- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-28
- Bylos Nr.
- eI4-1212-816/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03464-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Jovita Einikienė (pirm.), Violeta Petkevičienė, Indrė Žvaigždinienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba
- Pareiškėjas
- UAB „Via Baltica Palanga“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Via Baltica Palanga“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Via Baltica Palanga“ skunde prašo panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2021 m. rugsėjo 13 d. raštą Nr. (2.16Mr-45) 6V-1303 „Dėl UAB „Via Baltica Palanga“ pateikto pareiškimo“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Konkurencijos tarybą atlikti tyrimą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. T2-125 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams pagal 2021 m. birželio 22 d. UAB „Via Baltica Palanga“ pareiškimą „Dėl konkurencijos ribojimo“ bei 2021 m. rugpjūčio 18 d. patikslintą pareiškimą. Taip pat prašo pareiškėjos naudai iš atsakovės priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, kad pareiškėja 2020 m. rugsėjo mėn. įsigijo pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Palanga. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. T2-125 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ (toliau – Savivaldybės tarybos sprendimas) buvo nuspręsta, jog prekybos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Palangoje (toliau – prekybos vieta), draudžiama alkoholiniais gėrimais prekiauti nuo 1 val. nakties iki 8 val. ryto. Teigia, kad apie tai pareiškėja sužinojo po pastato įsigijimo.
Pažymi, kad pareiškėja kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją (toliau – Savivaldybės administracija) dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo prekybos vietoje panaikinimo. Savivaldybės administracija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2021 m. sausio 6 d. prašymą, tokį ribojimą panaikinti atsisakė. Teigia, kad atsisakymo motyvai pateikti nebuvo, formaliai nurodyta, kad posėdžių metu Savivaldybės tarybos nariai išsakė nuomonę siūlyti Savivaldybės administracijai nerengti Savivaldybės tarybos sprendimo projekto, kuriuo būtų panaikintas prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas prekybos vietai.
Atkreipia dėmesį, kad tarp buvusio patalpų savininko ir Savivaldybės administracijos buvo kilęs teisminis ginčas dėl priimto Savivaldybės tarybos sprendimo. Pareiškėjos įsitikinimu išnagrinėtoje administracinėje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) administracinė byla Nr. eA-4286-968/2019) nebuvo nagrinėtas klausimas dėl konkurencijos ribojimo, nebuvo vertinami kiti trečiųjų asmenų turimi leidimai, trečiųjų asmenų patalpoms taikomi apribojimai. Juose visiškai nepasisakyta dėl Savivaldybės tarybos sprendimo atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.
Teigia, kad Savivaldybės ribojimai negali būti neterminuoti. Pareiškėja turi teisėtus lūkesčius, kad prekybos vietai taikomi ribojimai bus kažkada panaikinti. Pareiškėjos įsitikinimu, yra akivaizdus konkurencijos ribojimas, nes tokiu būdu sudaromos nesąžiningos konkurencijos sąlygos vykdant identišką veiklą gretimose kavinėse, sudaromas aiškus pranašumas turėti daugiau klientų ir gauti didesnes pajamas nei pareiškėja.
Atsiliepimas
Atsakovė Konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Konkurencijos taryba nagrinėjo ir vertino kiekvieną pareiškėjos kreipimąsi bei pateikė vertinimą dėl pareiškėjos prašymo. Tai, kad pareiškėjos netenkina jos kreipimosi į Konkurencijos tarybą rezultatas, t. y. kad nėra atliekamas pažeidimo tyrimas dėl Savivaldybės tarybos sprendimo, nesudaro pagrindo teigti, jog Konkurencijos taryba jos prašymo nenagrinėjo ar išnagrinėjo netinkamai. Pažymi, kad Konkurencijos taryba 2021 m. kovo 9 d. gavo pareiškėjos kreipimąsi, į kurį atsakė 2021 m. balandžio 8 d. raštu Nr. (2.16Mr-45)6V-447. Konkurencijos taryba 2021 m. liepos 5 d. gavo analogišką pareiškėjos kreipimąsi. Konkurencijos taryba, atsakydama į 2021 m. liepos 5 d. kreipimąsi, skundžiamame rašte nurodė, kad Konkurencijos taryba jau nagrinėjo pareiškėjos nurodytą situaciją ir pateikė atsakymą. Atsižvelgiant į tai, kad yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas (LVAT 2019 m. spalio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-4286-968/2019), pareiškėja pakartotinai informuota, kad pateikti duomenys nesudaro pagrindo įtarti, jog galėjo būti pažeistas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis.
