Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Nadežda Kiubienė, sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei J. B., dalyvaujant prokurorui V. K., nukentėjusiosioms S. S., I. S., kaltinamojo gynėjui advokatui Gintarui Griciui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje T. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1978-11-17, Mažeikiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK KPS tyrėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 229 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. T., būdamas valstybės tarnautoju, tai yra Mažeikių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tyrėju, vykdydamas jam pavestas funkcijas, netinkamai atliko tarnybos pareigas, o būtent: 2007 m. gegužės 6 d., laikotarpyje nuo 13.00 val. iki 16.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, dirbdamas Mažeikių rajono policijos komisariato operatyvinėje grupėje ir būdamas šio komisariato patalpose, esančiose adresu Gamyklos g. 36, Mažeikiai, savo darbo kabinete, vykdydamas jam pavestas funkcijas, pažeisdamas LR valstybės tarnybos įstatymo 3 str., numatančio valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principus, 2 d. 2 p. reikalavimus, numatančius valstybės tarnautojui prievolę vienodai tarnauti visiems gyventojams nepaisant jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų bei politinių pažiūrų, būti teisingam sprendžiant prašymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia; šio straipsnio 6 p. reikalavimus, numatančius valstybės tarnautojui prievolę būti objektyviu, priimant sprendimus vengti asmeniškumų; šio straipsnio 8 p. reikalavimus, numatančius valstybės tarnautojui prievolę deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškam, pagarbiam ir tvarkingam; šio įstatymo 15 str., numatančio Valstybės tarnautojų pareigas 1 p. reikalavimus, numatančius valstybės tarnautojui pareigą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; 3 p. reikalavimus, numatančius valstybės tarnautojui pareigą gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams; 4 p. reikalavimus, numatančius valstybės tarnautojui pareigą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis; 5 p. reikalavimus, numatančius valstybės tarnautojui pareigą laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba;

pažeisdamas Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 4 str. 2 d. numatytus policijos veiklos principų reikalavimus, numatančius, kad Policijos veikla grindžiama demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, veiklos viešumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos proporcingumo principais;

pažeisdamas Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6 p., numatantį policijos pareigūnui pareigą saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą, ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu policijos pareigūno vardo; 4.9 p., numatantį policijos pareigūnui pareigą būti teisingam, nešališkam, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs;

pažeisdamas savo pareigybės aprašymo, patvirtinto Mažeikių rajono policijos komisariato viršininko 2007-05-02 įsakymu Nr.73-V-42, 6 p., įpareigojantį savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymu, Lietuvos Respublikos baudžiamuoju ir Baudžiamojo proceso kodeksais, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir norminiais aktais; 9 p., įpareigojantį vykdyti nusikaltimų atskleidimą; 11 p., įpareigojantį tirti pareiškimus ir pranešimus apie nusikaltimus, atlikti BPK numatytus veiksmus, priimti procesinius sprendimus kompetencijos ribose, atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą kuo trumpiausiais terminais; 14 p., įpareigojantį organizuoti darbą taip, kad vykdant pavestas funkcijas būtų kuo mažiau biurokratizmo ir užtikrinamos asmenų teisės ir teisėti interesai; 15 p., įpareigojantį asmeniškai atsakyti už pareiškimų ir gautų pranešimų apie nusikaltimus savalaikį ištyrimą bei procesinių sprendimų priėmimą kuo trumpiausiais terminais;

pažeisdamas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso įstatymo 2 str. reikalavimus, numatančius, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika; 166 str. 1 d. 1 p. reikalavimus, numatančius, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką;

