Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2022-11-28 · Administracinė byla Nr. eI3-6038-362/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-28
Bylos Nr.
eI3-6038-362/2022
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00807-2022-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Arvydas Martinavičius (pirm.), Virginijus Stankevičius, Žanas Kubeckas
Pareiškėjas
R. A.
Atsakovas
Raseinių rajono savivaldybės administracija
Advokatai
Jurius Petreikis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-6038-362/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00807-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 28 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Stankevičiaus,

sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,dalyvaujant pareiškėjo R. A. atstovui advokatui Juriui Petreikiui,atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos atstovei V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovei Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. A. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriuo prašo panaikinti atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. (5.51 E) R5-2002 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo ir išorinės reklamos įrengimo projekto derinimo“ ir įpareigoti atsakovę Raseinių rajono savivaldybės administraciją iš naujo svarstyti pareiškėjo R. A. 2022 m. balandžio 1 d. prašymą dėl leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo ir išorinės reklamos įrengimo projekto derinimo; priteisti pareiškėjo R. A. naudai iš atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas patikslintame skunde ir pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 1 d. pateikė atsakovei Raseinių rajono savivaldybės administracijai (toliau – atsakovė) prašymą dėl leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo ir išorinės reklamos įrengimo projekto derinimo (toliau – Prašymas). Prašymu Pareiškėjas prašė iki 2023 m. balandžio 1 d. pratęsti 2021 m. sausio 25 d. išduotą leidimą įrengti išorinę reklamą Nr. R5-360 (išorinės reklamos įrengimo adresas – teritorijos prie (duomenys neskelbtini)susikirtimo prieigos). Atsakovė 2022 m. balandžio 19 d. raštu Nr. (5.51 E) R5-2002 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo ir išorinės reklamos įrengimo projekto derinimo“ (toliau – Raštas) atsakė pareiškėjui, kad jo pateiktas išorinės reklamos projektas nebus derinamas ir leidimas nebus išduodamas, nes teritorijoje, kurioje yra įrengta išorinė reklama, yra planuojami susisiekimo komunikacijų – gatvių sankryžos rekonstravimo darbai ir šiuo metu koreguojamas Raseinių miesto bendrasis planas, kuriame keičiami išorinės reklamos Raseinių mieste išdėstymo sprendiniai. Reklamos įstatymo nuostatos aiškiai nustato atvejus, kada savivaldybės vykdomoji institucija gali priimti sprendimą neišduoti leidimą įrengti išorinę reklamą. Tuo pačių Reklamos įstatymas imperatyviai įpareigoja savivaldybės vykdomąją instituciją motyvuoti tokį atsisakymą. Iš atsakovės pateikto Rašto matyti, jog atsisakymas yra nemotyvuotas, kaip to reikalauja Reklamos įstatymas, taip pat geras viešojo administravimo principas, ne kartą akcentuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Pabrėžė, jog Rašte nėra nurodyta nei vieno Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje numatyto pagrindo, kuriuo remiantis yra atsisakyta derinti pareiškėjo pateiktą projektą ir pratęsti leidimą įrengti išorinę reklamą. Rašte atsakovė teigia, kad yra planuojami atitinkami susisiekimo komunikacijų – gatvių sankryžos rekonstravimo darbai ir šiuo metu koreguojamas Raseinių miesto bendrasis planas, kuriame keičiami išorinės reklamos Raseinių mieste išdėstymo sprendiniai, tačiau nepateikia absoliučiai jokio paaiškinimo, dėl kokių priežasčių įrengta išorinė reklama negali būti skelbiama tol, kol darbai planuojami. Raseinių miesto bendrasis planas koreguojamas, o išorinės reklamos Raseinių mieste išdėstymo sprendiniai dar tik bus keičiami. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad rekonstravimo darbai jau yra atliekami (o įrengta išorinė reklama trukdo juos atlikti), kad Raseinių miesto bendrasis planas jau yra pakoreguotas ir jame jau pakeisti išorinės reklamos Raseinių mieste išdėstymo sprendiniai, dėl ko pareiškėjo įrengta išorinė reklama nebeatitinka Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje nustatytų reikalavimų. Kitaip tariant, atsakovė apsiribojo pasidalindama su pareiškėju tam tikrais pamąstymais apie ateities planus (būsimus rekonstravimo darbus, bendrojo plano korekcijas ir sprendinių keitimus), tačiau nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuris leistų atsakovei jau dabar spręsti, kad pareiškėjo išorinė reklama neatitinka Reklamos įstatymo reikalavimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš el. susirašinėjimo, pareiškėjas dėl leidimo išorinei reklamai pratęsimo į atsakovę kreipėsi 2022 m. kovo 20 d. Atsakovė pareiškėjui nurodė, kad jis turi pateikti prašymą ir pridėti reklamos projektą, tačiau absoliučiai neminėjo apie tai, kad pareiškėjo pateiktas projektas nebus derinamas dėl to, kad teritorijoje, kurioje yra įrengta išorinė reklama, yra planuojami susisiekimo komunikacijų – gatvių sankryžos rekonstravimo darbai ir šiuo metu koreguojamas Raseinių miesto bendrasis planas, kuriame keičiami išorinės reklamos Raseinių mieste išdėstymo sprendiniai. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovės atsisakymas svarstyti jo pateiktą išorinės reklamos projektą ir pratęsti leidimą išorinei reklamai prieštarauja ne tik Reklamos įstatymo nuostatoms, bet ir pažeidžia gero viešojo administravimo principą.

