Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, išsiskyrusi, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. N., siekdama savo naudai panaikinti didelės vertės turtinę prievolę (per penkerius metus už jai tenkančią didesnę bendro turto dalį V. S. išmokėti 113 374 Lt kompensaciją), atsiradusią Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010-02-17 sprendimu patvirtinus jos ir V. S. 2010-02-17 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, turėdama V. S. vardu išduotą AB SEB banko Visa Elektron mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuri skirta atlikti finansines operacijas su V. S. AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiomis lėšomis, taip pat turėdama tos pačios V. S. AB SEB banko sąskaitos elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo duomenis, t.y. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, 2010-02-22 iš savo darbovietės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kompiuterio, kurio IP adresas 82.135.242.115, neteisėtai panaudodama V. S. AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo duomenis, prisijungė prie jo elektroninės bankininkystės sistemos, save pateikdama kaip V. S., pateikė AB SEB bankui prašymą padidinti grynųjų pinigų paėmimo limitą iš V. S. mokėjimo kortelės iki 20000 Lt per parą, ko pasėkoje AB SEB bankas šį prašymą tenkino;

tęsdama savo nusikalstamą veiką ji 2010-02-23, 9.17 val., AB SEB banko Naugarduko skyriuje, adresu Naugarduko g. 55A, Vilnius, į V. S. AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 11337,00 Lt grynųjų pinigų, mokėjimo paskirtyje nurodydama „sut. Nr 698(10) kompensacija 2010.02.17“, po to, 2010-02-23 nuo 16:55:03 val. iki 17:03:24 val., AB SEB banko bankomate, (duomenys neskelbtini) esančiame Sodų g. 22, Vilnius, neteisėtai panaudodama svetimą elektroninę mokėjimo priemonę (V. S. vardu išduotą AB SEB banko Visa Elektron mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - PIN kodą, tokiu būdu save pateikdama kaip kortelės savininką V. S., atlikdama penkias finansines operacijas, iš minėtos V. S. banko sąskaitos išgrynino 10000 Lt;

tęsdama savo nusikalstamą veiką ji 2010-02-25, 9.15 val., AB SEB banko Naugarduko skyriuje, adresu Naugarduko g. 55A, Vilnius, į V. S. AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 11337,00 Lt grynųjų pinigų, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Kompensacija sut. Nr 698(10) 2010.02.17“, po to, 2010-02-25 nuo 17:08:37 val. iki 17:11:20 val., AB SEB banko bankomate, (duomenys neskelbtini) esančiame Sodų g. 22, Vilnius, neteisėtai panaudodama svetimą elektroninę mokėjimo priemonę (V. S. vardu išduotą AB SEB banko Visa Elektron mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - PIN kodą, tokiu būdu save pateikdama kaip kortelės savininką V. S., atlikdama šešias finansines operacijas, iš minėtos V. S. banko sąskaitos išgrynino 12000 Lt;

tęsdama savo nusikalstamą veiką ji 2010-02-27, 10.29 val., AB SEB banko Akropolio skyriuje, adresu Ozo g. 25, Vilnius, į V. S. AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 11337,00 Lt grynųjų pinigų, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Kompensacija. Sutartis N Nr 698(10) 2010.02.17“, po to, 2010-02-28 nuo 09:07:14 val. iki 09:15:50 val., AB SEB banko bankomate, ATM78, esančiame Aušros vartų g. 5, Vilnius, neteisėtai panaudodama svetimą elektroninę mokėjimo priemonę (V. S. vardu išduotą AB SEB banko Visa Elektron mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - PIN kodą, tokiu būdu save pateikdama kaip kortelės savininką V. S., atlikdama aštuonias finansines operacijas, iš minėtos V. S. banko sąskaitos išgrynino 11800 Lt;

tęsdama savo nusikalstamą veiką ji 2010-03-02, 9.08 val., AB SEB banko Naugarduko skyriuje, adresu Naugarduko g. 55A, Vilnius, į V. S. AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 11337,00 Lt grynųjų pinigų, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Kompensacija sut. Nr 698(10) 2010 02 17“, po to, 2010-03-02 nuo 17:54:45 val. iki 17:58:39 val., AB SEB banko bankomate, (duomenys neskelbtini), esančiame Aušros vartų g. 5, Vilnius, neteisėtai panaudodama svetimą elektroninę mokėjimo priemonę (V. S. vardu išduotą AB SEB banko Visa Elektron mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - PIN kodą, tokiu būdu save pateikdama kaip kortelės savininką V. S., atlikdama aštuonias finansines operacijas, iš minėtos V. S. banko sąskaitos išgrynino 11400 Lt;

tęsdama savo nusikalstamą veiką ji 2010-03-04, 9.24 val., AB SEB banko Naugarduko skyriuje, adresu Naugarduko g. 55A, Vilnius, į V. S. AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 11337,00 Lt grynųjų pinigų, po to, 2010-03-05 nuo 07:38:59 val. iki 07:42:06 val., AB SEB banko bankomate, (duomenys neskelbtini), esančiame Aušros vartų g. 5, Vilnius, neteisėtai panaudodama svetimą elektroninę mokėjimo priemonę (V. S. vardu išduotą AB SEB banko Visa Elektron mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - PIN kodą, tokiu būdu save pateikdama kaip kortelės savininką V. S., atlikdama septynias finansines operacijas, iš minėtos V. S. banko sąskaitos išgrynino 11300 Lt;

tęsdama savo nusikalstamą veiką ji 2010-03-05, 12.36 val., AB SEB banko Naugarduko skyriuje, adresu Naugarduko g. 55A, Vilnius, į V. S. AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 11337,00 Lt grynųjų pinigų, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Kompensacija. Sutartis N 698(10) 2010 02 17“ po to, 2010-03-07 nuo 09:13:02 val. iki 09:14:56 val., AB SEB banko bankomate, (duomenys neskelbtini) esančiame Vokiečių g. 9, Vilnius, neteisėtai panaudodama svetimą elektroninę mokėjimo priemonę (V. S. vardu išduotą AB SEB banko Visa Elektron mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - PIN kodą, tokiu būdu save pateikdama kaip kortelės savininką V. S., atlikdama septynias finansines operacijas, iš minėtos V. S. banko sąskaitos išgrynino 11300 Lt;

