Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimaviciaus, Viktoro Aiduko ir pranešejos Onos Aldonos Budienes,

teismo posedyje kasacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju D. L. ir E. S. kasacinius skundus del Kedainiu rajono apylinkes teismo 2005 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 2 dali laisves atemimu šešeriems metams, pagal BK 150 straipsnio 2 dali laisves atemimu ketveriems metams šešiems menesiams, pagal BK 135 straipsnio 1 dali laisves atemimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrintos apemimo budu ir paskirta subendrinta bausme laisves atemimas šešeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausme subendrinta dalinio bausmiu sudejimo budu su Panevežio apygardos teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutine bausme paskirta laisves atemimas šešeriems metams trims menesiams.

E. S. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 2 dali laisves atemimu penkeriems metams šešiems menesiams, pagal BK 150 straipsnio 2 dali laisves atemimu ketveriems metams šešiems menesiams, pagal BK 135 straipsnio 1 dali laisves atemimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrintos apemimo budu ir paskirta subendrinta bausme laisves atemimas penkeriems metams šešiems menesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausme subendrinta dalinio bausmiu sudejimo budu su Kedainiu rajono apylinkes teismo 2004 m. sausio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutine bausme paskirta laisves atemimas šešeriems metams.

Skundžiamas ir Panevežio apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. gruodžio 6 d. nuosprendis, kuriuo pakeistas Kedainiu rajono apylinkes teismo 2005 m. birželio 8 d. nuosprendis: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybe, kad D. L., E. S. ir M. D. V. i S. S. priklausanti gyvenamaji nama nusiveže apgaule bei D. L. , E. S. ir M. G. atsakomybe pagal BK 149 straipsnio 2 dali ir 150 straipsnio 2 dali sunkinancios aplinkybes – nusikaltimo padarymas bendrininku grupe ir tai, kad del padarytos veikos nukentejusiajai kilo sunkios pasekmes – sunkaus masto sveikatos sutrikdymas. D. L. paskirta pagal BK 149 straipsnio 2 dali bausme sumažinta iki penkeriu metu šešiu menesiu laisves atemimo, pagal BK 150 straipsnio 2 dali – iki ketveriu metu laisves atemimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmes ir pagal BK 135 straipsnio 1 dali paskirta bausme subendrintos apemimo budu ir paskirta subendrinta bausme laisves atemimas penkeriems metams šešiems menesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausme subendrinta iš dalies sudedant su Panevežio apygardos teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutine bausme paskirta laisves atemimas penkeriems metams devyniems menesiams.

E. S. paskirta pagal BK 149 straipsnio 2 dali bausme sumažinta iki penkeriu metu laisves atemimo, pagal BK 150 straipsnio 2 dali – iki ketveriu metu laisves atemimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmes ir pagal BK 135 straipsnio 1 dali paskirta bausme subendrintos apemimo budu ir paskirta subendrinta bausme laisves atemimas penkeriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausme subendrinta iš dalies sudedant su Kedainiu rajono apylinkes teismo 2004 m. sausio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutine bausme paskirta laisves atemimas penkeriems metams šešiems menesiams.

Apylinkes teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas M. G. , taciau del jo nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.

Teiseju kolegija, išklausiusi teisejos pranešima, nuteistojo E. S. gynejo, prašiusio nuteistojo E. S. kasacini skunda patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimu,

