Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-05-04 · Civilinė byla Nr. 2A-13-275/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-10-25Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-05-04Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-04
Bylos Nr.
2A-13-275/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01533-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė
Ieškovas
R. J. V.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-13-275/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01533-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 121.14., 121.18., 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. V. ieškinį dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno apygardos administracinis teismas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 42 134,59 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, mokėtino per laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2004-04-23. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 1995-02-01 dekretu Nr. 529 buvo paskirtas Panevėžio apygardos teismo teisėju, o 2001-05-30 dekretu Nr. 1245 perkeltas į Kauno apygardos administracinį teismą. Iki 2003-01-01 ieškovui buvo mokamas atlyginimas, kurio dydis buvo nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-06-24 nutarimu Nr. 666 bei 1997-06-30 nutarimu Nr. 689. Nustatyti atlyginimai nuo 1997-07-01 buvo padidinti 2,5 karto, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-12-28 nutarimu Nr. 1494 buvo sumažinti 1,75 karto. Nurodė, kad toks atlyginimo sumažinimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Ieškovas nurodė nepraleidęs Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 27 straipsnio nustatyto 3 metų senaties termino ir įgijo teisę reikalauti pažeistų teisių gynimo nuo 2003-01-01 iki 2004-04-23. Be to, ieškovas mano, kad DK 298 straipsnio nuostata, suteikianti galimybę priteisti darbuotojui, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas tik už tris metus, yra prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl DK 298 straipsnio konstitucingumo. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, su ieškovo reikalavimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno apygardos administracinis teismas pateiktame atsiliepime prašė ieškovo skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Konstatavo, kad ieškovas kreipėsi į teismą 2012-06-06, o terminas per kurį gali būti pareiškiamas reikalavimas priteisti darbo užmokesčio dalį, susidariusią per laikotarpį nuo 2003 m. sausio mėn. iki 2004 m. balandžio mėn., baigėsi 2007 m. balandžio mėn., todėl ieškinį atmetė dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo. Teismas pakartotinai nesprendė prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes šis prašymas buvo išspręstas 2013-02-07 žodine nutartimi, o ieškovas prašyme dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą nenurodė kitų motyvų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Pažeisti CPK nuostatose įtvirtinti betarpiškumo ir nagrinėjimo nepertraukiamumo principai. Bylą išnagrinėjo du teisėjai - vienas išsprendė kreipimosi š Konstitucinį Teismą klausimą, o kitas bylą išnagrinėjo iš esmės, todėl šiurkščiai pažeistos CPK nuostatos ir sprendimas negalėtų likti galioti.

2. Senaties termino apeliantas nepraleido, nes pažeistas teises pradėjo ginti 2000 metų vasario 25 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Byla išnagrinėta 2008 m. rugpjūčio 18 d., o Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme apeliacine tvarka išnagrinėta 2009 m. birželio 18 d. Skundą į Vilniaus apygardos administracinį teismą apeliantas išsiuntė 2012-06-04. Taigi, nuo sužinojimo apie pažeistas teises dienos iki skundo padavimo dienos nebuvo praėję treji metai.

3. Tik Konstitucinis Teismas gali nustatyti - ar Darbo kodekso 298 str. (šiuo metu 301 str.) neprieštarauja Konstitucijai. Teismų praktika formuojama ydingai, nes bendrosios kompetencijos teismas išsprendžia įstatymo konstitucingumo klausimą, o tai draudžia Konstitucija ir Konstitucinio Teismo įstatymas.

