo 2 d. kasos išlaidų orderis Nr. DG1 – 1 t., b. el. 24)). Tai, kad Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso pareiškėjai patvirtina ir nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (1 t., b. el. 25–26, 61–62).
Pareiškėja atsakovei pateikė 2011 m. rugsėjo 15 d. prašymą „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo“ (1 t., b. el. 29), kuriuo prašoma rengti Žemės sklypo detalųjį planą tikslu nustatyti naudojimo ir tvarkymo režimą pagal bendrojo plano sprendinius. Atsakovė 2011 m. spalio 17 d. raštu Nr. A51-40034 (2.15.1.21-MP2) „Dėl sklypo (kadastro Nr. ((duomenys neskelbtini)) detaliojo planavimo“ prašymo netenkino, prašydama pateikti nuomonę dėl planavimo didesnės apimties teritorijos (1 t., b. el. 30). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1712-580/2012 atsakovės raštas buvo panaikintas ir atsakovė įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą (1 t., b. el. 31–36). Vykdydama teismo sprendimą, atsakovė 2012 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. A51-87249 (2.15.1.21-MP2) „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo sklypui (duomenys neskelbtini) planuoti“ atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Nesutikdama su tuo, pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti nurodytą atsakovės raštą bei įpareigoti atsakovę sudaryti su pareiškėja detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį dėl Žemės sklypo, kad būtų nustatytas naudojimo ir tvarkymo režimas pagal bendrojo plano sprendinius. Po pareiškėjos kreipimosi į teismą, atsakovė 2013 m. sausio 9 d. raštu Nr. A51-3353-(2.15.121-MP2) „Dėl sklypo (kadastro Nr. ((duomenys neskelbtini)) detaliojo planavimo“ (1 t., b. el. 45) pranešė, kad pareiškėjos prašymas buvo pakartotinai svarstytas 2012 m. sausio 3 d. Miesto plėtros departamento pasitarime miesto plėtros klausimai ir prašymui buvo pritarta. Atitinkamai, atsakovės direktorius priėmė 2013 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. 30-85 „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo UAB „Callida“, kuriuo nuspręsta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas organizuojant Žemės sklypo detaliojo plano rengimą, kurio tikslas – nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendinių ir Žemės sklypo tikslinės paskirties, nustatyti gyvenamosios teritorijos (G) ir inžinerinės infrastruktūros teritorijos (I) naudojimo būdus, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos (G2) bei susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos (I1) naudojimo pobūdžius ir kitus pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktus leistinus Žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus bei statybos reglamentus, perduoti pareiškėjai (1 t., b. el. 46). Vadovaujantis įsakymu, pareiškėjai elektroniniu paštu buvo nusiųstas detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. 0421XX projektas (toliau – ir sutarties projektas) (1 t., b. el. 47–48). Atsižvelgusi į tokias faktines aplinkybes, pareiškėja pateikė teismui prašymą dėl skundo dalies atsisakymo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1881-171/2013 (1 t., b. el. 37–42) bylos dalis dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti atsakovės 2012 m. gruodžio 11 d. raštą Nr. A51-87249 (2.15.1.21-MP2) „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo sklypui (duomenys neskelbtini) planuoti“ išdėstytą sprendimą nutraukta, o likusi pareiškėjos skundo dalis, kuria prašyta įpareigoti atsakovę sudaryti su pareiškėja detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį dėl Žemės sklypo, kad būtų nustatytas naudojimo ir tvarkymo režimas pagal bendrojo plano sprendinius atmesta kaip nepagrįsta, kadangi sutartis nepasirašyta ne dėl atsakovės neveikimo perduodant teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, o dėl pačios pareiškėjos veiksmų – nesutikimo su sutarties turiniu, prašymo jį pakeisti ir dėl to kreipimosi į teismą, todėl nėra konstatuotini neteisėti atsakovės veiksmai.