tęsdama savo nusikalstamą veiką ji 2010-03-09, 9.45 val., AB SEB banko Naugarduko skyriuje, adresu Naugarduko g. 55A, Vilnius, į V. S. AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 11337,00 Lt grynųjų pinigų, mokėjimo paskirtyje nurodydama „kompensacija, sutartis 698(10) 2010 02 17“ po to, 2010-03-10 nuo 07:38:25 val. iki 07:40:46 val., AB SEB banko bankomate, (duomenys neskelbtini), esančiame Aušros vartų g. 5, Vilnius, neteisėtai panaudodama svetimą elektroninę mokėjimo priemonę (V. S. vardu išduotą AB SEB banko Visa Elektron mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - PIN kodą, tokiu būdu save pateikdama kaip kortelės savininką V. S., atlikdama septynias finansines operacijas, iš minėtos V. S. banko sąskaitos išgrynino 11300 Lt;

tęsdama savo nusikalstamą veiką ji 2010-03-10, 13.20 val., AB SEB banko Sostinės skyriuje, adresu Jogailos g. 9A, Vilnius, į V. S. AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 11337,00 Lt grynųjų pinigų, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Kompensacija, sutartis 698-(10) 2010.02.17“ po to, 2010-03-11 nuo 19:13:16 val. iki 19:15:51 val., AB SEB banko bankomate, (duomenys neskelbtini), esančiame Didžioji g. 33/2, Vilnius, neteisėtai panaudodama svetimą elektroninę mokėjimo priemonę (V. S. vardu išduotą AB SEB banko Visa Elektron mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - PIN kodą, tokiu būdu save pateikdama kaip kortelės savininką V. S., atlikdama aštuonias finansines operacijas, iš minėtos V. S. banko sąskaitos išgrynino 11400 Lt;

tęsdama savo nusikalstamą veiką ji 2010-03-14, 13.09 val., AB SEB banko Akropolio skyriuje, adresu Ozo g. 25, Vilnius, į V. S. AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 11337,00 Lt grynųjų pinigų, mokėjimo paskirtyje nurodydama (duomenys neskelbtini) Sinkevč Janina Kompensacija Nr. 698(10)2010“ po to, 2010-03-14 nuo 18:40:31 val. iki 18:43:02 val., AB SEB banko bankomate, (duomenys neskelbtini), esančiame Didžioji g.32/2, Vilnius, neteisėtai panaudodama svetimą elektroninę mokėjimo priemonę (V. S. vardu išduotą AB SEB banko Visa Elektron mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - PIN kodą, tokiu būdu save pateikdama kaip kortelės savininką V. S., atlikdama septynias finansines operacijas, iš minėtos V. S. banko sąskaitos išgrynino 11200 Lt;

tęsdama savo nusikalstamą veiką ji 2010-03-16, 10.05 val., AB SEB banko Naugarduko skyriuje, adresu Naugarduko g. 55A, Vilnius, į V. S. AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 11337,00 Lt grynųjų pinigų, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Kompensacija. Sutartis nr698(10) 2010.02.17“ po to, 2010-03-17 nuo 17:24:36 val. iki 17:26:50 val., AB SEB banko bankomate, (duomenys neskelbtini) esančiame Švitrigailos g. 11, Vilnius, neteisėtai panaudodama svetimą elektroninę mokėjimo priemonę (V. S. vardu išduotą AB SEB banko Visa Elektron mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - PIN kodą, tokiu būdu save pateikdama kaip kortelės savininką V. S., atlikdama septynias finansines operacijas, iš minėtos V. S. banko sąskaitos išgrynino 11350 Lt;

J. N., siekdama savo naudai panaikinti didelės vertės turtinę prievolę, iš viso į V. S. banko sąskaitą pervesdama 113370 Lt, tačiau iš jo banko sąskaitos neteisėtai išgrynindama 113050 Lt (320 Lt suma išskaičiuota AB SEB banko kaip pinigų išgryninimo mokestis) ir taip imituodama 113374 Lt kompensacijos sumokėjimą V. S., 2010-12-03 antstolei I. B., atliekančiai išieškojimą pagal Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010-11-04 vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010-02-17 sprendimo nevykdymo, t. y. 113374,00 Lt kompensacijos nesumokėjimo, pateikė AB SEB banko 2010-12-03 pažymą Nr. 05.04.06-3358, kurioje nurodyta, kad J. N. per laikotarpį nuo 2010-02-23 iki 2010-03-16 į V. S. banko sąskaitą pervedė 113370,00 Lt, ko pasėkoje antstolė I. B. 2011-02-15 Vilniaus miesto 4-ajam apylinkės teismui grąžino šio teismo išduotą 2010-11-04 vykdomąjį raštą kaip pilnai įvykdytą, tokiu būdu J. N. apgaulės būdu savo naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę - 113370,00 Lt kompensacijos sumokėjimą V. S..

