Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos R. G. skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria nutrauktas privataus kaltinimo procesas ir bylos medžiaga perduota prokurorui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutartimi privataus kaltinimo procesas, kaltinat R. G. nusikalstama veika, numatyta BK 187 str. 3 d., nutrauktas ir visa bylos medžiaga perduota prokurorui. Teismas nutartyje nurodė, jog nustatytos šios objektyviosios veikos aplinkybės, t.y. ne mažiau trijų kartų smūgiuota į automobilio stogą kirvio ašmenimis ir paliekant įbestą kirvį automobilio stoge, taip pat nustatyta nusikalstamos veikos vieta, laikas, veiksmų mechanizmas, įnagis, tačiau vertinat subjektyviuosius veikos požymius galima konstatuoti, kad šiuos nusikalstamus veiksmus viešoje vietoje padariusio asmens pagrindinis motyvas ir tikslas buvo akivaizdžiai vandališkais veiksmais kaimynų akyse pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams, konkrečiai K. šeimai, juos pažeminant, o tuo pačiu sutrikdant visuomenės rimtį, pažeidžiant viešąją tvarką ir padarant turtinę ir neturtinę žalą. Teismas nurodė, jog įvertinus tai, kad nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis (triukšmą girdėjo nukentėjusiojo šeima ir galimai kiti aplinkiniai), kad aktyvūs smurtiniai nusikalstami veiksmai buvo akivaizdžiai vandališki (automobilis buvo kapojamas ir kiaurai prakirstas kirviu užlipus ant jo bagažinės dangčio), kad tokiais vandališkais ciniškais veiksmais buvo siekiama pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdyti visuomenės rimtį (kirvis buvo įbestas ir demonstratyviai paliktas automobilio stoge), kad šie nusikalstami veiksmai buvo padaryti tiesiogine tyčia, galima pagrįstai teigti, kad tokioje veikoje yra akivaizdūs požymiai nusikaltimo, numatyto BK 284 str. l d.

Skunde taip pat nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika, esant situacijai, kai pagrindas manyti, kad asmuo galėjo dalyvauti darant nusikalstamą veiką, yra vien tik odorologinio tyrimo rezultatai, negali būti konstatuota, kad asmens dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką yra patikimai nustatytas. Pareiškėja atsižvelgdama į šias aplinkybes nurodo, jog nutartyje nepagrįstai teigiama, jog nutartyje aptarti įrodymai sudaro pagrindą manyti, kad veiką, turinčią požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1d., galimai padarė R. G.. Ši išvada, pareiškėjos manymu, pažeidžia nekaltumo prezumpciją. Šiuo atveju, pareiškėjos manymu, teismas pasisakydamas dėl R. G. kaltės ir visą bylos medžiagą perduodamas prokuratūrai, neteisėtai formuoja išankstinę nuomonę dėl R. G..

Skunde taip pat nurodoma, jog teismas visiškai nepasisakė dėl R. G. teisinančių įrodymų, nenustatinėjo ir nieko nepasisakė dėl kitų asmenų, kurie galimai padarė nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

R. G. skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas išnagrinėjęs skundą konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą nutraukti privataus kaltinimo bylos procesą ir bylą perduoti prokurorui.

Nagrinėjant bylą privataus kaltinimo tvarka buvo atliekamas teisminis įrodymų tyrimas – apklausti liudytojai, privatus kaltintojas, paaiškinimus davė ir R. G., taip pat ištirta su įvykiu susijusi ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs šiuos duomenis, nustatė objektyviuosius veikos požymius – vietą, laiką, veikos mechanizmą, įrankį. Nustatyta, jog 2010-10-07 apie 21.45 val. Vilniaus g. 25A namo kieme, Kaune smūgiuota kirvio ašmenimis į daugiabučio namo kieme stovintį automobilį ir kirvis paliktas įbestas į automobilio stogą. Šie veiksmai padaryti viešoje vietoje, jais buvo ne tik sugadintas nukentėjusiojo turtas, tačiau ir sutrikdyta viešoji rimtis (triukšmą girdėjo nukentėjusiojo šeima ir galimai kiti aplinkiniai). Be to, atlikti veiksmai, jų pobūdis – nevienkartinis smūgiavimas į automobilį kirviu, po to jį (kirvį) paliekant įsmeigtą į automobilį, neabejotinai yra nepriimtini, pažeidžiantys nusistovėjusias elgesio viešoje vietoje normas, šokiruojantys aplinkinius, rodantys jiems panieką, todėl teismas pagrįstai juos vertino kaip vandališkus. Pačių veiksmų pobūdis, intensyvumas, įrankis leidžia pagrįstai manyti, jog šie veiksmai atlikti tyčia, t.y. tyčia ne tik sugadintas turtas, tačiau ir sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka. Akivaizdu ir tai, kad asmuo, juos atlikęs, jeigu jis buvo pakaltinamas, nebejotinai suvokė tokį šių veiksmų pobūdį, pavojingumą ir norėjo taip veikti. O pagal susiformavusią teismų praktiką tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti (jeigu tai padarė R. G.) kaltininkas pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Veikos dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo privataus kaltinimo tvarka nenagrinėjamos, dėl jų turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas ir valstybinį kaltinimą šiose bylose palaiko prokuroras.

Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepriėmė jokio galutinio procesinio sprendimo dėl R. G. kaltės (ar nekaltumo). Teismas tik nurodė, jog byloje yra duomenys, rodantys, jog yra akivaizdūs kitos nusikalstamos veikos požymiai – sutrikdyta viešoji rimtis, o neteisėtus veiksmus galėjo atlikti R. G.. Tokiai išvadai pagrindą davė nukentėjusiojo paaiškinimai, odorologinio tyrimo išvada. Tačiau teismas šių duomenų visumos R. G. kaltės aspektu nevertino, nevertino byloje surinktų duomenų leistinumo ir liestinumo, patikimumo, nevertino jų visumos ir nekonstatavo, jog šių duomenų pakanka patvirtinti R. G. dalyvavimą padarius nusikalstamą veiką ir jos kaltę. Todėl teismo išvados, kad R. G. galimai padarė BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką negali būti vertinamos kaip teismo išankstinės nuomonės dėl R. G. kaltės išreiškimas ar nekaltumo prezumpcijos pažeidimas.

Skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, teisinančių įrodymų nevertinimo, jų įrodomosios vertės, leistinumo bei patikimumo nustatymo yra nepagrįsti ir turi būti atmetami, kadangi skundo autorė Kauno m. apyl. teismo nutartimi nėra pripažinta kalta ir jos kaltės ar nekaltumo klausimas šioje stadijoje negali būti sprendžiamas (skundas nagrinėjamas BPK X dalyje nustatyta tvarka, o ne BPK 318 str. numatyta tvarka). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendė ar pagrįstai Kauno m. apyl. teismas privataus kaltinimo procesą nutraukė ir perdavė visą bylos medžiagą prokurorui.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog teismo išvados dėl būtinybės nutraukti privataus kaltinimo bylos procesą ir bylą perduoti prokurorui, yra pagrįstos ir motyvuotos. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

R. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.