Derindama būsimos detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties turinį, pareiškėja atsakovei pateikė 2013 m. sausio 22 d. prašymą (1 t., b. el. 43–44) panaikinti sutarties projekto 2.2.7 ir 2.2.8 papunkčius, tačiau atsakovė į pareiškėjos prašymą neatsakė, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą. Atitinkamai, Vilniaus apygardos administracinio teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2638-244/2013 įpareigojo atsakovę per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir atsakyti į jį (1 t., b. el. 49–52). LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartimi administracinėje byloje A492-552/2014 atsakovės apeliacinis skundas buvo atmestas (1 t., b. el. 53–57).
Pareiškėja atsakovei pateikė 2014 m. sausio 14 d. prašymą „Dėl Žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo“ (1 t., b. el. 58), tačiau negavusi atsakymo pareiškėja pateikė skundą teismui, prašydama įpareigoti atsakovę priimti sprendimą pagal jos jai pateiktą prašymą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi (1 t., b. el. 68–69) pagal pareiškėjos skundą atsakovei iškelta administracinė byla Nr. I-7321-596/2014 nutraukta pareiškėjai atsisakius skundo.
Pareiškėja atsakovei 2014 m. liepos 28 d. pateikė prašymą „Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų Žemės sklypo statybos projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo“
(1 t., b. el. 70–71), kuriuo prašoma tenkinti pareiškėjos parengtą projektinių pasiūlymų užduotį
(1 t., b. el. 78–79). Atsakovė 2014 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. A51-72388/14(2.15.2.31-MP8) „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo“ informavo pareiškėją, kad pateiktas prašymas neatitinka teisės aktų reikalavimų (1 t., b. el. 83). Pareiškėja atsakovei pateikė 2015 m. liepos 20 d. prašymą „Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų Žemės sklypo statybos projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo“ (1 t., b. el. 84–85), kuriuo prašoma tenkinti pareiškėjos parengtą projektinių pasiūlymų užduotį (1 t., b. el. 92–93). Atsakovė 2015 m. liepos 31 d. raštu
Nr. A51-74260/15 (2.15.2.31-MP8) „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties“ (1 t., b. el. 99) pranešė pareiškėjai, kad prašymui nepritarta, rekomenduojant visą sklypo įsisavinimui reikalingą infrastruktūrą išdėstyti sklype, o prašymo nagrinėjimą atidėti iki bus patvirtintas visos teritorijos detalusis planas. Nesutikdama su tokiu atsakovės sprendimu, pareiškėja kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimu administracinėje byloje
Nr. eI-7221-811/2016 panaikino atsakovės 2015 m. liepos 31 d. raštą
Nr. A51-74260/15 (2.15.2.31-MP8) „Dėl projektinių pasiūlymų užduoties suderinimo“ ir įpareigojo atsakovę teisės aktuose nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjos prašymą (1 t., b. el. 100–107).
Atsakovės direktorius priėmė 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 30-4032 „Dėl apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas apie 12 ha teritorijos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detalusis planas ir jo sprendiniai (1 t., b. el. 119). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl nurodyto įsakymo panaikinimo, kadangi, jos teigimu, skundžiamu įsakymu patvirtintas detalusis planas yra neteisėtas, kadangi patvirtintas neatsižvelgus į pareiškėjos pasiūlymus, tokiu būdu užkertant galimybę pareiškėjai įrengti įvažą į Žemės sklypą ir vystyti jame daugiabučių gyvenamųjų namų statybą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-234-629/2017 pareiškėjos skundas atmestas, kadangi išnagrinėjus faktines bylos aplinkybes nustatyta, kad skundžiamas atsakovės direktoriaus įsakymas nepažeidžia pareiškėjos nurodomų teisių. Aptartas sprendimas nagrinėjant šią administracinę bylą yra apskųstas apeliacine tvarka.
