Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorams Virginijai Kliaugienei ir Gediminui Stočkui, kaltinamajam A. G., jo gynėjui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui, nukentėjusiojo A. C., g. (duomenys neskelbtini), atstovei R. D. ( ne visuose posėdžiuose), atstovaujančiai nukentėjusiojo globėją Kupiškio rajono šv. Kazimiero vaikų globos namus, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta Panevėžio m. sav., Lietuva, išsituokęs, nedirbantis, teistas keturis kartus, paskutinius kartus: 1)

2004-09-30 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 201 str. 3 d. 20 MGL dydžio bauda; 2) 2016-08-05 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje, ir paskirtas areštas 42 (keturiasdešimt dviem) paroms, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 146 str. 1 d., 253 str. 1 d. ir 294 str. 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. 2017 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, I. A. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), surado šaudmenis ir taip neturėdamas leidimo įgijo, laikė, nešiojo keturis vienos grupės pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro (.22LR Stinger) žiedinio įskėlimo šovinius (6x18R), skirtus įvairiems graižtviniams ginklams, kuriuos laikė iki tol, kol 2017-08-13 12 val. 30 min. Panevėžio apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariate asmens kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Taip pat A. G. tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpyje nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 2 d., laikotarpyje nuo 15 val. iki 21 val., neteisėtai atėmė laisvę bei nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudojo psichinę bei fizinę prievartą nukentėjusiojo mažamečio A. C., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, t. y. įsisodino į automobilį Renault Espace, valst. numeris (duomenys neskelbtini) reikalavo grąžinti iš jo pavogtus daiktus, grasino apkapoti pirštus, sudaužyti galvą, nusivežė į B. V. kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), toliau naudojo psichinę prievartą, gąsdino, kad bus padarytas gaidžiu, mažamečiui A. C. sudavė kumščiu į galvos sritį, dėl ko sukėlė fizinį skausmą ir neteisėtai atėmė nukentėjusiajam laisvę bei savavališkai vykdė ginčijamą savo ir kito asmens tariamą teisę, t. y. iš nukentėjusiojo reikalavo sugrąžinti neva jo (nukentėjusiojo) pagrobtą jam – A. G. priklausantį turtą iš I. A. K. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini).

Prokuroras baigiamųjų kalbų metu, nekeisdamas kaltinimo aplinkybių, atsisakė kaltinimo pagal BK 146 str. 1 d. ( neteisėtas laisvės atėmimas) motyvuodamas, kad, kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 294 str. 2 d., atskirai veikos pagal BK 146 str. 1 d. nebereikia.

Pagal pareikštą kaltinimą A. G. dėl neteisėto šaudmenų įgijimo, laikymo ir nešiojimo prisipažino pilnai, dėl savavaldžiavimo nepilnamečio A. C. atžvilgiu kaltu prisipažino iš dalies.

Dėl kaltinimo savavaldžiavimu A. G. paaiškino, kad su A. L. remontavo traktorių, kai prireikė kroviklio. Nuvažiavo į sodybą, kur dėžėse kroviklis galėjo būti, ir pamatė, kad jo daiktai pavogti, nors durų spyna neišplėšta. Jam kilo mintis, kad daiktus galėjo pavogti A. C., kuris matė, kaip jis tuos daiktus prieš dvi savaites parsivežė. Jam dingo 7 dėžės įvairių daiktų, ir jis tą pačią dieną su A. L. nuvažiavo pas A. C.. Paprašė parodyti daržinę, apie vagystę iš pradžių nesakė. Nieko neradęs paklausė A. C. – ar nepavogė daiktų, A. C. vagystę neigė. Po to jis su A. L. išvažiavo šuns, kuris galėtų sekti pėdsakus, bet šuns šeimininko nerado namuose. Už poros savaičių pasišnekėjo su D. N., kuris pasakė, kad matė naktį einančią paauglių kompaniją, tarp paauglių D. N. atpažino M. S.. Nuvažiavo pas M. S., tačiau pastarasis apie vagystę nieko nežinojo. Jam paskambino B. V. ir paprašė parvežti dujų balioną, tai jis pasiūlė važiuoti ir M. S.. Galvojo, kad važiuojant M. S. ką išsikalbės apie vagystę. Važiuojant pamatė prie parduotuvės stovintį A. C. ir pakvietė važiuoti kartu. Dar A. C. paklausė dėl vogtų daiktų, tačiau pastarasis atsakė nieko nežinąs. Nuvažiavo pas B. V. į Panevėžį. B. V. paaiškino, kad mašinoje esantys M. S. ir A. C. „prisidirbo“. Kai grįžo į (duomenys neskelbtini), M. S. paleido prie geležinkelio stoties. A. C. nusivežė pas D. N., kuris patvirtino, kad tą naktį su M. S. matė ir A. C..

