Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Vilma Šiukštienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. V., valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

4. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėjas A. B. yra K. B. brolis. K. B. 1968 m. (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką su N. B., vaikų neturėjo. (duomenys neskelbtini) K. B. mirė. Po jo mirties palikimą priėmė pareiškėjas A. B.. K. B. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiti statiniai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat automobilis Opel Zefira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). 2006 m. lapkričio 15 d. Joniškio rajono apylinkės teismas, o 2013 m. birželio 21 d. Pakruojo rajono apylinkės teismas išdavė mirusiajam K. B. leidimus sudaryti nekilnojamojo turto pardavimo sandorius be sutuoktinės sutikimo. Teismai konstatavo, kad N. B. (B.) tokia pavarde asmens dokumentai nėra išduoti, apie K. B. ištuoką, apie jo sutuoktinės mirtį, buvimo vietą byloje duomenų nėra, K. B. negali gauti sutuoktinės sutikimo, kadangi apie ją nieko nežino, jokių ryšių nepalaiko apie 40 metų.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

6. Preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką, sutuoktinis, kuris mano, kad santuokos metu įgytas turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; kt.).

7. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Taigi, netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005).

8. Nagrinėjamu atveju į teismą kreipėsi pareiškėjas A. B., kuris, po savo brolio K. B. mirties priėmęs palikimą, negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi mirusysis brolis prieš daugiau nei 50 metų Baltarusijos Respublikoje buvo sudaręs santuoką, kuri nėra nutraukta, ir jo vardu įgytas turtas pagal įstatymą laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

9. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad mirusiojo K. B. ir N. B. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) m. K. B., pagyvenęs santuokoje kelerius metus, vienas grįžo į Lietuvos Respubliką ir bendro ūkio su sutuoktine iki pat mirties nevedė, jokių ryšių su ja nepalaikė, nežinojo, kur sutuoktinė gyvena, tačiau jų santuoka nebuvo nutraukta. K. B. 2005 m. lapkričio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat 2015 m. įgijo automobilį Opel Zafira. Įvertinęs aplinkybes, kad mirusiojo K. B. sutuoktinė niekada nėra pas jį atvykusi į Lietuvos Respubliką, jai nėra išduoti asmens dokumentai santuokine pavarde, ji nėra deklaravusi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, apie 50 metų jie gyveno skyriumi, nevedė bendro ūkio, jokių ryšių nepalaikė, Lietuvos Respublikoje K. B. gyveno vienas, gavęs teismo leidimą be sutuoktinio sutikimo realizavo kelis nekilnojamojo turto objektus, teismas sprendžia, kad 2005 m. įgytą nekilnojamąjį turtą bei 2015 m. įgytą automobilį mirusysis įgijo už savo asmenines lėšas savo asmeninėn nuosavybėn, buvo išreikšta jo valia turtą valdyti, juo disponuoti asmeniškai, todėl yra pagrindas šį turtą pripažinti K. B. asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pažymėtina ir tai, kad prieštaravimų dėl pareiškimo tenkinimo byloje nėra gauta, suinteresuotas asmuo L. V. su pareiškimu sutiko, patvirtino, kad jame nurodytos aplinkybės yra teisingos.

11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiškimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turinti faktas, kad mirusysis K. B. iki mirties jo vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą valdė asmeninės nuosavybės teise (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, 576-578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), teisiškai registruoti K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, ir automobilis Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) teisiškai registruotas K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, jam priklausė asmeninės nuosavybės teise.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.