Šiais veiksmais J. N. padarė BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji J. N. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad jo ir V. S. skyrybų procesas vyko nuo 2009 m. Jis vyko labai sunkiai ir ji pasiūlė jam pačiam išsirinkti, kokį turtą pasilikti, ir jis išsirinko. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-02-17 sprendimu jai teko prievolė sumokėti V. S. 113000 Lt. Jis pasiūlė išmokų grafiką 5 metams. Ji ketino jai tekusį namą parduoti ir atsiskaityti. Realus pirkėjas jau buvo. Ji nutraukė pensijų fondo sutartį „Hansa+“ nenaudingom sąlygom, gavo virš 16000 Lt, taip pat paėmė paskolą, kurią deklaravo mokesčių inspekcijoje 2010 m. Vėliau deklaraciją tikslino, nes inspekcija reikalavo atskirti deklaracijas metais, o ten buvo pateikta už 2009-2010 m. Ji skolinosi iš I. V. 90 000 Lt, kad grąžinti pinigus V. S.. Tai buvo 2010 m. vasario pabaigoje. V. S. reikalavo, kad mokėjimai būtų kaip sutartyje, papunkčiui. Ji pradėjo mokėti ir 2010 m. vasario – kovo mėn. sumokėjo visą sumą. Tai ji padarė per kelis kartus, nes toks buvo V. S. reikalavimas, bankiniais pavedimais, įnešant į banką tam tikrą sumą. Išaiškėjus, kad V. S. negalės paimti pinigų su kortele, dienos limitas turėjo būti padidintas. Jis 2010-02-22 paskambino jai telefonu, prašė padėti. Namuose kompiuterio nebuvo, nes nuo 2009 m. lapkričio atjungė Teo paslaugas. Todėl ji V. S. prašymu leido jam atvažiuoti pas ją į darbą (duomenys neskelbtini). Patekimas į jos darbovietę yra laisvas. Jis atvažiavo ir tai padarė. Ji tik įjungė kompiuterį. Visą kitą darė jis pats. Ji pati tą dieną prie V. S. internetinės bankininkystės prisijungusi nebuvo. Tai buvo pirmas kartas, kai V. S. lankėsi pas ją darbe, bet ji negali pasakyti, ar vienintelis. Buvo 1 ar 2 kartai. Darbe ji naudojasi kompiuteriu, turėjo atskirą kabinetą, kur sėdėjo viena. Kai atvažiavo V. S., direktoriaus nebuvo. Buvo administratorė, bet ji išvykusi gyvent į užsienį. Apart jos V. S. niekas negalėjo matyti. Tai, kad V. S. nemoka naudotis kompiuteriu, yra melas. Jis nemoka naudotis kažkokiom ypatingom kompiuterinėm programom, bet google, paieškos ir kitom programom jis moka. Jis dirbo direktoriumi 20 metų, jo žinioje buvo 15-18 žmonių, visi atsiskaitymai vyko per banko sąskaitas. V. S. nurodė, kad kortelės buvo ne jo žinioje, tačiau 2010-02-17 susitarime dėl skyrybų nurodyta, kad visos jo banko sąskaitos, kortelės, lėšos priklauso jam, o jos – jai. Jos žinioje V. S. vardu išduota SEB banko kortelė niekada nebuvo, jos PIN kodo ji nežino. Nežino ir duomenų, kurių reikia norint prisijungti prie šios kortelės internetinės bankininkystės. Su V. S. kaip šeima kartu negyvena nuo 2009 m. ir jai nėra žinoma, kur yra ta kartelė. Nežino ir kaip buvo išgryninti pinigai bei kas tai padarė. Gali daryti tik prielaidas. Kaltinamajame akte nurodytu metu ir nurodytose vietose ji pinigų negrynino, ten nebuvo. Kur buvo nepamena, darbo metu būna darbe. Norėdama palikti darbo vietą ji turi perspėti direktorių, bet tokie išvykimai nėra žymimi. SEB banko pažymą ji pateikė antstolei. Anksčiau ji nedavė parodymų nenorėdama liudyti prieš savo vaikus ir V. S.. 2010 metais ji dalyvavo savivaldybių rinkimuose ir jai reikėjo deklaruoti turtą. Savo deklaracijose jau tada, 2010 m. spalio mėn., ji nurodė paskolos paėmimą. Be paskolos ir „Hansa+“ pinigų likusią sumą ji gavo iš savo atlyginimo. Kol gyveno šeimoje, mokesčiai buvo mokami iš sąskaitos, kurioje būdavo pinigų. 2007 m. V. S. matyt duodavo jai kortelę ir ji prisijungdavo prie internetinės bankininkystės. Iš jos darbovietės matyt prisijungdavo pats V. S.. Susitarimas dėl kompensacijos mokėjimo buvo įvykdytas skubiai, ne per 5 metus, nes ji turėjo namo pirkėją, o viena iš susitarimo sąlygų buvo tai, kad norint parduoti už namą reikėjo atsiskaityti pilnai. Mokėdama anksčiau termino ji mokėjimo dalimis, nes V. S. norėjo, kad viskas būtų įvykdyta papunkčiui. Jos sūnus M. norėjo, kad ji jam padovanotų namą, nors ji siūlė perrašyti jam jį testamentu. Ji suprato, kad neliks name gyventi, kai tai padarys. Prasidėjo kerštas. Jų sūnus V. kartu su jais negyveno 5 metai iki skyrybų, o M. negyvena nuo 2009 m. Su M. jos santykiai blogi, o V. ją ignoruoja. Jos vyras serga psichine liga.

Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus atsisakė (t. 2, b. l. 70-71, 73, 82-83).