I. S. kreipusis dėl jos nepilnametės dukros S. S. išžaginimo, bei dalyvaujant pačiai S. S., jai pranešus ir paaiškinus apie jos atžvilgiu padaryto sunkaus tyčinio nusikaltimo- išžaginimo aplinkybes, tai yra nurodžius, kad ją prieš kelias dienas, savo namuose, Mažeikių mieste, išžagino jos tėvas S. S., I. S. teiraujantis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo galimumo ir poveikio priemonių taikymo S. S. atžvilgiu, pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso įstatymo 2 str., 166 str. 1 d. 1 p. reikalavimus ir savo pareigines funkcijas, privalėdamas pagal šį I. S. ir S. S. pranešimą apie nusikaltimą pradėti ikiteisminį tyrimą ir pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, nesiėmė šių veiksmų ir neatliko jam privalomos pareigos pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodamas tuo, kad po nusikaltimo padarymo yra praėję daug laiko ir nebėra jokių S. S. įkalčių ir nusikaltimo įrodymų, ko pasėkoje, S. S., nuo 2007 m. gegužės mėnesio iki 2008 m. rugsėjo 5 d., savo bute, adresu: Žemaitijos g. 39-16, Mažeikiai, nemažiau 24 kartų, grasindamas panaudoti fizinį smurtą- nužudyti, pasmaugti, prieš nepilnametės dukters S. S. valią, ją žagino. Be to, jis nuo 2007 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesių, iki 2008 m. rugsėjo 8 d., grasindamas fiziniu susidorojimu, vertė nepilnametę dukrą S. S. lytiškai santykiauti su kitais asmenimis už atlygį, tokiu būdu įtraukė nepilnametę S. S. į prostituciją ir pelnėsi iš jos prostitucijos, dėl ko 2009-10-09 Šiaulių apygardos teismo S. S. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 153 str., 149 str. 3 d., 307 str. 3 d. ir 308 str. 2 d. Tokiu būdu, T. T., nepradedamas ikiteisminio tyrimo pagal I. S. ir S. S. pranešimą apie sunkų tyčinį nusikaltimą, netinkamai atliko savo, kaip ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno, pareigas, ir tokiais savo tyčiniais veiksmais, žeminančiais policijos pareigūno vardą, menkinančiais policijos autoritetą ir įvaizdį visuomenėje, padarė didelę žalą Lietuvos Respublikos valstybės interesams, kadangi šiais tyčiniais veiksmais sumenkino Lietuvos Respublikos policijos institucijos autoritetą, bei padare didelę žalą S. S. ir I. S., kadangi S. S., dėl jos atžvilgiu padarytų nusikaltimų, buvo padaryta didelė moralinė ir fizinė žala.

Kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2007 metų gegužės mėnesį jam dirbant Mažeikių rajono PK operatyvinėje grupėje, gavo budėtojo nurodymą pabendrauti su atvykusia į komisariatą moterimi. Koridoriuje laukė moteris su mergina ir su jomis buvo dar vyriškis. Jis kalbėjo iš pradžių su I. S., kuri pranešė, jog jos sutuoktinis priekabiavo prie jų dukters ir ją išžagino. Sakė, jog apie tai sužinojo iš dukters. Su dukra jis taip pat bendravo, ši patvirtino, kad tėvas ją žagino. Jam bekalbant su I. S., į kabinetą buvo užėjusi ir operatyvinės grupės vyresnioji J. B., kuri taip pat bendravo su nukentėjusiosiomis. Jie sakė I. S., jog už tokius veiksmus numatyta griežta baudžiamoji atsakomybę ir reikia rašyti pareiškimą, kad būtų įvykis tiriamas. I. S. tada buvo išsakiusi abejones dukros nuoširdumu ir sakė, kad gal reikalinga išsiaiškinti ar iš tikrųjų viskas buvo būtent taip, kaip pasakoja dukra. Pareiškimo I. S. tada nerašė ir jis, išgirdęs jos abejones, taip pat pareiškimo nesurašė bei niekaip kitaip į išgirstą pranešimą nereagavo, t. y. nesurašė tarnybinio pranešimo, neinicijavo tyrimą dėl merginos išžaginimo. Pripažįsta, kad savo tokiais veiksmais pažeidė LR Policijos veiklos įstatymo, Policijos pareigūnų etikos kodekso reikalavimus bei savo pareigybės nuostatus ir labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Teismas bylos įrodymus tirė Lietuvos Respublikos BPK 273, 291 str. nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be T. T. prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų paaiškinimais, asmens parodymo atpažinti protokolais, Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtos baudžiamosios bylos dėl S. S. išžaginimo dokumentais, kita bylos medžiaga.