D. L. ir E. S. nuteisti už tai, kad 2004 m. balandžio 24 d., nuo 1.00 iki 6.00 val., kartu su M. G. , veikdami bendrininku grupe, budami apsvaige nuo alkoholio, S. S. priklausancio gyvenamojo namo, esancio (duomenys neskelbtini), kambaryje, siekdami su nepilnamete D. V. , gim. (duomenys neskelbtini), lytiškai santykiauti bei grasindami ja sumušti ir kad su ja susidoros kiti name buve vaikinai, D. L. grasinant ja sumušti, o veliau – ir užmušti bei suduodant viena karta kumšciu jai i pilva ir taip palaužus nukentejusiosios pasipriešinima, D. L. prieš nukentejusiosios valia du kartus lytiškai santykiavo naturaliu budu ir du kartus tenkino lytine aistra oraliniu budu. Po to E. S. grasinant sumušti nukentejusiaja bei pasinaudojus prieš tai D. L. išsakytais grasinimais, del to nukentejusioji negalejo jam aktyviai priešintis, privertes ja nusirengti, E. S. prieš jos valia atliko su ja lytini akta naturaliu budu bei tenkino lytine aistra oraliniu budu. Po to M. G. už rankos nusitempus nukentejusiaja i kambari ir grasinant sumušti bei pasinaudojus prieš tai D. L. ir E. S. išsakytais grasinimais, del to nukentejusioji negalejo aktyviai priešintis, M. G. prieš nukentejusiosios valia atliko su ja lytini akta naturaliu budu. Del kaltinamuju panaudotos prievartos nukentejusiajai atsirado nudreskimai juosmens dešineje puseje, nubrozdinimai kryžkaulio apatineje dalyje, kraujosruva dešiniojo kelio sanario išoriniame paviršiuje, buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei išsivyscius potrauminiam stresui, lydimam sunkios depresijos su suicidinemis mintimis ir ketinimais, – sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kasaciniu skundu nuteistasis D. L. prašo sumažinti jam paskirta laisves atemimo bausme. Kasatorius nurodo, kad nukentejusioji dave melagingus parodymus, siekdama atkeršyti už tai, kad jis nesumokejo jai 50 Lt už sekso paslaugas bei tikedamasi gauti iš jo ir E. S. 10 000 euru. Ji paraše žinute i S. S. mobiliojo ryšio telefona, reikalaudama pinigu. Mobiliojo ryšio telefono SIM kortele buvo iteikta tyrejai, taciau ji iš bylos dingo. 2004 m. balandžio 24 d. nukentejusiosios motina atsisake rašyti pareiškima policijai, nes norejo su dukra išsiaiškinti visas aplinkybes. Tik po keturiu dienu nukentejusioji, negavusi iš kaltinamuju pinigu, kreipesi i policija.

Kasatorius nurodo, kad teismai nepagristai nustate, jog nukentejusioji i sodyba buvo nuvežta apgaule, nes iš bylos medžiagos matyti, kad ji i sodyba su nepažistamu vaikinu atvyko savo noru, jokia prievarta prieš ja nebuvo naudojama, pati nesutiko grižti i namus, nors turejo galimybe pabegti, nesišauke pagalbos. Nukentejusiosios parodymai yra nenuoseklus ir prieštaringi. Nukentejusiosios motina dave parodymus, kad ji mate sužalojimo žymes ant dukters pilvo, išrauta kuokšta plauku, taciau pati nukentejusioji tokiu aplinkybiu nenurode, ekspertas tose kuno vietose neužfiksavo sužalojimu pedsaku.

Kasatorius D. L. pažymi, kad eksperte negalejo nurodyti, kada nukentejusioji susirgo depresija – iki jai duodant teisme parodymus ar po to. Jeigu parodymai teismui duoti jai sergant, kasatoriaus nuomone, kyla abejoniu del ju patikimumo. Be to, eksperte negalejo paaiškinti, kodel nukentejusioji, sirgdama sunkia depresija, ilgalaikiu psichikos sutrikimu, gali sekmingai mokytis, taciau negali dalyvauti teismo posedžiuose.

Nuteistasis dar nurodo, kad teismas nevertino liudytojo V. G. parodymu, kurie iš esmes prieštarauja nukentejusiosios parodymams, neatsižvelge i liudytojo A. R. parodymus, neapklause liudytojo I. P. Be to, liudytojas S. S. paneige savo pirminius parodymus, nes prieš ji buvo naudojama psichine prievarta.

Kasatorius D. L. taip pat teigia, kad prieš atpažinima nukentejusiajai buvo parodyta jo nuotrauka ir pasakyta, kad jis dalyvavo nusikaltime.