Negrasino A. C. apkapoti pirštus, sudaužyti galvą, padaryti „gaidžiu“, nesudavė kumščiu į galvos sritį. A. C. su juo į Panevėžį važiavo savo noru. Šiuo metu A. C. ir M. S. jį apkalba, nori „pasodinti“. Pripažįsta atlikęs netinkamus veiksmus, kai dėl vagystės nesikreipė į policiją, o pats bandė išsiaiškinti vagis. Gailisi dėl netinkamo elgesio, į policiją dėl vagystės kreipėsi tik po to, kai jį apkaltino ir pareiškimą parašė A. C..

Liudytojas A. L. paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo pradžioje A. G. E. C. namuose berniuką truputį gąsdino dėl vagystės. Gąsdino žodžiais, kažką kalbėjo taip, kad vaikas išsigando. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose ( 1 t., b. l. 107-108) A. L. buvo nurodęs, kad A. G. šaukė ant A. C. ir kaltino jį vagyste, o A. C. rėkė, kad nieko nevogė, ir įlipo į medį.

Liudytoja E. C., A. C. močiutė, paaiškino, kad 2017 m. pradžioje atėjo A. G. ir parvedė sumuštą vaiką. Pas ją nebuvo jokių vogtų daiktų. Vaiko motina iškvietė policiją ir vaiko teisių apsaugos darbuotojus, kurie A. išsivežė. Apie tai, kad A. G. buvo jos anūką išsivežęs į Panevėžį, ji nežinojo. A. G. kalbėjo apie vagystę, tai ji leido ieškoti visur vogtų daiktų, žinojo, kad tų daiktų nėra. A. G. jai sakė, kad jei dar kartą pagaus jos anūką vagiliaujant, tai nušaus.

Liudytoja L. C., A. C. mama, paaiškino, kad A. G. su jos sūnumi bendraudavo. Atvedė jai A. primuštą, kalbėjo apie kažkokias dėžes. A. jai sakė, kad dėžių neėmė. Pradėjo A. klausinėti, kas vyksta, tai sūnus jai atsakė, kad jį A. G. mušė. Ji A. G. sakė, kad namuose jokių dėžių nėra. A. G. sakė, kad gal A. ne vienas vogė. A. jai minėjo, kad buvo su A. G. Panevėžyje. Kai grįžo į namus, buvo primuštas.

Liudytojas B. V. paaiškino, kad pas jį atvažiavo A. G. su berniuku. Kai paklausė, kas čia per vaikai, tai A. G. atsakė, kad jį apvogė. A. G. jį prašė, kad pabartų tą jaunuolį. Tai jis eidamas pro šalį pabarė A. C., kad toks jaunas ir negražiai daro. Kito vaikino jis nepastebėjo.

Liudytojas D. N. paaiškino, kad jį pareigūnai apklausinėjo dėl A. C.. Jis matė vieną naktį gatve einančius A. C. ir jo draugus. Vėliau sužinojo, kad apiplėštas namas, pareigūnai klausė, ar A. C. ką nors nešėsi. A. G. prašė jo paliudyti, jog matė, kaip A. C. apvogė namą. Jis atsisakė liudyti, nes vagystės nematė. Jam A. G. buvo atvežęs atpažinti M. S., ar buvo atvežęs A. C., neatsimena.

Liudytoja V. S. paaiškino, kad jai sūnus M. S. sakė, kad juos vežiojo po Panevėžį. Sūnus jai sakė, kad į Panevėžį važiavo dėl vagystės, kažką A. C. pavogė iš A. G..

