Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-03-05 · Civilinė byla Nr. 2S-246-372/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-05
Bylos Nr.
2S-246-372/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Atsakovas
A. B.
Teisėja V. Kurtkienė Civilinė byla Nr. 2S-246-372/2013
Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00601-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 99; 118.5; 122.4 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 5 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, nutraukta civilinė byla ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, dalies panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. K. kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą, pateikdama ieškinį atsakovui A. B., trečiajam asmeniui Ž. S., išvadą duodančiai institucijai Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Šiaulių miesto apylinkės teisme 2013 m. sausio 15 d. gautas šalių prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Joniškio rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 15 d. nutartimi patvirtino 2013 m. sausio 15 d. šalių sudarytą taikos sutartį, nutraukė civilinę bylą ir priteisė iš atsakovo A. B. 1450,00 Lt išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 24,00 Lt pašto išlaidas valstybei. Teismas nenustatė sąlygų, kurioms esant taikos sutartis negalioja (CK 6.984 str.), todėl tenkino prašymą patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį, apeliantas (atsakovas) A. B. prašo panaikinti teismo nutarties dalį, kuria teismas iš jo priteisė valstybei 1450,00 Lt bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde teigiama, kad šalys taikos sutartyje atsisakė reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo vieni kitų atžvilgiu. Apeliantas mano, kad valstybė, suteikdama teisinę pagalbą ieškovei, prisiėmė jos išlaidas.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (atsakovo) A. B. atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad R. K. pateikė teismui ieškinį, prašydama nustatyti, jog atsakovas A. B. yra vaiko Ž. S. tėvas, o vaikas Ž. S. yra A. B. dukra; priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis po 300 litų kiekvieną mėnesį nuo 2012-06-13 iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo vaikui 10800 Lt išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2009-06-13 iki 2012-06-12; nustatyti ieškovės uzufrukto teisę tvarkyti priteistą iš atsakovo vaikui išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas (1–4 b. l.).

Bylos duomenimis, vadovaudamasi LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatomis, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau Tarnyba) 2012-04-02 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. SP-1336-(7.1097) nusprendė nagrinėjamoje byloje ieškovei teikti antrinę teisinę pagalbą, nustatant 100 proc. valstybės garantuojamos ir apmokamos teisinės pagalbos išlaidų dydį (5–6 b. l.).

Teismas nesutinka su apelianto skundo teiginiais, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad šalių taikos sutartyje ginčo šalys nurodė, jog nereikalauja viena iš kitos turėtų bylinėjimosi išlaidų (79 b. l., sutarties 10 punktas), nesuponuoja išvados, kad teismas neturėjo pagrindo paskirstyti šalimis bylinėjimosi išlaidas.

CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi.

Teismas pažymi, kad savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas, tačiau dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), nėra absoliutus. Taigi šalys taikos sutartimi gali išspręsti tik byloje nustatyta tvarka pareikštus reikalavimus, tačiau negali nuspręsti klausimo dėl trečiųjų asmenų teisių.

Pagal LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą, valstybė, o ne ieškovė patyrė išlaidų, todėl ieškovė negalėjo nuspręsti klausimo dėl išlaidų (valstybės išlaidų), kurių ji nepatyrė. Pagal šalių taikos sutarties sąlygas šalys nusprendė nereikalauti jų, o ne valstybės, turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, rėmėsi Tarnybos 2012-12-11 pažyma (76 b. l.), todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog apelianto teisės buvo pažeistos.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog šalių ginčas buvo išspręstas taikos sutartimi, ir ją patvirtino teismas, nėra kliūtis, remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Simonaitienė