Kasatorius taip pat nurodo, kad Panevežio apygardos teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu jo veika iš BK 248 straipsnio 1 dalies buvo perkvalifikuota i BK 140 straipsnio 1 dali ir paskirta devyniu menesiu laisves atemimo bausme. Tuo metu jis buvo laikomas Šiauliu tardymo izoliatoriuje, nes jam buvo paskirtas suemimas byloje, kurioje jis buvo kaltinamas pagal BK 149 straipsnio 3 dali, ir paskirtus devynis menesius laisves atemimo jau buvo atlikes. Kasatorius prašo panaikinti triju menesiu laisves atemimo bausme, kuri buvo prideta pagal Panevežio apygardos teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nuosprendi.

Kasaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo panaikinti teismu sprendimus ir ji išteisinti, nes jo veiksmuose nera nusikaltimo sudeties, arba byla gražinti pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo. Kasatorius nurodo, kad buvo pažeisti BPK 20, 91, 92, 191, 195, 205, 207 straipsniu, Lietuvos Respublikos teismu istatymo 5, 34 straipsniu, Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 straipsnio reikalavimai, nes byla išnagrineta neobjektyviai ir šališkai, priimtas sprendimas neteisetas ir neteisingas.

Kasatorius nurodo, kad baudžiamojoje byloje nera jokiu irodymu, patvirtinanciu, jog jis prisidejo prie nusikaltimo. Kaltinimas del jo veikos pagristas vien nepastoviais ir nenuosekliais nukentejusiosios parodymais. Teismas neatsižvelge i tai, jog nukentejusioji turejo galimybe atvykus i degaline pasišalinti iš automobilio, kuriame ji buvo palikta viena, nors ji siunte iš mobiliojo ryšio telefono žinutes, bet i policija nepaskambino ir apie nusikaltima nepraneše. Kasatorius pažymi, kad jeigu jis butu turejes lytiniu santykiu su nukentejusiaja, ši butu nurodžiusi jo individualias kuno žymes kaip nurode kitu nuteistuju. Ivykio vietoje taip pat nerasta jo spermiju ir mikrodaleliu. Be to, nukentejusioji nurode, kad i alkoholi jai buvo ideta psichotropiniu medžiagu, taciau tai neatitinka tikroves, nes kita diena atlikus ekspertize jokiu medžiagu jos organizme nerasta. Kasatorius mano, kad nukentejusioji neteisingai apkaltino ji, kad pasiteisintu del praleistos nakties su nepažistamais asmenimis.

Nuteistasis E. S. dar nurodo, kad buvo pažeista jo teise i gynyba, nes nukentejusioji nebuvo iškviesta i teisiamaji posedi, todel jis negalejo užduoti jai klausimu. Teismas nepatikrino, ar byloje esanti pažyma, jog nukentejusioji patyre psichologine trauma, yra pagrista, nes pagal jos motinos ir liudytoju parodymus, ji buvo aktyvi, sveika, lanke užsiemimus mokykloje ir net mokesi geriau nei anksciau.

Kasatorius teigia, kad teismas nepagristai atsisake remtis liudytojos E. V. parodymais ir neapklause jo prašomo liudytojo.

Kasatorius pažymi, kad apeliacines instancijos teismas gražino jo rašyta apeliacini skunda, nurodydamas, kad jo vardu skunda padave advokatas. Kasatorius pažymi, kad jis su šiuo skundu nebuvo susipažines, su advokatu nebendravo, skundo nepasiraše, todel mano, kad jame nebuvo nurodytos visos aplinkybes, kurias jis laike reikšmingomis.

Nuteistojo D. L. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo E. S. kasacinis skundas atmestinas.