Iš 2017-08-13 asmens kratos protokolo matyt, kad asmens kratos atlikimo metu, sulaikant A. G. kaip įtariamąjį ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-41258-17, jo piniginėje buvo rasti šaudmenys-keturi šoviniai ir viena šovinio tūtelė (1 t., b. l. 13-15).

Iš 2017-08-28 specialisto išvados Nr. 50-(596)-IS1-548 matyti, kad tyrimui pateikti keturi vienos grupės pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro (.22LR Stinger) žiedinio įskėlimo šoviniai (5,6x18R), skirti įvairiems graižtviniams ginklams: pistoletams; medžiokliniams kombinuotiems šautuvams. Vadovaujantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šie šoviniai yra šaudmenys, skirti šaunamiesiems B ir C kategorijos ginklams. Pateikti šoviniai buvo tinkami šaudyti. Pateikti šoviniai nedraudžiami civilinėje apyvartoje (Tyrimo metu buvo iššauti visi šoviniai) (1 t., b. l. 23-26).

Tūtelė priduota saugojimui į Panevėžio apskr. vyriausiojo policijos komisariato ginklų saugyklą ( 2 t., b. l. 68-70).

Liudytojos Irenos A. K. nepavyko apklausti dėl sveikatos būklės ( 2 t., b. l. 122-129), todėl jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo pagarsinti 2018-07-20 vykusiame teismo posėdyje (1t., b. l. 33-34). Liudytoja I. A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) ( adr. tiksliai nežino) jai priklauso du namai. Panašiai prieš 3 metus mirė jos sugyventinis L. J., su juo gyveno apie 30 metų. Gyveno jo name. Šalia buvo ir jos namas. Po L. mirties į savo namą įsileidusi gyventi A. G., kad jis prižiūrėtų namą ir su perspektyva nusipirkti tą namą. Jokios sutarties su juo nebuvo sudaryta. A. G. susimoka tik komunalinius mokesčius. 2017 m. balandžio 4 d. ją dėl sveikatos sutrikimų išvežė į Kupiškio ligoninę. Ten prabuvusi apie 3 savaites, toliau perkėlė į Šiaulių slaugos ligoninę ir nuo 2017 m. spalio 5 d., gyvenanti pas dukterėčią R. G.. Šiuo metu pati negalinti vaikščioti. Namo adresu (duomenys neskelbtini) niekam nepardavė. Apie jos namuose rastus ar buvusius šovinius nieko nežino. Jos sugyventinis L. J. nebuvo medžiotojas, neturėjo jokio ginklo. Šovinių neturėję. Daugiau apie rastus šovinius jai priklausančiame name nieko paaiškinti negali.

Iš 2017-09-04 Panevėžio apskr. VPK Kupiškio r. PK RS vyresn. tyrėjos A. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad nustatyta, jog A. G. kaltino A. C. jo dėžių su daiktais vagyste ir, bandydamas išgauti jo prisipažinimą, savo automobilyje Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , tiksliai nenustatytoje vietoje, galimai 2017-09-02 apie 1 val. nakties, ranka trenkė A. C. į dešinį skruostą bei metaliniu strypu vieną kartą trenkė į kairės kojos šlaunį. Buvo akivaizdu, kad A. C. dešinys skruostas ties smilkiniu ištinęs, melsvas. Ant kairės kojos šlaunies, šone matėsi mėlynė (1 t., b. l. 61).

Iš specialisto išvados Nr. G996/2017(05) matyti, kad A. C. nustatyti odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, kairėje šlaunyje, dešinio kelio srityje, poodinės kraujosruvos nugaros srityje, abiejuose žastuose, dešinės krūties srityje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (paviršiais), galimai suduodant ranka, strypu, atsitrenkiant į kietus bukus daiktus (paviršius), ir panašiai, mažiausiai 8 trauminių poveikių pasekoje. Odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, kairėje šlaunyje ir dešinio kelio srityje padaryti prieš ne mažiau 5-7 paras iki apžiūros, poodinės kraujosruvos nugaros srityje, abiejuose žastuose ir dešinės krūties srityje padarytos prieš daugiau kaip 7-8 paras iki apžiūros. Dėl nustatytų sužalojimų A. C. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b. l. 150-151).

