Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

trečiojo asmens V. S. atstovui advokatui Ričardui Noreikai, trečiojo asmens V. S. atstovei S. S.,

nedalyvaujant tretiesiems asmenims A. P., V. S., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovams A. M., R. M., tretiesiems asmenims V. S., A. P., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl statinio pripažinimo savavališka statyba ir įpareigojimo jį nugriauti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. M. ir R. M., prašydamas pripažinti atsakovų A. M. ir R. M. pastatytą statinį, esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savavališka statyba, įpareigoti atsakovus savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą statinį, esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas yra vienas iš bendraturčių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad šio bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo savininkai taip pat dar yra A. P., V. S. ir Lietuvos Respublika, kuriai priklauso 859/4648 (patikėjimo teise žemės sklypas perduotas Nacionalinei žemės tarnybai, kuri išnuomojo žemės sklypą iki 2069-03-14 atsakovams A. M. ir R. M.. Nurodo, kad atsakovai A. M. ir R. M., būdami dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkai, be raštiško kitų žemės sklypo bendraturčių sutikimo, pradėjo savavališką nesudėtingo statinio statybą. Nurodo, kad 2015-10-22 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrius pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog sklype adresu (duomenys neskelbtini), naujų statinių statybai nėra išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Teigia, kad ieškovas gavęs tokį atsakymą pakartotinai kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių su prašymu įpareigoti atsakovus nugriauti savavališkai pastatytą statinį, esantį žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir skirti nuobaudą už savavališką naujo nesudėtingo statinio statybą pagal LR ATPK 159 straipsnio 1 dalį, tačiau 2016-01-20 atsakymu ši institucija atsisakė tenkinti skundą dėl to, kad skundas buvo paduotas mažareikšmių teisės pažeidimų pagrindu. Nurodo, kad atsakovų veiksmai be jokio bendraturčių sutikimo pradedant statyti statinį, ignoruojant visus prašymus ir pastabas, pažeidžia bendraturčių teisę valdyti, naudoti ir disponuoti visų bendraturčių bendra daline nuosavybės teise valdomą savavališkai užstatytą žemės sklypo dalį ir jų interesus, kadangi statinys yra tokioje vietoje, kurioje bet koks statinys pablogintų name gyvenančių asmenų sąlygas ir bendraturčių sklypo vertę, užstodamas vietovaizdį, sudarymas nepatogumus parkuojant automobilius ir tuo labiau manevruojant su didesnių gabaritų sunkiasvoriais automobiliais ar siekiant pravažiuoti prie kitos sklypo dalies. Pastatytas statinys yra šalia elektros oro linijos ir stulpo, todėl labai tikėtina, kad patenka į apsaugos zoną, kurioje statybos yra leidžiamos tik išimtiniais atvejais.

Ieškovas E. P. paaiškino, kad atsakovai pradėjo statybą be jo sutikimo bendro naudojimo žemėje. Atsakovui jis siūlė susitarti dėl žemės sklypo dalių pasidalinimo, tačiau atsakovas su ieškovo siūlymais nesutiko bei juos ignoravo. Palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašo ieškinį tenkinti.

Ieškovo atstovas Petras Macenis teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo atveju rašytiniai sutikimai iš bendrasavininkių dėl statybos gauti nebuvo. Atsakovai pripažino, kad sutikimų negavo nei iš ieškovo, nei iš trečiųjų asmenų. Atsakovai pažeidė įstatymą. Namų valdos žemės sklypo plane nurodytas bendro naudojimo žemės plotas, kuriame atsakovai pastatė statinį, todėl turi būti visų bendrasavininkų sutikimas. Net tuo metu, kai 1993 m. vyko privatizavimas, įstatymas numatė, kad statant statinį reikia visų bendraturčių sutikimo. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti atstovavimo išlaidas.

Atsakovas R. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Teigia, kad ieškovas, naudodamasis dominuojančia padėtimi, nekliudomai naudojasi pravažiavimui atsakovo nuomojamu žemės sklypu, nors tokią galimybę turi iš priešingos (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Todėl, galimai pareikšto ieškinio forma ieškovas atsakovų sąskaita siekia įsirengti servitutinį kelią bendrai naudojamo kiemo ribose. Nurodo, kad bendrai naudojamo kiemo bendraturčiai nėra atsakovai, nes jiems patikėjimo teise valstybinė žemė nuomojama 2014-03-14 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 13SŽN- (14.13.55.) - 53 pagrindu ir išskirtinai jos ribose yra vykdoma nesudėtingo statinio statyba. Nurodo, kad iš pateikiamų ieškinio priedų nėra matyti, kad savavališkos statybos aktas atsakovams kada nors būtų surašytas, atitinkamai, nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti ieškovo ir kitų nurodyto žemės sklypo bendraturčių teisių pažeidimą. Mano, kad pareikštas ieškinys yra nepagrįstas.