Mano, kad pareiškėja kreipiasi į Konkurencijos tarybą, siekdama iš naujo nagrinėti teismo išspręstus klausimus ir pakartotinai su analogišku prašymu kreipiasi į Konkurencijos tarybą, kad iš naujo būtų skaičiuojamas terminas pateikti skundą teismui.
Konkurencijos tarybos įsitikinimu, ji pagrįstai rinko informaciją, susijusią su Savivaldybės tarybos sprendimo nagrinėjimu teismuose, bei ją vertino priimdama skundžiamą raštą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Res judicata taisyklė įtvirtinta ir teisės aktuose. Dėl to, įsiteisėjęs LVAT sprendimas, kuriuo konstatuotas Savivaldybės tarybos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, lemia, kad Konkurencijos tarybai nėra pagrindo jo nagrinėti ir taip paneigti teismų sprendimo rezultatą. Be to, nebuvo nustatyta, kad reikšmingos situacijos aplinkybės, lyginant su tomis, kurios buvo nagrinėjant ginčą dėl Savivaldybės tarybos sprendimo teismuose, būtų pasikeitusios. Pareiškėja taip pat nenurodė reikšmingų aplinkybių, kurios keistų ir kaip konkrečiai keistų ankstesnį vertinimą.
Šalies argumentai
Teigia, priešingai nei skunde nurodo pareiškėja, teisminio ginčo metu buvo kelti klausimai dėl Savivaldybės tarybos sprendimo atitikties Konkurencijos įstatymui ir sąžiningos konkurencijos bei proporcingo konkurencijos ribojimo. Pareiškėjai savo procesiniuose dokumentuose teigė, kad Savivaldybės sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Konkurencijos įstatymo ir kitų norminių teisės aktų, o priėmus skundžiamą Savivaldybės sprendimą atsiranda nesąžiningas ir neproporcingas konkurencijos ribojimas. Be kita ko, pareiškėjai tvirtino, kad nėra objektyvių duomenų, kuriais remdamasi Savivaldybė nusprendė apriboti prekybos alkoholiu laiką ne įmonės, prekiaujančios alkoholiu, o prekybos vietos, t. y., ginčo patalpų, atžvilgiu. Tai, kad LVAT Savivaldybės sprendimą patvirtino remdamasis kitais argumentais, negu kėlė pareiškėjai savo apeliaciniame skunde, ir nepritarė pareiškėjams, nesudaro pagrindo teigti, kad Konkurencijos taryba turi nesivadovauti įsiteisėjusiu LVAT sprendimu ir taip paneigti res judicata principą.