Nukentėjusysis V. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad J. N. yra buvusi jo sutuoktinė. Po santuokos nutraukimo jam teismo sprendimu be kito turto buvo priteista 113000 Lt. Šią sumą J. N. turėjo sumokėti per 5 metus. Kompensacija ir jos sumokėjimo terminas buvo nustatyti iš anksto, jo buvusios žmonos prašymu. Kada teismui buvo paduoti dokumentai dėl skyrybų, ji iš karto paprašė, kad grąžins jam 30 000 ar 40 000 litų, atidedant sumokėjimą 5 metams. Kai teismas priteisė didesnę sumą, ją sumokėti taip pat išdalino 5 metams. Mano, kad jo buvusi žmona neturėjo pinigų, todėl ir prašė 5 metų kompensacijos išmokėjimo termino. Iki skyrybų ji neturėjo didelės vertės turto, visas turtas buvo šeimos turtas. Kai buvo sutartas kompensacijos mokėjimas, buvo nurodyta, į kokią sąskaitą turi būti pervesti tie pinigai. Buvo parašytas laiškas. Pervesti reikėjo į sąskaitą „Nord“ banke. Šią sąskaitą jis atidarė kai buvo be darbo, buvo registruotas darbo biržoje ir jam mokėjo pinigus. Kai atėjo laikas susimokėti, įnešti pinigus, jis paskambino žmonai ir pasakė, kad reikia kažkaip atsiskaityti, atiduoti pinigus, nes atėjo laikas. Ji norėjo susitikti, pakalbėt, tačiau jis atsisakė. Daugiau jai neskambino. Kreipėsi į antstolių kontorą dėl šitos sumos išieškojimo. Antstolio pavardės neatsimena, tai buvo Gedimino prospekte. Tačiau suma jam nebuvo sumokėta, pinigų jis negavo. Kai jam iš antstolių kontoros pasakė, kad jis pinigus gavo, jis nuėjo į SEB banką ir jam davė visas jo sąskaitos išklotines. Pinigai buvo nuimti. Šita sąskaita jis nesinaudojo. Ji buvo atidaryta, kai jis dirbo direktoriumi vienoje firmoje. Įmonės pavedimu sąskaitas atidarė visiems darbuotojams. Kada tai buvo jis nepamena. Ten buvo pervedinėjama alga. Nepamena, ar rašė prašymą. Sąskaitą atsidarė savo vardu. Prie šitos sąskaitos buvo mokėjimo kortelė. Viską jis atidavė žmonai. Ji turėjo viską, nes tvarkydavo visus pinigus. Nuimdavo juos nuo sąskaitos ir laikydavo namuose kiek reikia. Pati kortelė buvo pas J. N.. Ji ja naudojosi visą laiką, nuo pirmos dienos. Jam nėra žinomas šios kortelės PIN kodas. Jis nemoka naudotis mokėjimo kortele. Kai įvyko skyrybų procesas, jis neprašė žmonos tą kortelę grąžinti, ji liko pas ją, nes jis niekada jos nenaudojo, jam atrodo, kad ten ir pinigų nebuvo. Ji užmiršo, kad turi tokią kortelę. Pinigų iš bankomato jis nėra išiminėjęs. Pinigų, kurie nurodyti sąskaitos išklotinėje, jis nėra gavęs. Prie bankomatų, esančių Sodų g. 22, Aušros Vartų g. 5, Didžioji g. 32/2, kaltinamajame akte nurodytu metu jis nėra buvęs. Nemoka naudotis elektronine bankininkyste. Nėra pateikęs bankui prašymo padidinti grynųjų pinigų išėmimo limitą. Nieko nežino apie tokio prašymo pateikimą. Jo buvusi žmona J. N. dirbo (duomenys neskelbtini). Jis nė karto nėra buvęs pas savo buvusią žmoną darbovietėje. Palaiko civilinį ieškinį 113 374 Lt turtinei žalai ir 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala jam pasireiškė tuo, kad jis patyrė nervinį stresą, buvo priverstas visur važinėti, tiek į banką, tiek pas antstolius, tiek pas tardytoją. Palaiko civilinį ieškinį ir jame nurodytas aplinkybes. Su J. N. santuoką nutraukė 2 metus prieš tai. Praktiškai su žmona pradėjo nevesti bendro ūkio, negyventi sutuoktinių gyvenimo gal pusę metų iki to. Dėl santuokos nutraukimo kreipėsi žmona, nepamena kada. Jis neserga jokiomis ligomis. Gyvenant santuokoje, prieš kreipiantis dėl jos nutraukimo, iš jo sutuoktinės buvo pareiškimų dėl fizinio smurto panaudojimo jos atžvilgiu, ji porą kartų kreipėsi į policiją. Jo sūnus M. S. niekada nevartojo smurto prieš jo buvusią sutuoktinę. Jis (V. S.) turėjo leidimą nešioti šaunamąjį ginklą, tačiau dabar neturi. Jis buvo atimtas, nes žmona parašė laišką, kad jis jai grasino. Atvažiavo ir paėmė. Ginklas jam nereikalingas, tad jis nesibylinėjo, savanoriškai atidavė.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis davė iš esmės analogiškus parodymus (t. 2, b. l. 18-20, 23-24, 25-26, 27-28).

Liudytojas V. S., gim. (duomenys neskelbtini), teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra išaiškėję, jog jo motina J. N. nepervedė jo tėvui V. S. pinigų. Kai tėvas pradėjo aiškintis, tai sužinojo, kad tos įmokos neva buvo išmokėtos tėvui, nors faktiškai jis tų pinigų negavo. Tai žino todėl, kad visą tą skyrybų laikotarpį tėvas gyveno nuomojamame 1 kambario bute, neturėdamas jokių pajamų šaltinių, vos pragyveno. Be to, pagal pasirašytą skyrybų sutartį pirma įmoka turėjo būti pervesta tėvui į sąskaitą po metų. Tėtis tą sąskaitą pasitikrinti galėjo tik nuėjęs į banką, jis net kortelės fiziškai neturėjo. Santuokos metu visus finansinius reikalus tvarkė mama. Ji yra buhalterė. Visas lėšas tėtis atnešdavo, padėdavo į stalčių. Kai tėvas pasakė, kad pinigų negavo, jie pradėjo aiškintis. Gavo iš banko pinigų srautų išrašą ir paaiškėjo, kad iki to laiko buvo darytos pinigų srautų operacijos, bet faktiškai tėvas pinigų tikrai nematė. Jie suprato, kad ta schema pasinaudojo mama, ir kreipėsi į policiją. Jo tėvas bankomatų paslaugomis nesinaudoja. Kai suprato, kad tų pinigų nebėra, jis atsidarė naują sąskaitą ir šiuo metu jau turėtų mokėti ja naudotis, tačiau tuo metu jis tikrai negalėjo mokėti naudotis bankomatais. Tai žino, nes jis nei karto fiziškai neišsiimdavo pinigų. Pas jį visą laiką buvo gryni pinigai kišenėje. Jis kitaip ir nemokėjo naudotis. Apie kompiuterinį raštingumą jis jau nekalba, nes jo tiesiog nėra. Apie jo motinos finansinę padėtį jis nieko nežino, nes po skyrybų nebendrauja, kaip ir kiti šeimos nariai. Nebendravo kurį laiką ir iki skyrybų. Susipykę nėra, bet ji savo veiksmais parodė, kad jai nerūpi vaikai, tik savo interesai. Ji buvo išvariusi jo brolį M. iš namų. Metus po skyrybų ji dar skambindavo vyresniam sūnui, bandė palaikyti fiktyvius santykius, matyt, kad pasitikrinti, ar neišlindo kokie galai dėl tų sąskaitų, kad išlaikyti tą laiką ramų. O po to ji pasakė tėvui, kad yra pervedusi visą sumą jau seniai ir nieko jam neskolinga. Pinigų, kuriuos, kaip ji deklaravo, yra pervedusi tėčiui, ji neturėjo, nes skirdamiesi jie pasirašė skyrybų sutartį, kurioje nurodė terminą, mokėjimo išskirstytą. Per pirmus metus ji turėjo sumokėti, berods, virš 10 000 Lt. Tiek ji turėjo, tai buvo apyvartiniai pinigai. Daugiau ji neturėjo. Kartu su tėvu ir motina jis negyvena nuo maždaug nuo 2005 m., tačiau net ir išsikraustęs jis bendravo su šeima, nuolat atvažiuodavo. Situaciją šeimoje matė pakankamai. Tai, kad jo tėvas davė naudotis mokėjimo kortelę motinai, jam nebuvo žinoma. Jis pačios kortelės nėra matęs, bet žino, kad ji buvo namuose, pas motiną, kabinete su kitais dokumentais, nes ji buhalteriškai viską tvarkė. Pas tėvą ta kortelė nebuvo apskritai. Jis turėdavo grynuosius pinigus, duodavo jų ir jam kaip sūnui. Jam nėra žinoma, kad motina buvo gavusi didelę sveikatos draudimo išmoką, viršijančią 10 000 litų. Jo tėvas neserga kokia nors liga. Jis turėjo teisę nešioti ginklą, tačiau jos neteko, nes prieš skyrybas mama išsikvietė policiją, kad tėtis, atseit, ją puola, nors policija neužfiksavo jokių pažeidimų. Tėvas nėra nė karto pakėlęs ranką prieš mamą, tik apsižodžiavimai buvo. Ji jį provokavo, kvietė policiją, parašė, kad jis yra psichiškai nesveikas, ir jį išvežė į ligoninę. Jo tėvas yra labai ramus, su viskuo sutinka. Ginklą jis atidavė. Jo brolis M. S. fizinio smurto prieš motiną nevartojo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davė iš esmės analogiškus parodymus (t.2, b.l. 31-32).

