Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. C. gynėjo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. C. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu keturiolikai metų, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė nuteistajam paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš E. C. G. K. padarytai turtinei žalai atlyginti priteisti 2045 Lt, o G. K. padarytai turtinei žalai atlyginti priteisti 300,39 Lt, G. K. ir G. K. padarytai neturtinei žalai atlyginti priteista po 51100 Lt.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir E. B. bei D. M., tačiau dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka nebuvo apskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. C. nuteistas už tai, kad kartu 2010 m. liepos 25 d. apie 22.00 val., apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupe su E. B. ir D. M., įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo prieangyje, tyčia ir be priežasties suduodamas A. K. medine lazda ne mažiau dviejų smūgių per rankas ir kojas, o E. B., toje pat vietoje tyčia A. K. suduodamas metaline spyruokline teleskopine lazda ne mažiau dviejų smūgių per rankas ir kojas bei tuo nukentėjusiajam A. K. abiejų jų neteisėtais veiksmais padarytais odos nubrozdinimais ir padarytomis poodinėmis kraujosrūvomis abiejuose dilbiuose, dešinėje plaštakoje bei dešinio kelio priekiniame paviršiuje, nežymiai sutrikdė A. K. sveikatą, taip pat, to paties namo kieme E. C. medine lazda suduodamas ne mažiau dviejų smūgių E. Č. per nugarą, rankas ir kojas, o E. B. tyčia suduodamas ne mažiau kaip du smūgius E. Č. per nugarą, rankas ir kojas bei tuo abiejų jų veiksmais padarę nukentėjusiam poodines kraujosrūvas dešiniame žąste, dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje ir tuo nežymiai sutrikdė E. Č. sveikatą, o tuo pat metu D. M. tyčia, be priežasties to paties namo kieme rankomis ir kojomis suduodamas R. K. ne mažiau kaip 3 smūgius per dešinio žando, smakro ir kairio apatinio žandikaulio kampo sritis, ne mažiau kaip 1 smūgį į sprandą ir ne mažiau kaip 2 smūgius perį kairį petį ir dešinę mentę ir nukentėjusiajam kraujosruvų veido minkštuosiuose audiniuose dešiniame žande, dešinėje smakro pusėje, kairio apatinio žandikaulio kampo projekcijoje, sprando minkštųjų audinių kraujosruvą, poodines kraujosruvas kairiame petyje ir dešinės menties projekcijoje padarymais nežymiai sutrikdęs R. K. sveikatą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, E. C. nuteistas už tai, kad 2010 m. liepos 25 d., laikotarpyje tarp 22.30 ir 23 val., apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sie­kdamas prieš­pas­ta­ty­ti sa­ve aplinkiniams, pa­de­monst­ruo­ti nie­ki­nan­tį po­žiū­rį į juos, viešoje vietoje, – (duomenys neskelbtini) namu, tyčia ir be priežasties, dėl chuliganiškų paskatų suduodamas ne mažiau vieną kartą medine lazda pasivytam R. K. per galvą ir padaręs tuo nukentėjusiajam sunkų galvos smegenų sukrėtimą (difuzinį aksonų pažeidimą), kraujo išsiliejimus po voratinkliniu galvos smegenų dangalu abipus parasagitaliai, dešinėje kaktinėje skiltyje bazaliai, dešinėje momeninėje skiltyje, dešinės momeninės skilties sumušimą, kraujo išsiliejimą į šoninius smegenų skilvelius, įspaustinį dešinio momenkaulio lūžį; galvos minkštųjų audinių kraujosruvą dešiniame momenyje, tyčia iš chuliganiškų paskatų R. K. nužudė, nes šis nuo jam padaryto sunkaus galvos sužalojimo, 2010 m. liepos 26 d. apie 01.00 val. mirė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. C. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vienas esminių reikalavimų, keliamų apkaltinamajam nuosprendžiui, yra tai, kad jis turi būti pagrįstas teismo posėdyje ištirtais ir teismo pagal vidinį įsitikinimą įvertintais įrodymais, atitinkančiais įstatymų reikalavimus, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Remdamasi šia nuostata, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. BPK atskirai reglamentuoja tam tikrų rūšių įrodymų gavimo tvarką, todėl, tirdamas ir vertindamas įrodymus, teismas turi patikrinti ir nustatyti, ar nebuvo pažeistos tokios normos.

Nuteistojo D. M., tuo pačiu ir tiesiogiai įvykį mačiusio E. B., liudytojų parodymais paneigiama nuteistojo gynėjo versija, kad R. K. galėjo sužaloti kiti asmenys arba, kad nukentėjusysis dėl girtumo galėjo susižaloti pats. Nuteistojo E. C. gynėjas savo apeliaciniame skunde deklaratyviai teigia, kad apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi D. M. ir E. B. parodymais, kadangi pastarieji yra teisti ir yra suinteresuoti bylos baigtimi, nepagrįstai rėmėsi ir liudytojo V. Č. parodymais, nes jis nuteistųjų D. M. ir E. B. draugas. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistųjų D. M. ir E. B. bei liudytojo V. Č. parodymus viso proceso metu, konstatuoja, kad jų parodymai dėl esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių yra nuoseklūs ir vienodi bei sutampa su kitais byloje esančiais duomenimis, be to, nuteistieji parodė ne tik juos teisinančias, bet ir kaltinančias aplinkybes, todėl pagrindo abejoti minėtų nuteistųjų parodymų objektyvumu nėra.