Atsakovas R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad statomas statinys yra nesudėtingos konstrukcijos, tačiau dėl statomo statinio su bendrasavininkiais sutarti nepavyko. Statinį - garažą, pastatė buvusioje mokyklos sandėliuko vietoje, plane pažymėtoje D sklypo dalyje, kuri yra nepadalinta, bendrai naudojama visų savininkų. Prašo ieškinį atmesti.

Atsakovė A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2013 m. iš Klaipėdos miesto savivaldybės nusipirko (duomenys neskelbtini) ir pertvarkė į gyvenamąsias patalpas. Teritorijoje buvo sandėliukas, kuris priklausė mokyklai. Kadangi savo patalpas šildo granulėmis, o jas reikia sandėliuoti, todėl bendro naudojimo žemės sklypo dalyje pastatė garažą. Žemės sklypas atsakovams yra išnuomotas valstybės. Į bendrasavininkius kreipėsi dėl sutikimo davimo statiniui statyti, tačiau jie nesutiko duoti rašytinį sutikimą. Prašo ieškinį atmesti.

Atsakovo R. M. atstovas advokatas Vidmantas Žylė teismo posėdžio metu nurodė, kad bendrasavininkiai yra E. P., A. P., Lietuvos Respublika ir V. S.. Teigia, kad reikalavimo teisė turėjo būti adresuota valstybei, kurią atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba. Žemės sklypo ribos nėra nubrėžtos, todėl teigti, kad atsakovų pastatytas statinys yra bendro naudojimo sklypo dalyje, negalima. Anksčiau toje vietoje stovėjo ūkinis pastatas, kuris buvo nugriautas visų bendrasavininkų. Žemė atsakovams išnuomota pagal sutartį, atsakovai turi teisę joje statyti statinius. Esant valstybinei nuomos sutarčiai, mano, kad leidimo statybai nereikia. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo A. P., 2016-10-28 vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo iniciatyva bylos šalys norėjo pasidalinti sklypą, buvo teikiami eskizai, tačiau nuomonės dėl jų išsiskyrė. Teigia, kad dėl sutikimo davimo buvo vykęs susirašinėjimas su atsakovu, tačiau nepavykus rasti kompromiso nebuvo sutarta. Atsakovai bendro naudojimo žemės sklypo dalyje pastatė garažą, kuris trukdo įvažiavimui.

Trečiasis asmuo V. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašo statinį pripažinti savavališka statyba ir įpareigoti jį nugriauti. Teigia, kad atsakovai, būdami žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkai, pradėjo savavališką nesudėtingo statinio statybą, nekreipdami dėmesio į bendraturčių nuomonę, jų prašymus, pastabas. Nurodo, kad pagal faktines aplinkybes atsakovai savavališkai užvaldė gerąją dalį kiemo, t.y. pastatė statinį, ten kur sausa žemės sklypo dalis, nes kitoje kiemo dalyje šlapia, patvinsta, kaupiasi vanduo, ko pasėkoje žemės sklypo dalis nėra tinkama naudoti. Kadangi statinys stovi beveik kiemo viduryje, tai ne tik sugadino kiemo vaizdą bei sumenkino vertę, taip pat itin pablogino bendraturčių naudojimąsi ne tik savavališkai užvaldyta kiemo dalimi, bet ir kita, laisva kiemo dalimi: trukdo praėjimui, pravažiavimui prie kito sklypo dalies, o tai pablogina asmenų, kuriems priklauso sklypas, gyvenimo sąlygas. Be to, atsakovai toje vietoje, kur pradėjo nesudėtingo statinio statyba, nepasitarę išnaikino visą natūralią augmeniją: išrovė ten buvusius želdinius, krūmus bei augalus. Teigia, kad atsakovai linkę į savavališkus veiksmus bendro naudojimo žemėje, visiškai nesitaria su kaimynais, viską sprendžia vienvaldiškai.

Teismo posėdžio metu V. S. atstovė S. S. paaiškino, kad ieškovas prašė pasirašyti dokumentus dėl statinio, tačiau įvertinusi visas aplinkybes jų pasirašyti nesutiko. Atsakovai pastatė garažą bendro naudojimo sklypo dalyje, anksčiau toje vietoje stovėjo malkinė.