Liudytojas M. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jo tėvai V. S. ir J. N. kartu gyveno iki 2008 m. Maždaug tiek pat ir jis gyveno kartu su jais. Vėliau buvo priverstas išeiti, nes jo motina jį išregistravo. Jo tėvas uždirbinėjo pinigus, jo darbo užmokestis buvo pagrindinis šeimos pajamų šaltinis, o motina tvarkė visą šeimos biudžetą. Viskas buvo pas ją. Tėvas gaudavo į kortelę pinigus, tačiau ja naudotis jis nemokėjo. Bankomatais tik dabar pradėjo naudotis, kai jam pradėjo pervedinėti pensiją. Jis nėra matęs, kad jo tėvas naudotųsi kortele ar bankomatais. Jis iš viso nelabai moka naudotis technika. Pas motiną buvo toks permatomas penalas, kur buvo sudėti dokumentai, visos kortelės. Jis pats matė pas ją kortelę, išduotą tėvo vardu. Tai buvo SEB banko kortelė. Jo motina yra finansininkė, dirba buhalterės darbą, moka naudotis mokėjimo kortelėmis, bankomatais. Dar gyvenant kartu ji darė pavedimus kompiuteriu iš tų visų kortelių. Įvykus skyryboms jis su tėvu išsikėlė. Nuo tada su motina nebendrauja. Jo motina per 5 metus turėjo sumokėti tėvui kažkokią pinigų sumą. Praėjus pirmos įmokos laikotarpiui pinigų nebuvo. Po to jis sužinojo apie šį procesą. Jo motina didelės vertės turto asmeninėje nuosavybėje ar didelės pinigų sumos neturėjo. Galimai 2010 m. jis buvo iškviestas į policijos komisariatą, nes buvo pateiktas J. N. pareiškimas dėl apgadinto turto, bet jis nebuvo padaręs nieko netinkamo. Jo tėvas neserga jokia liga.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davė iš esmės analogiškus parodymus (t.2, b.l. 34-35).

Liudytojas S. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) direktorius, J. N. šiuo metu dirba jo pavaduotoja, anksčiau dirbo vyr. buhaltere. Jų įmonė yra (duomenys neskelbtini). Įmonės veikloje kompiuteriai yra naudojami, pagal darbo pobūdį juo naudojasi ir J. N.. Ji turi internetinę prieigą. Įmonė nuomojasi patalpas ir pašalinių asmenų patekimas į jas nėra galimas. Tai užtikrina koduotos durys, priimama apsauga, priduodama su kodu. Į patalpas atvyksta klientai, kartais ateina darbuotojų šeimos nariai. J. N. sutuoktinio jis nėra matęs, patalpose jis nėra buvęs. Savo darbo vietoje jis būna ne visada, kartais turi išvažiuoti, išeiti. J. N. darbo užmokestis atskaičius mokesčius šiuo metu yra 2600 Lt. Anksčiau jai buvo mokama apie 2000 Lt. Apie J. N. turimą turtą jis nieko nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davė iš esmės analogiškus parodymus (t.2, b.l. 53-54).

Liudytojas J. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad J. N. ir V. S. pažįsta daugiau nei 20 metų, jie draugavo šeimomis. Jis nežino, kas S. šeimoje tvarkė finansus, biudžetą. Tai asmeniniai reikalai, apie tai jie nekalbėjo. Tačiau maždaug prieš metus V. S. kreipėsi į jį ir pasakė, kad turi problemų, kad išsiskyrė su žmona, paliko jai namą, norėjo pirkti butą, o pinigai iš sąskaitos dingo. Nuėjo į banką, o ten pasakė, kad pinigų nėra. V. S. taip pat jam sakė, kad niekada pinigų iš automatų neišiminėjo, nežino kaip naudotis kortele. Jis pats nėra matęs, kad V. S. paiminėtų pinigus bankomate. Taip pat nurodė, kad materialinės naudos iš draugystės su V. S. jis neturėjo, anksčiau yra dirbęs policijoje, ten nedirba 10 metų, dabar yra pensijoje.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davė iš esmės analogiškus parodymus (t.2, b.l. 37-38).

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimu buvo nutraukta V. S. ir J. N. santuoka ir patvirtinta 2010-02-17 sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią J. N. teko prievolė sumokėti V. S. 113 374 Lt kompensaciją per penkerius metus iki 2015-04-01, mokant dešimt įmokų kas šešis mėnesius po 11 337 Lt, pirmą įmoką sumokant iki 2010-10-01. Minėtos sutarties 1 punkte nurodyta, kad banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvieno iš pareiškėjų valdomos piniginės lėšos lieka to pareiškėjo nuosavybe, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ar išduota banko kortelė ir/ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos (t. 1, b. l. 124-126).

Dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-02-17 sprendimo vykdymo 2010-11-04 išduotas vykdomasis raštas (t. 1, b. l. 128).

Antstolės I. B. 2010-12-01 patvarkymu vykdomasis raštas pateiktas (duomenys neskelbtini) vykdyti, patvarkyme pinigų pervedimui nurodyta antstolės depozitinė sąskaita AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 133).

V. S. prašyme dėl vykdomojo dokumento vykdymo nurodė išieškotas lėšas pervesti į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) DnB NORD banke (t. 1, b. l. 164).

AB DnB NORD bankas 2011-01-20 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. S. šiame banke turi sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 39-40).

Antstolė I. B. vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 113374 Lt išieško-jimo iš J. N. 2011-02-15 grąžino Vilniaus miesto 4 apylinkės teismui vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 632 straipsnio 1 dalimi (t. 1, b. l. 127).

