- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-23
- Bylos Nr.
- 1S-267-518/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Ernesta Montvidienė, Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- G. R.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Ernestos Montvidienės ir Lino Žukausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria netenkintas (duomenys neskelbtini) administracijos teikimas dėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Šiaulių apygardos teismo 1998 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. sausio 11 d. nutartimi, G. R. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (1961 m redakcija) 105 straipsnio 8, 12 punktus laisvės atėmimu iki gyvos galvos, konfiskuojant visą jam priklausantį turtą. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 1998 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, konfiskuojant visą jam priklausantį turtą, bausmę paskiriant atlikti kalėjime.
2. G. R. nuteistas už tai, kad 1995 metų liepos mėnesį, tardymo metu ir teisme tiksliai nenustatytą dieną, apie 19 val., būdamas teistas dėl tyčinio nužudymo, veikdamas iš anksto susitarusių asmenų grupe su I. Š., A. V., dėl kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, G. K., dėl kurio baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, turėdami bendrą tikslą užvaldyti svetimą turtą, sekdami nuo Latvijos - Rusijos pasienio Sebežo muitinės B. posto nukentėjusiojo A. A. vairuojamą vilkiką KAMAZ 5310, v/n (duomenys neskelbtini) pakrautą 21 445 kg šokolado „SNICKERS KINGSIZE“, iki Rusijos Federacijos, Maskvos srities, (duomenys neskelbtini) rajono, kelio Maskva - Ryga 93 km esančios automobilių stovėjimo aikštelės, G. R. ir G. K. surišant nukentėjusiojo A. A. rankas lipnia juosta, tuo atimant galimybę priešintis, A. V. sėdus prie automobilio KAMAZ vairo ir nuvažiavus Maskvos kryptimi, G. R. smogdamas aštuonis smūgius peiliu A. A. į nugarą bei 4 smūgius į galvą, tyčia jį nužudė, užvaldydami svetimą turtą stambiu mastu – 30 000 Lt vertės automobilį KAMAZ 5310, v/n (duomenys neskelbtini) priekabą - šaldytuvą „Schmitz“ v/n (duomenys neskelbtini) 80 000 Lt vertės, 21 445 kg šokoladų „SNICKERS KINGSIZE“ 240 000 Lt vertės, viso užvaldė svetimo turto už 350 000 litų.
3. Kauno apygardos teisme 2019 m. birželio 7 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) administracijos teikimas dėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi netenkino (duomenys neskelbtini) administracijos teikimo. Teismas padarė išvadą, kad įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, skirtos bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, jis neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 51 straipsnio 2 dalyje nustatytų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę sąlygų. G. R. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei laikysis įstatymų ir nedarys naujų nuskalstamų veikų, visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis G. R. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir pakeisti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme.
5.1. Skunde nurodo, kad teismui pateikti jį charakterizuojantys duomenys yra iš dalies nekorektiški, o tai sudarė pagrindą teismui padaryti iš dalies neteisingas išvadas. Nuteistajam nesuprantama, kodėl jam nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su pataisos namų administracijos teismui pateiktais dokumentais. G. R. nurodo ir tai, kad teismas jam pateikė tik dalį su pataisos namų administracijos teikimu susijusių dokumentų, taip buvo pažeista jo teisė žinoti apie teismui teikiamus dokumentus ir nesutinkant su jais, pateikti savo paaiškinimus. Nuteistajam pakartotinai kreipusis į teismą su prašymu susipažinti su teikimu ir jo priedais, teismas nuteistajam pateikė tik rekomendacinio pobūdžio raštą, o ne motyvuotą nutartį. Šiame rašte teismas nurodė, jog kartu su teikimu pateikta socialinio tyrimo išvada yra pasirašyta paties nuteistojo, todėl nuteistajam nėra būtinybės su ja susipažinti. G. R. pažymi, kad tai, jog dokumentas yra jo paties pasirašytas, negali atimti teisės dar kartą su juo susipažinti. Be to, teismas neįvertino, jog pasirašydamas minėtą dokumentą, nuteistasis nebuvo informuotas apie jo teikimą teismui, todėl nerūpestingai, šiam dokumentui neteikdamas didelės reikšmės, pasirašė su juo nesupažinęs. Nuteistasis nurodo ir tai, kad pataisos namuose vyrauja tvarka, kad su tokio pobūdžio dokumentų turiniu nuteistieji nėra supažindinami. G. R. nuomone, jam nepagrįstai užkirstas kelias susipažinti su pataisos namų administracijos teismui pateiktais dokumentais, nesudarytos galimybės pareikšti pastabas ir papildymus. Tokiu būdu buvo pažeistas rungimosi principas. Nuteistasis nurodo ir tai, kad susipažinus su pataisos namų administracijos teikimu, darytina išvada, jog jis parengtas pagal jo atstovo 2015 m. gegužės 28 d. paklausimą, todėl teikime nurodomos faktinės aplinkybės iš dalies neatitinka dabartinės situacijos, o tai leidžia teigti, kad teikimas buvo parengtas šališkai.
5.2. Nuteistasis teigia, kad jo elgesio korekcija buvo nustatyta neteisingai. Jis teismui pateikė pagyrimo raštų kopijas, kurių pataisos namų administracija teismui nepateikė. Teismas šiuos pagyrimo raštus atsisakė vertinti nuteistojo naudai ir dėl jų nutartyje nepasisakė. Pateikti pagyrimo raštai nebuvo patvirtinti nustatyta tvarka, nes juos išdavę pataisos namai atsisakė tai padaryti, nes byla jau buvo teisme. Nuteistasis nurodo, jog jis pataisos namuose už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje 2009 m. liepos 2 d, gruodžio 31 d., 2010 m liepos 1 d., lapkričio 15 d., gruodžio 21 d., 2011 m. liepos 5 d. buvo skatintas, taip pat jis skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą (2011 m. gruodžio 30 d., 2012 m. lapkričio 26 d.). Kadangi 2011 m. gruodžio 30 d. buvo skatintas už sąžiningą darbą, tai rodo, kad jis darbo ieškojo jau 2011 m. Skunde nurodoma ir tai, kad nuteistasis dalyvauja visuomeninėje būrio veikloje, noriai prisidėjo prie būrio gerbūvio darbų, lankosi Lietuvos „C.“ užsiėmimuose. Iki įkalinimo buvo įgijęs 10 klasių išsilavinimą ir šaltkalvio bei mezgimo mašinų meistro specialybes. Būdamas (duomenys neskelbtini) įgijo vidurinį išsilavinimą. Visą savo laiką skiria užsiėmimams, kurie teikia ne tik vidinį pasitenkinimą, bet ir išprusimą, praplečia akiratį, yra supažindinamas su visuomenėje saugomomis vertybėmis. Nuteistasis nesutinka su pataisos namų administracijos vertinimu, jog įstatymo suteikta teisė į saviraiškos veiklą yra blogoji nuteistojo pusė. Teismas nepagrįstai palaikė tokią pataisos namų administracijos poziciją. G. R. teigia, jog nuo bausmės pradžios jo elgesyje matoma akivaizdi ir reikšminga individualaus suvokimo korekcija. Pirmaisiais bausmės atlikimo metais įgijo vidurinį išsilavinimą, vėliau įgijo profesines specialybes. Dirbti pradėjo iš karto, kai tik buvo suteiktas darbas. Lankė visus elgesio korekcijos užsiėmimus, daug skaitė, užsiėmė savišvieta, tai turėjo didelę įtaką jo elgesio korekcijai.
5.3. G. R. nurodo, jog gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, ketina atlyginti žalą nukentėjusiesiems. Nesutinka su teismo išvada, jog per ilgą bausmės atlikimo laikotarpį nepakankamai atlygino priteistą civilinį ieškinį. Teigia, kad atlyginti žalą buvo ir yra jo prioritetas, todėl pagal galimybes stengiasi išmokėti priteistą žalą. Atkreipia dėmesį, jog Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu buvo konfiskuotas visas jo turtas, (duomenys neskelbtini) iki 2010 m. nebuvo suteiktos galimybės nuteistiesiems iki gyvos galvos dirbti apmokamus darbus. Nuteistojo manymu, nesąžininga, jog pataisos namų administracija nenurodo, kad tokia pati situacija yra ir jų įstaigoje. Įdarbinamas tik ribotas skaičius nuteistųjų. Tik 2014 m. jis savo iniciatyva ir pastangomis gavo darbą.
5.4. Nuteistojo nuomone, svarbios ir aplinkybės, susijusios su jo sveikatos būkle. Byloje pateikti duomenys apie pablogėjusią sveikatą, atliktą operaciją. Tai irgi turi įtakos jo nuostatai nepažeisti visuomenėje saugomų vertybių, daugiau nebenusikalsti. Be to, ne vienas laisvėje asmuo už jį laiduoja, suteikia gyvenamąją vietą bei darbą.
5.5. Kartu su skundu nuteistasis pateikė VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo G. R. charakteristiką; VĮ „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos raštus, skirus kitiems nuteistiesiems dėl darbo vietų; (duomenys neskelbtini) atsakymą su priedais nevyriausybinei organizacijai „(duomenys neskelbtini)“.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. R. skundas atmetamas
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje (2019 m. kovo 21 d. įstatymo redakcija) numatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.
8. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
9. Nuteistasis G. R. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, tačiau vien šio kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
10. Iš teikimo nagrinėjimui teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis G. R. iki bausmės atlikimo nebuvo įgijęs vidurinio išsilavinimo. Bausmės atlikimo metu mokėsi, tačiau, priešingai nei skunde teigia nuteistasis, asmens bylos duomenimis vidurinio išsilavinimo neįgijo. Aplinkybę, jog nėra įgijęs vidurinio išsilavinimo, teismo posėdyje patvirtino pats G. R. (teikimo medžiaga, b. l. 75-78). Bausmės atlikimo metu G. R. 2007 m. lapkričio 8 d. nesutiko dirbti įstaigos pasiūlyto darbo, 2008 m. vasario 20 d. pareiškė, jog atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) nepageidauja dirbti (asmens bylos t. 3, b. l. 17, 34). Nuo 2014 m. gruodžio 18 d. dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryšius, būdamas pataisos namuose vedė, dalyvavo ir dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, buvo dvidešimt vieną kartą skatintas. Tai rodo teigiamus nuteistojo G. R. elgesio pokyčius, tačiau nuteistasis per bausmės atlikimo laiką net septyniolika kartų pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus (devynis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis), o tai neleidžia teigti, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas. (duomenys neskelbtini) pateiktoje nuteistojo G. R. 2000 m. metinėje charakteristikoje buvo nurodomas žemesnis nei patenkinamas nuteistojo elgesys (t. 1, b. l. 183), 2001, 2003, 2005 - 2007 m. metinėse charakteristikose nurodomas patenkinamas nuteistojo elgesys (t. 2, b. l. 16, 69, 137, 184, t. 3, b. l. 7, 20), (duomenys neskelbtini) pateiktoje nuteistojo G. R. 2009 m. metinėje charakteristikoje nurodoma, jog nuteistasis administracijos atstovų charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 39), 2010 -2011 metinėse charakteristikose, nurodoma, jog nuteistojo resocializacijos dinamika labai gera (t. 3, b. l. 50, 54), 2012 -2014 m. charakteristikose nurodoma, jog pataisos namų administracija nuteistąjį charakterizuoja patenkinamai (t. 3, b. l. 61, 78, 106). Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad jis buvo baustas dėl draudžiamų daiktų laikymo (2001 m. rugpjūčio 3 d. atlikus kratą rasta: mobilaus ryšio teflonas, namų gamybos stiprus alkoholinis gėrimas (specialisto išvada t., b. l. 32); 2005 m. birželio 29 d. atlikus kratą rasti savadarbiai peilis ir yla; 2015 m. spalio 24 d. rastas mobilaus ryšio telefonas), taip pat jis baustas už kitus bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus (įžūlų elgesį, necenzūrinių žodžių vartojimą ir kt.).
11. Sprendžiant dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme vertinamas ne vien tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, duomenis atskleidžiančius nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, taip pat ir kitų reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, visumą. Būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, taip pat, jog yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiaulių apygardos teismo 1998 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. sausio 11 d. nutartimi, G. R. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (1961 m redakcija) 105 straipsnio 8, 12 punktus laisvės atėmimu iki gyvos galvos, konfiskuojant visą jam priklausantį turtą. Bylos nagrinėjimo metu G. R. savo kaltę dėl labai sunkaus nusikaltimo pripažino iš dalies, tvirtino nežudęs nukentėjusiojo, paduotame apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat tvirtino, jog įvykdė plėšimą, tačiau jam inkriminuoto nužudymo nepadarė. Iki šio nuosprendžio priėmimo G. R. Šiaulių apygardos teismo 1998 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio nužudymo, įvykdyto dėl savanaudiškų paskatų. Šiuo metu G. R. bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą. Jis nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su bendrininkais, tyčia, dėl savanaudiškų paskatų įvykdė nužudymą. Tokio pobūdžio nusikaltimas bei ankstesnis G. R. teistumas už analogiško pobūdžio nusikaltimą rodo ypatingai didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat reikšminga.
12. Nuteistojo G. R. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 55 balai pagal OASys metodiką rodo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra artima žemai, OASys metodikos rezultatas 15 balų viršija žemos nusikalstamo elgesio rizikos ribą. Nekintančių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 20 balų, kitą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį - 35 balus sudaro veiksniai, kurie priklauso nuo paties nuteistojo pastangų keisti savo elgesį. 2016 m. sausio 5 d. atliktos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo 65 balai. Taigi nuo pirminio vertinimo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 10 balų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi ir nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus (ankstesnė nusikalstama veika); lėšų tvarkymas ir pajamos (priteistas civilinis ieškinys); gyvenimo stilius ir draugai (nesilaikė įstaigos tvarkos); emocinė gerovė (savęs žalojimo istorija); mąstymas ir elgesys (ne visuomet pasirenka tinkamus elgesio modelius). Taigi šiuo metu negalima daryti išvados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundžiamoje nutartyje atsižvelgta į nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo metu nėra pagrindo jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Aplinkybė, kad šiuo metu nuteistasis gailisi dėl padaryto nusikaltimo, yra svarbi, tačiau nesudaro pagrindo tenkinti pataisos namų administracijos teikimą.
13. Skundžiamoje nutartyje įvertintos ir aplinkybės, susijusios su nuteistojo pastangomis atlyginti priteistą žalos atlyginimą - ilgą laiką atlikdamas bausmę nuteistasis nedėjo jokių pastangų atlyginti padarytą žalą. Pataisos namuose G. R. vardu gauti vykdomieji dokumentai dėl 33 772,01 Eur išieškojimo, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką išieškota tik 1 558,65 Eur. Be to, asmens bylos duomenimis, nuteistasis 2016 m. vasario 8 d., 2016 m. kovo 25 d. kreipėsi į pataisos namų administraciją prašydamas sustabdyti, jo nuomone, neteisėtai atliekamus ieškojimus iš darbo užmokesčio (t. 3, b. l. 133, 134), tačiau toks nuteistojo prašymas nebuvo patenkintas.
14. Nors stebimas teigiamas nuteistojo elgesio keitimasis per paskutiniuosius kelerius metus, šį laikotarpį lyginant su visu bausmės atlikimo laikotarpiu ir nuteistojo elgesiu per jį, šiuo metu dar nėra pagrindo G. R. sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, ją pakeičiant terminuoto laisvės atėmimo bausme.
15. Nuteistojo skundo teiginiai dėl rungimosi principo pažeidimo yra nepagrįsti. Apygardos teismas nuteistajam G. R. 2019 m. birželio 17 d. išsiuntė (duomenys neskelbtini) administracijos teikimo ir kartu su juo pateiktų dokumentų kopijas. Nuteistasis G. R. 2019 m. liepos 1 d. pateikė teismui pranešimą, jog susipažino su bylos medžiaga ir teikia paaiškinimus bei papildomus dokumentus. 2019 m. liepos 2 d., 2019 m. rugsėjo 9 d. nuteistasis teismui pateikė papildomus dokumentus. (duomenys neskelbtini) administracijos teikimas buvo nagrinėjamas teismo posėdyje, nuteistasis G. R. ir jo gynėja žodžiu išsakė savo poziciją dėl pataisos namų administracijos teikimo. Visa tai rodo, jog nuteistasis turėjo ir naudojosi galimybe teikti dokumentus bei pareikšti savo nuomonę teisme sprendžiant klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
16. Įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) administracijos teikimą dėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme šioje bausmės vykdymo stadijoje atmetė pagrįstai, nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo G. R. skundą atmesi ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį.
Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.