- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-01
- Bylos Nr.
- e2YT-4806-862/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00668-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Pareiškėjas
- I. N.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. M. po jos vyro V. M. priėmė pastarojo palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Nurodo, kad K. M. ir V. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, vaikų neturėjo. Sutuoktiniai santuokos metu 1992-03-06 įgijo butą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas tik vieno sutuoktinio - K. M. vardu. Paaiškino, kad palikėja K. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno iki pat savo mirties ((duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėjos K. M. vyras V. M.. Po vyro mirties palikėja liko gyventi bute, toliau mokėjo mokesčius už butui teikiamas komunalines paslaugas, prižiūrėjo butą ir rūpinosi jo išlaikymu, savo vardu sudarinėdavo sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais. Paaiškino, kad apie tai, jog po vyro mirties reikėjo kreiptis į notarą dėl santuokos metu įgyto ½ dalies buto paveldėjimo, palikėja, neturėdama teisinio išsilavinimo, tiesiog nežinojo ir į notarą nesikreipė. Nepaisant to, kad palikėja nesikreipė į notarą, tačiau palikėja bute gyveno ir rūpinosi juo nepertraukiamai daugiau nei 24 metus, įskaitant ir 3 mėnesių laikotarpį po vyro V. M. mirties. Pareiškėja nurodė, kad palikėja (duomenys neskelbtini) mirė. Dėl jos palikimo priėmimo pareiškimą notarui pateikė pareiškėja, kuri yra palikėjos įpėdinė pagal testamentą. Pareiškėjos turimais duomenimis kitų įpėdinių nei palikėja, nei jos vyras neturi ir neturėjo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, jog nėra gavęs pranešimo apie galimą V. M. palikimo perėjimą valstybei. Nurodo, jei pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad K. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Atsižvelgiant į tai, dėl palikimo priėmimo po palikėjos K. M. sutuoktinio V. M. mirties ((duomenys neskelbtini)) taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964-07-07 Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinis kodeksas (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau – 1964 m. galiojęs CK) teisės normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. galiojusio CK 587 straipsnyje nustatyta, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo.
Byloje esantis K. M. ir V. M. sutuoktuvių liudijimas Nr. 355078, VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro 2023-11-22 pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-10330 (apie K. M.), mirties liudijimas Nr. 039306, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023-04-18 išrašas, patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad palikėjos K. M. sutuoktinis V. M. mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje, kuri sudaryta nuo (duomenys neskelbtini) su palikėja K. M., mirusia (duomenys neskelbtini). Santuokos metu palikėja K. M. su sutuoktiniu V. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise (1969 m. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – Santuokos ir šeimos kodeksas) 21 straipsnis) 1992-03-06 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio 2012-01-24 testamento, matyti, kad palikėja K. M. visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko pareiškėjai. Byloje esantis 2023-05-03 liudijimas patvirtina, kad pareiškėja 2023-02-18 priėmė palikėjos K. M. palikimą. Iš byloje esančio 2023-12-22 dokumento matyti, kad notaras R. T. nurodė, jog po V. M. mirties ((duomenys neskelbtini)) paveldėjimo byla nėra pradėta, dėl palikimo priėmimo į Vilniaus m. 26-ąjį notarų biurą niekas nesikreipė. Byloje esantys mokėjimo nurodymai už 2020 - 2023 metų laikotarpį patvirtina, kad palikėja K. M. mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, teiktas butui, esančiam, (duomenys neskelbtini), ir tai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog palikėja K. M. po sutuoktinio V. M. mirties ((duomenys neskelbtini)) liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rūpinosi turtu kaip savu - faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Nagrinėjamojoje byloje palikimą sudarė 1/2 dalis dviejų kambarių buto. Būtina vertinti, kaip gali pasireikšti nekilnojamojo turto faktiškas valdymas. Tais atvejais, kai palikimą sudaro butas ar gyvenamasis namas, faktišką jo valdymą gali reikšti apsigyvenimas jame po palikėjo mirties ar tolesnis gyvenimas tame bute (name), jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat šio turto priežiūra, prievolių susijusių su šiuo turtu vykdymas ir pan., atlikti per įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti (CK 5.51 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).
Aukščiau išdėstyta sudaro pagrindą išvadai, kad palikėja K. M. iš karto po sutuoktinio V. M. mirties liko gyventi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame bute, konkliudentiniais veiksmais išreiškė valią tapti mirusio sutuoktinio turto savininke ir po jo mirties likusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)), priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.