Pažymi, kad pareiškėja nėra vienintelė įmonė, kuri patiria apribojimus prekybai alkoholiu ir tokie apribojimai ir (ar) licencijos (įmonėms ar patalpoms) yra skelbiami viešai. Atkreipia dėmesį, kad nustatyti ribojimai taip pat gali būti panaikinti. Pareiškėja turi teisę kreiptis į Savivaldybę ir tiesiogiai siekti panaikinti jos valdomoms patalpoms nustatytus ribojimus. Savivaldybės komitetai, svarstydami pareiškėjos prašymą panaikinti apribojimą, nurodė, kad šiuo metu neaišku, kaip pareiškėja vykdys veiklą sezono metu (neseniai pradėjo vykdyti veiklą) ar situacija dėl viešosios tvarkos yra pasikeitusi. Taigi, pareiškėjos patalpų atžvilgiu prekybos alkoholio ribojimai nėra, kaip teigia pareiškėja, absoliučiai neterminuoti. Pareiškėja gali teikti prašymus bei duomenis, pagrindžiančius, kad aplinkybės yra pasikeitusios ir apribojimas turėtų (galėtų) būti panaikintas. Konkurencijos taryba ir jos vykdomi tyrimai nėra priemonė kvestionuoti įsiteisėjusius teismo sprendimus ar neįgyvendinti savo teisių tiesiogiai kreipiantis į Savivaldybę bei pateikiant pagrįstus duomenis, kad situacija nulėmusi prekybos alkoholiu ribojimą yra pasikeitusi.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovės su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad Konkurencijos tarybai ar jos nariams klausimas (pareiškėjo prašymas) dėl tyrimo (ne)pradėjimo nebuvo perduotas svarstyti, o Konkurencijos tarybos administracija turėjo kompetenciją priimti ginčijamą raštą. Administracijos kompetencija įtvirtinta Darbo reglamento 15 punkte. Teigė, kad pareiškėjai, turint papildomos informacijos ir / ar dokumentų, nėra užkertamas kelias pakartotinai kreiptis su pareiškimu į Konkurencijos tarybą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš dalies tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl Konkurencijos tarybos 2021 m. rugsėjo 13 d. rašto, kuriuo iš esmės atsisakyta pradėti tyrimą pagal Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. kovo 9 d. kreipėsi į Konkurencijos tarybą su pareiškimu, kuriuo prašė Konkurencijos tarybos paaiškinti, ar, taikydama naujiems pastato savininkams prekybos alkoholiu ribojimus, Savivaldybės administracija nepažeidžia konkurencijos taisyklių lyginant su greta veikiančiais ir analogišką veiklą vykdančiais ūkio subjektais, kuriems prekybos alkoholiu ribojimai nėra taikomi.
Konkurencijos taryba 2021 m. balandžio 8 d. raštu Nr. (2.16Mr-45)6V-447, pasirašytu Dominuojančių ir viešųjų subjektų tyrimo grupės patarėjo, pavaduojančio grupės vadovą, išnagrinėjo pareiškėjos 2021 m. kovo 16 d. pareiškimą, nuspręsdama (11 punktas), kad „remiantis Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 3 punktu, Konkurencijos taryba atsisako pradėti tyrimą, <...> atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu atveju yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas“. Rašte nurodė, kad Konkurencijos taryba įvertino dėl pareiškėjos nurodyto galimo konkurencijos ribojimo Savivaldybės administracijos pateiktą papildomą informaciją, t. y. tai, kad Savivaldybės tarybos nustatytas ribojimas prekybai alkoholiniais gėrimais vietai, esančiai (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra įtvirtintas Savivaldybės tarybos sprendimu, kurio pagrįstumas konkurencijos aspektu buvo įvertintas LVAT konstatuojant Savivaldybės tarybos sprendimo teisėtumą. Atsižvelgiant į priimtą įsiteisėjusį teismo sprendimą, pareiškėja šiuo raštu buvo informuota, kad nėra pagrindo pateiktų duomenų toliau vertinti ir teigti, jog galėjo būti pažeistas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis. Šio Konkurencijos tarybos rašto pareiškėja neskundė.
Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 18 d. pateikė patikslintą prašymą, kuriame nurodė aplinkybes, susijusias su LVAT 2019 m. spalio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-4286-968/2019.