Teismo posėdyje mažametis nukentėjusysis A. C. nebuvo apklausinėjamas.

Apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepilnametis nukentėjusysis A. C. nurodė, kad nėra niekam prisidirbęs. Policijoje buvo. Jį klausinėjo dėl A. G.. Tas buvo praeitais metais. Gyvenant pas babą susitiko apie 12 val. dienos metu A. G., ir jis sakė, kad ar ne jis dėžes pavogęs. Atsakė, kad tu juokauji. Tada jis nusivežė prie to namo. A. G. sakė „aš tave mačiau, kaip tu ėmei tas dėžes“. Paskui tą pačią dieną su juo nuvažiavo iki babos namų. Nieko nerado. G. išvažiavo namo. Jie išsiskyrė. 12 d., mėnesio nepamena, buvo draugo M. gimtadienis. Koks laikas buvo, nepamena, nes buvo truputį gėręs alkoholio. Jį pasigavo A. G. prie parduotuvės „Aibė“. M. sėdėjo mėlynam „Renault“ autobusiuke ir sakė, sakyti kur padėtos dėžės. Nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. Apieškojo mokyklos teritoriją, prie tualetų. Nieko nerado. Tada A. sakė važiuoti į Panevėžį. Sakęs nevažiuos. Sakė, jei nevažiuos, bus blogai. Buvo 14 ar 15 val. dienos. A. įsisodino į mašiną ir važiavo link Panevėžio. Privažiavo prie garažų, esančių Rožyne. Ten buvo du seniai. Vienas miegojo, kitas valgyti darė. A. sakė, pasakyti, kur paslėpė tas dėžes, jei nesakys bus „pagaidintas“. Sakė, kad neėmė dėžių. Sakė, dabar padarys gaidžiu. A. vienam seniui kažką į ausį pašnibždėjo ir paskui, lipant į automobilį, A. trenkė kumščiui jam į smilkinį. Tai matė M. Jis apsiverkė. Norėjo jam atgal tvoti. Paskui vėl važiavo Panevėžyje. Kur nuvažiavo nežino. Ten buvo stambus senis. Sakė, sakyti, kur dėžės. Sakęs, nežino kur tos dėžės. Jam drebėjo rankos, nes nežinojo ką tas durnius gali padaryti. Jis gali net nužudyti. Tas vyras sakė pasakyti kur padėtos dėžės. Su M. sakė, kad dėžių neėmė. Jį ir M. paleido apie 10 val. vakaro. Jam A. G. sudavė iš vis vieną kartą iš kumščio. Neturėjo jokių konfliktų, muštynių Kupiškyje iki tol, kol važiavo į Panevėžį. Panašiu laiko jo nemušė niekas. Su geležimi niekas nemušė, to nepamena. Į A. G. automobilį sėdo, nes jam liepė pats G. Sakė „lipk ir tiek“. Sakė „įlipk, nuvešiu pas babą“, jis ir įlipo, o nuvežė į Panevėžį. Jį įviliojo į spąstus. Iš mašinos dar norėjo išlipti. Sakė pasakyti, kur dėžės. Sakė - važiuojam pas tokius du vyrus ir, jei nesakysi, jie jį padarys „gaidžiu“. Ką reiškia „gaidžiu“ padarys, žino. Ir pagalvojo, kad tai rimtai gali būti. Pradėjo verkti. Kada vežė į Panevėžį datos, nepamena. A. G. daugiau jo negąsdino. Policijoje apie tuos įvykius jau yra pasakojęs. Pasakė truputį kitaip. Teisingai sako šiandien. Policijoje sakė, kad buvo įlindęs į namą, o iš tikrųjų taip nebuvo. Norėjo, kad G. prie jo daugiau nebelįstų. Gąsdino, kad pirštus apkapos, jei nesakys, kur dėžės (2 t., b. l. 59-62).

Teismo posėdyje nepilnametis liudytojas M. S. nebuvo apklausinėjamas.

Apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepilnametis liudytojas M. S. nurodė, kad yra kviečiamas papasakoti dėl A. C., kas jam yra nutikę. Apie įvykį yra pasakojęs policijoje, Kupiškyje. Buvo namuose ir atvažiavo rugsėjo 2 d., G., kurio dar tuo metu nepažinojo. Klausė, kur M., pasakė, kad jis. Sakė važiuoti, atsakė, kad gerai. Įsėdo į mašiną Citroen, ji buvo didesnė. Nuvažiavo link jo namų, (duomenys neskelbtini) miestelyje. Jis pasakojo, kad yra liudytojas, kuris matė, kad 11 žmonių, naktį iš jo namo verandos kažką plėšė. Sakęs, kad nieko nežino. Jis sakė nemeluoti. Tuo metu buvo dviese su G.. Tada važiavo iki to liudytojo N., kuris matė, namų. Sėdėjo mašinoje, o jis nuėjo iki jo. N. matė jį sėdintį mašinoje. Tai buvo po pietų, apie 15-16 val. G. išėjo iš namų ir įsėdo į mašiną. Sakė, tikrai nevogė, gal A.. Tada su G. nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini). Sustojo prie parduotuvės „Aibė“. G. pamatė A., liepė jam sėsti. A. įsėdo į mašiną. G. pradėjo klausinėti, kur daiktai, jis sakė nežino. A. paskui pasakė, kur paslėpti tie vogti daiktai, kad lyg už mokyklos tualetų. Nuėjo visi trys iki tos vietos, bet nieko nerado. G. sakė greičiau rodyti, nes galvą sudaužys. Grįžo į mašiną, tada važiavo iki Panevėžio. Jis norėjęs išlipti, bet sakė, kad jie greitai grįš. Atvažiavo į Panevėžį. Gatvės nežino. Išlipo iš mašinos G. ir nuėjo link to žmogaus. Pakalbėjo. Paskui grįžo ir liepė A. kartu eiti. A. su G. nuėjo link sandėliukų, paskui sugrįžo. Paskui jie sulipo į mašiną ir G. sakė, rodyti kur daiktai. A. ginčijosi ir tada G. sudavė jam į veidą. A. apsiverkė. Po to nuvažiavo pas kažkokį kitą žmogų ir važiavo namo. Grįžus namo jį paleido, o jie toliau nuvažiavo. Kai buvo nuvažiavę į tą vietą, kur tie sandėliukai, G. grasino A., kad nukapos pirštus, išprievartaus, jei neprisipažins, kad pavogė daiktus. Daugiau grasinimų nebuvo. G. sakė prisipažinti, grasino, kad nukapos pirštus, kad su galva negerai. Kupiškio policijoje pasakojo tiesą, bet tada apklausiamas labiau prisiminė. Kad G. laikytų rankose metalinį strypą, to nematė. G. tik vieną kartą A. sudavė smūgį į veidą. Daugiau nematė. A. kažkas yra atsitikę su koja, bet tas buvo seniai. Ar yra A. su kažkuo susimušęs, to nežino. Kai G. A. trenkė į veidą, A. tada apsiverkė. Prie sandėliukų G. trenkė A.. Ir po G. smūgių A. verkė. A. keikėsi būdamas mašinoje, verkdamas sakė, daryk ką nori su manimi. Man neįdomu, nukapok pirštus, išprievartauk. Abu važiuodami pamatė netyčia A. prie parduotuvės „Aibė“ ir G. sustojo ir sakė, sėsk į mašiną. A. nelabai norėjo, bet atsisėdo. G. atsidarė mašinos langelį ir pasakė A. - „sėsk į mašiną“. Kažką G. kalbėjo, kad A. išveš į užsienį, kad nebevogtų. Sakė pirštus apkapos, išprievartaus. G. A. sudavė į dešinį žandą prie dantų ( 2 t., b. l. 64-66).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko, kad nusikalstama veika įgyjant, laikant ir nešiojant šaudmenis kvalifikuota teisingai – A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 253 str. 1-oje dalyje. A. G. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl poelgio, nurodė, kad ieškojo galimybės perduoti šaudmenis policijai, tačiau pritrūkdavo laiko. Keturis šovinius policijos pareigūnai rado pas A. G. atlikdami asmens kratą, kai pagal pranešimą buvo atvykę patikrinti galimo A. G. konflikto su sugyventine J. J.. Nors specialisto išvadoje nurodyta, kad pas A. G. rastų šovinių civilinė apyvarta nedraudžiama, juos įgyjant būtinas leidimas. BK 253 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už šaudmenų gaminimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar realizavimą būtent neturint leidimo.

