Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui A. A. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atliktos DNR ekspertizės akte nurodyta, kad atsakovas yra vaiko N. B. tėvas su 99,99999999 proc. tikimybe.

Posėdžio metu atsakovas pripažino reikalavimą dėl tėvystės nustatymo. Paaiškino, kad nėra jokių abejonių, kad nepilnametis yra jo sūnus. Šalys dėl reikalavimų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, priteisti išlaikymą sudarė taikos sutartį, kurios sąlygas prašė teismo patvirtinti.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė neprieštaravo taikos sutarties patvirtinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkinamas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad N. B. gimė (duomenys neskelbtini), motina S. B., tėvas nenurodytas. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad nepilnametis yra jo sūnus.

Bylose dėl tėvystės nustatymo teismas vadovaujasi tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) ir kad jie nebūtų pažeisti. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje atliktos ekspertizės, ieškovės ir atsakovo paaiškinimų, matyti, kad A. A. yra biologinis N. B. tėvas. Atsakovas paaiškino, kad abejonių dėl nepilnamečio vaiko tėvystės nėra. Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu bendravo iki sūnaus gimimo, gyveno kartu, tačiau prieš gimstant vaikui situacija buvo labai įtempta, po eilinio kivirčo, dar negimus sūnui, su atsakovu išsiskyrė. Atsakovas žinojo, kad turi gimti vaikas, žadėjo po vaiko gimimo eito pas notarą, tačiau to nepadarė. Atsakovas patvirtino šias aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad byloje yra pakankami įrodymų nustatyti, kad atsakovas yra N. B. biologinis tėvas, todėl tėvystė nustatytina.

Dėl reikalavimų nustatyti gyvenamąją vietą, priteisti išlaikymą tvirtinama taikos sutartis ir bylos dalis nutraukiama.

Remiantis CK 6.983 straipsnio 1 dalimi, taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Šalys taikos sutartyje susitarė dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui, taip pat šalys išsprendė kitus ginčytinus klausimus. Šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalis). Įvertinus taikos sutarties turinį, byloje esančius rašytinius įrodymus, daroma išvada, kad taikos sutarties sudarymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepilnamečio vaiko, šalių ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, todėl taikos sutartis tvirtinama (CPK 42 straipsnio 1 ir 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis).

Patvirtinus taikos sutartį civilinės bylos dalis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo priteisimo nutraukiama (CPK 293 straipsnio 5 punktas). Išaiškinama, kad tokio pobūdžio bylose (dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo) teismo priimtas procesinis sprendimas neįgyja res judicata galios, t. y. pasikeitus vaiko poreikiams ir/ar tėvų turtinei padėčiai galima pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ar formos pakeitimo, gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Taikos sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas atlygins ieškovės patirtas 630 Eur bylinėjimosi išlaidas – 330 Eur už ekspertizės atlikimą ir 300 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

Ieškovei grąžintini 75 procentai už ieškinį sumokėto 75 Eur žyminio mokesčio, t. y. 56,25 Eur. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi šia nutartimi.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovų valstybei nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

reikalavimą dėl tėvystės nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas.

Patvirtinti ieškovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytos taikos sutarties dėl reikalavimų priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui bei nustatyti jo gyvenamąją vietą sąlygas:

1. Šalys susitaria, kad atsakovas A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teiks nepilnamečio sūnaus N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 170 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. sausio 15 d., t. y. 2020 m. sausio mėnesį atsakovas sūnaus išlaikymui skirs 85 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus).

1.1. Nuo 2020 m. vasario 1 d. išlaikymas sūnui bus teikiamas po 170 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės.

1.2. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

1.3. Šalys susitaria, kad išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

2. Sūnaus N. B. gyvenamoji vieta nustatoma su vaiko motina S. B..

3. Šalys susitaria, kad procesinių dokumentų išlaidas moka lygiomis dalimis.

4. Atsakovas A. A. sutinka ir įsipareigoja atlyginti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas: 330 Eur už ekspertizės atlikimą ir 300 Eur teisinės pagalbos išlaidas, iš viso – 630 Eur (šeši šimtai trisdešimt eurų).

2.1. Šalys susitaria, kad ieškovės turėtas išlaidas atsakovas atlygins iki 2020 m. balandžio 1 d.

5. Šalys prašo grąžinti 75 proc. ieškovės sumokėto žyminio mokesčio.

2. Atsakovui nevykdant šios taikos sutarties sąlygų, ieškovė turi teisę, pranešusi apie tai atsakovui raštu prie 10 (dešimt) kalendorinių dienų kreiptis į Kauno antstolių kontorą dėl priverstinio sutarties vykdymo proceso.

3. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo ir patvirtinimo Kauno apylinkės teisme patvirtinimo datos ir galios tol, kol bus įvykdytos visos jos sąlygos.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 318 sumokėto 75 Eur žyminio mokesčio dalį – 56,25 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 25 ct).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.