Nepagrįsti, todėl atmetami apelianto skundo argumentai, jog E. C. įvykio metu negalėjo valdyti dešinės rankos. Specialisto išvados aktu konstatuota, kad E. C. trys pjautinės žaizdos dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje galėjo būti padaryti 2010-06-16 aštriu pjaunančiu daiktu, po šio sužalojimo, 2010-07-25 E. C. ta ranka atlikti veiksmus (suduoti kumščiu, rankomis turima lazda), galėjo (t. 3, b. l. 158). Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atlikus E. C. medicininę apžiūrą, tiriamasis (E. C.) teismo medicinos ekspertui jokių nusiskundimų dėl rankos veikimo ar neveikimo, neišsakė (t. 3, b. l. 155).

Apeliantas savo skunde akcentuoja DVD įrašą ir pokalbių išklotinę, iš kurios turinio neva matyti, jog E. Č. šokinėjo nukentėjusiajam R. K. ant galvos, suteikdamas šiems duomenims įrodomąją reikšmę. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad teismas gali vertinti tik tuos bylos duomenis, kurie yra įforminti nustatyta baudžiamojo proceso tvarka. Vertinant pokalbio išklotinę kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų kontekste, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis E. C. nesudavė mirtino smūgio nukentėjusiajam į galvą. Priešingai, bylos duomenimis nustatyta, jog įvykio dieną pats E. Č. buvo sumuštas, o ne ką nors jis mušė. Specialisto išvados aktu E. Č. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2 b. l. 85), ir nors teisiamojo posėdžio metu E. Č. neigė, kad įvykio metu buvo mušamas, tačiau jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie tai, kad buvo mušamas, nepaneigė. Liudytoja J. K. parodė, jog E. Č. vijosi keli jaunuoliai, taip pat matė, kad jis buvo sumuštas (t. 2 b. l. 92-93, 94). Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistiesiems pirmą kartą atvykus į (duomenys neskelbtini) kaimą nukentėjusįjį R. K. mušė D. M., kuris savo veiksmus nutraukė liudytojams J. K., J. S. ir R. S. pradėjus šaukti, po ko nukentėjusysis R. K. atsikėlė ir nuėjo. Pažymėtina ir tai, jog E. Č. buvo nukentėjusiojo draugas ir pagrindo sužaloti R. K., neturėjo.

Nuteistojo E. C. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog specialisto išvada Nr. M 743/10(02) prieštarauja konsultacinei specialisto išvadai Nr. 0014/11, todėl būtina skirti naują ekspertizę. Iš specialisto išvados Nr. 743/10(02) seka, kad R. K. mirties priežastis – sunki galvos smegenų trauma: sunkus galvos smegenų sukrėtimas; kraujo išsiliejimai po voratinkliniu galvos smegenų dangalu abipus parasagitaliai, dešinėje kaktinėje skiltyje bazaliai, dešinėje momeninėje skiltyje; dešinės momeninės skilties sumušimas; kraujo išsiliejimas į šoninius smegenų skilvelius, įspaustinis dešinio momenkaulio lūžis. Įvertinus autopsijos, papildomų tyrimų ir ikiteisminio tyrimo (liudytojų apklausos) duomenis, padaryta išvada, jog išvardinti sužalojimai susidarė vieno trauminio poveikio pasėkoje smūgiuojant ribotą traumuojantį paviršių turinčio daikto kraštu, kuriame buvo išreikšta trapecijos pavidalo briaunos, t. y. galimai pagaliu. Po šio trauminio poveikio (smūgio) R. K. prarado sąmonę ir jos neatgavęs mirė (t. 1 b. l. 42-48). Minėta specialisto išvada yra išsami, motyvuota ir kolegijai jokių abejonių nekelianti. Tai, kad ji yra nepalanki nuteistajam, neduoda jokio pagrindo teigti apie jos neteisingumą ir (ar) netinkamumą. Be to, ir pats nuteistojo gynėjas nenurodo kokie prieštaravimai turėtų būti pašalinti paskyrus naują ekspertizę. Pažymėtina, jog teismo medicinos gydytojas P. P., pateikęs konsultacinę specialisto išvadą Nr. 0014/11, nėra įtrauktas į teismo medicinos ekspertų sąrašą. Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialių žinių, surašytas dokumentas, nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme, o toks dokumentas pagal BPK 88 ir 90 straipsnio nuostatas nėra nei ekspertizės aktas, nei specialisto išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. „Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“, „Teismų praktika“ Nr. 27). Tai reiškia, kad ir šiuo atveju aptariamas P. P. pateiktas dokumentas yra tik konsultacinio pobūdžio išvada.