Konkurencijos tarybos administracija skundžiamu raštu, pasirašytu Dominuojančių ir viešųjų subjektų tyrimo grupės vadovo, nurodė, kad Konkurencijos taryba jau nagrinėjo pareiškėjos nurodytą situaciją ir pateikė atsakymą. Ginčijamo rašto priėmimo metu aplinkybės nėra pasikeitę ir nei pareiškėja, nei Savivaldybės administracija nepateikė naujų, reikšmingų vertinimui aplinkybių, nėra pagrindo situacijos vertinti iš naujo. Konkurencijos tarybos administracija skundžiamu raštu padarė išvadą, jog atsižvelgiant į tai, kad yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, pareiškėjos pateikti duomenys nesudaro pagrindo įtarti, jog galėjo būti pažeistas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis, ir nėra pagrindo teikti klausimą svarstyti tarybai.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Konkurencijos įstatymas ir Konkurencijos tarybos darbo reglamentas, o bendruosius viešojo administravimo principus bei viešojo administravimo subjektams ir jų priimamiems sprendimams keliamus reikalavimus nustato Viešojo administravimo įstatymas.
Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti pareiškėjai, prašydami pradėti tyrimą, Konkurencijos tarybai turi pateikti rašytinį pareiškimą, kuriame nurodomos jiems žinomos šį įstatymą pažeidžiančių veiksmų faktinės aplinkybės. Prie pareiškimo pridedami tai patvirtinantys dokumentai. Pagal 24 straipsnio 2 dalį Konkurencijos taryba nustato bendrus reikalavimus, kokius duomenis ir dokumentus turi pateikti pareiškėjas, kad būtų pradėtas nagrinėti pareiškimas dėl šį įstatymą pažeidžiančių veiksmų. Pagal 24 straipsnio 3 dalyje pareiškimą dėl šį įstatymą pažeidžiančių veiksmų, atitinkantį Konkurencijos tarybos nustatytus reikalavimus, Konkurencijos taryba turi išnagrinėti ir priimti sprendimą pradėti tyrimą arba atsisakyti pradėti tyrimą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo ir dokumentų pateikimo. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog Konkurencijos taryba priima nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą, jeigu: 1) pareiškime nurodyti faktai yra mažareikšmiai, nedarantys esminės žalos šio įstatymo saugomiems interesams; 2) tirti pareiškime nurodytus faktus nepriklauso Konkurencijos tarybos kompetencijai; 3) pareiškime nurodyti faktai jau buvo tirti ir dėl jų yra priimtas Konkurencijos tarybos nutarimas ar įsiteisėjęs teismo sprendimas; 4) pareiškėjas per Konkurencijos tarybos nustatytą laiką nepateikė tyrimui pradėti reikalingų duomenų ir dokumentų; 5) yra suėjęs šio įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nurodytas senaties terminas; 6) šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų pažeidimų atveju skundžiamas viešojo administravimo subjekto teisės aktas ar sprendimas buvo panaikintas, pakeistas ar nustojo galioti iki pareiškimo išnagrinėjimo Konkurencijos taryboje dienos; 7) nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti šio įstatymo pažeidimą; 8) pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių tyrimas neatitinka Konkurencijos tarybos veiklos prioritetų.
Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog Konkurencijos taryba dalį savo įgaliojimų, išskyrus šiame įstatyme nurodytų nutarimų priėmimą, procedūros dėl šio įstatymo pažeidimų dalyvių išklausymą ir šio įstatymo nustatytų sankcijų taikymą bei norminių teisės aktų, susijusių su šio įstatymo, Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo ir kitų įstatymų, kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, taikymu, priėmimą, turi teisę perduoti Konkurencijos tarybos pirmininkui arba atskiriems nariams pagal veiklos sritis. Pagal Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 9 dalį Konkurencijos tarybos funkcijas atlikti padeda tam tikslui sudaroma Konkurencijos tarybos administracija. Jos struktūrą ir valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašus nutarimu tvirtina Konkurencijos taryba. Konkurencijos tarybos administracijos funkcijos nustatomos šiame įstatyme ir Konkurencijos tarybos administracijos nuostatuose, kuriuos nutarimu tvirtina Konkurencijos taryba. Pagal to paties straipsnio 10 dalį Konkurencijos tarybos darbo tvarka ir jos atliekamų procedūrų dėl šio įstatymo, Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo ir kitų įstatymų, kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pažeidimų taisyklės nustatomos Konkurencijos tarybos nutarimu priimtame darbo reglamente. Pažymėtina, kad darbo reglamento ir kitų žemesnės galios teisės aktų nuostatos negali prieštarauti aukštesnės galios teisės akto – Konkurencijos įstatymo - nuostatoms. Iš aukščiau išdėstyto įstatymo nuostatų matyti, kad Konkurencijos taryba gali perduoti dalį savo įgaliojimų, tačiau tik tų, kurie nepriskirtini išimtinei Konkurencijos tarybos kompetencijai ir be abejo dėl to turi būti priimtas Konkurencijos tarybos procesinis sprendimas.