A. G. nusikalstama veika pagal BK 253 str. 1 d. įrodyta jo paties parodymais, specialisto išvada ir kitais teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Kadangi šios nusikalstamos veikos aplinkybės aiškios, teismas neapsistoja prie išsamios įrodymų analizės.

A. G. kaltinimą pagal BK 294 str. 2 d. pripažino iš dalies – nurodė, jog gailisi, kad pats, nesikreipdamas į policiją, bandė ištirti ir nustatyti kaltus asmenis dėl jo turto vagystės, tačiau neigė grasinęs ir sudavęs smūgį A. C..

A. G. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais.

Kaltinamojo A. G. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, jis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 294 str. 2 dalyje – savavaldžiavo panaudodamas psichinę ir prievartą mažamečio A. C. atžvilgiu.

Savavaldžiavimas – tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos ar pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas. Civilinis kodeksas numato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, tai yra įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, gali atsirasti pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą.

A. G. nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos ir savavališkai vykdė tikrą teisę išsiaiškinti jo turto vagis. Nuosavybę gina Konstitucija ir A. G. turėjo teisę kreiptis į policiją ir pranešti apie vagystę, kartu pasidalinti ir savo įtarimais. Tačiau A. G., pastebėjęs savo turto vagystę, nesikreipė į policijos pareigūnus, o nutarė vagystės tyrimą atlikti pats. Jam tiesiog atrodė, kad vagystę galėjo įvykdyti A. C., ir visi tolimesni jo veiksmai buvo nukreipti priversti A. C. prisipažinti dėl vagystės. A. C. prisipažinti dėl vagystės iš pradžių A. G. spaudė psichologiškai- grasino, ieškojo turto A. C. gyvenamojoje vietoje, sutiktiems asmenims pasakojo, kad jį apvogęs A. C., liepė A. C. parodyti pavogtas dėžes, tai patvirtina liudytojų V. S., D. N., A. L., E. C., L. C., B. V. parodymai. D. N. patvirtino- jo A. G. prašė melagingai liudyti, kad matė, kaip A. C. įvykdė vagystę, tačiau D. N. nesutiko.

2017 m. rugsėjo 1 ar 2 dienomis A. G. apgaule įviliojo A. C. į automobilį bei nuvežė į Panevėžį, naudojo psichinę prievartą versdamas prisipažinti dėl vagystės, grasino sužaloti, galiausiai kumščiu trenkė į galvos sritį. Nusikalstamos veikos padarymo metu A. C. buvo 13 metų, jis A. G. elgesį suvokė kaip pasikėsinimą į jo gyvybę. Teismas remiasi nukentėjusiojo A. C. ir liudytojo M. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nors A. C. ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas policijos pareigūnų, ir buvo pamelavęs dėl to, kad jį su strypu sužalojo A. G. ( 1 t., b. l. 73-76), teismas neturi pagrindo netikėti nepilnamečių A. C. ir M. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui. A. C. ir M. S. važiavo kartu automobiliu, jų parodymai nuoseklūs ir išsamūs bei patvirtina psichologinį ir fizinį smurtą prieš A. C. bandant jį priversti prisipažinti įvykdžius vagystę. Teismas atmeta A. G. teisginius, kad nepilnamečiai jį apkalba ir nori „pasodinti“- tiesiog nėra motyvų apkalbėti.

Nors kaltinime nenurodyta, kad padaryta didelė žala asmens teisėms ir teisėtiems interesams, teismų praktikoje laikoma, kad savavaldžiavimas, padarytas panaudojant fizinę prievartą, pripažįstamas nusikalstama veika ir kvalifikuojamas pagal BK 294 str. 2 d. net ir formaliai nenustačius didelės žalos požymio. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstama veika įvykdyta prieš mažametį.

A. G. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 str. 2 d., pilnai įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais – nukentėjusiojo parodymais, liudytojų M. S., V. S., D. N., A. L., E. C., L. C., B. V. parodymais, specialisto išvada, taip pat kitais įrodymais.

