- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-26
- Bylos Nr.
- 2S-394-527/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- R. A.
- Ieškovas
- V. A.
- Išvadą teikia
- Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. A. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4837-652/2014 pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui R. A. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo (institucija, teikianti išvadą – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo vardu įregistruotai įmonei UAB „Aldavita“ priklausančias lėšas ir kitą turtą, leidžiant vykdyti privalomus mokėjimus VMI ir Sodrai, taip pat mokėti darbo užmokestį; areštuoti atsakovo vardu esančius indėlius bankuose ir vertybinius popierius. Ieškovė nurodė, kad ieškinio suma yra 114 293 Lt dėl turto priteisimo, 10 000 Lt dėl neturtinės žalos priteisimo ir 54 000 Lt dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, tačiau nenurodė, kokioje apimtyje prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Arešto taikymą ieškovė motyvavo bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės buvimu, siekiant išvengti šio turto praradimo, nes atsakovas laisvas vienas disponuoti jo vardu registruotos įmonės turtu ir lėšomis bei savo lėšomis be sutuoktinės sutikimo, ko pasėkoje nebus galima padalinti šio turto ar iš jo gaunamų pajamų. Ieškovės žiniomis, atsakovas ruošiasi įmonę UAB „Aldavita“ perrašyti Londone registruotai įmonei, turtą paslėpti, o iš bankų nuiminėja pinigines lėšas.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 10 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies (t. 1, b. l. 68–70). Teismas ieškovės pareikštiems reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo vardu esančius indėlius bankuose, taip pat vertybinius popierius; areštavo atsakovo, kaip vienintelio akcininko, vardu registruotai įmonei UAB „Aldavita“, įmonės kodas 300053244, priklausančius nekilnojamuosius ir registruojamus kilnojamuosius daiktus, turtines teises ir pinigines lėšas. Taikant piniginių lėšų areštą, teismas leido iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį, mokėti mokesčius, socialinio draudimo įmokas ir kitus privalomuosius mokėjimus biudžetui, taip pat atsiskaityti su ieškove ir kreditoriais, kiek tai būtina įmonės veiklai palaikyti.
Teismas nurodė, kad sutuoktinių dalintino turto balansas yra didelis, t. y. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyta turto už 200 875 Lt, tačiau iš jų yra tiek atsakovui, tiek ieškovei priklausančių akcijų jų vardu registruotose įmonėse. Atsakovo vardu registruota įmonė UAB „Aldavita” turi ieškovei žinomo registruotino turto – penkis automobilius (tai patvirtina VĮ „Regitra“ 2014-08-26 pažyma Nr. 1.6-S3-409), todėl, ieškovės teigimu, atsakovas, gavęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo, gali imti šį ir ne tik šį turtą perleidinėti tretiesiems asmenims, dėl ko jo nebus galima padalinti. Teismas sutiko su ieškovės prielaidomis dėl galimo turto perleidimo, juolab, kad pareikštas didelės vertės turtinis reikalavimas nėra apsaugotas jokiomis apsaugos priemonėmis, ir dėl to, jog atsakovas laisvas disponuoti UAB „Aldavita“ lėšomis ir turtu be ieškovės sutikimo. VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad UAB „Aldavita“ akcijos, įsigytos santuokos metu, priklauso vienam R. A.. Tai sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas pažymėjo, kad piniginių lėšų areštas yra tokia laikinoji apsaugos