Pagal įstatymą Konkurencijos taryba (5 asmenys) yra specialiu įstatymu įsteigta kolegialiai veikianti institucija, kurios paskirtis, funkcijos, formavimo principai, jos nariams keliami reikalavimai ir jai priskirta kompetencija įtvirtinti įstatymo 17-18 straipsniuose. Pagal Konkurencijos tarybos darbo reglamento, patvirtinto Konkurencijos tarybos 2018 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 1S-10(2018), 8.3 papunktį taip pat numatyta, kad Taryba kolegialiai priima sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą, išskyrus Reglamento 15.6 papunktyje numatytus atvejus. Darbo reglamento 9 punkte nustatyta, jog Taryba dalį savo įgaliojimų, išskyrus nurodytus Reglamento 8.1–8.24 papunkčiuose, turi teisę perduoti Konkurencijos tarybos pirmininkui arba nariams pagal veiklos sritis. Tokiu atveju Konkurencijos tarybos pirmininkas arba nariai veikia Konkurencijos tarybos vardu. Tuo tarpu darbo reglamento 17 punkte nustatyta, jog administracijos darbuotojai vykdo pareigybės aprašyme, Konkurencijos tarybos administracijos struktūrinių vienetų veiklos ir atsakomybės sritis reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytas funkcijas, taip pat Tarybos, Konkurencijos tarybos pirmininko, nario, administracijos direktoriaus, skyriaus vedėjo ar vedėjo pavaduotojo pavedimus. Sistemiškai aiškinant įstatymo ir darbo reglamento nuostatas pavedimų administracijos darbuotojams vykdymas neapima ir negali apimti išimtinei Konkurencijos tarybos kompetencijai priskirtų klausimų svarstymo ir administracinių sprendimų šiais klausimais priėmimo. Darbo reglamento 29 punkte nustatyta, jog Reglamento 20–24 punktų reikalavimus atitinkantį pareiškimą išnagrinėję administracijos darbuotojai teikia siūlymą Konkurencijos tarybai priimti vieną iš nutarimų, nurodytų Konkurencijos įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje arba 24 straipsnio 4 dalyje. Šiuo atveju iš pateiktos medžiagos ir atsakovo atstovų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjo prašymas dėl tyrimo pagal Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį (ne)pradėjimo nė kartą nebuvo perduotas svarstyti Konkurencijos tarybai, o iš esmės išnagrinėtas administracijos.
Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtinta Konkurencijos tarybos teisė priimti nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą, jeigu pareiškime nurodyti faktai jau buvo tirti ir dėl jų yra priimtas Konkurencijos tarybos nutarimas ar įsiteisėjęs teismo sprendimas.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjos pareiškimai (tiek 2021 m. kovo 9 d., tiek ir 2021 m. liepos 5 d. su jo patikslinimu) dėl galimo konkurencijos ribojimo pažeidimo, Savivaldybės priimto sprendimo, kuriuo pareiškėjos manymu yra pažeistas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis, buvo išnagrinėti Konkurencijos tarybos administracijai priimant raštus, t. y. skundžiamą raštą ir 2021 m. balandžio 8 d. raštą, kuriais buvo iš esmės atsisakyta pradėti tyrimą. Konkurencijos taryba šiuo atveju nei vieno pareiškėjos pareiškimo nenagrinėjo.