Perduodant baudžiamąją bylą į teismą su kaltinamuoju aktu A. G. veiksmai įsodinant A. C. į automobilį, panaudojant apgaulę ( pasakė – „įlipk, nuvešiu pas babą“), buvo kvalifikuoti ir pagal BK 146 str. 1 d. – neteisėtas žmogaus laisvės atėmimas, kai nėra žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių. Prokuroras baigiamosiose kalbose atsisakė šio kaltinimo motyvuodamas, kad nusikalstama veika pagal BK 294 str. 1 d. apima veiksmus, kurie atskirai galėtų būti kvalifikuojami pagal BK 146 str. 1 d.

Teismas pritaria tokiai prokuroro pozicijai. Teismų praktikoje, kai kaltinimai pateikiami pagal BK 294 str. 2 d., nukentėjusiojo atžvilgiu panaudota fizinė prievarta apima nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą, fizinio skausmo sumėlimą, neteisėtą laisvės atėmimą, todėl atskirai veikų kvalifikuoti nebereikia. Teismas išteisina A. G. pagal BK 146 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl bausmės.

A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė- prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 str. 1 d., ir gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu. A. G. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016-08-05 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 294 str. 2 d. ir jam paskirta galutinė 44 parų arešto bausmė. Neišnykus teistumui A. G. padarė analogišką nusikalstamą veiką.

A. G. teisiamas Lietuvoje 5 kartą ( 1 t., b. l. 152-162), yra nedirbantis, auginantis su drauge 5 mėnesių vaiką.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į LR BK 54 str. 2 d. nurodytus bausmės skyrimo pagrindus, taip pat į bausmių skyrimo taisykles. A. G. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, jo padarytas nusikaltimas apysunkis ( BK 11 str.).

BK 253 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų.

LR BK 294 str. 2 d. sankcijoje yra numatytos šios bausmės – areštas ir laisvės atėmimas iki 5 metų. Nagrinėjamu atveju A. G. skirtinos arešto ir laisvės atėmimo bausmės, bausmės tikslus geriausiai leistų pasiekti galutinė laisvės atėmimo bausmė atidedant bausmės vykdymą.

Pažymėtina, kad nors šiuo metu A. G. yra nedirbantis, jis turi spec. vidurinį išsilavinimą ir anksčiau yra dirbęs įvairiose įmonėse ( 2 t., b. l. 183). Kupiškio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos A. G. charakterizuojamas gana teigiamai ( 2 t., b. l. 177), nurodyta, kad alkoholiu nepiktnaudžiauja, su drauge augina dukrą, yra tvarkingas, mandagus, tačiau linkęs demonstruoti jėgą ir drąsą.

A. G. administracine tvarka baustas ( 2 t., b. l. 184-195), priklausomybės ir psichikos ligų kabinetų gydytojo psichiatro nestebimas ( 2 t., b. l. 197).

Atsižvelgtina, kad nusikalstamos veikos nesukėlė sunkių pasekmių, mažamečio nukentėjusiojo atstovai pagal įstatymą nesiekia, jog kaltininkas būtų griežtai nubaustas.

Teismo nuomone, A. G. tikslinga atidėti bausmės vykdymą, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors A. G. padarė tyčines nusikalstamas veikas, pažymėtina, kad jis netinkamu būdu bandė išsiaiškinti asmenis, pavogusius jo turtą.

Atsižvelgiant į A. G. asmenybę, jam skirtina galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui.

Vadovaudamasis LR BPK 304 str., 305 str., 307 str., 308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, uždraustą LR BK 294 str. 2 d., ir paskirti 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, uždraustą LR BK 253 str. 1 d., ir paskirti 40 parų arešto bausmę.

Remiantis LR BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtąsias bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti A. G. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti BK 75 str. 1 bei 2 dalis ir A. G. paskirtos bausmės vykdymą atidėti vienerių metų 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimą dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Remiantis LR BK 65 ir 66 str., į bausmės laiką A. G. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-09-04 iki 2017-09-05 ( vieną parą).

A. G. paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išteisinti pagal BK 146 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – šovinio tūtelę - saugomą Panevėžio AVPK ginklų saugykloje - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertį turtą.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.