Pareiškėja ir VšĮ „Hermis Europe“ atsakovei 2016 m. liepos 28 d. pateikė prašymą „Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų Žemės sklypo statybos projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo“ (1 t., b. el. 108–109), kuriuo prašoma pateikti pritarimą įvažos vietos parinkimui pagal pateikto priešprojektinio pasiūlymo sprendinius bei tenkinti pareiškėjos parengtą projektinių pasiūlymų užduotį (1 t., b. el. 121–122). Negavus atsakymo į prašymą, VšĮ „Hermis Europe“ su skundu kreipėsi į teismą, tačiau atsakovei 2016 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. A51-88987/16 (2.15.2.31-MP8) „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties ir įvažiavimo“ informavus pareiškėją, kad buvo nuspręsta pareiškėjos ir VšĮ „Hermis Europe“ pateiktai objekto projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai nepritarti, rekomenduojant ją pakoreguoti pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius (1 t., b. el. 125–126), todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi (1 t., b. el. 127–129) administracinė byla Nr. eI-9864-643/2016 buvo nutraukta ir VšĮ „Hermis Europe“ skundas dėl bylinėjimosi išlaidų patenkintas. Nesutikdama su visų bylinėjimosi išlaidų priteisimu, atsakovė su atskiruoju skundu kreipėsi į LVAT, kuris 2017 m. sausio 25 d. nutartimi (1 t., b. el. 130–135) atsakovės atskirąjį skundą atmetė.
Atsakovės direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 30-1862 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdo nustatymo“ nustatytas kitos paskirties Žemės sklypo naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos (1 t., b. el. 118).
Pareiškėja atsakovei 2017 m. vasario 8 d. pateikė prašymą (1 t., b. el. 136), kuriuo prašoma pateikti pritarimą įvažos vietos parinkimui pagal pateikto priešprojektinio pasiūlymo sprendinius bei tenkinti pareiškėjos parengtą projektinių pasiūlymų užduotį (1 t., b. el. 146–147). Atsakovė 2017 m. vasario 15 d. raštu Nr. A51-8813/17 (2.15.2.31-MP8) „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties ir įvažos į sklypą“ (1 t., b. el. 159) nuspręsta projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai nepritarti. Nesutikdama su tokiu sprendimu, pareiškėja kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 7 d. sprendimu (1 t., b. el. 160–165) administracinėje byloje Nr. eI-2601-281/2017 pareiškėjos skundą tenkino ir įpareigojo atsakovę per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti pareiškėjos prašymą.
Šioje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl savivaldybės valdžios institucijos (Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) neteisėtų veiksmų, atlyginimo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).
Pažymėtina, kad neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga, todėl šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-69/2012 ir kt.). Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų viešosios atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017, 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016, 2013 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-309/2013, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525–1355/2010, 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5–665/2005 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pirmiausia teismas sprendžia, ar egzistuoja atsakovės neteisėti veiksmai.
Pareiškėja skunde teigia, kad atsakovė savo neteisėtais veiksmais sukūrė tokią situaciją, kad pareiškėja nuo Žemės sklypo įsigijimo momento iki dabar vis dar nežino, kaip ir kokiu būdu gali vystyti jai priklausantį sklypą, klausimas eilę metų visiškai nesprendžiamas, nes atsakovė priima teisės aktų reikalavimų neatitinkančius sprendimus ir tai daro nuolat, sistemingai, kartodama tuos pačius sprendimų priėmimo procedūrų ir sprendimų teisėtumo pažeidimus, dėl ko atsakovės sprendimai naikinami, o pareiškėja nežino iki šiol, ką gali arba negali daryti jai priklausančiame sklype, dėl ko negali priimti atitinkamų sprendimų, susijusių su Žemės sklypo vystymu arba pardavimu.
Sprendžiant dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, pažymėtina, kad administracinio akto panaikinimas savaime nėra pakankamas valstybės ar savivaldybės deliktinės atsakomybės pagrindas, kadangi LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimas teismine tvarka pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad viešojo administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių administracinis aktas buvo panaikintas (pvz., 2008 m. sausio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-116/2008, 2009 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1155/2009, 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1337/2010, 2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2265/2011, 2014 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-643/2014 ir kt.).