Atsakovo atstovai nurodė, kad administracijos darbuotojai turi kompetenciją priimti administracinius sprendimus nagrinėjamu klausimu pagal Darbo reglamento 15 punktą. Darbo reglamento 15 punkte (redakcija, galiojusi skundžiamo akto priėmimo metu) nustatyta, jog skyriaus vedėjas pagal skyrių kompetenciją, apibrėžtą Konkurencijos tarybos administracijos struktūrinių vienetų veiklos ir atsakomybės sritis reglamentuojančiuose teisės aktuose, vadovauja Konkurencijos tarybos skyriaus darbui ir atsako, kad skyrius atliktų jam pavestas funkcijas. Skyriaus vedėjas ar skyriaus vedėjo pavaduotojas, atlikdamas jam pavestas funkcijas, priima sprendimus: 15.1. informuoti pareiškėją, kad pareiškimas pradėti tyrimą ar kito klausimo nagrinėjimą neatitinka įstatymuose ir Reglamento 20–24 punktuose nustatytų reikalavimų; 15.2. duoti privalomus nurodymus pateikti dokumentus ir kitą informaciją, reikalingą Konkurencijos tarybos funkcijoms atlikti, įskaitant nurodymus pateikti dokumentus ir kitą informaciją pagal Konkurencijos įstatymo 11 straipsnio 5 dalį ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą; 15.3. informuoti ūkio subjektus ir kitus asmenis, ar tam tikri veiksmai, sprendimai ar teisės aktai patenka į įstatymų, kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, taikymo sritį, ar pateikti informaciją, susijusią su Konkurencijos tarybos veikla; 15.5. dėl pranešimo apie koncentraciją atitikties Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio ir Pranešimo apie koncentraciją pateikimo ir nagrinėjimo tvarkos, kurią tvirtina Konkurencijos taryba, reikalavimams; 15.6. dėl pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo termino sustabdymo ir dėl šio termino sustabdymo pasibaigimo pagal Konkurencijos įstatymo 11 straipsnio 6 dalį; 15.7. dėl Tarybos patvirtintų tyrimo ar pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo išvadų pateikimo procedūros dalyviams įstatymų nustatyta tvarka ir termino iki kada gali būti pateikti rašytiniai paaiškinimai dėl tyrimo ar pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo išvadų nustatymo; 15.8. dėl prašymų leisti pranešime apie koncentraciją nepateikti tam tikros konkrečios informacijos, reikalaujamos pagal Pranešimo apie koncentraciją formą; 15.9. dėl dienos, kurią pranešimas apie koncentraciją laikomas gautu Konkurencijos taryboje, nustatymo Pranešimo apie koncentraciją pateikimo ir nagrinėjimo tvarkos, kurią tvirtina Konkurencijos taryba, 33 ir 35 punktuose numatytais atvejais; 15.10. dėl prašymų dėl komercinių paslapčių apsaugos; 15.11. kitais Reglamente, pareigybės aprašyme, Konkurencijos tarybos administracijos struktūrinių vienetų veiklos ir atsakomybės sritis reglamentuojančiuose ir kituose teisės aktuose numatytais, Tarybos ar Konkurencijos tarybos pirmininko pavestais klausimais.
Konkurencijos tarybos administracijos nuostatuose, patvirtintuose Konkurencijos tarybos 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimu 1S-121(2020), taip pat nėra numatyta kitokių nuostatų nei įstatyme ar Darbo reglamente įtvirtinta.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą, nustatytas faktines aplinkybes, viešojo administravimo subjektams ir jų priimamiems sprendimams keliamą teisėtumo reikalavimą, darytina išvada, kad iš esmės pagrįstai pareiškėjas skunde nurodo, kad pareiškėjo pareiškimų ir juose nurodytų aplinkybių Konkurencijos taryba, kaip kolegiali ir išimtinę kompetenciją spręsti dėl tyrimo (ne)pradėjimo turinti institucija, nenagrinėjo. Ginčijamas raštas, kuriuo įformintas Konkurencijos vardu sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą iš esmės Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu ir nutarta neperduoti klausimo svarstymo Konkurencijos tarybai, priimtas pažeidžiant esminę procedūrą – Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nustatytą imperatyvų reikalavimą Konkurencijos tarybai, sprendžiant jos kompetencijai priskirtus klausimus, priimti nutarimą, bei taikyti Darbo reglamento 29 punkte nustatytą procedūrą, įpareigojančią administraciją teikti siūlymą Konkurencijos tarybai priimti nutarimą, kaip administracinę procedūrą užbaigiantį administracinį sprendimą, dėl įstatymu jai išimtinai priskirtų klausimų (Konkurencijos įstatymo 23 str. 4 d. arba 24 str. 4 d.). Šiuo atveju Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nustatyta, jog būtent Konkurencijos taryba nutarimu gali atsisakyti pradėti tyrimą.
Pažymėtina, kad Darbo reglamento 27 punkte įtvirtinta speciali teisės norma, kad jei pareiškėjas pateiktame atsakyme nepašalina nurodytų trūkumų, pareiškimą nagrinėjusios grupės vadovas ar grupės vyresnysis patarėjas informuoja pareiškėją, kad pareiškimas, neatitinkantis nustatytų reikalavimų, nesudaro pagrindo Konkurencijos tarybai svarstyti klausimo dėl tyrimo pradėjimo pareiškimo pagrindu ir toliau nebus nagrinėjamas. Tačiau šiuo atveju šia Darbo reglamento nuostata priimant skundžiamą raštą nebuvo remtasi ir pagal skundžiamo rašto esmę matyti, kad nebuvo konstatuota, jo pareiškėjo pareiškimas neatitinka nustatytų reikalavimų ar kad trūkumai nepašalinti. Priešingai, pareiškėjo pareiškimas ir papildomai pateikta informacija buvo išnagrinėta iš esmės ir nuspręsta dėl tyrimo pradėjimo, tiksliau, pagrindų tyrimą nepradėti nebuvimo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje paprastai išskiriami tokie vertinimo kriterijai, pagal kuriuos pažeidimai priskiriami esminiams procedūriniams pažeidimams ir kurie yra pagrindas panaikinti visą Konkurencijos tarybos nutarimą arba jo dalį: ar nesant procedūrinio pažeidimo, Konkurencijos taryba būtų padariusi skirtingas išvadas dėl paties konkurencijos teisės pažeidimo padarymo fakto (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-715/2008); tikrinami Konkurencijos tarybos paskirtos sankcijos, inter alia (be kita ko) piniginės baudos, teisėtumo bei pagrįstumo aspektai (žr., pvz., 2010 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-337/2010); ar nėra kitų aplinkybių, į kurias teismas, vertindamas Konkurencijos tarybos paskirtas baudas, gali savo nuožiūra atsižvelgti (žr., pvz., 2014 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-54/2014). Kadangi šiuo atveju skundžiamą sprendimą priėmė nekompetentingas pareigūnas, o Konkurencijos tarybai svarstyti klausimas dėl tyrimo (ne)pradėjimo nebuvo perduotas, nėra teisinio pagrindo manyti, kad nustatyti procedūros pažeidimai galėtų būti vertinami kaip neesminiai.