Kasatorius prisipažista, kad jis tenkino lytine aistra su nukentejusiaja oraliniu budu, taciau tai dare nukentejusiajai sutinkant. Teismas, ištyres ir ivertines bylos duomenis, nustate, kad D. L., veikdamas grupe, ne tik tenkino lytine aistra, bet ir lytiškai santykiavo su nukentejusiaja prieš jos valia. Teismas tokia išvada padare remdamasis nukentejusiosios D. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentejusiosios V. V., liudytoju V. V. , V. G. parodymais, liudytojo S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, ivykio vietos apžiuros protokolu, specialisto išvada, daiktinio irodymo apžiuros metu pateiktu SMS žinuciu tekstais. D. L. tvirtina, kad nera objektyvaus pagrindo remtis nukentejusiosios parodymais, nes ji siekdama pasipelnyti apkalbejo ji bei kitus nuteistuosius. Kasatorius teigia, kad tyrejai buvo pateikta mobiliojo ryšio telefono SIM kortele, kurioje esancios žinutes tekstas patvirtintu, jog nukentejusioji raše žinutes, reikalaudama 10 000 euru už nepranešima policijai. Taciau šis kasatoriaus argumentas yra nepagristas. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotu D. L. parodymu matyti, kad jis netvirtino, jog iš jo buvo reikalaujama 10 000 euru (T. 1, b. l. 87-88, 89-90, 92-96). Liudytojas S. S. , ikiteisminio tyrimo metu 2004 m. balandžio 30 d. apklaustas kaip itariamasis, taip pat netvirtino, kad nukentejusioji reikalavo pinigu. Šis liudytojas tik 2004 m. liepos 23 d. pateike mobiliojo ryšio telefono kortele PILDYK TELE2 (numeris ištrintas), kuri yra prideta prie bylos (T. 1, b. l. 236), su nukentejusiosios 2004 m. balandžio 25 d. 18.56 val. rašyta žinute, kurios turinys: „aš namuose, turiu tris dienas pagalvoti, ar rašyti pareiškima, reikia pakalbeti. Žadejau, kad taves nekišiu, savo žodžio laikausi, atvažiuok“, patvirtina, kad pinigu nebuvo reikalaujama. Be to, iš liudytojo S. S. parodymu matyti, kad iniciatyva susitikti su nukentejusiaja parode pats liudytojas, kuris 2004 m. balandžio 25 d., apie pietus, atejo pas nukentejusiaja i namus. Taigi bylos medžiagoje jokiu objektyviu duomenu apie neteiseta reikalavima užmoketi už nepranešima policijai nera.

Neatitinka tikroves ir kasatoriaus teiginys, kad nukentejusiosios parodymai buvo nenuoseklus ir prieštaringi. Nukentejusioji D. V. ikiteisminio tyrimo metu apie nusikalstamus veiksmus dave parodymus du kartus – policijos komisariato tyrejui ir teisejai, jos parodymai apie esmines veikos padarymo aplinkybes buvo išsamus, pastovus ir kategoriški. Tai, kad prieš ja buvo atlikti nusikalstami veiksmai, patvirtina ir jos rašytos žinutes liudytojai V. V. prašant pagalbos turinys. Atmestinas ir kasatoriaus argumentas, kad nukentejusiosios parodymai skiriasi nuo jos motinos V. V. parodymu apie padarytus kuno sužalojimus. Kad buvo padarytas sužalojimas, kaip parode ir V. V. , pilvo srityje matyti iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. 109, kurioje nustatyti šie nukentejusiosios kuno sužalojimai: nudreskimai juosmens dešineje puseje, nubrozdinimai kryžkaulio apatineje dalyje, poodine kraujosruva dešiniojo kelio sanario išoriniame paviršiuje. Apie smugi i pilva tvirtino ir nukentejusioji duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