Trečiojo asmens V. S. atstovas advokatas Ričardas Noreika teismo posėdžio metu nurodė, kad statant pastatą bendrasavininkų nuosavybėje reikalingas bendrasavininkių sutikimas. Tokio sutikimo bendrasavininkiai nedavė. Atsakovo atstovo argumentai, jog atsakovai yra nuomininkai, todėl jų statyba nėra savavališka, yra teisiškai nepagrįsti. Tai, jog anksčiau stovėjo seni statiniai, atsakovai išsinuomojo sklypą ne aiškių ribų ir pan., yra istorinė medžiaga, kuri neturi reikšmės teismo sprendimui. Atsakovai, statydami statinį, turėjo gauti bendrasavininkų sutikimą. Dėl ieškinio reikalavimų palieka spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 2015-12-07 buvo gautas ieškovo skundas, kuriame buvo nurodyta, jog atsakovai, būdami dalies žemes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)., nuomininkai, be raštiško kitų žemės sklypo bendraturčių pradėjo savavališką nesudėtingo statinio statybą. Skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausioji specialistė V. M., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - Priežiūros įstatymas) 11 straipsniu, atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Statybos patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad žemės sklype (kadastrinis Nr. 2101/0030:27), kuris nepatenka į kultūros paveldo objekto teritoriją ir nėra kultūros paveldo vietovėje, adresu (duomenys neskelbtini), yra pradėti I grupės nesudėtingos kategorijos statinio statybos darbai, kuriems vykdyti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.1. punktu, privaloma turėti tik žemės sklypo savininko, bendrasavininko rašytinį sutikimą, kuris laikomas statinio statybą leidžiančiu dokumentu. Dėl ieškinio reikalavimų prašo spręsti teismo nuožiūra.

Trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodė, kad prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškinio reikalavimai pagrįsti. Teigia, kad atsakovai kitų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčių sutikimų statyti žemės sklype neturi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 33 punkto nuostatomis, atsakovai privalo turėti žemės sklypo savininkų sutikimus (bendraturčių rašytiniai sutikimai prilygsta statybą leidžiančiam dokumentui), neturint savininkų sutikimų, statyba žemės sklype laikytina savavališka.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodė, kad prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso E. P. (1891/9296 žemės sklypo dalis), A. P. (1891/9296 sklypo dalis), Lietuvos Respublikai (859/4648 sklypo dalis) ir V. S. (1898/4648 sklypo dalis) (tomas I, b.l. 7-8). 2014-03-14 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu atsakovams išnuomota Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantis 0,4648 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis 55 metų terminui (tomas I, b.l. 58-59).

2013-02-22 privatizavimo objekto pirkimo ir pardavimo sutartimi atsakovai A. M. ir R. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo negyvenamąją patalpą - mokyklą, esančią (duomenys neskelbtini) (tomas II, b.l. 40-42). Remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai yra atsakovai A. M. ir R. M. (tomas I, b.l. 9, tomas 2, 34-35 b.l.). Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2013-11-15 rašytiniu pritarimu statinio projektui Nr. RPP-31-131115-00332 pritarė statinio projektui – mokyklos, (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto, keičiant paskirtį iš mokslo į gyvenamąją (tomas II, b.l. 36-37).

Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, jog sklype atlikti betonavimo darbai ir surinktas karkasas garažo-sandėliuko statybai (tomas I, b.l 10, tomas II b.l. 21-31).

Iš byloje pateikto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plano matyti, kad sklypo dalis, plane pažymėta „D“ yra bendro naudojimo (tomas 1, 6 b.l., tomas 2, 20 b.l.).

Iš ieškovo, atsakovų, trečiųjų asmenų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovų pastatytas statinys yra žemės sklypo, dalyje, plane pažymėta „D“.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos urbanistinės plėtros departamento statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrius 2015-10-22 rašte ieškovui Nr. (21.21)–SL2-136) dėl informacijos pateikimo nurodė, kad sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statybos leidimas nėra išduotas. Nurodoma, kad šiame sklype vykdoma pirmos grupės nesudėtingų inžinierinių statinių statyba, kuriai statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, tačiau privaloma turėti rašytinius sutikimus (sutarimus) žemės sklypo bendraturčių - kai žemės sklypas priklauso keliems bendraturčiams bei reikalingi sutikimai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų – kai statinį numatoma statyti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (tomas I, b.l. 11).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2016-01-20 rašte ieškovui Nr. 20-922 (16.2) dėl statybos darbų (duomenys neskelbtini), nurodė, kad šiame sklype yra pradėti I grupės nesudėtingos kategorijos statinio statybos darbai ne kultūros paveldo objekto teritorijoje ir ne kultūros paveldo vietovėje. Nesudėtingo statinio statyba minėtame sklype neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams (tomas I, b.l. 12-13).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2016-02-29 rašte ieškovui Nr. 13SS-1-(14.13.45) dėl užimtos žemės nurodė, kad su atsakovais 2014-03-14 buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, kuria buvo išnuomota žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalis, sudaranti 0,0859 ha. Nurodoma, kad nuomos sutartyje yra numatyta galimybė statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentu nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimui (tomas I, b.l. 14).