Dėl atsakovo argumentų apie administracinėje byloje Nr. eA-4286-968/2019 nustatytas aplinkybes ir jų teisinę reikšmę sprendžiant dėl tyrimo pagal Konkurencijos įstatymą (ne)pradėjimo pažymėtina, kad nurodytoje administracinėje byloje dalyvavo kitos šalys (pareiškėjai AB „Kauno grūdai“ ir MB „Gaumena“, atsakovai Palangos miesto savivaldybės taryba ir administracija, trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities policijos komisariatas), buvo kitas nagrinėjimo dalykas (dėl savivaldybės tarybos ir administracijos sprendimų panaikinimo) ir jis buvo pareikštas kitu faktiniu pagrindu, t. y. Konkurencijos taryba, kaip speciali įstatymo pagrindu įsteigta institucija, įgalinta vertinti viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų ir veiksmų atitiktų Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimams, nurodytoje byloje nedalyvavo. Dėl to nėra teisinio pagrindo teigti, kad tapatus klausimas (dėl galimo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo ar veiksmų prieštaravimo Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimams) buvo nagrinėtas Konkurencijos taryboje ar/ir yra šiuo klausimu priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Vien tai, kad apeliaciniuose skunduose nurodyti pareiškėjai buvo pateikę argumentų, susijusių su konkurencijos ribojimu, nesudaro pagrindo priešingai išvadai. Kaip matyti iš teismo argumentacijos, teisiškai reikšmingais argumentais, vertinant atsakovų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, teismas laikė Alkoholio kontrolės įstatymo ir Licencijavimo taisyklėse įtvirtintą teisinį reguliavimą ir su tuo susijusias reikšmingas faktines aplinkybes. Tad iš naujo svarstant pareiškėjo pareiškimą ir jo papildymą, keistina argumentacija dėl aptariamo šioje byloje įsiteisėjusio teismo sprendimo reikšmingumo svarstant dėl tyrimo pagal esamo pareiškėjo konkretų pareiškimą konkrečiu pagrindu (ne)pradėjimo.
Apibendrinant pirmiau aptartas teisės aktų normas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei nustatytas bylos faktines aplinkybes, susijusias su Konkurencijos tarybos administracijos vykdyta pareiškėjos pareiškimo ir jo patikslinimo įvertinimo ir rašto (sprendimo) priėmimo procedūra, darytina išvada, kad ginčijamas raštas (sprendimas) turi būti panaikintas dėl to, kad buvo pažeistos pagrindinės administracinės procedūros, taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei teisėto ir pagrįsto Nutarimo dėl tyrimo (ne)pradėjimo priėmimą, todėl būtinas pakartotinis pareiškėjos pareiškimo įvertinimas. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Konkurencijos tarybą pradėti tyrimą pagal jos pareiškimą ir jo patikslinimą atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi Konkurencijos taryba turi įstatyme įtvirtintą diskrecijos teisę pradėti tyrimą arba jo nepradėti esant tam tikriems pagrindams, o teismas be svaraus pagrindo negali perimti viešojo administravimo subjekto kompetencijos spręsti jam įstatymu patikėtų klausimų. Pareiškėjas turės teisę įstatymo nustatyta tvarka jį netenkinantį viešojo administravimo subjekto sprendimą ginčyti teismine tvarka, o teismas patikrins viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Dėl to skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (ABTĮ 40 str. 4 d.). Atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės jos patirtas 847 Eur bylinėjimosi išlaidų už skundo parengimą. Pareiškėja už skundą taip pat sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Pareiškėja teismui pateikė 2021 m. spalio mėn. 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1036/2021 ir 2021 m. spalio 21 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį PVM sąskaitos faktūros apmokėjimą.
CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialiųjų žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Šiuo atveju buvo teiktos teisinės paslaugos 2021 m. IV ketvirtį (pateiktas skundas), todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai 2021 m. II ketvirčio – 1566,4 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2. papunktį už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį, rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5 (maksimalus galimas priteisti dydis galėtų sudaryti 3 916 Eur).
Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos skundas iš dalies patenkintas, į Rekomendacijoje nustatytus rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, pareiškėjos prašymas iš dalies tenkintinas, priteisiant pareiškėjai iš atsakovės 434,75 eurų (869,50 (847 Eur + 22,50 Eur)/2) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1-2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
iš dalies patenkinti pareiškėjos UAB „Via Baltica Palanga“ skundą.
Panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos vardu Dominuojančių ir viešųjų subjektų tyrimo grupės vadovo priimtą 2021 m. rugsėjo 13 d. raštą Nr. (2.16Mr-45) 6V-1303 ir įpareigoti Konkurencijos tarybą išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. liepos 5 d. pareiškimą ir jo patikslinimą.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Iš dalies patenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Priteisti pareiškėjai UAB „Via Baltica Palanga“ iš atsakovės Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 434,75 eurus (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus ir 75 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.