J. N. antstolei I. B. pateikė AB SEB banko 2010-12-03 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią jos mokėjimus (t. 1, b. l. 136, 137).

AB SEB bankas 2011-02-17 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. S. sąskaitos numeris yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 32).

AB SEB bankas 2011-01-26 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė V. S. AB SEB banko mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) panaudojimo ataskaitą ir sąskaitos išrašą, kuriuose nuo 2010-02-23 iki 2010-03-17 užfiksuotos grynųjų pinigų įmokėjimo operacijos, atliktos J. S. vardu, bei grynųjų pinigų išgryninimo iš bankomatų operacijos (t. 1, b. l. 67-77).

AB SEB bankas 2011-11-21 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė AB SEB banko skyrius, kuriuose laikotarpiu nuo 2010-02-23 iki 2010-03-16 buvo atlikti grynųjų pinigų pervedimai į V. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tikslų laiką bei adresą. Šiame rašte taip pat nurodoma, kad 2010-02-22 buvo padidintas grynųjų pinigų paėmimo iš V. S. mokėjimo kortelės paros limitas nuo 7000 Lt iki 20000 Lt (t. 1, b. l. 81).

AB SEB bankas 2011-12-05 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad elektroninės bankininkystės sistema 2010-02-22 buvo gautas ID 424445, kuris priklausė V. S., prašymas padidinti grynųjų pinigų išėmimo iš Visa Elektron mokėjimo kortelės dienos limitą. Su raštu pateikti ID (duomenys neskelbtini) vartotojo su AB SEB banku susirašinėjimo laiškai. V. S. vardu laiškai rašyti lietuvių kalba (t. 1, b. l. 84-86).

AB SEB bankas 2011-12-27 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodo, kad prie V. S. elektroninės bankininkystės 2010-02-22 prisijungta buvo 5 kartus (9.42, 15.03, 15.43, 16.08, 16.26 val.), visi prisijungimai iš IP adreso (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 88).

AB SEB bankas 2012-03-20 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė IP adresų išrašus apie vykdomas finansines operacijas prisijungus prie V. S. AB SEB banko elektroninės bankininkystės laikotarpiu nuo elektroninių paslaugų teikimo sutarties sudarymo dienos 2004-07-22 iki 2011-11-28. Iš išrašo matyti, kad nuo 2007-12-17 daug kartų V. S. vardu buvo atliekamos finansinės operacijos iš kompiuterio, kurio IP (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 95-101).

AB Swedbank 2012-03-05 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė prisijungimų prie J. N. vardu atidarytų sąskaitų naudojantis „Swedbank“ internetine bankininkyste sąrašą nuo 2009-01-01. Iš sąrašo matyti, J. N. nuo 2009-02-24 prie savo elektroninės bankininkystės prisijungdavo nuolat kompiuteriu, kurio IP (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 58-61).

AB TEO LT 2012-02-02 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad fiksuotu IP adresu 82.135.242.115 nuo 2007-07-31 iki dabar naudojasi (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 113-117).

J. N. (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2007-10-15 (t. 2, b. l. 49-50).

2012-04-11 poėmio protokole fiksuota, kad (duomenys neskelbtini) atlikus J. N. darbinio kompiuterio poėmį nustatytas jo IP adresas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 9-10).

Kratos J. N. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), metu nieko nebuvo rasta ir paimta (t. 2, b. l. 65-67).

Į J. N. sąskaitą 2010-02-19 Swedbank Life Insurance pervedė 16738,19 Lt (t. 2, b. l. 156).

I. V. 2010-02-25 paskolos sutartimi J. S. paskolino 90 000 Lt (t. 2, b. l. 159).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), nuo 2010-04-14 nuosavybės teise tebepriklauso J. N. (t. 2, b. l. 91-92).

Teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs visumą šių teisėtai surinktų faktinių duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, sprendžia, kad jie patvirtina kaltinamajame akte J. N. inkriminuotas visas faktines aplinkybes.

Minėti byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad prašymas padidinti grynųjų pinigų paėmimo iš V. S. mokėjimo kortelės paros limitą iki 20000 Lt buvo pateiktas 2010-02-22 naudojantis V. S. AB SEB bankas sąskaitos internetine bankininkyste, prisijungiant prie jos kompiuteriu, kurio IP adresas atitinka J. N. naudojamo (duomenys neskelbtini) kompiuterio, buvusio jos darbo vietoje (duomenys neskelbtini), IP adresą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad susirašinėjimas V. S. vardu su AB SEB bankas dėl minėtos operacijos atlikimo buvo vykdomas lietuvių kalba. Tuo tarpu V. S. yra nurodęs, kad šios kalbos nemoka, procese naudojosi vertėjo pagalba. J. N. neigė prisijungusi prie V. S. internetinės bankininkystės ir pateikusi minėtą prašymą, neigė žinojusi tam būtinus prisijungimo duomenis, tvirtino, kad minėtą prašymą pateikė pats V. S., kuris nurodytą dieną buvo atėjęs į jos darbo vietą. Tačiau tuo pačiu ji patvirtino ir tai, kad jis jos darbovietėje buvo tik 1-2 kartus. Tuo tarpu iš minėtų rašytinių dokumentų matyti, kad J. N. naudojamu jos darbo kompiuteriu prie V. S. internetinės bankininkystės buvo jungiamasi nuolat nuo 2007-12-17, o minėtą 2010-02-22 buvo prisijungta net 5 kartus ir be to visos dienos bėgyje. Šie duomenys prieštarauja minėtiems J. N. parodymams. Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš pateiktų raštinių dokumentų, naudojant minėtą kompiuterį buvo jungiamasi ir prie pačios J. N. sąskaitos Swedbanke internetinės bankininkystės. Kad V. S. niekada nebuvo pateikęs tokio prašymo, kad jis niekada nebuvo atėjęs į J. N. darbo vietą patvirtina tiek paties V. S., tiek ir liudytojo S. A. parodymai.

Aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai taip pat patvirtina, kad J. N. nuo 2010-02-23 iki 2010-03-16 pervedė į V. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke dešimt kartų po 11 337 Lt, bendrai 113 370 Lt. Neužilgo po kiekvienos dalies pervedimo sumos, itin artimos prieš tai pervestai, būdavo išgryninamos įvairiuose bankomatuose, po ko vėl sekdavo pinigų pervedimas. AB SEB banko pateiktuose dokumentuose nurodyti pinigų pervedimo, taip pat jų išgryninimo laikas ir vietos atitinka kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes. Vertinant minėtus duomenis atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. N. tekusi piniginė prievolė buvo įvykdyta ne vienu pervedimu, o per kelis kartus, be to mažiau nei mėnesio bėgyje ir praėjus neilgam laiko tarpui po teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas net 5 metų prievolės įvykdymo laikotarpis, priėmimo. Kaltinamoji tokius savo veiksmus grindė argumentu, kad taip buvo daroma V. S. pageidavimu. Tačiau šie jos teiginiai prieštarauja tiek paties V. S. parodymams, tiek elementariai logikai, nes tokie veiksmai finansiškai nėra naudingi nei pinigus pervedančiam, nei juos gaunančiam asmeniui. Tačiau būtent tokia veiksmų schema yra būtina norint pervedinėti tuos pačius, anksčiau pervestus bei išgrynintus pinigus. Kaltinamoji nurodė, kad skubus prievolės įvykdymas buvo pasirinktas todėl, kad ji norėjo parduoti jai tekusį namą ir jau buvo realus jo pirkėjas, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad namas įvykdžius prievolę nebuvo parduotas. Teismas atsižvelgia į pateiktą 90000 Lt paskolos sutartį, tačiau šis dokumentas nepaneigia aukščiau padarytų išvadų, nes nepatvirtina, kad šia sutartimi paskolinti pinigai buvo panaudoti prievolės V. S. įvykdymui. Priešingai, nors kaltinamoji teigia, kad ši paskola buvo skirta būtent minėtai prievolei, tačiau net ir turėdama tokio dydžio pinigines lėšas ji vis tik pinigus į V. S. sąskaitą ir toliau pervedinėjo dalimis, kas, kaip jau buvo minėta, nebuvo logiška ir racionalu.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad visos po pirmo pinigų pervedimo sekusios pinigų pervedimo operacijos būdavo atliekamos tik po to, kai bankomatuose būdavo išgryninti prieš tai pervesti pinigai, kas atitinka jau minėtą veiksmų schemą (į sąskaitą pervedami tie patys prieš tai pervesti bei išgryninti pinigai). Be to, tiek pats nukentėjusysis V. S., tiek liudytojai V. S., M. S., J. S. patvirtino, kad nukentėjusysis tuo metu nemokėjo naudotis nei bankomatais, nei kompiuteriu.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad iš minėtų rašytinių dokumentų matyti, jog tiek V. S. antstolei pateiktame prašyme, tiek antstolės (duomenys neskelbtini) pateiktame patvarkyme buvo nurodytos kitos banko sąskaitos, į kurias J. N. turėjo pervesti pinigus pagal 2010-02-17 teismo sprendimu jai tekusią prievolę. Banko sąskaita AB DnB banke, į kurią J. N. pervedė pinigus, nei viename iš šių dokumentų nebuvo nurodyta.

Nukentėjusysis V. S., liudytojai V. S., M. S. patvirtino, kad šeimoje finansinius reikalus išimtinai tvarkė J. S., jos žinioje buvo ir V. S. vardu išduota SEB banko mokėjimo kortelė.

Teismas atsižvelgia, kad 2010-02-17 teismo sprendimo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pirmame punkte yra nurodyta, kad banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvieno iš pareiškėjų valdomos piniginės lėšos lieka to pareiškėjo nuosavybe, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ar išduota banko kortelė ir/ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos. Tačiau sprendime nei banko sąskaitos, nei banko kortelės nėra konkretizuotos. Nukentėjusysis V. S. nurodė, kad apie J. N. žinioje buvusią savo AB SEB banko mokėjimo kortelę buvo pamiršęs. Šių argumentų pagrindu minėta 2010-02-17 teismo sprendimo patvirtinta sutarties dalis aukščiau padarytų išvadų apie tai, kad minėta V. S. vardu išduota AB SEB banko mokėjimo kortelė buvo J. N. žinioje, nepaneigia.