Kasatoriaus argumentas, kad neaišku, kada nukentejusioji susirgo depresija ir ar jos parodymai yra patikimi, yra atmestinas. Iš byloje esancios 2004 m. birželio 9 d. pažymos Nr. 545 matyti, kad D. V. nuo 2004 m. gegužes 12 d. gydesi VšI Kedainiu PSPC Psichikos sveikatos kabinete, diagnoze – potrauminio streso sutrikimas. 2004 m. birželio 18 d. teismo psichiatrines, psichologines ekspertizes akte Nr. 266 nurodyta, kad iš turimos medicinines dokumentacijos, baudžiamosios bylos medžiagos bei tiriamosios žodžiu yra žinoma, kad D. V. po ivykio dešimt dienu buvo namuose, bet jautesi blogai, jaute didele baime, nerima, buvo sutrikes miegas, tapo dirgli, buvo dideli nuotaiku svyravimai, greitai verkdavo. Tiriamosios psichine busena pablogejo po akistatos su ja prievartavusiais vyriškiais. D. V. nustatytas potrauminio streso sutrikimas lydimas sunkios depresijos su suicidinemis mintimis ir ketinimais. Ekspertu komisija taip pat konstatavo, kad esant tokiai diagnozei D. V. negali duoti parodymu ir dalyvauti teismo posedyje, nes tai yra papildomas traumuojantis jos psichika faktorius. 2004 m. rugsejo 30 d. papildomos ambulatorines kompleksines teismo psichiatrines, psichologines ekspertizes akte Nr. 342 taip pat nurodyta, kad D. V. Kauno medicinos universiteto psichiatrijos klinikos vaiku skyriuje buvo gydyta 2004 m. liepos 9 d. – rugpjucio 3 d., po to nukreipta sveikata gražintinam gydymui. Teisiamajame posedyje apklausta eksperte J. R. patvirtino, kad nukentejusioji D. V. negali dalyvauti posedyje ir buti apklausta del papildomo traumuojancio psichinio faktoriaus. Ji taip pat paaiškino, kad teismo posedis (tureta omenyje nukentejusiosios apklausa ikiteisminio tyrimo metu teisme dalyvaujant itariamiesiems) buvo papildomas traumuojantis faktorius, kitu asmenu kesinimasis taip pat sunkino jos bukle. Eksperte patvirtino, kad sirgdama sunkia depresija nukentejusioji galejo duoti išsamius parodymus ikiteisminio tyrimo teisejui. Taigi iš šiu duomenu matyti, kad byloje nustatyta, kada nukentejusioji susirgo sunkia depresija, bei patvirtinta, kad jos parodymais galima tiketi, nes ji neturi padidinto polinkio meluoti, fantazuoti, jos atmintis nesutrikusi, nera padidinto itaigumo požymiu, ji galejo suprasti su ja atliekamu veiksmu pobudi ir reikšme.

Neatitinka tikroves ir visiškai neargumentuotas kasatoriaus teiginys, kad teismas nevertino liudytojo V. G. parodymu, kurie iš esmes prieštarauja nukentejusiosios parodymams. Iš apylinkes teismo nuosprendžio matyti, kad šio liudytojo parodymai nuosprendyje išdestyti išsamiai, nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes, jo parodymais taip pat remtasi. Liudytojo A. R. parodymai nera esminiai, nes jis i ivykio vieta atvyko tik ryte. Liudytojas I. P. nebuvo apklaustas, nes jam pagal žinoma gyvenamaja vieta nebuvo iteiktas teismo šaukimas, taciau jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nera teisinantys D. L. Teismas taip tyre liudytojo S. S. parodymu keitimo priežastis ir nuosprendyje pasisake, kuriais jo parodymais remiasi.

Kasatoriaus argumentas del neteisingo bausmiu, paskirtu pagal du nuosprendžius, subendrinimo tenkintinas. D. L. Kedainiu rajono apylinkes teismo 2004 m. rugsejo 9 d. nuosprendžiu už veika, padaryta 2003 m. rugsejo 23 d., buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dali laisves atemimu vieneriems metams. Panevežio apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2004 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pakeistas Kedainiu rajono apylinkes teismo 2004 m. rugsejo 9 d. nuosprendis ir D. L. veika perkvalifikuota iš BK 284 straipsnio 1 dalies i BK 140 straipsnio 1 dali, paskiriant laisves atemima devyniems menesiams. Teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme – laisves atemima šešeriems metams, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrino su Panevežio apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2004 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme taikydamas dalini bausmiu sudejimo buda ir galutine bausme paskyre laisves atemima šešeriems metams trims menesiams. Apygardos teismas, pakeisdamas ši nuosprendi ir subendrindamas bausmes, paskirtas pagal BK 149 straipsnio 2 dali, 150 straipsnio 2 dali, 135 straipsnio 1 dali, paskyre subendrinta bausme – laisves atemima penkeriems metams šešiems menesiams, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šia bausme subendrino su Panevežio apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2004 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme taikydamas dalini bausmiu sudejimo buda ir galutine bausme paskyre laisves atemima penkeriems metams devyniems menesiams. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkta teismas taiko bausmiu apemima, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojinguma ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamu veiku rušims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsni. Veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 3 dali priskiriama nesunkiems nusikaltimams, o veikos, numatytos BK 149 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 2 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje, – sunkiems nusikaltimams, todel darytina išvada, kad veika, už kuria D. L. nuteistas 2004 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, ir veikos, už kurias jis nuteistas skundžiamuoju nuosprendžiu, priklauso skirtingoms nusikalstamu veiku kategorijoms ir labai skiriasi pagal pavojinguma, todel bausmes, paskirtos už jas, turejo buti subendrintos taikant bausmiu apemimo buda.