Atsiliepimas

Atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija atsiliepime ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Nurodė, kad pareiškėjas buvo pateikęs 2022 m. balandžio 1 d. prašymą Nr. R5-360 dėl leidimo įrengti išorinę reklamą (išorinės reklamos įrengimo vieta prie (duomenys neskelbtini) susikirtimo prieigoje). Atsakovas Raseinių rajono savivaldybės administracija įvertinusi dokumentus ir priimtus sprendinius, 2022 m. balandžio 19 d. raštu Nr. (5.51E)R5-2002 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą ir išorinės reklamos įrengimo projekto derinimo“ leidimo neišdavė. Neišdavimą motyvuojant, jog (duomenys neskelbtini) sankryža avaringa, šioje sankirtoje yra planuojami susisiekimo komunikacijų - gatvių sankryžos rekonstravimo darbai, įvertinant šios sankryžos poveikio kelių saugumui su eismo srautų modeliavimu. Taip pat pažymėjo, kad sprendžiant šį prašymą lemiamą įtaką turėjo ir šiuo metu koreguojamas Raseinių miesto bendrasis planas, kuris, remiantis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 5 straipsniu ir 16 straipsnio 4 dalimi turi būti atliktas ir Raseinių rajono savivaldybės tarybos patvirtintas iki 2023 m. sausio 1 d. Rengiame naujajame Raseinių miesto bendrajame plane yra planuojami ir bus parengti sprendiniai susiję su išorine reklama ir jos vietomis, išoriniai reklamai keliamai reikalavimais, todėl atsižvelgiant į šiuos būtinus priimti sprendinius ir galimus konfliktus ateityje buvo priimtas būtent toks sprendimas, kuris buvo išsiųstas pareiškėjui. Raseinių miesto savivaldybės teritorijoje išorinė reklama bus įrengiama atsižvelgiant į naująjį bendrąjį Raseinių miesto planą. Bendrajame plane bus nurodyta, kad šiuo bendruoju planu bus siekiama parengti būdus ir priemones miesto estetinio įvaizdžio stiprinimui, skiriant ypatingą dėmesį miesto reprezentacinėms vietoms ir kultūros paveldo objektams; suplanuoti Raseinių miesto išorinės vaizdinės reklamos vystymo koncepciją, atliekant funkcinį teritorinį zonavimą; numatyti išorinės vaizdinės reklamos išdėstymą mieste, suprojektuojant teritorijas ir vietas; nurodyti reklaminės įrangos dydžius miesto erdvėse, išdėstyti tankį ir tūrį, nustatant reglamentus bei užtikrinant eismo saugumą; kiekvienai zonai atsižvelgiant į plėtros principus individualiai parenkami reglamentai atsižvelgiant į šiuos reikalavimus: miesto urbanistinę struktūrą ir jautrumą; gamtos ir kultūros paveldą; vertingų teritorijų panoramą; vizualinę teritorijos taršą ir estetinį vaizdą; eismo saugumą; gyventojų judumo kryptis. Visi šie sprendiniai yra reikalingi ir būtini vystyti ir plėtoti Raseinių miestui. Todėl šie sprendiniai ir ateityje ženklūs pasikeitimai turėjo lemiamą įtaką sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl leidimo išorinei reklamai įsirengti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo R. A. patikslintas skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. balandžio 19 d. rašto Nr. (5.51 E) R5-2002 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo ir išorinės reklamos įrengimo projekto derinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 