Atsakovas R. M. kreipėsi į S. S. bei A. P. dėl garažo statybos (tomas II, b.l. 14, 17). Byloje taip pat pateiktas (duomenys neskelbtini), sutikimas garažo statybai, kuris S. S. yra nepasirašytas (tomas II, b.l. 15).

Ieškovas teigia, kad atsakovai, neturėdami rašytinių bendraturčių sutikimo, savavališkai pasistatytė garažą – sandėlį.

Savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (Statybos įstatymo 2 str. 46 d.).

Ieškovas nurodė, kad kitų bendrasavininkų rašytiniai sutikimai statyti atsakovams garažą-sandėlį gauti nebuvo. Trečiasis asmuo A. P., 2016-10-28 vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad vyko tik elektroninis susirašinėjimas su ieškovu, tačiau nepavykus rasti kompromiso dėl garažo statymo susitarimas nebuvo priimtas. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens V. S. atstovė S. S. nurodė, kad sutikimas atsakovams statyti garažą-sandėlį nebuvo duotas, ji jo nepasirašė. Byloje nėra įrodymų, jog ir kiti turto – žemės sklypo, bendrasavininkiai, t.y. E. P., A. P., būtų davę atsakovams rašytinius sutikimus statyti garažą-pastatą. Atsakovai pripažįsta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų – ieškovo E. P., trečiųjų asmenų V. S., A. P., rašytinių sutikimų statyti statinį neturi. Ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Nors 2014-03-14 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties 4 punkte atsakovams suteikta teisė jiems valstybės išnuomotame sklype statyti statinius, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentu nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui (tomas 1, 58 b.l.), tačiau tai nepaneigia atsakovų, kaip statytojų, pareigos iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826, 33 punkto nuostatomis atsakovai, prieš pradedant statyti statinį, privalėjo turėti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), visų bendrasavininkių rašytinius sutikimus. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindinis reikalavimas bendrosios nuosavybės teisei įgyvendinti – bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių sutarimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis, užtikrinant stabilų ir ekonomišką bendro daikto valdymą, naudojimą, disponavimą. Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtinta imperatyvaus pobūdžio teisės norma statytojui, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus), jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad atsakovų pastatytas statinys yra bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, plane pažymėtu „D“, kuria turi teisę naudotis ieškovas, atsakovai, tretieji asmenys V. S., A. P.. Taigi kitų žemės sklypo bendraturčių rašytiniai sutikimai dėl statinio statybos yra būtini, o jų nesant statyba laikytina savavališka ir neteisėta.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir atsakovų pastatytas statinys, esantis žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pripažintinas savavališka statyba. Atsižvelgiant į tai, atsakovai įpareigotini savo lėšomis nugriauti pastatytą statinį, esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir sutvarkyti statybvietę (Statybos įstatymo 32 straipsnis, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 2 punktas, 11 dalis).

Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Nustatyta, kad ieškovas iš viso patyrė 1261,50 Eur bylinėjimosi išlaidas - 61,50 Eur žyminio mokesčio ir 1200,00 Eur išlaidas už advokato pagalbą (tomas I, b.l. 15, 162-164), kurios yra priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui. Trečiasis asmuo V. S. už advokato pagalbą patyrė 700,00 Eur išlaidas (tomas II, b.l. 98-101), kurios yra priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis trečiajam asmeniui V. S..

Valstybės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos teismo patirtos 8,71 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92, 93 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti atsakovų A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pastatytą statinį (garažą-sandėlį), esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savavališka statyba.

Įpareigoti atsakovus A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą statinį (garažą-sandėlį), esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), per 2 (du) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir sutvarkyti statybvietę.

Priteisti iš atsakovų A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po 630,75 Eur (šeši šimtai trisdešimt eurų 75 centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovo E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovų A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po 350,00 Eur (trys šimtai penkiasdešimt eurų 00 centų) bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovų A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po 4,36 Eur (keturi eurai 36 centai) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas į valstybės biudžetą, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.