Teismas teisingai, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 d., i bausmes laika iskaite atliktos bausmes laika pagal ankstesni Panevežio apygardos teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nuosprendi – nuo 2003 m. rugpjucio 20 d. iki 2003 m. rugsejo 11 d. ir nuo 2003 m. spalio 16 d. iki 2003 m. gruodžio 11 d.

Kasatorius deklaratyviai teigia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso istatymo normos, Lietuvos Respublikos teismu istatymo 5 ir 34 straipsniai, Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 straipsnis, kuriuose yra itvirtinta asmens teise i nepriklausoma, nešališka ir operatyvu teisma ir bylu nagrinejimo teismuose pagrindiniai principai, teise i teisinga bylos nagrinejima. Taciau kasatoriaus argumentas nepagristas, nes nuteistojo teise i nešališka ir nepriklausoma teisma nei baudžiamojo proceso istatymo, nei Konvencijos 6 straipsnio požiuriu nebuvo pažeista. Kasatorius nenurode, kaip reiškesi teismo šališkumas. Tai, kad del kasatoriaus buvo priimtas jam nepalankus teismo sprendimas, nereiškia, kad teismas buvo šališkas. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinejimo metu esminiu Baudžiamojo proceso kodekso normu, taip pat ir kasatoriaus minimu baudžiamojo proceso istatymo nuostatu reikalavimu pažeidimu nebuvo padaryta.

E. S. nepagristai tvirtina, kad byloje nera irodymu, jog jis padare jam inkriminuotas veikas, nurodydamas, kad nukentejusiosios parodymus apie jo veiksmus paneige teismo medicinos ekspertizes aktas. Nukentejusioji D. V. nuosekliai, detaliai ir kategoriškai patvirtino, kad E. S. lytiškai santykiavo su ja naturaliu ir oraliniu budu prieš jos valia ir lytinio akto nebaige. Nukentejusioji, priešingai kasatoriaus teiginiui, detalizavo ne ja žaginusiu ir seksualiai prievartavusiu asmenu kuno žymes, bet šiu asmenu elgesio su ja detales. Apibudindama E. S. elgesi ji nurode, kad jis ja kankino ilgiausiai, negaledamas baigti lytinio akto, jai labai skaudejo. Kad E. S. atliko neteisetus veiksmus nekyla abejoniu ir del to, nes nukentejusioji, 2004 m. balandžio 29 d. duodama savo pirminius parodymus, išsamiai apibudino jo išores požymius nurodydama, kad jis yra 30 metu amžiaus, smulkaus kuno sudejimo, tamsiu, trumpai kirptu plauku, priekyje viršuje be vieno danties. Po šios apklausos, vadovaujantis BPK 191, 192, 195 straipsniuose nustatyta tvarka, buvo atliktas asmens parodymo pagal jo nuotrauka atpažinimas, kurio metu ji iš veido bruožu atpažino E. S. , kaip asmeni, kuris ja ilgiausiai žagino. Tai, kad ivykio vietoje nebuvo rasta E. S. spermiju, paaiškinama tuo, kad jis lytinio akto nebaige. Ta aplinkybe, kad nukentejusioji jau po nusikalstamu veiksmu prieš ja atlikimo nepasišalino iš nusikaltimo padarymo vietos ar veliau – iš automobilio, kuriuo ji buvo vežiojama, neduoda pagrindo abejoti jos parodymu objektyvumu. Atmestinas ir kasatoriaus argumentas, kad buvo pažeista jo teise i gynyba, nes nukentejusioji nebuvo iškviesta i teisiamaji posedi: ikiteisminio tyrimo metu kasatorius kartu su ji gynusiu advokatu dalyvavo nukentejusiosios apklausoje bei pateike jai klausimus. Teisejas, BPK 233 straipsnyje nustatyta tvarka spresdamas bylos perdavimo nagrineti teisiamajame posedyje klausima, remdamasis ekspertu komisijos išvada, pagristai nusprende nekviesti i teisiamaji posedi nukentejusiosios D. V. Be to, pagal BPK 186 straipsnio 2 dali, jaunesni kaip aštuoniolikos metu liudytojas ir nukentejusysis i teisiamaji posedi kvieciami tik išimtiniais atvejais. Taip pat nepagristos nuteistojo abejones del nukentejusiosios sveikatos bukles, nes 2004 m. rugsejo 30 d. ambulatorines, kompleksines teismo psichiatrines, psichologines ekspertizes akte Nr. 342 duota išvada, kad D. V. del 2004 m. balandžio 23–24 d. padarytos nusikalstamos veikos padarytas sunkaus masto sveikatos sutrikdymas (del psichikos sutrikimo). E. S. nenurode, koks liudytojas nebuvo iškviestas i teisiamaji posedi, taciau, kaip sprestina iš jo parodymu, duotu teisiamajame posedyje, kasatorius, matyt, turejo omenyje liudytoja I. P. Nors šis liudytojas del objektyviu priežasciu ir nebuvo apklaustas teisiamajame posedyje, taciau šio liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nera teisinantys E. S. Apeliacines instancijos teismas apklause liudytoja E. V. ir nuosprendyje argumentavo, kodel jos parodymais nesiremia.

Atmestinas E. S. argumentas, kad nepagristai buvo išnagrinetas jo apeliacinis skundas, rašytas gynejo, nes jis su šiuo skundu nebuvo susipažines. Byloje yra nuteistojo E. S. pasirašytas apeliacinis skundas, todel nera pagrindo išvadai, kad ji suraše gynejas prieš nuteistojo valia. Šis skundas Kedainiu rajono apylinkes teisme gautas 2005 m. birželio 21 d. Iš nuteistojo pateikto laiško voko matyti, kad kitas E. S. apeliacinis skundas iš Šiauliu tardymo izoliatoriaus buvo išsiustas 2005 m. birželio 28 d., t. y. jau po to, kai teisme buvo gautas pirmesnis jo skundas. BPK normose numatyta, kad apeliantas turi teise pateikti tik viena apeliacini skunda, kuri pagal 316 straipsnio 1 dali apeliantas turi teise atšaukti, o pagal BPK 316 straipsnio 4 dali – vel paduoti nauja apeliacini skunda, jeigu nera sueje BPK 313 straipsnyje nurodyti terminai. Apeliantas savo pasirašyto 2005 m. birželio 20 d. apeliacinio skundo neatšauke, todel jis pagristai buvo išnagrinetas apeliacine tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kedainiu rajono apylinkes teismo 2005m. birželio 8 d. nuosprendi ir Panevežio apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. gruodžio 6 d. nuosprendi pakeisti. D. L. paskirtas pagal BK 149 straipsnio 2 dali, 150 straipsnio 2 dali, 135 straipsnio 1 dali bausmes bei bausme, paskirta Panevežio apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2004 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dali, subendrinti vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, 9 dalimi ir galutine subendrinta bausme paskirti laisves atemima penkeriems metams šešiems menesiams.

Kita nuosprendžio ir nutarties dali palikti nepakeista.

Nuteistojo E. S. kasacini skunda atmesti.