20 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybės administracijos vyriausiąjį inžinierių nurodydamas, jog nori gauti leidimą įrengti išorinę reklamą nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 1 d. Pareiškėjui buvo atsakyta, jog atsižvelgiant į tai, jog prieš tai galiojęs leidimas jau yra pasibaigęs, reikia pateikti prašymą išduoti leidimą bei pridėti reklamos projektą. Pareiškėjas R. A. Raseinių rajono savivaldybės administracijai 2022 m. balandžio 1 d. pateikė prašymą Nr. R5-360 dėl leidimo įrengti išorinę reklamą (išorinės reklamos įrengimo vieta (duomenys neskelbtini) susikirtimo prieigoje). Atsakovė skundžiamame rašte nurodė pareiškėjui, jog „kadangi (duomenys nesskelbtini) sankryža avaringa, minėtoje teritorijoje yra planuojami susisiekimo komunikacijų - gatvių sankryžos rekonstravimo darbai (atliktas Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 148 Raseiniai - Tytuvėnai - Radviliškis, kuriam Raseinių mieste suteiktas Maironio gatvės pavadinimas ir Raseinių miesto Vytauto Didžiojo, Algirdo ir V. Grybo gatvių sankryžos poveikio kelių saugumui vertinimas su eismo srautų modeliavimu) ir šiuo metu koreguojamas Raseinių miesto bendrasis planas, kuriame keičiami išorinės reklamos Raseinių mieste išdėstymo sprendiniai, Jūsų pateiktas išorinės reklamos projektas nederinamas ir leidimas neišduodamas.“

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2021-05-26 iki 2022-05-26), Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 patvirtintos Išorinės reklamos įrengimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 21-34 punktuose nustatyta leidimų išorinei reklamai išdavimo / atsisakymo išduoti leidimus tvarka bei Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. (5.3)A₁-106 patvirtintas Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo paslaugos teikimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Reklamos įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad leidimus išduoda, apie galimą leidimų galiojimo panaikinimą įspėja, leidimų galiojimą panaikina savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomoji institucija (toliau – leidimą išduodanti institucija), vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis. Leidimą išduodanti institucija patvirtina tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo projektus ir šios išorinės reklamos įrengimo reikalavimus. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis projektavimą, architektūrą, statybą, kultūros paveldo objektų ir kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą, eismo saugumą ir valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, savivaldybės institucijos patvirtintais išorinės reklamos specialiojo teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, ir (ar) juose nustatytais išorinės reklamos įrengimo reglamentais, o tuo atveju, kai išorinė reklama įrengiama pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo projektą, – ir savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintais tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo reikalavimais.

Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalis nustato leidimo neišdavimo pagrindus, kurie yra: 1) pateikiami ne visi, nevisiškai ar neteisingai užpildyti dokumentai leidimui išduoti arba pateikti neteisingi duomenys ir reklaminės veiklos subjektas neįvykdo leidimus išduodančios institucijos reikalavimo per jos nustatytą terminą pašalinti šiuos trūkumus; 2) numatoma įrengti išorinė reklama neatitinka šiame straipsnyje nustatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų; 3) reklaminės veiklos subjektas nesumoka savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, tarybos nustatytos vietinės rinkliavos, jeigu vietinės rinkliavos nuostatuose nustatyta, kad vietinė rinkliava už leidimo išdavimą turi būti sumokėta prieš išduodant leidimą. Aprašo 21 punkte nustatyta, kad leidimas neišduodamas Reklamos įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje nustatytais atvejais.

Atsakovė, atsisakydama išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą, pareiškėjui nurodė du argumentus – pirma, kad (duomenys neskelbtini) sankryža avaringa, minėtoje teritorijoje yra planuojami susisiekimo komunikacijų – gatvių sankryžos rekonstravimo darbai, ir antra, kad šiuo metu koreguojamas Raseinių miesto bendrasis planas, kuriame keičiami išorinės reklamos Raseinių mieste išdėstymo sprendiniai.

Viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas, be kita ko, turi teisę priimti administracinius sprendimus ir pareigą vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau - VAĮ). Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išvardinti principai, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Šio straipsnio 4 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Išsamumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (3 straipsnio 5 punktas). Objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.

Teismas pabrėžia, jog tam, kad administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas atitiktų aukščiau nurodytus principus, jame turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13, 20 ir 57 straipsniai). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010).

Pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos nustatytos VAĮ 10 straipsnyje. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta (10 straipsnio 5 dalis): atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai.

Pažymėtina, kad institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

Pagal Taisyklių 25 ir 33 punktus pareiškėjui leidimas turi būti išduotas arba rašytinis motyvuotas atsisakymas jį išduoti Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje nustatytais atvejais. Šiuo atveju teismas vertina, kad atsakovės atsisakymas išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą yra visiškai nemotyvuotas, nepagrįstas jokiomis teisės normomis. Iš skundžiamo rašto visiškai neaišku, kuo pareiškėjo prašomas reklamos leidimas susijęs su sankryžos avaringumu ar su planuojamais susisiekimo komunikacijų – gatvių sankryžos rekonstravimo darbais.

Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovės atstovė, planuojami sankryžos rekonstravimo darbai turėtų prasidėti maždaug už dviejų metų, todėl vertinant atsisakymą išduoti reklamos leidimą šiuo aspektu spręstina, kad savivaldybės planuose esantys ir po dviejų metų prasidėsiantys darbai negali turėti įtakos priimant ginčijamą sprendimą, kadangi pareiškėjas leidimo įrengti išorinę reklamą prašė tik metų laikotarpiui.

Taip pat byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės poziciją, jog minėta sankryža yra avaringa, atsakovės atstovė teismo posėdžio metu taip pat negalėjo pagrįsti šio argumento. Byloje pateiktas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus raštas „Dėl eismo įvykių“, kuriame nurodyta, jog Raseinių miesto (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje per 2019 – 2022 metų laikotarpį registruoti 6 techniniai eismo įvykiai.

