- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2011-11-02
- Bylos Nr.
- 2S-2330-582/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrijus Korsakovas
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- G. K.
- Trečiasis asmuo
- M. K., V. K., A. K.
- Išvadą teikia
- Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba
- Advokatai
- Brigita Pauliukevičienė
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. K. atstovės advokatės Brigitos Pauliukevičienės atskirąjį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarties, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-855-876/2011 pagal ieškovės J. K. patikslintą ieškinį atsakovui G. K. su trečiaisiais asmenimis M. K., V. K., A. K. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje - Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. K. kreipėsi į Šakių rajono apylinkės teismą patikslintu ieškiniu prašydama pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2002 m. gegužės 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-442-01/2002 ir nustatyti sūnaus M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir sūnaus V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina J. K.; priteisti iš G. K. po 200 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį išlaikymui iki pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę. Nurodė, kad 2001 m. sausio 11 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26-04/2001 buvo nutraukta ieškovės J. K. (Korsakienės) ir atsakovo G. K. santuoka, sudaryta 1991 m. liepos 13 d. 2002 m. gegužės 27 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jų tėvu atsakovu G. K.. Prašymas pakeisti teismo sprendimą grindžiamas iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis ir vaikų išreikštu noru gyventi su motina, taip pat vaikų interesais, nes jie kategoriškai atsisako gyventi su tėvu, kadangi su juo nesutaria, yra verčiami dirbti ne vaikams skirtus darbus, jiems taikomos fizinės bausmės, tėvas neužtikrina vaikams normalių gyvenimo sąlygų. Ieškovė sudariusi santuoką su A. K., vaikai V., M., A. šiuo metu gyvena su motina Norvegijoje, gerai sutaria su jos sutuoktiniu. Vaikai gyvendami su tėvu G. K. atvykdavo į Norvegiją atostogų, o pastaruoju metu apsisprendė gyventi Norvegijoje, kartu su jų motina. Šeimos pajamos Norvegijoje yra geros, turi nuosavą namą, pastovius darbus, su Norvegija sieja savo šeimos ateitį (b. l. 24-28).
Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos: priteisti iš G. K. laikinąjį išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo; nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su jų motina J. K.. Nurodė, kad sūnūs šiuo metu gyvena su ieškove, o teismo sprendimu nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas išimtinai susijęs su vaikų interesais, kadangi atsakovas negali užtikrinti tinkamų nepilnamečių sūnų gyvenimo sąlygų, be to patys vaikai kategoriškai atsisako grįžti gyventi pas tėvą dėl netinkamo atsakovo elgesio, jie yra įbauginti. Atsakovas per trečiuosius asmenis grasina nužudyti ieškovę, atkeršyti vaikams, be jokio pagrindo kreipėsi į teisėsaugos institucijas nurodydamas, kad vaikai pagrobti, tačiau atsakovas buvo informuotas, kad vaikai pasirinko gyventi su jų motina, jie yra saugūs, atsakovas jų gyvenamąją vietą žino (b. l. 24-28).
Atsakovas G. K. pareiškė byloje prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones uždraudžiant ieškovei J. K. išvežti vaikus į užsienį, kadangi jų gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su tėvu (b. l. 44).
Žemesnės instancijos teismas
Šakių rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi (b. l. 56-59) atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovo prašymą patenkino, uždraudė ieškovei vaikus išvežti į užsienio šalį. Teismas nurodė, kad vaikų noras gyventi kartu su motina gali neatitikti jų pačių interesų, nes ieškovė neįrodė, kad bus užtikrinta vaikų teisė į mokslą, kad šeimos gyvenamasis būstas priklauso ieškovei, taip pat bylos duomenys nepatvirtina paaiškinimų, kad atsakovas vaikus gąsdino, nepagrįstai baudė bei vertė dirbti įvairius darbus. Spręsdamas dėl atsakovo prašymo pagrįstumo teismas nurodė, kad ieškovė ne tik siekia, bet ir buvo išvežusi nepilnamečius vaikus į užsienio šalį, taip pat ir teismo posėdžio metu patvirtino, jog su vaikais ketina vėl išvykti, todėl egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti.
