Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-08-30 · Administracinė byla Nr. eI-4234-281/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-08-30
Bylos Nr.
eI-4234-281/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė
Atsakovas
VĮ Turto bankas, Lietuvos valstybei, atstovaujamai VĮ Turto bankas
Pareiškėjas
UAB ,,Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“
Trečiasis asmuo
M. P.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-4234-281/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04693-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.38, 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant atsakovės VĮ Turto bankas atstovei Gintarei Zakarevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai VĮ Turto bankas, trečiajam suinteresuotajam asmeniui M. P., dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja UAB ,,Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 2015-09-25 teismui elektroniniu būdu padavė skundą, prašydama: 1) priteisti pareiškėjai iš atsakovės 185,94 € nesumokėtos vietinės rinkliavos; 2) priteisti pareiškėjai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant, bet neapsiribojant 36,30 €.

Nurodė, kad pagal Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013-06-27 sprendimu Nr. T1-168 patvirtintus Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatus, pareiškėja yra Plungės rajono savivaldybės teritorijoje vietinę rinkliavą administruojantis subjektas, kontroliuojantis vietinės rinkliavos mokėjimą, vykdantis jos apskaitą bei kitas procedūras, reikalingas vietinei rinkliavai administruoti, įskaitant ir teisminį skolų išieškojimą. Plungės rajono savivaldybės tarybos 2010-07-29 sprendimu Nr. T1-160 patvirtintų Plungės rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 6.19 punktas nustato, jog vietinės rinkliavos mokėtojai tai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Plungės rajono savivaldybės teritorijoje. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso savininkei E. P.. Remiantis Gyventojų tarnybos duomenimis, E. P. mirė 2012-11-29. Remiantis Plungės rajono 3-ojo notarų biuro 2015-07-17 pateiktu raštu Nr. 41, dėl mirusios E. P. palikimo kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos. Nuostatų 54 punktas numato, kad rinkliavos mokėtojas vietinę rinkliavą privalo sumokėti: iki kovo 15 d. – už pirmąjį ketvirtį; iki birželio 15 d. – už antrąjį ketvirtį; iki rugsėjo 15 d. – už trečiąjį ketvirtį; iki gruodžio 15 d. – už ketvirtąjį ketvirtį. Teisė priverstinai išieškoti už ketvirtį paskaičiuotą vietinės rinkliavos mokestį pareiškėjai atsiranda jau pasibaigus einamųjų kalendorinių metų, to ketvirčio rinkliavos mokėjimo terminui, jeigu mokėtojas nesumoka rinkliavos. Atsakovas prašymo teismui surašymo dieną yra nesumokėjęs metinės vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2014-12-31 ir vietinės rinkliavos skolą sudaro 243,72 Eur. Vadovaujantis Nuostatais ir Mokesčių administravimo įstatymu, nors atsakovų skola pareiškėjui yra susidariusi už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2014-12-31, šio prašymo teismui padavimo dieną pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovų sumokėti vietinę rinkliavą už 2010 metų III, IV ketvirčius, 2011 metus, 2012 metus, 2013 metus, 2014 metus ir tai sudaro 185,94 Eur.

Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, gautas rašytinis prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Vadovaujantis 2015-03-13 priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 pakeistomis bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinio ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634, valstybei perduotino nekilnojamo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos prašoma priteisti skola yra dvejopo pobūdžio: už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2012-11-29 – palikėjos E. P. skola, už kurią valstybė, kaip mirusios įpėdinė, atsakytų neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, ir už laikotarpį nuo 2012-11-29 iki 2014-12-31 – įpėdinio kaip naujojo savininko skola. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad sužinojusi apie E. P. mirtį, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškė kreditorinį reikalavimą mirusios įpėdiniams, nors turėjo tai padaryti iki 2013-02-28. Todėl reikalavimas priteisti skolą už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2012-11-29 yra nepagrįstas. Net jei terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti nebūtų praleistas, reikalavimui dėl skolos priteisimo taikomas penkerių metų ieškinio terminas, todėl pareiškėja turėtų pagrindą reikalauti priteisti skolą tik už laikotarpį nuo 2010-09-25.