priemonė, kurios taikymas atsakovo įmonei ekonomine prasme yra ypatingai skausmingas, kadangi dėl piniginių lėšų trūkumo gali būti sutrikdyta įmonės ūkinė-komercinė veikla, atsiskaitymai su valstybės ar savivaldybės biudžetais, darbuotojais, todėl šiam areštui taikė išlygas dėl galimybės atsiskaityti su biudžetu, darbuotojais ir kitais asmenimis, nes pagal UAB „Aldavita“ veiklos sritį matyti, kad įmonė užsiima prekyba, gamyba, paslaugomis, o jos veiklos sustabdyti ir įšaldyti ieškovė nesiekia. Atsižvelgęs į tai, kad byloje pareikštas didelis turtinis reikalavimas, teismas areštavo atsakovo indėlius ir vertybinius popierius bei atsakovo įmonei priklausančius nekilnojamuosius ar kilnojamuosius daiktus, turtines teises ir pinigines lėšas.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas atskirajame skunde (t. 1, b. l. 78–79) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-10-10 nutartį panaikinti. Apelianto nuomone, priimdamas skundžiamą nutartį, teismas neįvertino svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių. Iš nutarties turinio galima daryti išvadą, kad atsakovo nekilnojamuoju turtu suprantamas UAB „Aldavita“ nekilnojamasis turtas. Tokia išvada ir motyvai dėl būtinumo areštuoti UAB „Aldavita“ nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas yra absoliučiai nepagrįsti, prieštaraujantys teisės aktams. UAB „Aldavita“ yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kuris gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas. Juridiniai asmenys turtą valdo, naudoja ir disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 2.48 str.). CK 2.50 straipsnyje reglamentuojama juridinio asmens atsakomybė: juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. UAB „Aldavita“ neturi prievolių ieškovei, ji nėra įmonės kreditore, turinčia teisę reikšti reikalavimą dėl įmonės skolininkės turto arešto. CK 2.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles. UAB „Aldavita“ negali atsakyti pagal atsakovo prievoles, kaip ir atsakovas neatsako už įmonės prievoles. Akcinių bendrovių įstatyme numatyta, kad bendrovės steigėjas privalo apmokėti įsigyjamas akcijas ir po bendrovės įregistravimo tampa akcininku su įstatyme numatytomis teisėmis ir pareigomis. Akcininkas turi teisę gauti įmonės turto dalį tik tada, kai įmonė likviduojama ir apmokėjus visas prievoles lieka nepaskirstyta turto dalis. Priimant skundžiamą nutartį akivaizdžiai supainiota neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto teisinis režimas ir ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turtinis ir teisinis režimas. Visas turtas, kuris priklauso UAB „Aldavita“, ir yra šios bendrovės turtas, atsakovui priklauso akcijos, kurios suprantamos kaip finansinis turtas. Būtent šis turtas – akcijos – teismo nutartimi ir areštuotos. Įmonė vykdo veiklą, veikloje naudojamos transporto priemonės, kurios genda, tampa ekonomiškai netikslinga jas remontuoti. Kartais priimami sprendimai dėl transporto priemonių nuomos, keitimo. Nutartyje teigiama, jog ieškovė nesiekia įmonės veiklos apsunkinimo, tačiau teikdama prašymą taikyti nepagrįstas, neprotingas laikinąsias apsaugos priemones akivaizdžiai siekia įmonės veiklos ribojimo ar net ir nutraukimo. Pati ieškovė yra kitos UAB „Vitamoda“ akcininke, ji buvo ir šios įmonės steigėja. Tai irgi yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Turto dalybų objektu negali būti ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, objektu gali būti tik akcijos.
Nutartimi areštuotos atsakovui priklausančios lėšos (indėliai) bankuose. CPK 145 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, areštavus lėšas bankų ir kredito įstaigų sąskaitose, nutartyje nurodomos operacijos, kurias leidžiama atlikti. Nutartyje nepasisakyta dėl atskirų operacijų atlikimo. Į atsakovo sąskaitą banke pervedamas darbo užmokestis, iš sąskaitos atliekami mokėjimo pavedimai, tarp jų ir draudimo kompanijai, nes apdraustas sūnus A. Atsakovui reikalingos lėšos, būtinos pagrindinių poreikių tenkinimui. Šalių lygiateisiškumo principas reikalauja, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų laikomasi proporcingumo principo, tai reiškia, kad negali būti ignoruojami ir atsakovo interesai. Priimant nutartį, buvo nukrypta nuo formuojamos teismų praktikos, neįvertintos visos aplinkybės, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstas formaliai. CPK 146 straipsnyje reglamentuojamas atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas. Jeigu teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebus panaikinta ar iš esmės pakeista, atsakovas prašo įpareigoti ieškovę pateikti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą ne mažesnei nei 100 000 Lt sumai arba banko garantiją.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (t. 1, b. l. 138–142) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-10-10 nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-10-10 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Šioje byloje egzistuoja būtinybė apsaugoti ieškovės turtinius interesus, kol bus priimtas teismo sprendimas. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro 2013-07-12 trumpasis išrašas patvirtina, kad UAB „Aldavita“ įregistruota 2004-09-08, t. y. santuokos metu, bei pripažintina bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe (CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d. 1 p.). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovei ir atsakovui priklauso po 50 proc. UAB „Aldavita“ akcijų. Atsakovas siekia paslėpti visą UAB „Aldavita“ turtą – jį sandoriais perrašyti Londone registruotai įmonei. Atsakovas, būdamas įmonės direktoriumi, be ieškovės sutikimo atlikinėja veiksmus tikslu ieškovę apgauti ir parodyti įmonę kaip finansiškai nepajėgią. Taip pat ieškovei yra žinoma, jog atsakovas nusiiminėja iš bankų įmonės ir jo sąskaitose esančias lėšas, slepia savo bei UAB „Aldavita“ turtinę padėtį. Ieškinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė ir vien ši aplinkybė gali padidinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką ir suponuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, nutardamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog dėl didelės apimties turtinio reikalavimo būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Teismas turėjo pagrindą areštuoti ne tik akcijas, bet ir įmonės turtą. Visų akcijų savininkas yra atsakovas, kuris sprendimus priima kaip vienasmenis valdymo organas. Kuomet atsakovas yra vienintelis UAB „Aldavita“ akcininkas ir šios įmonės direktorius, teismas pagrįstai areštavo ne tik šios įmonės akcijas, tačiau taip pat šiai įmonei priklausančius nekilnojamuosius ir registruojamus kilnojamuosius daiktus bei pinigines lėšas. Neareštavus įmonės turto, kurio 1/2 dalis turtine išraiška priklausys ieškovei, atsakovas jį paslėps, dėl ko ieškovė praras teisę į jai priklausančią turto dalį. Atsakovas yra UAB „Aldavita“ direktorius ir vienintelis akcininkas, todėl turi galimybę priimti esminius sprendimus, perleisti UAB „Aldavita“ akcijas ir turtą tretiesiems asmenims, inicijuoti nemokumo procedūras, dėl ko gali sumažėti įmonės akcijų vertė. Įmonės turto išsaugojimas, kol vyks santuokos nutraukimo procesas, turi tiesioginės įtakos įmonės akcijų, t. y. santuokoje įgyto turto, vertei.
Akcininkui priklausančių įmonės akcijų areštas nereiškia, jog akcininkui uždrausta balsuoti akcininkų susirinkimuose ir priimti sprendimus. Kaip vienasmenis akcininkas, priimdamas sprendimus, atsakovas gali keisti bendrovės įstatus ir bendrovės buveinę; nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą; priimti sprendimą konvertuoti bendrovės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarkos aprašą; priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo; priimti sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo; priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo; priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą; priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas; priimti sprendimą pertvarkyti bendrovę; priimti sprendimus dėl bendrovės restruktūrizavimo Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytais atvejais; priimti sprendimą likviduoti bendrovę, atšaukti bendrovės likvidavimą, kt. (Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnis).
Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Aldavita“ nekilojamajam bei kilnojamajam turtui, piniginėms lėšoms, atsakovas, sprendžiant iš jo elgesio, siekdamas išvengti santuokoje įgyto turto padalijimo, priims bendrovei finansiškai nenaudingus sprendimus, tame tarpe gali parduoti įmonei priklausantį nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, ko pasėkoje gali nuvertėti įmonės akcijos, t. y. sumažėti santuokoje įgyto turto vertė.
Atsakovas yra ne kartą perleidęs UAB „Aldavita“ turtą. Atsakovas ieškovei nežinant be sutikimo buvo pardavęs dalį UAB „Aldavita“ akcijų savo broliui T. A., vėliau 2013-03-29 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. A-2013/1 atsakovas minėtas akcijas įsigijo iš naujo. 2004-09-16 atsakovas visas UAB „Aldavita“ akcijas buvo pardavęs M. A., po ko iš pastarojo asmens atsakovas visas akcijas vėl perpirko. Tai patvirtina, kad atsakovas daro sprendimus dėl įmonės akcijų ir kito turto taip, kaip jam yra naudinga. Atsakovas teikia teismui preliminarius balansus, neva pagrindžiančius įmonės turtinę padėtį. Jais vadovautis negalima, nes finansinės atskaitomybės dokumentai turi būti pateikti ir įregistruoti VĮ Registrų centre iki 2014-07-01.
Atsiliepimas
Atsakovas nepagrįstai teigia, jog turto dalybų objektu negali būti ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys. Įmonė yra turtinis kompleksas ir kaip toks yra nuosavybės teisės objektas (CK 1.110 str.; 4.38 str.). CK 4.38 straipsnyje nuodyta, kad nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas. CK 1.110 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinių teisių objektu gali būti įmonė, kaip verslu užsiimančiam (pelno siekiančiam) asmeniui priklausanti turto ir turtinių bei neturtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų visuma. Todėl individuali įmonė ar UAB, kaip turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, gali būti laikoma turtiniu vienetu (tam tikra verslo forma), galinčiu būti nuosavybės teisės objektu, kurio teisinės priklausomybės klausimas turėtų būti sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje.
Atsakovas teigia, jog, areštavus jo lėšas banko ir kredito įstaigų sąskaitose, bus pažeisti atsakovo interesai, nes į areštuotą atsakovo banko sąskaitą pervedamas jo darbo užmokestis, iš minėtos sąskaitos atliekami mokėjimo pavedimai, mokama sūnaus A. draudimo įmoka, taip pat atsakovas naudojasi sąskaitoje esančiomis lėšomis savo poreikių tenkinimui. Teismas nurodė, jog taikant UAB „Aldavita“ piniginių lėšų areštą leidžiama iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį, mokėti mokesčius, socialinio draudimo įmokas bei kitus privalomuosius mokėjimus biudžetui, taip pat atsiskaityti su ieškove ir kreditoriais, kiek tai būtina įmonės veiklai palaikyti.
Atsakovas prašo įpareigoti ieškovę pateikti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą ne mažesnei nei 100 000 Lt sumai arba banko garantiją, jeigu teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebus panaikinta ar iš dalies pakeista. Toks atsakovo reikalavimas yra visiškai nepagrįstas, pareikštas atsakovui piktnaudžiaujant teise. Atsakovas neįrodė, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis patiria/ar patirs nuostolių, juo labiau 100 000 Lt sumai. Atsakovas prašymą grindžia teiginiais apie įmonės veikloje naudojamų transporto priemonių galimą gedimą, poreikį jas nuomoti, keisti. Teikdamas teismui prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, atsakovas privalėjo pateikti preliminarų tokių galimų nuostolių apskaičiavimą ir jį pagrindžiančius įrodymus. Atsakovo nurodytas galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dydis nepagrįstas jokiais įrodymais, prieštarauja proporcingumo, protingumo bei ekonomiškumo principams. Tenkinus nepagrįstą atsakovo prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, būtų apribotos ieškovės galimybės ginti savo interesus teisme. Atsakovo ir jo vardu įregistruotos įmonės turto areštas nevaržo atsakovo teisių daugiau, negu to iš tiesų reikia galimai teisėtam tikslui pasiekti, nes atsakovas gali toliau vykdyti įmonės ūkinę-komercinę veiklą. Taikant piniginių lėšų areštą, atsakovo įmonei leidžiama iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį, mokėti mokesčius, socialinio draudimo įmokas bei kitus privalomus mokėjimus biudžetui, taip pat atsiskaityti su ieškove ir kreditoriais, kiek tai būtina įmonės veiklai palaikyti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu turi būti pakankamai pagrįstos prielaidos, įgalinančios manyti, kad teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas arba pasidaryti nebeįmanomas.
Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis šalių lygiateisiškumo principo bei vadovautis ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principais (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtina vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB ,,Aldavita“ atžvilgiu.
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas areštavo atsakovo, kaip vienintelio akcininko, vardu registruotai įmonei UAB „Aldavita“, įmonės kodas 300053244, priklausančius nekilnojamuosius ir registruojamus kilnojamuosius daiktus, turtines teises ir pinigines lėšas; taikant piniginių lėšų areštą, teismas leido iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį, mokėti mokesčius, socialinio draudimo įmokas bei kitus privalomuosius mokėjimus biudžetui, taip pat atsiskaityti su ieškove ir kreditoriais, kiek tai būtina įmonės veiklai palaikyti.
Kaip matyti iš ieškinio reikalavimų dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo, ieškovė prašo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 10 000 Lt vertės 100 vnt. UAB „Aldavita“, įmonės kodas 300053244, paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, įregistruotų atsakovo vardu; o ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 10 000 Lt vertės 100 vnt. UAB „Vitamoda“, įmonės kodas 149874629, paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, įregistruotų ieškovės vardu. Taigi pati ieškovė, ieškinyje prašydama padalinti šalims priklausančių įmonių akcijas, tokiu būdu pripažįsta, kad šalys, nutraukdamos santuoką, gali pretenduoti tik į šalims priklausančių įmonių akcijas, bet ne į tų įmonių valdomą turtą. Visiškai sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad UAB „Aldavita“ yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kuris gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas. Juridiniai asmenys turtą valdo, naudoja ir disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 2.48 str.). CK 2.50 straipsnyje reglamentuojama juridinio asmens atsakomybė: juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. UAB „Aldavita“ neturi prievolių ieškovei, ji nėra įmonės kreditore, turinčia teisę reikšti reikalavimą dėl įmonės skolininkės turto arešto. CK 2.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles. UAB „Aldavita“ negali atsakyti pagal atsakovo prievoles, kaip ir atsakovas neatsako už įmonės prievoles. Visas turtas, kuris priklauso UAB „Aldavita“, ir yra šios bendrovės turtas, o atsakovui priklauso tik akcijos. Todėl viso UAB „Aldavita“ turto areštas nagrinėjamu atveju pažeidžia kitų asmenų interesus bei neatitinka ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principų. Esant nurodytoms aplinkybėms Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties dalis, kuria areštuotos UAB „Aldavita“, įmonės kodas 300053244, priklausantys nekilnojamieji ir registruoji kilnojamieji daiktai, turtinės teisės ir piniginės lėšos, naikintina ir konstatuotina, jog visiškai pakankama teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra atsakovui priklausančių vertybinių popierių, tame tarpe ir UAB „Aldavita“ akcijų, areštas.
Ieškovės nurodyta aplinkybė, jog atsakovas, būdamas UAB „Aldavita“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, turi galimybę priimti esminius sprendimus, dėl ko gali sumažėti įmonės akcijų vertė, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindas areštuoti atsakovo, kaip vienintelio akcininko, vardu registruotai savarankiškam juridiniam asmeniui – UAB „Aldavita“, įmonės kodas 300053244 – priklausančius nekilnojamuosius ir registruojamus kilnojamuosius daiktus, turtines teises ir pinigines lėšas, o jeigu dėl to būtų pažeidžiamos ieškovės teisės, ji tas teises galėtų ginti kitais įstatymuose numatytais būdais.
Dėl atsakovo vardu esančių indėlių bankuose arešto
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės pareikštiems reikalavimams užtikrinti taip pat areštavo atsakovo vardu esančius indėlius bankuose ir vertybinius popierius.
Apelianto nuomone, teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, neįvertino visų aplinkybių ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė formaliai. Apelianto teigimu, nutartyje nepasisakyta dėl atskirų operacijų atlikimo, nors pagal CPK 145 straipsnio 6 dalį, areštavus lėšas bankų ir kredito įstaigų sąskaitose, nutartyje turi būti nurodomos operacijos, kurias leidžiama atlikti. Į atsakovo sąskaitą banke pervedamas darbo užmokestis, iš sąskaitos atliekami mokėjimo pavedimai, tarp jų ir draudimo kompanijai, nes apdraustas sūnus A. Atsakovui reikalingos lėšos, būtinos pagrindinių poreikių tenkinimui. Šalių lygiateisiškumo principas reikalauja, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų laikomasi proporcingumo principo, tai reiškia, kad negali būti ignoruojami ir atsakovo interesai.
Banko indėlio sutarties samprata reglamentuota CK 6.892 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad banko indėlio sutartimi (depozitu) viena šalis (bankas ar kita kredito įstaiga) įsipareigoja priimti iš kitos šalies (indėlininko) arba, gavusi kitai šaliai pervestą pinigų sumą (indėlį), įsipareigoja grąžinti indėlį ir sumokėti už jį palūkanas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Banko ar kitos kredito įstaigos ir indėlininko, turinčio sąskaitą, į kurią įdėtas indėlis, santykiams taikomos CK normos, reglamentuojančios banko sąskaitos sutartį, jeigu banko indėlį reglamentuojančio skyriaus taisyklės nenustato ko kita ir tai neprieštarauja banko indėlio sutarties esmei (CK 6.892 str. 3 d.). Banko sąskaitos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.913 straipsnyje. Pagal šios teisės normos nuostatas banko sąskaitos sutartimi bankas įsipareigoja priimti ir įskaityti pinigus į kliento (sąskaitos savininko) atidarytą sąskaitą, vykdyti kliento nurodymus dėl tam tikrų sumų pervedimo ir išmokėjimo iš sąskaitos bei atlikti kitokias banko atliekamas operacijas, o klientas įsipareigoja apmokėti bankui už suteiktas paslaugas ir operacijas (CK 6.913 str. 1 d.). Terminuotojo indėlio santykiai yra prievolinio pobūdžio santykiai, kurių pagrindu bankas įsipareigojo priimti iš kitos šalies indėlį ir mokėti palūkanas, o indėlininkas įgyja reikalavimo teisę, kad jam būtų grąžintas indėlis ir sumokėtos palūkanos sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Konstatuotina, jog nagrinėjamuoju atveju teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – atsakovo vardu esančių indėlių bankuose areštas – taikyta tik toms piniginėms lėšoms, kurios atsakovo perduoti bankui ar kitai kredito įstaigai kaip indėliai, už kurių naudojimą bankas ar kredito įstaiga moka palūkanas, ir netaikytina piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose pagal banko sąskaitos sutartį, kuria bankas įsipareigoja priimti ir įskaityti pinigus į kliento (sąskaitos savininko) atidarytą sąskaitą, vykdyti kliento nurodymus dėl tam tikrų sumų pervedimo ir išmokėjimo iš sąskaitos bei atlikti kitokias banko atliekamas operacijas, o klientas įsipareigoja apmokėti bankui už suteiktas paslaugas ir operacijas. Kaip nurodė pats apeliantas, į jo sąskaitą banke pervedamas darbo užmokestis, iš sąskaitos atliekami mokėjimo pavedimai, tarp jų ir draudimo kompanijai, nes apdraustas sūnus A. Tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tik patvirtina, kad atsakovo piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje, skundžiama teismo nutartimi nėra areštuotos. Atsižvelgiant į tai, kaip visiškai nepagrįsti vertintini apelianto argumentai, kad teismas nutartyje nepasisakė dėl atskirų operacijų atlikimo, nenurodė operacijų, kurias leidžiama atlikti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį pakeisti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarties dalį, kuria areštuoti UAB „Aldavita“, įmonės kodas 300053244, priklausantys nekilnojamieji ir registruoji kilnojamieji daiktai, turtinės teisės ir piniginės lėšos, panaikinti.
Kitą Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Centrinei hipotekos įstaigai.