Atsižvelgus į tai, teigtina, kad atsakovės sprendimų panaikinimas nėra per se pagrindas konstatuoti, kad atsakovės veiksmai, susiję su jos priimtų raštų priėmimu, buvo neteisėti ab initio. Tam, kad būtų galima įvertinti galimus atsakovės neteisėtus veiksmus, reikia atsižvelgti į faktines aplinkybes, susijusias su atsakovės sprendimų panaikinimu.
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuo 2012 m. iki nagrinėjamos bylos tarp šalių vyko ir vyksta eilė teisminių ginčų dėl atsakovės priimtų aktų teisėtumo ir pagrįstumo. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais patvirtinta, kad atsakovė atliko eilę procedūrinių pažeidimų (priimti sprendimai nekompetentingo administravimo subjekto (1 t., b. el. 31–36), atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka neatsakydavo į pareiškėjos prašymus (1 t., b. el. 49–52, 100–107, 160–165), į pareiškėjos prašymus atsakovė atsakydavo tik po to, kai pareiškėja kreipdavo į teismą dėl atsakovės neveikimo (1 t., b. el. 37–42, 127–129)).
Šioje vietoje, teismas atkreipia dėmesį, kad byloje pateiktas atsakovės direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymas Nr. 30-1862 (1 t., b. el. 118) patvirtina, kad Žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijos, bylos nagrinėjamu metu Žemės sklypas patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamąsias teritorijas. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad detalusis planas yra parengtas ir nors teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis pirmosios instancijos teismas yra priėmęs sprendimą, kuriuo konstatuota, kad įsakymas, kuriuo patvirtintas detalusis planas, yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau pareiškėja šį teismo sprendimą yra apskundusi apeliacine tvarka, nagrinėjamos bylos metu nėra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl detaliojo plano, todėl procedūra dėl detaliojo plano tvirtinimo dar nėra baigta. Atitinkamai, pareiškėjos prašymas suderinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį nėra patvirtintas, kadangi atsakovės sprendimas dėl pareiškėjos prašymo dėl techninės užduoties patvirtinto yra apskųstas apeliacine tvarka. Vadinasi Žemės sklypo techninės užduoties patvirtinimo procedūra taip pat dar nėra baigta. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad pareiškėjos galimybės įgyvendinti savo veiklą nebuvo suvaržytos, aukščiau nurodytais įsiteisėjusiais teismų sprendimais nėra konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai, susiję su minėtų procedūrų, turinčių tiesioginę įtaką pareiškėjos teisės disponuoti Žemės sklypu suvaržymui, pažeidimais. Be to, pareiškėja, teikdama, kad dėl atsakovės eilės panašaus pobūdžio procedūrinių ir teisės aktų teisėtumo pažeidimų negalėjo imtis veiksmų, susijusių su Žemės sklypo vystymu ar pardavimu, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kaip atsakovės veiksmai suvaržė pareiškėjos teises imtis veiksmų, susijusių su Žemės sklypo vystymu ir disponavimu. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pavyzdžiui, kad pareiškėja rengėsi (planavo) parduoti Žemės sklypą, atliko tuo susijusias tam tikras procedūras, leidžiančias pagrįstai manyti, jog buvo iš anksto numatyta gauti pajamas iš Žemės sklypo pardavimo (pavyzdžiui, buvo sudariusi preliminariąją Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, vedusi derybas su potencialiais Žemės sklypo pirkėjais, kreipusis į nekilnojamojo turto brokerius dėl tarpininkavimo paslaugų, susijusių su Žemės sklypo pardavimu, teikimo ir pan.) ar, kad atsakovės veiksmai jai būtų trukdę atlikti veiksmus, susijusius su Žemės vystymu. Taip pat byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad dėl atsakovės eilės panašaus pobūdžio procedūrinių ir teisės aktų teisėtumo pažeidimų buvo vilkinamos procedūros, susijusio su Žemės sklypo vystymu. Vadinasi, pareiškėja neįrodė, kad dėl atsakovės eilės panašaus pobūdžio procedūrinių ir teisės aktų teisėtumo pažeidimų ji negali priimti atitinkamų sprendimų, susijusių