Nukentėjusioji S. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2007 m. gegužės mėnesį, kelios dienos iki Motinos dienos, ją savo namuose išžagino tėvas S. S.. Apie tai ji telefonu pasakė mamos broliui R. R., kuris apie tai pasakė kitam mamos broliui V. R.. Pastarasis apie tai pasakė jos mamai. Per Motinos dieną, sekmadienį, po pietų ji kartu su mama ir jos broliais R. R. ir V. R. nuvyko į Mažeikių rajono policijos komisariatą pranešti apie tėvo padarytą nusikaltimą. Komisariato budėtojas juos nukreipė pas pareigūną T. T.. Jo kabinete iš pradžių su juo kalbėjo tik mama, po to atėjo kita pareigūnė ir ją tada taip pat pakvietė į kabinetą. Jos klausinėjo apie išžaginimą, kur yra jos drabužiai, kas tai matė. Ji pareigūnams viską papasakojo. Tuomet pareigūnai pasakė, kad ji kreipėsi per vėlai ir jie nieko nebegali padaryti. Po to ji iš kabineto išėjo, netrukus išėjo ir mama. Į kabinetą kažkuriuo metu buvo užėjęs ir mamos brolis V. R.. Po to visi išvažiavo į namus. Iš pareigūnų kalbos suprato, kad jie nieko padaryti negali. Vėliau ją tėvas toliau eilę kartų žagino, be to, pardavinėjo kitiems vyrams (t. l, b. l. 9-10).

Nukentėjusioji I. S. patvirtino, kad policijos komisariate T. T. ji papasakojo ką jai buvo pasakojusi dukra, kad ją išžagino tėvas. Vėliau į kabinetą atėjusi pareigūnė pasakė, kad nėra įrodymų, reikėjo kreiptis iškarto po išžaginimo, nereikėjo praustis, tvarkytis. Po to toliau bendravo su T. T., kartu buvo ir dukra. Jis jos klausinėjo apie išžaginimą, jam ji pasakojo visas aplinkybes. Į kabinetą taip pat buvo užėjęs brolis V. R., visi klausė T. T. ką galima padaryti jei jie pavėlavo kreipdamiesi. T. T. sakė, kad ji pati spręstų ar rašyti pareiškimą, geriausiu atveju jie gali tik sulaikyti S. S. dviems paroms, o po to jiems su juo teks toliau gyventi. Vėliau S. S. dukrą dar žagino, pardavinėjo kitiems vyrams (t. l, b. l. 19-20).

Liudytojas V. R. parodė analogiškai kaip ir S. S. bei I. S.. Jis patvirtino, kad kai jo sesuo I. S. išėjusi iš policijos pareigūno kabineto pasakė, kad jie kreipėsi per vėlai ir nebėra jokių įrodymų. Jis užėjo į to pareigūno kabinetą ir klausė jame buvusios moters kodėl nieko nebegalima padaryti. Ji paaiškino, kad geriausiu atveju jie gali sulaikyti S. S. 48 valandoms, prokuratūra dėl jo suėmimo nesikreips, nėra įrodymų. Jei policija būtų tada pradėjusi tyrimą, S. S. nebebūtų S. S. dar išnaudoję. Savo parodymus V. R. patvirtincTir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 1, b. l. 27-28, 31-32).