Šių argumentų pagrindu teismas sprendžia, kad J. N. parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, nėra logiški, kai tuo tarpu nukentėjusiojo, byloje apklaustų liudytojų parodymai sutampa tarpusavyje, juos patvirtina minėti rašytiniai byloje esantys dokumentai, tad teismas juos vertina kaip patikimus įrodymus ir vadovaujasi būtent jais, o ne J. N. parodymais.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad J. N. žinojo 2010-02-17 teismo sprendimu jai tekusią prievolę, nuo 2010-02-23 iki 2010-03-16 atliko 10 pervedimų į V. S. sąskaitą po 11 337 Lt, panaudodama V. S. vardu išduotą mokėjimo kortelę, kuri buvo jos žinioje, pervestas pinigines lėšas bankomatuose išgrynindavo ir vėl pervesdavo jas į V. S. sąskaitą. Taip atliko pervedimus bendrai 113 370 Lt sumai ir imitavo jai tekusios prievolės įvykdymą. Banko pažymą, patvirtinančią atliktus pavedimus, ji pateikė antstolei, šitaip sąmoningai ją suklaidindama, po ko antstolė vykdomąją raštą grąžino teismui kaip įvykdytą. Taip J. N. apgaule savo naudai panaikino minėtu 2010-02-17 teismo sprendimu jai tekusią turtinę prievolę. Nusikaltimas baigtas. Panaikintos prievolės dydis viršija 250 MGL, tad yra didelės vertės (BK 190 straipsnio 1 dalis). J. N. veikė tiesiogine tyčia, jos veiksmus vienijo vieningas sumanymas, ji suprato pavojingą jų pobūdį, kad taip veikdama ji apgaule panaikins jai tekusią turtinę prievolę, dėl ko V. S. patirs turtinę žalą, to norėjo bei siekė. Šių argumentų pagrindu spręstina, kad nustatyta J. N. veika pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad J. N. turėdama V. S. vardu išduotą AB SEB banko Visa Elektron mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuri skirta atlikti finansines operacijas su V. S. AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiomis lėšomis, taip pat turėdama tos pačios V. S. AB SEB banko sąskaitos elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo duomenis, t.y. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, juos neteisėtai panaudodama prisijungė prie minėtos elektroninės bankininkystės sistemos, save pateikdama kaip V. S., pateikė AB SEB bankui prašymą padidinti grynųjų pinigų paėmimo limitą iš V. S. mokėjimo kortelės iki 20000 Lt per parą, ko pasėkoje AB SEB bankas šį prašymą tenkino, vėliau neteisėtai panaudodama minėtą mokėjimo kortelę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - PIN kodą, tokiu būdu save pateikdama kaip kortelės savininką V. S., atliko finansines operacijas iš V. S. banko sąskaitos išgrynindama pinigus. Šie J. N. veiksmai įvykdyti veikiant tiesiogine tyčia, nes jis suvokė jų pavojingumą ir norėjo taip veikti. Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje surinkti įrodymai (V. S. parodymai) patvirtina, kad tiek nukentėjusiojo vardu išduota AB SEB banko Visa Elektron mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), tiek jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys - PIN kodas, elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo duomenys, J. N. žinion buvo patekę su nukentėjusiojo žinia ir pritarimu, tačiau minėtos aukščiau įvardytos finansinės operacijos buvo atliktos aiškiai prieš nukentėjusiojo valią ir prieš jo interesus, tai yra neteisėtai ir J. N. tai žinant bei to siekiant. Veika baigta. Ji tinkamai kvalifikuota pagal BK 215 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad J. N. padarė apysunkį ir sunkų ekonominio-finansinio pobūdžio nusikaltimus, abi veikos baigtos, ji veikė tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į panaikintos prievolės dydį. Tai apibūdina padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydyta, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamosios asmenybę: ji praeityje nėra teista, nėra bausta administracine tvarka, yra aukštojo išsilavinimo, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba (duomenys neskelbtini), darbe charakterizuojama išskirtinai teigiamai (t. 2, b. l. 161), gauna viršijančias vidurkį mėnesines pajamas. Teismas atsižvelgia ir į byloje pateiktus duomenis apie kaltinamosios sveikatos sutrikimus (t. 2, b. l. 162-165). Šias aplinkybes, taip pat tai, kad nagrinėjama veika, kaip matyti iš kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymų, teismo vertinimu, buvo sąlygota tarp buvusių sutuoktinių kilusių nesutarimų dėl santuokos metu įgyto turto paskirstymo, teismas vertina kaip išimtines, leidžiančias teismui J. N. asmenybę vertinti kaip mažai pavojingą visuomenei, dėl ko jai paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, kokią numato BK 182 straipsnio 2 dalies sankcija, tai būtų aiškiai neproporcinga ir prieštarautų teisingumo principui. Teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiojo V. S. išsakytą poziciją skirti kaltinamajai bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Taigi, visuma šių duomenų, apibūdinančių padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamosios asmenybę, jos turtinę, socialinę padėtį, leidžia teismui spręsti, kad nagrinėjamu atveju bausmės paskirtis bus įgyvendinta J. N. už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmės rūšį, tai yra baudą, nustatant jos dydį, atitinkantį BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) numatytą vidurkį. Už BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskiriant sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, mažesnę nei BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) numatytas vidurkis. Parinkdamas skirtinų baudų konkretų dydį teismas vadovaujasi nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia BK 47 straipsnio 3 dalies 3, 4 punkto redakcija, nes vėliau ši teisės norma buvo griežtinama.

Nustatytos nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai sutapčiai, tad skirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalis 1 punktas).

Nukentėjusysis V. S. pateikė civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 119-120), kuriuo prašo priteisti iš J. N. 113 374 Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad J. N. pateikus AB SEB banko pažymą Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-02-17 sprendimu jam priteistos 113 374 Lt kompensacijos mokėjimas buvo nutrauktas, tad padaryta turtinė žala turi būti priteista iš J. N.. Pagrįsdamas neturtinę žalą nurodė, kad dėl neteisėtų J. N. veiksmų patyrė daug neigiamų išgyvenimų bei pažeminimą, nes antstolė palaikė jį nesąžiningu žmogumi, bandančiu pakartotinai išieškoti jam priklausančią pinigų sumą. Pradėjus ikiteisminį tyrimą jis privalėjo gaišti laiką, bendrauti su teisėsaugos organais, dėl ko patyrė daug nepatogumų, dvasinių išgyvenimų bei emocinių sukrėtimų, nes apklausų metu siekiant nustatyti byloje tiesą buvo vertinami jo veiksmai, bandant išsiaiškinti, ar jo pareiškime išdėstytos aplinkybės atitinka tikrovę. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis palaikė ieškinio reikalavimus.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nustatytų J. N. nusikalstamų veiksmų padarinyje buvo nepagrįstai panaikinta jos turtinė prievolė V. S. atžvilgiu 113 374 Lt sumoje, tad pareikštas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusysis jo nurodytą neturtinę žalą patyrė dėl kaltinamosios įvykdytų nusikaltimų, atsiradusi žala sietina tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kaltinamosios veiksmais, todėl nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlygimą (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytus tokio pobūdžio žalos apskaičiavimo kriterijus – į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atsiradimą sąlygojo tyčiniai ekonominio-finansinio pobūdžio kaltinamosios veiksmai, dėl jų nukentėjusiajam padaryta 113 374 Lt turtinė žala, jis patyrė su tuo sietinus neigiamus emocinius išgyvenimus, buvo apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo institucijose, tiek teisme, kas neišvengiamai sietina ir su atitinkamomis laiko sąnaudomis. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji dirba, gauna viršijančias vidurkį mėnesines pajamas, turi atitinkamos vertės nekilnojamąją turtą (t. 2, b. l. 91-94), tačiau turi ir didelių skolinių įsipareigojimų (t. 2, b. l. 159), be to iš jos yra priteistas 113 374 Lt turtinės žalos V. S. atlyginimas. Atsižvelgęs į visumą šių aplinkybių teismas pareikštą ieškinį tenkina iš dalies, o būtent 1000 Lt sumoje.

J. N. kardomoji priemonė nėra paskirta, būtinybės ją skirti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. N. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, skirti 150 (vieno šimto penkiasdešimties) MGL, tai yra 19 500 (devyniolikos tūkstančių penkių šimtų) Lt dydžio baudą.

J. N. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir skirti 70 (septyniasdešimties) MGL, tai yra 9 100 Lt dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir J. N. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 150 (vieno šimto penkiasdešimties) MGL, tai yra 19 500 (devyniolikos tūkstančių penkių šimtų) Lt dydžio baudą.

V. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš J. N. V. S. naudai 113 374 (šimtą trylika tūkstančių tris šimtus septyniasdešimt keturis) Lt turtinei žalai ir 1000 (vieną tūkstantį) Lt neturtinei žalai atlyginti.

J. N. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.