Per teismo posėdį atsakovės atstovė prašymą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą 2010 m. III, IV ketvirčiais, 2011–2014 m. priteisimo.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjos reikalavimu dėl vietinės rinkliavos priteisimo už visą laikotarpį ir prašo pareiškėjos reikalavimui dėl vietinės rinkliavos priteisimo taikyti penkių metų ieškinio senaties terminą.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 dalis nustato, jog sutrumpintas penkių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo. Pagal šio įstatymo 107 straipsnio 2 dalį mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Pareiškėja reikalauja priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-06-01 iki 2014-12-31, tačiau į teismą kreipėsi 2015-09-25. Taigi laikytina, kad pareiškėja praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-06-01 iki 2010-09-25, todėl pareiškėjos reikalavimas šioje dalyje atmetamas. Pareiškėjos reikalavimo pagrįstumas bus nagrinėjimas už likusį laikotarpį, t. y. už laikotarpį nuo 2010-09-25 iki 2014-12-31.

Atsakovė prašo teismo atsižvelgti į aplinkybę, kad pareiškėja praleido kreditorinio reikalavimo pareiškimo terminą.

Sprendžiant klausimą dėl kreditorinio reikalavimo pareiškimo termino vietinės rinkliavos skolos dydžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-67-438/2015 konstatuota, kad pagal savo prigimtį ir esmę teisiniai santykiai, kurie susiklosto vietinės rinkliavos mokėjimo srityje yra mokestiniai teisiniai santykiai, kuriuos atitinkamai reglamentuoja Rinkliavų įstatymas ir Mokesčių administravimo įstatymas. Mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsnyje nustatyta, kad „Mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pagal Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalį, „Palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, <...> arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.“

Teismų praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra konstatuota, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (taip pat valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2011). Byloje duomenų, kad pareiškėja būtų įvykdžiusi Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nėra. Tokių aplinkybių nenurodo ir pati pareiškėja. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad dėl šios rinkliavos dalies išieškojimo pareiškėja kreipėsi į teismą 2015-09-25, t. y. praleidusi trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį yra leidžiama pareikšti kreditorinius reikalavimus. Nėra teisinio pagrindo taikyti CK 5.63 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, nes nagrinėjamu atveju, yra praėję daugiau nei treji metai nuo palikimo atsiradimo dienos. Aptartų teisės normų ir faktinių aplinkybių pagrindu, darytina išvada, jog vietinė rinkliava iš atsakovo galėtų būti reikalaujama tik už tą laikotarpį, kai gyvenamoji patalpa patikėjimo teise priklausė atsakovei, t. y. nuo 2015-09-21 pareiškėja turėjo teisinį pagrindą skaičiuoti atsakovei vietinę rinkliavą. Teismas pažymi, kad atsakovė turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą tik nuo 2015-09-21, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2010-09-25 iki 2014-12-31 atsakovės atžvilgiu negali būti tenkinamas.

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis šią rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, taip pat Vietos savivaldos įstatymu, kurio 6 straipsnio 31 punkte reglamentuota, kad prie savarankiškų savivaldybės funkcijų priskiriamas ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas.

Atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus nustato Atliekų tvarkymo įstatymas, kurio 25 straipsnyje numatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.

Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką. Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013-06-27 sprendimu Nr. T1-168 patvirtintų Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 5 punktas numato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą – tai Plungės rajono savivaldybės sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka (toliau – rinkliava). Rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (Nuostatų 6 punktas). Kitaip tariant, pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Teismui, siekiant išsiaiškinti kam teko pareiga ginčo laikotarpiu mokėti vietinę rinkliavą aktuali yra atliekų turėtojo sąvoka. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra išaiškinęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-334-14), kad nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką Atliekų tvarkymo įstatymo normų taigi, atitinkamai ir Nuostatų prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2004-01-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A7‑60/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 33–42). Iš Gyventojų registrų tarnybos 2015-10-30 išrašo apie paskutinę deklaruotą trečiojo suinteresuoto asmens M. P. gyvenamąją vietą nustatyta, kad ginčo laikotarpiu bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), galimai gyveno M. P.. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas nuostatas, jeigu trečiasis suinteresuotas asmuo M. P., ginčo laikotarpiu realiai gyveno bute, esančiame adresu V. Mačernio g. 49-519, Plungė, jis atitiktų atliekų turėtojo sąvoką Atliekų tvarkymo įstatymo bei Nuostatų prasme, todėl būtent šiam asmeniui ginčo laikotarpiu galimai teko pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Pažymėtina, kad pagal byloje pateiktą pažymą apie vietinės rinkliavos surinkimą, matyti, kad pranešimai mokėti privalomą vietinę rinkliavą ginčo laikotarpiu buvo siunčiami M. P. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, t. y. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 36,30 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą už prašymo parengimą ir pateikimą teismui. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d. nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti turėtas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašymas netenkinamas, nėra pagrindo atlyginti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendžia:

pareiškėjos UAB ,,Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė