- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- 2S-925-638/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03679-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Kategorijos
- 3.3.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.6Apeliacinio skundo priėmimas ir trūkumų šalinimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00049, suinteresuoti asmenys antstolis S. U., G. G. ir I. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. P. V. J. K. apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame nurodė, kad skundžia antstolio S. U. 2021 m. kovo 2 d. patvarkymą Nr. S-210000374. Taip pat pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias priemones antstolio S. U. vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029: 1) skolininkų G. nuomininkei L. P. arba kitiems asmenims uždrausti gyventi iš varžytinių parduodamame turte(duomenys neskelbtini), jiems raštu pasirašytinai ir žodžiu pranešti apie iš varžytinių parduodamą turtą(duomenys neskelbtini); jų pasirašytą pranešimo kopiją pateikti išieškotojui bei antstoliui; 2) antstolį įpareigoti nustatyti išsamią ir tikslią tvarką apžiūrėti iš varžytinių parduodamą turtą (duomenys neskelbtini)– nurodant tikslų kiekvienam galimam pirkėjui skirtą apžiūros laiką; 3) skolininkus G. G., I. G., skolininkų G. nuomininkę L. P. ir kitus bute(duomenys neskelbtini), gyvenančius/butą užėmusius asmenis įpareigoti iš buto iškraustyti visus savo daiktus; 4) skolininkus G. G., I. G., skolininkų G. nuomininkę L. P. ir kitus bute(duomenys neskelbtini), gyvenančius/butą užėmusius asmenis įpareigoti leisti iš varžytinių parduodamą turtą(duomenys neskelbtini), netrukdyti antstolio veiksmams; 5) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką įpareigoti užtikrinti viešąją tvarką teisės aktų numatyta antstoliui nustatyta tvarka apžiūrint iš varžytinių parduodamą(duomenys neskelbtini); 6) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką įpareigoti nustatyti asmenų, kurie gyvena iš varžytinių parduodamame turte(duomenys neskelbtini), ar šį turtą laiko užėmę, neišsikrausto savo daiktų, asmens tapatybes, šiuos duomenis pateikti antstoliui į vykdomąją bylą Nr. 0034/19/00049.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjo V. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
3. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be deklaratyvių teiginių, susijusių su, pareiškėjo nuomone, neteisėtais antstolio veiksmais (t. y. antstolis nepagrįstai atsisakė leisti apžiūrėti iš varžytinių parduodamą turtą; skolininkui sudarė galimybes skųsti patvarkymą dėl turto apžiūros, nepagrįstai atsisakė uždrausti asmenims gyventi iš varžytinių parduodamame turte), nenurodyta jokių argumentų ir nepateikta įrodymų, kurie leistų spręsti, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas pažeidžia pareiškėjo interesus ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tenkinus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, kiltų grėsmė būsimo teismo sprendimo galimam įvykdymui (CPK 178 straipsnis). Be to, pareiškėjas kartu su prašymu nepateikė paties antstolio patvarkymo dėl pareiškėjo 2021 m. vasario 5 d. prašymo, dėl kurio yra pateiktas skundas. Nesant pateikto minėto patvarkymo, teismas negali net preliminariai vertinti, ar prašyme nurodomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas /nepritaikymas daro/gali daryti įtaką pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams pareiškėjo skundo tenkinimo atveju, todėl teismas neturi pagrindo prašymo tenkinti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjo prašomos pritaikyti laikinosios priemonės savo esme yra laikytinos atskirais savarankiškais materialiniais reikalavimais, formuluotinais prašyme antstoliui dėl atitinkamų veiksmų atlikimo, skunde dėl antstolio veiksmų ir/ar atskirai ginčo teisena teikiamame ieškinyje, tačiau ne laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – laikinąsias apsaugos priemones taikyti. Nurodo, kad V. J. tikėtinai pagrindė reikalavimą, nes netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas ir vykdymo veiksmai gali pasunkėti ir tapti neįmanomi. V. J. skundo teiginiai yra pagrįsti faktinėmis vykdomosios bylos aplinkybėmis, jie nėra deklaratyvūs. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebus galima parduoti iš varžytynių turto, o V. J. negalės atgauti skolos. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savo esme nėra atskiri savarankiški reikalavimai, jais siekiama užtikrinti varžytynių vykdymą, turto realizavimą ir skolų išieškojimą V. J..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
6. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7. Skundų dėl antstolio veiksmų padavimą reglamentuoja CPK 510 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, jog nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė; teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) pareiškėjo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) turi būti nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
8. P. V. J. K. apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame nurodė, kad skundžia antstolio S. U. 2021 m. kovo 2 d. patvarkymą Nr. S-210000374, kuriuo antstolio prašė pranešti nustatyta tvarka apžiūrėti iš varžytynių parduodamą turtą, esantį, (duomenys neskelbtini), leisti jį apžiūrėti, nuomininkei L. P. arba kitiems asmenims uždrausti gyventi iš varžytynių parduodame turte, esančiame(duomenys neskelbtini), jiems raštu pasirašytinai ir žodžiu pranešti apie iš varžytynių parduodamą turtą, esantį(duomenys neskelbtini), jų pasirašytą pranešimo kopiją pateikti išieškotojui. Pareiškėjas teigia, kad antstolis nepagrįstai atsisakė pranešti apie turto apžiūrą, leisti jį apžiūrėti.
9. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinys atskleidžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog pareiškėjo skundas nėra tikėtinai pagrįstas. Nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atskirai nepasisakė dėl skundo preliminaraus pagrįstumo, tačiau tai savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamoje teismo nutartyje skundo preliminarus nepagrįstumas nebuvo atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindas, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas nelaikė, kad neegzistuoja pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
10. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl antrosios sąlygos, būtinos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, pažymi, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.
11. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo be deklaratyvių teiginių, susijusių su, pareiškėjo nuomone, neteisėtais antstolio veiksmais (t. y., antstolis nepagrįstai atsisakė leisti apžiūrėti iš varžytinių parduodamą turtą; skolininkui sudarė galimybes skųsti patvarkymą dėl turto apžiūros, nepagrįstai atsisakė uždrausti asmenims gyventi iš varžytinių parduodamame turte), nenurodyta jokių argumentų ir nepateikta įrodymų, kurie leistų spręsti, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas pažeidžia pareiškėjo interesus ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tenkinus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, kiltų grėsmė būsimo teismo sprendimo galimam įvykdymui (CPK 178 straipsnis).
12. Šiuo atveju svarbia aplinkybe pripažintina tai, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašyme nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, nors tai padaryti yra prašančiojo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiga ir būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė nesant pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
13. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada apie neįrodytą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, atskirajame skunde nurodo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebus galima parduoti iš varžytynių turto, o V. J. negalės atgauti skolos. Pareiškėjo teigimu, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, savo esme nėra atskiri savarankiški reikalavimai, jais siekiama užtikrinti varžytynių vykdymą, turto realizavimą ir skolų išieškojimą V. J.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie atskirojo skundo argumentai pagrindžia, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (nuomininkei ir kitiems asmenims uždrausti gyventi iš varžytinių parduodamame turte, antstolį įpareigoti nustatyti išsamią ir tikslią tvarką apžiūrėti iš varžytinių parduodamą turtą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką įpareigoti užtikrinti viešąją tvarką teisės aktų numatyta antstoliui nustatyta tvarka apžiūrint iš varžytinių parduodamą ir kt.), kurios nesusijusios su būsimo teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų įvykdymo užtikrinimu (nedarančios įtakos teismo procesinio sprendimo įvykdymui), todėl jos negalėjo būti taikomos. Šiuo atveju pareiškėjas kaip prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvardino ir reikalavimus dėl įpareigojimo antstoliui bei skolininkams atlikti tam tikrus veiksmus. Tenkinus šį prašymą iš esmės būtų užtikrintas ne būsimo teismo procesinio sprendimo, kuris galėtų būti palankus pareiškėjui, įvykdymas, bet faktiškai būtų iš anksto tenkinamas jo skundas dėl antstolio veiksmų. Išdėstyti argumentai patvirtina, kad pareiškėjo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamoje byloje būtų neproporcingos siekiamiems tikslams ir pažeistų šalių interesų pusiausvyros principą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jas taikyti.
14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti remiantis apelianto atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama 2021 m. kovo 8 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.