Liudytoja R. B. parodė, kad 2007-05-06 ji buvo atsakinga už Mažeikių rajono PK paros tarnybos organizavimą. Apie tai, kad tą dieną į komisariatą kreipėsi I. S. ir S. S. jos niekas neinformavo. Tuo atveju, jei į komisariato budėtoją kreipėsi pareiškėjai ir pranešė apie nepilnametės išžaginimą, budėtojas apie tai turėjo informuoti T. T., kuris turėjo bendrauti su pareiškėjais ir priimti iš jų pareiškimą. Pagal komisariato praktiką, budėtojas priimti pareiškimo neturėjo. Jei T. T. buvo žinomos aplinkybės apie nepilnametės išžaginimą, tai yra, jam apie tai pranešė pareiškėjai, šiuo atveju jis arba turėjo surašyti pareiškimą, o jei pavyzdžiui besikreipę asmenys nesutiko jo rašyti, pats surašyti tarnybinį pranešimą apie jam tapusias žinomas tokio nusikaltimo aplinkybes ir tokiu būdu pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 33-34).

2010-08-24 Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėti iš Šiaulių apygardos teismo nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr.1-71-332-09 dėl S. S. išžaginimo, jos tvirkinimo, įtraukimo į prostituciją, gauti dokumentai : S. S. 2008-09-10 rašytas pareiškimas Mažeikių rajono policijos komisariatui dėl jos atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų, S. S. apklausos protokolas, I. S. apklausos protokolas, kitų liudytojų apklausos protokolai, teismo posėdžių protokolai, 2009-10-09 Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, kuriuo S. S. pripažintas kaltu dėl S. S. atžvilgiu padarytų nusikaltimų, ir kiti šiam tyrimui reikšmingi dokumentai, patvirtinantys šioje byloje tiriamos nusikalstamos veikos faktus (t. l, b. l. 38-72).

Iš 2007 m. gegužės mėn. Mažeikių rajono policijos komisariato operatyvinės grupės darbo grafiko Nr.21 matyti, kad 2007-05-06 kaip operatyvinis darbuotojas komisariate budėjo T. T., už ikiteisminį tyrimą buvo atsakinga J. E. (t. 1, b. l. 74-75).

Iš 2010-10-22 Telšių apskrities Mažeikių rajono PK rašto Nr.86-73-S-19658 matyti, kad T. T. nuo 2006-05-15 paskirtas į komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo pareigas. Rašte ir prie jo pridėtose T. T. pareigybės aprašyme, patvirtintame 2007-05-02 įsakymu Nr.73-V-42 IV dalies 11 p. nurodyta, kad šias pareigas užimantis pareigūnas privalo tirti pareiškimus ir pranešimus apie nusikaltimus, atlikti BPK numatytus veiksmus, priimti procesinius sprendimus kompetencijos ribose; atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą kuo trumpiausiais terminais" (t. 1, b. l. 102-105).

Pagal BK 229 straipsnį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Atsakomybė už tarnybos pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusiu padarinių (didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui) yra priežastinis ryšys. Vadinasi, byloje turi būti nustatyta, kad neatlikimas ar netinkamas tarnybos pareigų atlikimas objektyviai, dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimą. Nenustačius tokio priežastinio ryšio, nėra pagrindo taikyti BK 229 straipsnį.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti besąlyginę išvadą, kad T. T. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 229 str., nes jis būdamas Mažeikių rajono PK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tyrėju, vykdydamas jam pavestas funkcijas, nesurašęs pareiškimo, tarnybinio pranešimo ir taip neinicijavęs tyrimą dėl nepilnametės S. S. išžaginimo, netinkamai atliko savo, Mažeikių rajono policijos komisariato nusikaltimų tyrimo tyrėjo, pareigas, dėl ko buvo padaryta didelė žala nukentėjusiosioms S. S. ir I. S. bei sumenkintas Lietuvos Respublikos policijos institucijos autoritetas. Teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus ir įvertinęs jų visetą, nustatė, kad didelė fizinė ir moralinė žala be abejo buvo padaryta S. S. tėvui S. S. ją išnaudojant seksualiai laikotarpyje nuo 2007 m. gegužės mėnesio iki 2008 rugsėjo 08 d., bet policijos pareigūnui T. T. dar 2007 m. gegužės mėnesį gavus informaciją apie galimai naudojama tokią seksualinę prievartą ir tinkamai į šią informaciją sureagavus, buvo tikimybė išvengti tokių pasekmių. T. T. galėdamas ir turėdamas pareigą, gavęs informaciją apie daromą sunkų nusikaltimą, pradėti tirti tokį pranešimą apie nusikaltimą, imtis visų įstatymų nustatytų priemonių, kad kuo greičiau būtų atskleista nusikalstama veika, nesiėmė priemonių organizuoti nusikaltimo tyrimą. Nesiėmus minėtų priemonių, nebuvo užkirstas kelias daryti dar ilgą laiką analogiškus sunkius nusikaltimus.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis T. T. pateikė prašymą perduoti jį laiduotojo A. M. atsakomybėn be užstato.

Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

Prašymą kaltinamąjį T. T. perduoti pagal laidavimą be užstato jo atsakomybėn pareiškė Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. M.. Jis nurodė, kad dirba kartu su kaltinamuoju, juo pasitiki. Kaltinamasis charakterizuojamas kaip stropus, pareigingas darbuotojas, neturi drausminių nuobaudų. Jis kaip laiduotojas, turės galimybę daryti teigiamą įtaką T. T., kuris klauso jo patarimų, imsis priemonių, kad T. T. daugiau nepadarytų jokių pažeidimų.

Vertindamas laiduotojo A. M. asmenines savybes, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad šis dirba Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos vyresniuoju tyrėju. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato viršininko A. J. charakterizuojamas kaip profesionalus pareigūnas, turintis didelį darbo policijoje stažą, daug dėmesio skiriantis savo kvalifikacijos kėlimui, pasirengęs padėti kolegoms, gerbiamas bendradarbių. A. M. praeityje neteistas, už administracinius teisės pažeidimus nebaustas. Iš jo parodymų teismui matyti, kad jis pasirengęs padėti kolegai T. T.. Be to, A. M. yra nurodęs, kad yra T. T. šeimos senas bičiulis, nesant skyriaus, kuriame dirba ir kaltinamasis, viršininko, vykdo jo funkcijas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. M. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esantis autoritetu kaltinamajam ir turis galimybę jam daryti teigiamą įtaką. Taigi, teismo nuomone, A. M. yra teigiamai charakterizuojamas asmuo, kuris iš esmės atitinka laiduotojui būtinus kriterijus.

Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, šia nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta, administracine tvarka nebaustas, dirba. Charakterizuojamas teigiamai (t.1, b. l. 115), kriminalinėje policijoje dirba daugiau nuo 2003 metų ir šiuo metu dirba Telšių apskrities Mažeikių rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju, yra pareigingas, nuoširdus ir sumanus. Šios aplinkybės iš esmės rodo, kad jis nėra asocialus asmuo, linkęs nusikalsti, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujus teisės pažeidimus. Teisminio nagrinėjimo metu T. T. nurodė, kad neprisimena detaliai viso pokalbio su nukentėjusiosiomis, tačiau pripažino visas esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, davė apie jas teisingus parodymus, negatyviai vertino savo veiksmus ir paaiškino teismui, kad dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Teismas laiko, kad kaltinamasis T. T. visiškai prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad kaltinamojo T. T. išdėstyti argumentai dėl galimybės atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikytini pakankamai pagrįstais, todėl prašymas tenkintinas. Atsižvelgiant į laiduotojo ir kaltinamojo asmenines savybes, laidavimas skirtinas be užstato vienerių metų terminui. Baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.). Vertinant aukščiau paminėtas aplinkybes bei atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad iš nusikalstamos veikos turtinės naudos neturėjo, baudžiamojo poveikio priemonė jam neskirtina (BK 67 str.).

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Kardomoji priemonė kaltinamajam nebuvo paskirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d., 273, 291, 297, 298 , 301-308 straipsniais teismas,-

nusprendė:

T. T. nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnyje, atleisti pagal laidavimą be užstato (Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnis), laiduotoju paskiriant A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį( duomenys neskelbtini), ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti T. T., kad tais atvejais jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui A. M., kad vadovaujantis BK 40 str. 6 d. laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Mažeikių rajono apylinkės teismą.