Atsiliepimas

Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teisėja R. Petkuvienė visiškai nesprendė kreipimosi į Konstitucinį Teismą klausimo. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, šis klausimas buvo sprendžiamas tiek 2013 m. balandžio 22 d. 15.00 val. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, tiek ir priimant skundžiamą sprendimą. Šiuo atveju bylą nagrinėjusi teisėja neturėjo pagrindo manyti, kad Darbo kodekso 298 straipsnis (šiuo metu - 301 straipsnis) prieštarauja Konstitucijai, todėl pagrįstai ieškovo prašymą atmetė. Konstituciniame Teisme šiuo metu yra gautas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnio (2002 m. birželio 4 d. redakcija), Lietuvos Respublikos darbo kodekso 301 straipsnio (2012 m. birželio 26 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui (prašymo eilės Nr. 51). Atsakovas neprieštarautų, jeigu apeliacinės instancijos teismas sustabdytų šią bylą, kol Konstitucinis Teismas išnagrinėtų Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu, nes ieškinio senaties terminas reikalavimams už kiekvieną laikotarpio nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. balandžio 23 d. dieną pareikšti baigėsi atitinkamai nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 23 d. Ieškinys šioje byloje buvo pateiktas 2012 m. birželio 4 d., taigi, senaties terminas yra akivaizdžiai praleistas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nustatyta, kad ieškovas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2012-06-06, prašydamas prateisti jam priteisti 52000 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2003 m. sausio mėn. iki 2004 m. balandžio 23 d. Byloje reikšminga aplinkybe yra tai, kad ieškovas jau 2000-02-25 kartu su kitais ieškovais pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas įpareigoti atsakovą – Panevėžio apygardos teismą jam mokėti atlyginimą, nustatytą LR Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 689. Papildomu ieškininiu pareiškimu byloje ( administracinės bylos Nr.I-479-602/2008, t. I, b.l.139-143) buvo ieškovas prašė priteisti jam atlyginimo sumažinimu netektą darbo užmokestį laikotarpyje nuo 2000-01-01 iki 2001-09-01, t.y. 51 038,10 Lt. Galutinis sprendimas, kuris įsiteisėjo, šioje byloje buvo priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo ( tuo metu bylos Nr. buvo I-479-602/2008) 2008 m. rugsėjo 18 d., juo pareiškėjo R. J. V. skundas dėl 51029 Lt atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2000-01-01 - 2001-08-06 buvo atmestas kaip nepagrįstas ir kitoje dalyje pareiškėjo ir kitų pareiškėjų skundas atmestas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas, pateikdamas šioje byloje papildomą ieškininį pareiškimą 2001-09-18, neatsisakė savo reikalavimo, pateikto pradiniame, t.y. 2000-02-25 ieškinyje, kuriuo buvo prašoma įpareigoti atsakovą mokėti jam atlyginimą, nustatytą LR Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 689. 2008-08-18 teismo sprendimu ir LR Vyriausiojo administracinio teismo 2009-06-18 nutartimi, priimta šioje byloje, iš atsakovo Lietuvos valstybės priteista kitiems pareiškėjams ( išskyrus pareiškėjus L. T., A. J., R. J. V., E. Ž., I. K. ir A. Ž.) neišmokėtas atlyginimų skirtumas už laikotarpį nuo 2004-03-01 iki 2007-02-28, pareiškėjui J. T. - už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2003-02-12, pareiškėjui A. J. - už laikotarpį nuo 2003-01-01-iki 2003-08-04, kitoje dalyje pareiškėjų skundas atmestas kaip nepagrįstas. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjų reikalavimas įpareigoti atsakovą Panevėžio apygardos teismą mokėti jiems atlyginimą, nustatytą LR Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 689, buvo atmestas, tuo pripažinta, kad valstybei, kaip atsakovui, kurio atžvilgiu ieškinys patenkintas, nenustatoma pareiga į ateitį mokėti pareiškėjams atlyginimą, kuris buvo nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-06-24 nutarimu Nr. 666 bei 1997-06-30 nutarimu Nr. 689. Tai leidžia daryti išvadą, kad tuo buvo išspręstas ieškovo reikalavimas Lietuvos valstybei mokėti LR Vyriausybės nutarimais Nr. 666 ir Nr. 689 jam mokėtą atlyginimą ateityje, t.y. ir po laikotarpio, kuriuo pripažinta, jog buvo neišmokėta pagrįstai, t.y. po 2001-08-06, įvertinta, jog atsakovas neįpareigotinas mokėti didesnį atlyginimą, nei buvo išmokėta. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad jis savo teises pradėjo ginti nuo 2000-02-25, todėl nėra praleidęs ieškininės senaties termino. Tai, kad ieškovo reikalavimai, pradėti ginti nuo 2000-02-25, buvo išnagrinėti 2008-09-19 ir reikalavimai atmesti, reiškia, kad pakartotinai dėl tų pačių reikalavimų ieškovas kreiptis neturėjo pagrindo. Tai, kad apylinkės teismas padarė išvadą, jog šioje byloje ieškovas kreipiasi dėl reikalavimų, kurie nebuvo išnagrinėti ir ši teismo sprendimo motyvuojamoji dalis nėra skundžiama, nėra pagrindo naikinti teismo sprendimą ir bylą nutraukti.