Šalies argumentai
Ieškovės J. K. atstovė advokatė Brigita Pauliukevičienė atskiruoju skundu (b. l. 61-64) prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atmesti atsakovo G. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovės prašymą tenkinti. Skunde nurodė:
1. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl pažeidė nepilnamečių vaikų interesus. Teismas neanalizavo ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų apie jos deklaruotą gyvenamąją vietą, nevertino ieškovės ir vaikų paaiškinimų, ieškovės pateiktų nuotraukų, kuriose užfiksuotas jai ir sutuoktiniui priklausantis namas, kuriame nuo 2011 m. liepos mėnesio faktiškai gyvena abu nepilnamečiai vaikai. Ieškovė paaiškino, kad namas yra lizinguojamas, taip pat teismui su prašymu pateikė eilę pažymų, patvirtinančių duomenis apie gaunamas jos ir jos sutuoktinio pajamas, kurios leidžia spręsti apie tai, kad šeima turi visas galimybes įsigyti šį turtą bei tinkamai aprūpinti vaikus. Pats atsakovas 2011 m. liepos 29 d. posėdyje patvirtino, kad atsakovės turtinė padėtis yra gera. Pareikšdama pirminį ieškinį, ieškovė nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės reikalingos išspręsti paskutiniu metu susidariusią konfliktinę situaciją, kurios sudarytų sąlygas užtikrinti vaikų teisių apsaugą ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir leisti laikinai vaikams gyventi su motina buvo pateiktas dėl vaikų nurodytų aplinkybių apie tai, kad prieš vaikus smurtaujama, vaikai verčiami nelegaliai įrengtose dirbtuvėse dirbti - ardyti senus automobilius, pjaustyti metalo laužą. Šių aplinkybių neneigė pats atsakovas, pats pripažinęs, kad yra labai griežtas tėtis. Teismas, 2011 m. rugsėjo 15 d. papildomai išklausęs vaikų nuomonės dėl fizinių bausmių jiems taikymo, jų neanalizavo tuo visiškai ignoruodamas vaiko išsakytus skundus. Teismas, tenkindamas atsakovo prašymą pasirėmė išimtinai tėvo interesais, be to, visiškai nepasisakė apie tokios nutarties realaus įvykdymo galimumą, kai tretieji asmenys M. K. ir V. K. turi dalinį veiksnumą, jie yra bylos šalis, bei turi teisę pasirinkti su kuo jie nori gyventi, gyvena ir gyvens, neatsižvelgė į vaikų aiškinimus, kad situacija konfliktinė. M. teismo posėdyje aiškiai nurodė, kad niekas jo neprivers grįžti pas tėvą. Teismas, spręsdamas dėl prašymo uždrausti ieškovei išvežti vaikus į užsienį, neišsakė nei vieno argumento apie vaikų, kurie turi dalinį veiksnumą nuomones, nenurodė kaip tai suderinama su esama situacija ir vaikų poreikiais bei jų teisėmis. Teismo argumentas, kad ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma idant būtų užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas yra formalus, prieštaraujantis teisingumo, protingumo kriterijams, nes vaikai iš užsienio į teismo posėdį atvyko, davė paaiškinimus, faktiškai gyvena su motina, V. K. mokosi Norvegijoje, M. K. dokumentai dėl mokymosi tvarkomi, teismo leidimas gyventi laikinai su motina pagreitintų sutvarkyti reikiamus dokumentus dėl jo mokymosi Norvegijoje. Teismas, uždrausdamas vaikus išvežti į užsienį nesprendė dėl jų realios galimybės grįžti į šeimą, nevertino socialinės aplinkos kurioje jie gyvena ir turėtų gyventi, netyrė jų emocinės būsenos, psichologinio ryšio su kiekvienu iš tėvų. Pažymėtina, kad pats atsakovas į teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas ypatingai svarbus vaikus liečiantis klausimas, vaikų tolesnė ateitis, neatvyko. Aplinkybes apie tai, kad ieškovė ir vaikai yra gąsdinami bausmėmis ir susidorojimu per trečiuosius asmenis patvirtina ieškovės pareiškimas Šakių rajono apylinkės prokuratūrai.
2. Teismas pažeidė procesines teisės normas (pažeidė teismo posėdžio tvarką, apribojo asmens teisę būti išklausytam, paneigė žodinio nagrinėjimo principo esmę, teisminės gynybos principą). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo sprendžiamas žodinio proceso tvarka, tačiau nebuvo pagarsinti rašytiniai įrodymai, nesuteikta šalims teisė pasisakyti baigiamosiose kalbose, replikos teisė, teismas šalims neleido pasisakyti ir argumentuoti jų pozicijos nagrinėjamu klausimu. Šias aplinkybes patvirtina 2011 m. liepos 29 d. ir 2011 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio protokolai.