Argumentas, jog yra rengiamas Raseinių miesto bendrasis planas, niekaip nepagrindžia sprendimo, kodėl pareiškėjo prašymo pateikimo metu leidimas negalėjo būti išduodamas. Atsakovė atsisakymą išduoti leidimą motyvuoja ateityje galbūt pasikeisiančiais reklamos Raseinių mieste išdėstymo sprendiniais, tačiau visiškai neargumentuota, kuo remiantis buvo taip nuspręsta. Teismas vertina, kad atsakovė, priimdama skundžiamą raštą, rėmėsi tik ateityje galbūt įvyksiančiais įvykiais, toks sprendimo argumentavimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovo atstovė, pareiškėjo prašymo pateikimo metu galiojančiame bendrajame plane pareiškėjo nurodytoje vietoje yra numatyta vieta reklamos stendams, kurių, kaip nurodė, tikėtina nebeliks patvirtinus naują Raseinių miesto bendrąjį planą. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinį sprendimą, privalo vadovautis galiojančiais teisės aktais.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjui pateiktame atsakyme dėl leidimo neišdavimo neaiškiai, neargumentuotai ir nemotyvuotai, nenurodant jokių teisės normų buvo atsisakyta išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą. Teismas pažymi, kad ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pavyzdžiui, 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr. 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, o galbūt apskritai sutikti ir pripažinti pagrįstu viešojo administravimo sistemos subjekto kad ir neigiamą atsakymą. Atitinkamos kliūtys sudaromos ir teismui, nagrinėjančiam skundus dėl individualių teisės aktų panaikinimo, nes teisiniai ir faktiniai pagrindai yra plečiami, sudaromos prielaidos vis naujų pagrindų teikimui. Taip išplečiamos ir bylos nagrinėjimo ribos, kurias ne visada pavyksta vėliau apibrėžti, kas neretai sąlygoja nepakankamai išsamaus, objektyvaus ir neteisingo sprendimo priėmimą, o viešojo administravimo sistemos subjektams sudaromos prielaidos piktnaudžiauti savo teisėmis bei pareigomis (šiais aspektais žr. 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-714/2013). Taip pat svarbu, kad kilus administraciniam ginčui dėl atitinkamo individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, ginčijamą aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas teisme negali papildyti skundžiamą aktą naujais (papildomais) kaltinimais ir nurodyti, kad asmuo pažeidė ir kitas teisės normas, kuriomis nebuvo grindžiamas ginčijamas administracinis aktas (žr., pvz., 2014 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-2020/2014). Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ginčijamo sprendimo turinį, bylos šalių pateiktus argumentus, daro išvadą, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principų, Reklamos įstatymo 12 straipsnio, Taisyklių 25 punkto reikalavimų, kadangi pateiktame atsakyme neišdėstyti aiškūs ir išsamūs atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą motyvai, nenurodytos teisės normos, kuriomis remiantis buvo priimtas toks sprendimas, todėl jis pripažintinas neteisėtu ir naikintinas.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Byloje pateiktas pareiškėjo atstovo advokato prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kartu pateikta 2022 m. birželio 3 d. sąskaita už suteiktas teisines paslaugas Nr. 2022/06-09, 2022 m. lapkričio 16 d. mokėjimo nurodymas Nr.278, taip pat pareiškėjas yra sumokėjęs 22,50 Eur žyminio mokesčio.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pateiktoje sąskaitoje nurodyta, kad pareiškėjas advokatui už skundo parengimą ir atstovavimą teisme sumokėjo 1000 Eur. Remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu už skundo surašymą rekomenduojamas priteistinas maksimalus dydis yra 2,5. Pagal Rekomendacijas už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme valandą gali būti priteistina 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio. Skundas teismui pateiktas 2022 m. gegužės 18 d., t. y. antrą 2022 metų ketvirtį, užpraėjęs ketvirtis būtų 2021 m. ketvirtas ketvirtis. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2021 metų ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1679,30 Eur, už skundo parengimą maksimalus priteistinas dydis yra 4198,25 Eur, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme valandą gali būti priteistina 167,93 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo nurodyta 1000 Eur suma už skundo parengimą ir atstovavimą teisme neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl priteistina. Taip pat pareiškėjui iš atsakovės priteistina 22,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovės 1022,50 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. A. patikslintą skundą patenkinti.

Panaikinti Raseinių savivaldybės administracijos 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. (5.51 E) R5-2002 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo ir išorinės reklamos įrengimo projekto derinimo“ ir įpareigoti Raseinių rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti R. A. 2022 m. balandžio 1 d. prašymą dėl leidimo išorinei reklamai įrengti išdavimo.

Priteisti pareiškėjui R. A. iš atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos 1022,50 Eur (vienas tūkstantis dvidešimt du Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Žanas KubeckasArvydas MartinavičiusVirginijus Stankevičius