2001-05-30 dekretu Nr. 1245 ieškovas perkeltas į Kauno apygardos administracinį teismą. 2007-04-23 ieškiniu kartu su kitais ieškovais jis kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl neišmokėto atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2004-04-23 iki 2007-04-23. Tai, kad jau tuo metu ieškovui buvo žinoma apie jo teisių pažeidimą, atsakovui nepagrįstai sumažinus atlyginimą ir laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2004-04-23 nepagrįstai mokėjus mažesnį atlyginimą, matyti iš ieškinyje, pateiktame 2007-04-23, nurodytų argumentų. Ieškovas nenurodė priežasčių, dėl kurių jis 2007-04-23 teikdamas ieškinį jis nereikalavo priteisti neišmokėtą atlyginimą ir už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2004-04-23, nenurodė, dėl kokių priežasčių nepatiekė papildomo ieškinio, kuomet 2008-09-18 teismo sprendime buvo nurodyta, jog Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-3/2008 padarė išvadą, kad nuo 2003 m. sausio mėn. valstybė privalėjo atkurti buvusią padėtį ir mokėti teisėjams atlyginimus, gautus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-06-24 nutarimą Nr. 666 bei 1997-06-30 nutarimą Nr. 689. Ieškovui, gavus šį teismo sprendimą, turėjo būti žinoma aplinkybė, jog valstybė turėjo mokėti anksčiau buvusio dydžio atlyginimus teisėjams nuo 2003 m. sausio mėn. Dėl kokių priežasčių ieškovas nepateikė ieškinio už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2004-04-23 po šio teismo sprendimo jo atžvilgiu priėmimo, ieškovas nenurodė, todėl darytina išvada, kad ieškovas praleido 3 metų ieškininės senaties terminą kreiptis dėl atlyginimo priteisimo, numatytą DK 27 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad ieškovas praleido ieškininės senaties terminą, taikė netinkamą materialinės teisės normą, šioje byloje DK 298 straipsnis netaikytinas, tačiau dėl šio pažeidimo byla nebuvo išspręsta neteisingai.

Darbo kodekso 298 straipsnyje (2002 m. birželio 4 d. redakcija) nustatytas terminas nėra ieškinio senaties terminas, kuris pagal šio kodekso 27 straipsnio 1 dalį apibrėžiamas kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Bendrasis Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas nustatytas šio kodekso 27 straipsnio 2 dalyje, jis taikytinas ir reikalavimams dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo.

Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą 2012-06-06, o terminas per kurį gali būti pareiškiamas reikalavimas priteisti darbo užmokesčio dalį, susidariusią per laikotarpį nuo 2003 m. sausio mėn. iki 2004 m. balandžio mėn., baigėsi 2007 m. balandžio mėn. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir esant atsakovės reikalavimui taikyti ieškinio senatį, nagrinėjamu atveju ir taikytinas ieškinio senaties terminas (DK 27 str. 2 d.). Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Tai reiškia, kad dėl laikotarpio, su kuriuo susijusiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis, kiti aspektai byloje nenagrinėjami.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo argumentais, kad pažeisti betarpiškumo ir nagrinėjimo nepertraukiamumo principai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teisėja Rasita Kurakienė 2013-02-07 teismo posėdžio metu (t. I, b. l. 103-105) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. V. ieškinį dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, - Kauno apygardos administracinis teismas, tačiau dėl minėtos teisėjos ilgalaikio nedarbingumo byla perduota nagrinėti teisėjai R. Petkuvienei, kuri 2013-03-22 nutartimi paskyrė byloje parengiamąjį teismo posėdį ir pradėjo bylą nagrinėti iš pradžių. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo nepertraukiamumo, betarpiškumo principai nebuvo pažeisti.

2014 m. gegužės 8 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija), Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnio (2002 m. birželio 4 d. redakcija), 301 straipsnio (2012 m. birželio 26 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo nutarė pripažinti, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnis (2002 m. birželio 4 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 64-2569) prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 1 daliai; bei pripažino, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 301 straipsnis (2012 m. birželio 26 d. redakcija; Žin., 2012, Nr. 80-4138) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 1 daliai. Padarius išvadą, kad ieškovo reikalavimai negali būti ginami dėl to, kad jis praleido ieškininės senaties terminą, šiuo Konstitucinio teismo nutarimu nustatyti Darbo kodekso normų prieštaravimai Konstitucijai, šioje byloje netaikytini.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginijus KairevičiusDanutė KutrienėVilija Mikuckienė