su Žemės sklypo vystymu arba pardavimu, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos kontekste neegzistuoja neteisėti atsakovės veiksmai, dėl kurių pareiškėjai būtų kilusi žala, kuri būtų atlygintina iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto. Visgi, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos kontekstą, susidariusios situacijos specifiškumą ir teisinių santykių kompleksiškumą bei į tai, kad, remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-234-629/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00431-2016-0) pagal pareiškėjos skundą atsakovei dėl atsakovės direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 30-4032, kuriuo patvirtintas apie 12 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detalusis planas, teisėtumo ir pagrįstumo priimtas 2017 m. vasario 8 d. sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka dėl ko detaliojo plano tvirtinimo procedūra nėra užbagta, taip pat Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-2601-281/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00576-2017-1) pagal pareiškėjos skundą atsakovei dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus rašto teisėtumo ir pagrįstumo bei pagrindo įpareigoti atsakovę priimti sprendimą dėl pareiškėjos 2017 m. vasario 8 d. prašymo suderinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį priimtas 2017 m. liepos 7 d. sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka, dėl ko Žemės sklypo techninio projekto tvirtinimo procedūra dar nėra užbaigta, teismas pažymi, kad įvertinti, ar atsakovės eilė panašaus pobūdžio procedūrinių ir teisės aktų teisėtumo pažeidimų turėjo įtakos minėtų procedūrų teisėtumui ir pagrįstumui ir, atitinkamai, pareiškėjos teisių suvaržymui, iš ko galėtų kilti pareiškėjai žala, bus galima nustatyti tik tada, kai dėl minėtų procedūrų pradėti teisminiai ginčai bus pasibaigę.
Todėl teismas laiko, kad nagrinėjamos bylos kontekste šiuo metu pareiškėja neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Atitinkamai, nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų (šiuo atveju – neteisėtų veiksmų), atsakovei pagal CK 6.271 straipsnį šiuo metu nekyla prievolė atlyginti žalą.
Teismas atkreipia dėmesį, kad šis sprendimas neužkerta kelio pareiškėjai esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms kreiptis į teismą dėl turtinės žalos, kilusios dėl galimai neteisėtų atsakovės veiksmų, atlyginimo.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, jog nėra teisinio pagrindo pareiškėjos skundo argumentais tenkinti pareiškėjos skundą, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.
Teigdama, kad pareiškėja savo problemų dėl Žemės sklypo vystymo nesprendžia geranoriškai, nebendradarbiauja su atsakove, o tik kelia įvairias administracines bylas atsakovės atžvilgiu, dėl kurių neracionaliniai eikvojamos atsakovės darbuotojų darbo laiko sąnaudos, didėja įprastinė darbo veiklą viršijantys darbo krūviai, bei kartu atkreipdama dėmesį į tai, kad skundai dėl žalos atlyginimo nėra apmokestinti žyminiu mokesčių, todėl vis teikiant tokius skundus galimai siekiama pasipelnyti, atsakovė taip pat prašo teismo skirti pareiškėjai 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 36 straipsnio 4 dalį ir 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise sumokėti žyminį mokestį arba sumokėti ABTĮ 83 straipsnio 2 dalyje nurodytą baudą. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą (ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Teismas, atsižvelgęs į administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, vertina, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja būtų elgusis nesąžiningai ar kitaip būtų pažeidusi draudimo piktnaudžiauti administraciniu procesu principą. Todėl pareiškėjos naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine teise, todėl atsakovės prašymas skirti pareiškėjai 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Callida“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.