Konsultacinėje išvadoje ir specialisto paaiškinimuose teisiamojo posėdžio metu nėra nurodyti jokie įtikinami argumentai, kurie leistų teismo medicinos eksperto S. M. specialisto išvadą vertinti kaip neišsamią ar nepatikimą. Pažymėtina, jog medinis pagalys gali būti cilindrinės formos, turėti briauną, kas atitiktų teismo medicinos gydytojo P. P. išvadą, kad dešiniojo momenkaulio lūžis yra įspaustinis, suformuotas vienu trauminiu poveikiu ribotą traumuojantį paviršių turinčio daikto kraštu, kuriame buvo išreikštos trapecijos pavidalo briaunos.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamieji (nuteistieji) ir (ar) jų gynėjai, gali teismui tik pateikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir nuteistųjų D. M., E. B. ir liudytojo V. Č. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje vertino visų bylos duomenų visete ir ne taip kaip norėtų nuteistasis ir (ar) jo gynėjas, neduoda jokio pagrindo teigti, jog skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir (ar) nepagrįstas. Teigti, kad apygardos teismas, pripažindamas E. C. kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, nėra jokio pagrindo.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, skirdamas E. C. bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. į kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos pasekmes. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, E. C. atsakomybę padarant BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką sunkina ta aplinkybė, jog ji padaryta bendrininkų grupe. Taip pat atsižvelgė į nuteistojo amžių, jo sveikatos būklę ir šeiminę padėtį. Nuteistajam E. C. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis lygus sankcijose numatytam bausmių vidurkiui. Kolegijos manymu, teismo paskirta bausmė, nelaikytina per griežta ir jos paskyrimas, teisingumo ir protingumo principams neprieštarauja.

Nepagrįstu pripažįstamas nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo prašymas sumažinti priteistų civilinių ieškinių neturtinei žalai atlyginti dydį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo nusikalstamas veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp abiejų nukentėjusiųjų ir mirusio jų sūnaus santykiai buvo artimi, o ryšiai – glaudūs, kad sūnaus netektis jiems sukėlė dvasines kančias, tačiau duomenų, patvirtinančių nukentėjusiųjų teiginius apie kiekvienam jų išlikusius liekamuosius reiškinius – depresiją, gyvenimo būdo pasikeitimą, negalėjimą miegoti naktimis, juos persekiojančią nuolatinę nepaaiškinamą baimę, atsiradusį nepasitikėjimą savimi ir aplinkiniais, o taip pat apie jų bendravimo galimybių sumažėjimą, jokie faktiniai duomenys nagrinėjamoje byloje nepatvirtino. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas šias aplinkybes ir įvertino tai, kad nukentėjusieji G. K. ir G. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti po 500 000 Lt kiekvienam neturtinei žalai atlyginti, pripažino nukentėjusiųjų teisę į neturtinės žalos atlyginimą, ir, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kanclerio 2011 m. sausio 27 d. sprendimu dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu išmokėta nukentėjusiesiems po 3900 Lt, nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydį nustatė po 51 100 Lt. Nuteistojo gynėjas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad priteisti civiliniai ieškiniai mažintini dėl nukentėjusiojo individualių savybių bei jo didelio neatsargumo. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, jog bylos duomenimis nenustatyta, jog nuteistojo E. C. elgesį išprovokavo netinkamas nukentėjusiojo R. K. elgesys, priešingai – bylos duomenimis nustatyta, jog E. C., E. B. ir D. M. tiek pirmą kartą, tiek antrą kartą atvažiavus į (duomenys neskelbtini) kaimą, nukentėjusysis R. K. nuo pastarųjų bėgo, t. y. jokių provokuojamų veiksmų neatliko. Byloje nėra ir duomenų dėl nukentėjusiojo neigiamų asmeninių savybių, t. y. kad jo bijojo kaimo gyventojai. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nukentėjusiojo neva neigiamas gyvenimo būdas negali būti sureikšminamas kaltininko teisinės padėties atžvilgiu. Juo labiau, kad neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas ne nužudytam nukentėjusiajam, o jo tėvams, kuriems nepriklausomai nuo vaiko gyvenimo būdo, sūnus buvo artimiausias žmogus, o jo nužudymas neabejotinai padarė didelės moralinės žalos. Nepagrįsti ir nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, jog nukentėjusieji siekia pasipelnyti. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, jog nuteistieji prašė priteisti po 500 000 Lt kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo, negali būti vertinama kaip siekis pasipelnyti, baudžiamojoje byloje duomenų, kad nukentėjusieji siekia pasipelnyti, taip pat nenustatyta.

Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš nuteistojo E. C. po 51 100 Lt neturtinės žalos atlyginimo G. K. ir G. K. naudai, įvertino visas svarbias aplinkybes, turinčias reikšmę šiam klausimui išspręsti teisingai, bei įstatymų reikalavimų nepažeidė. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo nustatytu neturtinės žalos, priteistos G. K. ir G. K. naudai, dydžiu ir neturi pagrindo jo mažinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. C. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.