Atsiliepimas
Atsakovas G. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė nepagrindė aplinkybių, kad vaikams bus sudarytos tinkamos gyvenimo, vystymosi, mokymosi sąlygos. Išveždama vaikus į užsienį ji sukėlė sąmyšį jų kasdieniame gyvenime. Atsakovas tvirtina teismui, kad prieš vaikus smurto nevartojo, nevertė jų dirbti, todėl tokie teiginiai yra nepagrįsti (b. l. 76-78).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio l dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės tik gilina konfliktinę situaciją ir neatitinka vaikų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šeimos santykių bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo. Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 str. nuostatos ir CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 str. 2 d.). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
CK 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011, išaiškino, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms.
Tėvai turi paisyti vaikų interesų ir siekti užtikrinti jų teises į saugią aplinką, sudarančią galimybes jiems visapusiškai vystytis. Vadovaujantis CPK 185 straipsniu, teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, ir jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Byloje esantys duomenys leidžia spręsti apie šiuo metu esančius konfliktinius šalių santykius. Tai patvirtina pačių nepilnamečių vaikų ir ieškovės paaiškinimai (b. l. 51-55, 10-11), atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstyti argumentai (b. l. 20-21), nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuotos faktinės aplinkybės (b. l. 69-70). Dėl šalių nesutarimų vaikai patiria psichologinius išgyvenimus ir sukrėtimus, galinčius turėti neigiamos įtakos jų psichologinei būsenai ir raidai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šakių rajono apylinkės teismas, netenkindamas ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo priėmimo dienos, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neanalizavo, kokiu būdu vaikams būtų užtikrinama saugesnė, stabilesnė aplinka.
Teismas pažymi, kad, siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali suteikti kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų. Ieškovė pateikė įrodymus šioms aplinkybėms pagrįsti: ieškovės gaunamas pajamas patvirtina darbo užmokesčio pažymos (b. l. 32-38), jos sutuoktinio gaunamas pajamas patvirtina darbo užmokesčio detalizacija (b. l. 38-39), ieškovės ir jos sutuoktinio registraciją Norvegijoje patvirtina pranešimas apie registruotą persikėlimą (b. l. 40-43), vaikų mokymosi ir gyvenimo sąlygas patvirtina fotonuotraukos (b. l. 48-50), tai, kad V. K. mokosi Norvegijoje, patvirtina pažyma iš Froyland vidurinės mokyklos (b. l. 30-31), skunde ieškovės atstovė nurodė, kad kito sūnaus – M. - dokumentų dėl mokslų sutvarkymą stabdo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatant vaikų gyvenamąją vietą neišsprendimas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas gali užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas vaikams. Atsakovas pats teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovės materialinė padėtis yra labai gera (b. l. 15-17), jis nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių atskirojo skundo argumentus apie jo didesnes galimybes ir sudaromas geresnes sąlygas vaikams sveikai vystytis.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausdamas vaikus išvežti į užsienį nevertino aplinkybių, kad vaikai nėra mažamečiai, jie yra įpratę atostogauti pas motiną Norvegijoje, šiuo metu realiai gyvena pas mamą Norvegijoje, pažįsta ir gerai sutaria su jos antruoju sutuoktiniu, to neginčija pats atsakovas. Nors Šakių rajono apylinkės teismo 2002-05-27 sprendimu nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu (atsakovu), tačiau nuo to laiko praėjo beveik dešimt metų, vaikai jau yra paaugliai: M. K. - 17 metų, V. K. – 14 metų, be to išreiškę norą gyventi su motina, tą patvirtino ne tik rašytiniais pareiškimais, bet ir teismo posėdžio metu (b. l. 51-55, 10-11). Tai, kad V. K. mokosi Norvegijoje 9 klasėje, patvirtina pažyma iš Froyland vidurinės mokyklos (b. l. 30-31), ieškovės ir jo sutuoktinio gaunamas pajamas patvirtina darbo užmokesčio pažymos (b. l. 32-38, 38-39), tinkamas gyvenimo sąlygas patvirtina tiek fotonuotraukos, tiek registracijos pažyma (b. l. 40-43, 48-50). Atsakovas byloje nepaneigė rašytiniais įrodymais ieškovės nurodytų argumentų, jog Norvegijoje ji turi visas sąlygas auginti ir prižiūrėti vaikus bei rūpintis jais, t. y. ieškovė turi būstą, darbą, be to rūpintis vaikais jai padėtų dabartinis sutuoktinis. Pažymėtina, kad vyriausiasis šalių vaikas, kuris jau yra pilnametis, taip pat gyvena su ieškove. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė nesirūpintų vaikais, ar netinkamai jais rūpintųsi. Taigi, remiantis aukščiau nurodytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismo nuomone iki bylos išsprendimo iš esmės ieškovė turi visas sąlygas tinkamai rūpintis šalių nepilnamečiais vaikais ir jiems bus sudarytos tinkamos sąlygos, suteikta saugi ir stabili aplinka, kurioje jie galės mokytis ir pilnavertiškai socializuotis. Pažymėtina, kad vaikai nuo liepos mėnesio jau gyvena Norvegijoje, tėvui netrukdoma su jais bendrauti, yra duomenys apie tai, kad vaikams bus užtikrintos mokymosi sąlygos, vaikai patys nori gyventi su mama, nėra mažamečiai, todėl jų noro teismas negali nepaisyti. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad vaikai V. K. ir M. K. yra raštu išreiškę norą gyventi su motina Norvegijoje (b. l. 10-11), kadangi tėtis G. K. (atsakovas) netinkamai elgiasi, draudžia bendrauti su mama, taiko griežtas bausmes, verčia dirbti fizinius darbus. Šias aplinkybes patvirtino ir 2011 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio metu (b. l. 53-55). Vaikai nurodė, kad tikisi, jog galės būti su mama, jei ne, bėgs iš namų. Nurodė, kad tėtis taiko fizines bausmes už nepaklusnumą, kartais tiesiog už nieką, išmeta daiktus, kurie mamos nupirkti ir kt. 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 69-70) patvirtina, kad Šakių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriuje ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto savo vaikų išsivežimo į Norvegiją, kuris nutrauktas nustačius, jog vaikai pas motiną išvyko savo noru, teisme vyksta ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo. Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu yra nurodžiusi, kad svarbi yra vaikų nuomonė apie tai, su kuriuo iš tėvų vaikai nori gyventi, nors nei motinos, nei tėvo gyvenimo sąlygų objektyviai vertinti negali, nes turi per mažai informacijos.
Teismas šioje proceso stadijoje neturi duomenų, kurių pagrindu būtų galima manyti, jog iki bylos išnagrinėjimo šalių vaikų gyvenimas su motina galėtų pakenkti jų ir jų tėvo interesams. Byloje taip pat nėra duomenų, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės daro vaikams socialinę, psichologinę žalą ar kelia emocinius išgyvenimus, priešingai, jų netaikymas sukeltų vaikams neigiamas pasekmės, nes iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp vaikų ir tėvo yra konfliktiški santykiai, tą patvirtina tiek vaikų, tiek ieškovės bei paties atsakovo paaiškinimai byloje (b. l. 10-11, 12-13, 15-18, 51-55), be to vaikai realiai gyvena su mama Norvegijoje. Pažymėtina, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvai yra nutraukę santuoką ar gyvena skyrium. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 str. 2 d.). Tokiu būdu byloje nesant duomenų, jog ieškovė nesudaro galimybės matytis vaikams su tėvu ar kokiais nors kitais veiksmais riboja vaikų bendravimą su tėvu, atsakovui neužkertama galimybė net ir pritaikius minėtas laikinąsias apsaugos priemones rūpintis vaikais, dalyvauti jų auklėjime ir pan. Todėl laikytina, kad šiuo metu geriausiai vaikų interesus atitinka jų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, išdėstytų motyvų pagrindu netenkintinas atsakovo prašymas uždrausti vaikus išvežti į užsienį.
Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiama nutartimi vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove negalima pripažinti ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pagal šalių pareikštus byloje reikalavimus išankstiniu išsprendimu, nes šioje proceso stadijoje taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama tik laikinai, bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Esant išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Šakių rajono apylinkės teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144, 145 straipsniai), todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 2 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti.
Panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės:
Patenkinti ieškovės J. K. prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo:
nustatyti nepilnamečių vaikų M. K. (gimusio 1994-02-28) ir V. K. (gimusio 1997-04-03) laikiną gyvenamąją vietą kartu su jų motina J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)priteisti iš G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikinąjį išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. K. (gimusiam (duomenys neskelbtini) ir V. K. (gimusiam (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 200 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis
Atsakovo G. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones uždraudžiant ieškovei J. K. išvežti vaikus į užsienį atmesti.